Byla A-525-232-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovams Vaidai Šimanauskienei ir Danieliui Žepnickui,

4atsakovo atstovams Aistei Stančikaitei ir Igoriui Tkačenko,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui dėl akto panaikinimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ skundu (b.l. 17 – 20), kurį patikslino (b.l. 4 – 7), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus (toliau – ir Inspekcija) 2007 m. gruodžio 27 d. Teisinės metrologijos reikalavimo laikymosi patikrinimo aktą Nr. 95V-1042 (toliau – ir Aktas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

9Nurodė, kad Akte pateikti privalomi vykdyti nurodymai: atsiskaitymui su karšto vandens vartotojais už suvartotą karštą vandenį naudoti metrologiškai patikrintus vandens skaitiklius; pasitvirtinti karšto vandens pardavimo kainą; sudaryti gyvenamojo namo (( - ) (toliau – ir Namas)) butų savininkams galimybę pasirašyti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis, aptariant jose butų savininkų įrengtų karšto vandens skaitiklių perdavimo UAB „Vilniaus energija“ nuosavybėn arba priežiūrai klausimus; parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių metrologinės patikros grafikus. Pažymėjo, kad tokie nurodymai yra neaiškūs, netikslūs bei priimti viršijant Inspekcijos įgaliojimus. Atsižvelgdamas į Akte nurodytą nurodymų teisinį pagrindą, t.y. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir Metrologijos įstatymas) 22 straipsnio 2 dalies 2 punktą, padarė išvadą, jog pirmuoju nurodymu Inspekcija kaip matavimo priemones uždraudžia naudoti karšto vandens skaitiklius butuose, todėl nurodė, kad pareiškėjas šilumos energijos paskirstymui turi taikyti karšto vandens kiekio normatyvus. Remdamasis faktu, kad UAB „Vilniaus energija“ yra energetikos įmonė, tiekianti šiluminę energiją, Name suvartotas šiluminės energijos kiekis apskaitomas metrologiškai patikrintu atsiskaitomuoju įvadiniu šiluminės energijos skaitikliu, pareiškėjas Vilniaus miesto daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (gyventojų) atžvilgiu nėra vandens ir/ar nuotekų tvarkymo paslaugų tiekėjas, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 3 straipsnio 3 dalimi, 2 straipsnio 2 dalimi, 15 straipsnio 2 punktu, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258) (toliau –ir Taisyklės) 77, 82, 84 ir 92 punktais, padarė išvadą, jog, esant geriamojo vandens tiekėjui ir šilumos tiekėjui, karšto vandens tiekėjo dalyvavimas, užtikrinant gyventojų aprūpinimą karštu vandeniu, nėra būtinas, jis atsiranda tik laisvu vartotojų pasirinkimu. UAB „Vilniaus energija“ paslaugos, teiktos UAB „Vilniaus vandenys“ atžvilgiu, laikytinos ne geriamojo vandens pirkimu, o gyventojų atsiskaitymų už geriamąjį vandenį, suvartojamą jų asmeninėms, šeimos, namų ūkio reikmėms, surinkimu bei perdavimu viešajam geriamojo vandens tiekėjui, tiekiančiam visą geriamąjį vandenį (šaltą ir tiekimo eigoje pašildomą) iki kiekvieno buto. Nurodė, kad namo butuose sumontuoti butų savininkams priklausantys karšto vandens skaitikliai šilumos energijos apskaitos prasme nėra atsiskaitomieji, o laikytini paskirstomaisiais apskaitos prietaisais, kurių rodmenų pagrindu paskirstomas įvadinio skaitiklio fiksuojamas šilumos kiekis. Už tokių skaitiklių rodmenų nuskaitymą atsakingas ne šilumos energijos tiekėjas, o buto savininkas. Šilumos pirkimo–pardavimo sutartyse, sudarytose su Namo gyventojais, nebuvo susitarta dėl karšto vandens prietaisų įrengimo, priežiūros ir metrologinės patikros organizavimo. Remdamasis Matavimo priemonių techninio reglamento (patvirtintas Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006-03-30 įsakymu Nr. V-31) priedo „Vandens skaitikliai“ 24 punktu, Taisyklių 201 ir 204 punktais, pažymėjo, kad už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą atsakingi jų savininkai. Teisės aktuose nėra numatyta pareiškėjo teisė valdyti, naudoti, disponuoti kitų asmenų nuosavybėje esančiais karšto vandens skaitikliais ar versti sudaryti sutartis dėl skaitiklių perdavimo pareiškėjo nuosavybėn arba priežiūrai, o skaitikliai yra butų savininkų nuosavybė. UAB „Vilniaus energija“ nėra juridinis asmuo, atsakingas už karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą butuose, Inspekcijos nurodymai yra surašyti viršijant jos kompetencijos ribas ir pareiškėjui netaikytini, nes nėra nurodytas juridinis pagrindas, kuriuo remiantis Inspekcija pareiškėjui nurodė pasitvirtinti karšto vandens pardavimo kainą, sudaryti Namo savininkams galimybę pasirašyti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis, kai konkretaus daugiabučio namo vartotojai nėra pasirinkę apsirūpinimo karštu vandeniu būdo su papildomu karšto vandens tiekėjo tarpininkavimu, o tuo labiau – nėra pasirinkę konkrečiai šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ karšto vandens tiekėjo funkcijoms vykdyti, taip pat galiojantys teisės aktai nenumato pareiškėjui pareigos parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašus bei sudaryti tokių skaitiklių metrologinės patikros grafikus.

