Byla 2-366

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja), kolegijos teisėjų: Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus akcinės bendrovės SEB Vilniaus bankas atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus akcinės bendrovės SEB Vilniaus bankas skundas dėl likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Uvrė“ 2005 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Uvrė“ bankroto byloje Nr.B2-66-278/2005.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Panevėžio apygardos teismas 2004 m. balandžio 7 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Uvrė“ bankroto bylą (t. 1, b. l. 144). Kreditorių sąrašas bei jų finansinių reikalavimų dydis buvo patvirtintas 2004 m. gegužės 21 d. nutartimi (t. 1, b. l. 209). Bankrutuojančios UAB ,,Uvrė“ pirmasis kreditorių susirinkimas 2004 m. birželio 14 d. nustatė administravimo išlaidų mokėjimo tvarką ir eiliškumą, tai yra nutarė iš sukauptų lėšų pirmiausia apmokėti administravimo išlaidas (t. 1, b. l. 212). Teismas nutartimi 2004 m. rugsėjo 14 d. pripažino UAB ,,Uvrė“ bankrutavusia bei likviduotina dėl bankroto (t. 1, b. l. 207). Bendrovės kreditorių sąrašas ir reikalavimų dydis buvo tikslinti keletą kartų, o teismo nutartimi 2004 m. lapkričio 29 d. patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų 292 415,68 Lt sumai, tarp jų kreditoriaus AB SEB Vilniaus bankas reikalavimų – 76 431,95 Lt sumai, tai yra 39,89 procentai visų reikalavimų (t. 1, b. l. 299). Šis reikalavimas yra užtikrintas įkeistu minėtosios likviduojamos bendrovės turtu.

4Likviduojamos UAB ,,Uvrė“ kreditorių susirinkimas 2005 m. kovo 30 d. nutarė dalį AB SEB Vilniaus bankas kreditorinio reikalavimo, tai yra 6 257 Lt, skirti administravimo išlaidų apmokėjimui. Balsuojant šiam nutarimui pritarė 60, 11 procentus kreditorinių reikalavimų turintys kreditoriai, o prieš balsavo 39,89 procentus turintis kreditorius AB SEB Vilniaus bankas (t. 2, b. l. 24).

5Kreditorius AB SEB Vilniaus bankas dėl minėtojo kreditorių susirinkimo nutarimo padavė skundą bei prašė jį panaikinti (t. 2, b. l. 43).

6Panevėžio apygardos teismas 2005 m. birželio 6 d. nutartimi skundą atmetė (t. 2, b. l. 87). Nurodė, kad remiantis minėtu 2004 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, pardavus bendrovės turtą, taip pat ir įkeistą, pirmiausia turi būti padengiamos administravimo išlaidos, o likusia lėšų dalimi tenkinami kreditoriniai reikalavimai. Teismas nustatė, jog pardavus įkeistą AB SEB Vilniaus bankas turtą likviduojama bendrovė gavo 183 880 Lt, už visą parduotą įmonės turtą yra gauta 217 550 Lt, o administravimo išlaidos 2005 m. kovo 30 d. buvo 47 874,73 Lt (t. 2, b. l. 7, 14, 15, 27). Teismas konstatavo, jog Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 34 straipsnis nustato, kad kreditorius, kurio finansinis reikalavimas yra užtikrintas įkeitimu, turi pirmenybės teisę tenkinant kreditorinius reikalavimus, tačiau minėtas įstatymas nenumato, kad toks kreditorius turi teisę būti atleistu nuo administravimo išlaidų mokėjimo. Pilnai išmokėjus AB SEB Vilniaus bankas finansinio reikalavimo sumą, būtų pažeidžiamos kitų kreditorių teisės bei teisėti interesai, nes minėtas kreditorius neprisidėtų prie šių išlaidų atlyginimo. Teismas sprendė, jog administratoriaus išlaidų paskaičiavimas, kad bankas turėtų padengti administravimo išlaidų dalį, proporcingą jo patvirtinto kreditorinio reikalavimo daliai, atitinka teisingumo bei protingumo principus (t. 2, b. l. 27). Nors kreditorių susirinkimas administratoriaus nurodytą dalį sumažino per pusę ir nustatė konkrečią sumą, tačiau, teismo nuomone, priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo ir disponavimo išlaidomis tvarkos nustatymo klausimų sprendimas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, o įkaito turėtojas privalo savo kreditorinio reikalavimo lėšų dalimi dalyvauti administravimo išlaidų apmokėjime.