10Atsakovas atsiliepimu į skundą (b.l. 32 – 34) prašė skundo netenkinti ir Aktą palikti galioti.

11Remdamasis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Matavimo priemonių techniniu reglamentu (patvirtintas Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006-03-30 įsakymu Nr. V-31), pažymėjo, kad atsiskaitymai su daugiabučių namų buitiniais karšto vandens vartotojais turėtų vykti remiantis metrologijai priskirtų ir metrologiškai patikrintų buitinių karšto vandens skaitiklių rodmenimis. Atsižvelgdamas į Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos (patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-07-08 nutarimu Nr. O3-43) 108 punktą, pažymėjo, kad UAB „Vilniaus energija“ neprisiima karšto vandens tiekėjo funkcijų bei įpareigojimų jam savo lėšomis įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus, vykdyti metrologinę patikrą ir priežiūrą, nesudaro galimybės daugiabučio namo buitiniams vartotojams pasirašyti karšto vandens pirkimo – pardavimo sutarčių ir, nors vartotojas už šaltą vandenį ir šiluminę energiją jam sušildyti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti atsiskaito būtent UAB „Vilniaus energija“ pagal jos išrašytas sąskaitas, savęs nelaiko karšto vandens tiekėju. Pareiškėjas negali nebūti karšto vandens tiekėju, nes už tiekiamą karštą vandenį su buitiniais vartotojais atsiskaito pagal jų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis ir, pagal karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo aktus, vis dėlto atlieka šių skaitiklių kitą (ne metrologinę) priežiūrą, t.y. juos tikrina, plombuoja, nuplombuoja, fiksuoja jų techninę būklę bei rodmenis. Vadovaudamasis Atsiskaitymo už pateiktą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-30 nutarimu Nr. 127) 5 punktu, nurodė, kad karšto vandens ruošėjas, t.y. pareiškėjas, pirmiau atsiskaitęs su geriamojo vandens tiekėju pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, rodmenis, turi toliau atsiskaityti ir su buitiniais karšto vandens vartotojais už jiems patiektą šaltą vandenį ir šiluminę energiją jam sušildyti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti, tapdamas kompleksinio produkto (karšto vandens) tiekėju, o atsiskaitymams turi naudoti metrologiškai patikrintus karšto vandens apskaitos prietaisus. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento 2007 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. A51-23466-(4.1-ŪK1) nurodyta, kad Vilniaus mieste centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekėjas yra UAB „Vilniaus energija“. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartyje teismas pasisakė, jog tas ūkio subjektas, kuris parduoda (tiekia) šilumos energiją šildymui ir karštam vandeniui paruošti gyventojams, yra šilumos energijos (karšto vandens) pardavėjas.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu (b.l. 107–112) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: teismas panaikino Akto 2 ir 3 privalomuosius nurodymus, kuriais UAB „Vilniaus energija“ įpareigojama pasitvirtinti karšto vandens pardavimo kainą ir sudaryti gyvenamojo namo (( - )) butų savininkams galimybę pasirašyti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis, aptariant jose butų savininkų įrengtų karšto vandens skaitiklių perdavimo UAB „Vilniaus energija“ nuosavybėn arba priežiūrai klausimus, kitoje dalyje Aktą paliko galioti.