7Atskiruoju skundu kreditorius AB SEB Vilniaus bankas prašo panaikinti minėtąją nutartį, klausimą išspręsti iš esmės bei nutarimą panaikinti (t. 2, b. l. 90). Skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismo nutartis nepagrįsta, o bankas turėtų gauti pilną savo reikalavimo patenkinimą, nes iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, pirmiausia reiktų padengti šio turto administravimo išlaidas, o likusią dalį paskirstyti kreditoriams. Kadangi banko reikalavimai yra užtikrinti bendrovės turto hipoteka, šio kreditoriaus reikalavimai turėtų būti tenkinami pirmiausia iš lėšų, kurios buvo gautos pardavus įkeistą turtą. Be to, net padengus visas administravimo išlaidas iš įkeisto turto pardavimo gautomis lėšomis, likusių lėšų pakaktų pilnam AB SEB Vilniaus bankas reikalavimo patenkinimui.
  2. Teismo nutartis nepagrįsta, nes teismas apie administravimo išlaidų dalį, tenkančią įkeistam turtui, sprendė tik pagal įkeisto bei neįkeisto turto santykį, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad nėra paskaičiuota, kiek buvo išlaidų įkeisto turto administravimui atskirai, bei nevertino to, jog įkeistas turtas buvo nuomojamas, davė pajamų ir gali būti, kad šios pajamos dengia įkeisto turto administravimo išlaidas.
  3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 36 straipsnio pirmąją dalį bei nepagrįstai teigė, kad ĮBĮ nenumato, jog kreditorius, kurio reikalavimas yra užtikrintas įkeitimu, turi teisę būti atleistu nuo administravimo išlaidų mokėjimo. Kreditoriai iš savo lėšų nedengia bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų, nes jos yra dengiamos iš pačios bankrutuojančios bendrovės lėšų. Kadangi pardavus įkeistą turtą gautų lėšų pakanka visoms administravimo išlaidoms padengti, likusios lėšos turi būti skirstomos kreditoriams ĮBĮ 34, 35 straipsniuose nustatyta tvarka.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą LUAB ,,Uvrė“ sutiko su šiuo skundu (t. 2, b. l. 100). Nurodė, kad minėtoji teismo nutartis pažeidė kreditoriaus AB SEB Vilniaus bankas teises bei teisėtus interesus, nes minėto kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, remiantis ĮBĮ 36 straipsnio pirmąją dalimi, yra pilnai įvykdyta. Dėl šio AB SEB Vilniaus bankas negalėjo būti nustatyta papildoma sąlyga sumokėti konkrečią sumą administravimo išlaidoms padengti.

9Atsiliepime kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius prašo skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 103). Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, nes įstatymai nereglamentuoja, kaip apskaičiuoti kreditoriaus įkaito turėtojo dalyvavimą administravimo išlaidų apmokėjime. Dėl šio minėtų išlaidų sąmatos apmokėjimą apsprendžia kreditoriai.
  2. Teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes. Be to bankroto procese aktyviai privalo dalyvauti visi kreditoriai bei jiem suteikta teisė apspręsti administravimo išlaidas, jų apmokėjimą, tikrinti įvairius paskaičiavimus ir panašiai. Tuo tarpu apeliantas jokių siūlymų ar paskaičiavimų dėl administravimo sąmatos apmokėjimo nepateikė nei kreditorių susirinkimams, nei teismui.
  3. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad įstatymas nenumato, jog kreditorius įkaito turėtojas privalo apmokėti administravimo išlaidas, nes šiuos klausimus aiškiai reglamentuoja ĮBĮ 36, 34 straipsniai bei 33 straipsnio trečioji dalis.
  4. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad įkaito turėtojas privalo gauti visišką savo reikalavimų patenkinimą. Nors įkaito turėtojas yra privilegijuotas kreditorius ir jo reikalavimai patenkinami pirmiausia, tačiau dėl administravimo išlaidų apmokėjimo įkaito turėtojui įstatymas nenumato privilegijų.

10Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 108). Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, nes ĮBĮ 36 straipsnio pirmoji dalis numato, jog administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios įmonės visų rūšių lėšų. Tuo tarpu apeliantas, kaip kreditorius, atsisako prisidėti prie LUAB ,,Uvrė“ bankroto procedūrų finansavimo. Be to, 2004 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimui bankas neprieštaravo. Taip pat atmestinas apelianto teiginys, jog nuomojant įkeistą turtą buvo gautos pajamos, nes jos buvo panaudotos bendrovės turto apsaugai.

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui išspręsti, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės bei proceso teisės normas ir, atmesdamas kreditoriaus AB SEB Vilniaus bankas skundą dėl LUAB ,,Uvrė“ 2005 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 302 str., 263 str. 1 d.).

13Kaip žinoma, pagal CPK pirmojo straipsnio pirmosios dalies nuostatas, bankroto bylos nagrinėjamos pagal minėtojo kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Toks specialus įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėtojo įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).

14Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su bankrutuojančios bendrovės kreditorių turimomis teisėmis bei pareigomis. Pagal ĮBĮ 3 straipsnį įmonės kreditoriai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, ginti savo reikalavimus bei kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (ĮBĮ 21 str.). Kreditorių susirinkimas – tai visų įmonės kreditorių susirinkimas, kuris turi specialius įstatyme įtvirtintus įgaliojimus bei pareigas. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, jog pagal ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktą kreditorių susirinkimas tvirtina administravimo išlaidų sąmatą, ją keičia, nustato administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, o šie nutarimai apskųsti teismui gali būti per keturiolika dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą (ĮBĮ 24 str.). Šiame įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę dėl kiekvieno nutarimo ir tokios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus (ĮBĮ 24 str.).

15Bylos medžiagoje nustatyta, kad LUAB ,,Uvrė“ pirmasis kreditorių susirinkimas, įvykęs 2004 m. birželio 14 d., priėmė nutarimą dėl administravimo išlaidų bankroto byloje mokėjimo tvarkos bei eiliškumo ir nutarė, kad iš sukauptų lėšų pirmiausia privalo būti apmokėtos administravimo išlaidos (t. 1, b. l. 212). Šis nutarimas priimtas jam pritarus absoliučiai daugumai kreditorių. Pabrėžtina ir tai, kad šiame susirinkime dalyvavo ir apelianto atstovas, kuris taip pat balsavo ,,už“ tokį nutarimą. Kadangi minėtasis kreditorių susirinkimo nutarimas įstatymų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, todėl galioja, kaip minėta, yra privalomas visiems kreditoriams ir turi būti vykdomas. Taigi, pagal šiuo nutarimu nustatytą tvarką administravimo išlaidos turi būti padengiamos iš sukauptų lėšų ir tik tada šios lėšos gali būti paskirstomos tarp kreditorių.

16Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo buvo konkretizuoti administravimo išlaidų apmokėjimo klausimai, priimtas taip pat absoliučia kreditorių balsų dauguma. Už tokį nutarimą balsavo Panevėžio apskrities VMI, VSDFV Panevėžio skyrius, AB ,,Turto bankas“. Kaip minėta, AB SEB Vilniaus bankas yra vienas iš LUAB ,,Uvrė“ kreditorių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šis kreditorių susirinkimo nutarimas yra privalomas ir pareiškėjui.

17Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu bei teismo nutartimi, kuria buvo atmestas jo skundas, teigia, kad šis nutarimas prieštarauja įstatymui. Apeliantas teisingai nurodo, kad ĮBĮ 34 straipsnio nuostatos imperatyviai reikalauja, jog iš lėšų, kurios gautos pardavus įkeistą įmonės turtą, pirmiausia yra tenkinami įkeitimu arba hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai, ir tik tuomet, jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą nei įkeitimu arba hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis įstatymo nustatyta tvarka yra skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino šią normą ir pagrįstai konstatavo, jog ji nenumato, kad toks kreditorius turi būti atleistas nuo administravimo išlaidų mokėjimo. Taigi, teismas teisingai nusprendė, kad kreditorių susirinkimas pagrįstai nurodė, jog AB SEB Vilniaus bankas turi pareigą prisidėti ne tik prie išlaidų, susijusių su jam įkeisto turto administravimu, bet ir prie visų tokio pobūdžio išlaidų apmokėjimo. Todėl apelianto teiginys, kad teismas neatsižvelgė į tai, kokia dalis bendrųjų administravimo išlaidų tenka įkeisto turto administravimui, neduoda pagrindo išvadai, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas (CPK 185 str.).

18Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nepagrįstas apelianto argumentas, jog nustatant šiam bankui tenkančią administravimo išlaidų dalį turėjo būti įvertinos lėšos, kurias bankrutuojanti bendrovė gavo už įkeisto turto nuomą. Kaip žinoma, įkeistas turtas išlieka bendrovės nuosavybėje, tai yra hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą, juo disponuoti (CK 4.170 str. 3 d.).

19Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 178, 185 str.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmuoju punktu,

Nutarė

21Panevėžio apygardos teismo 2005 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Panevėžio apygardos teismas 2004 m. balandžio 7 d. nutartimi iškėlė UAB... 4. Likviduojamos UAB ,,Uvrė“ kreditorių susirinkimas 2005 m. kovo 30 d.... 5. Kreditorius AB SEB Vilniaus bankas dėl minėtojo kreditorių susirinkimo... 6. Panevėžio apygardos teismas 2005 m. birželio 6 d. nutartimi skundą atmetė... 7. Atskiruoju skundu kreditorius AB SEB Vilniaus bankas prašo panaikinti... 8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą LUAB ,,Uvrė“ sutiko su šiuo skundu (t.... 9. Atsiliepime kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 10. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius Panevėžio apskrities... 11. Atskirasis skundas atmestinas.... 12. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 13. Kaip žinoma, pagal CPK pirmojo straipsnio pirmosios dalies nuostatas, bankroto... 14. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su bankrutuojančios... 15. Bylos medžiagoje nustatyta, kad LUAB ,,Uvrė“ pirmasis kreditorių... 16. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo buvo konkretizuoti... 17. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu bei... 18. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nepagrįstas apelianto argumentas,... 19. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atskirąjį skundą... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio... 21. Panevėžio apygardos teismo 2005 m. birželio 6 d. nutartį palikti...