14Teismas, remdamasis Metrologijos įstatymo 1, 15, 17, 22 straipsniais, Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų (patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-07-09 įsakymu Nr. 139) (toliau – ir Inspekcijos nuostatai) 8, 11.5 punktais, padarė išvadą, kad matavimo priemonių metrologinį reguliavimą, matavimo priemonių tiekimą rinkai ir jų naudojimą, teisinę metrologinę priežiūrą, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas su matavimais susijusiose veiklos srityse turi teisę atlikti metrologijos inspekcijos pareigūnai, kurie privalo užtikrinti matavimo priemonių teisinės metrologijos reikalavimų laikymąsi, jų naudojimą ir kontrolę. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo atstovai pripažino, jog karšto vandens skaitikliai naudojami atsiskaitant už karštą vandenį ir jiems nėra atliekama metrologinė patikra, pabrėžė, jog tokia patikra šioms matavimo priemonėms turi būti atlikta. Vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, jos 3 punktu, 15 ir 16 straipsniais, pažymėjo, kad teisės aktų normų analizė patvirtina, jog UAB „Vilniaus energija“ yra karšto vandens tiekėja Namo savininkams. Nustatyta, kad pareiškėjas perka šaltą vandenį iš UAB „Vilniaus vandenys“, atsiskaito pagal šalto vandens skaitiklio rodmenis, po to šaltą vandenį pašildo ir jau paruoštą karštą vandenį parduoda Namo buto savininkams, skaitiklius pats pareiškėjas prižiūri, plombuoja, surašo patikrinimo aktus ir pagal skaitiklių rodmenis savininkai atsiskaito su UAB „Vilniaus energija“. Padarė išvadą, kad teiginiai, jog UAB „Vilniaus energija“ nėra karšto vandens tiekėjas, nes vandenį tiekia UAB „Vilniaus vandenys“, karšto vandens skaitikliai yra butų savininkų nuosavybė, todėl pareiškėjas negali atlikti prietaisų metrologinės patikros, yra neteisingi. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas yra karšto vandens tiekėjas, nes, nusipirkęs šaltą vandenį, kaip vandens savininkas, jį paruošia ir jau karštą pateikia butų savininkams. Nurodė, kad pareiškėjas iš dalies atlieka matavimo priemonių naudojimą ir priežiūrą bei pažymėjo, jog atsiskaitymas už karštą vandenį vyksta pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis, todėl pareiškėjas privalo užtikrinti matavimo priemonių naudojimą ir teisinę metrologinę priežiūrą, kad prietaisų rodmenys būtų tikslūs ir nepažeistų vartotojų interesų. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas neturėjo teisės duoti privalomųjų nurodymų pareiškėjui pasitvirtinti karšto vandens pardavimo kainą, sudaryti Namo butų savininkams galimybę pasirašyti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi teisės aktai, reglamentuojantys atsakovo veiklą to nenumato, todėl tokių nurodymų davimas nėra Inspekcijos kompetencijos ribose, o tokie reikalavimai išplaukia iš civilinių teisinių santykių.

15III.

16Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b.l. 120 – 127) prašo panaikinti kaip nepagrįstą Vilniaus apygardos administracinio te2008 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria palikti galioti Akto privalomųjų nurodymų 1 ir 4 punktai, priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti pilnai. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Taip pat pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

171. Nesutinka su teismo išvada, kad karšto vandens skaitikliai butuose yra teisinės metrologijos objektas, jie naudojami atsiskaitymui ir juos naudoja pareiškėjas, o Inspekcijos nurodymai uždrausti tokius prietaisus naudoti be patikros yra teisėti. Remiasi Šilumos ūkio įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2008-01-01) 12 straipsnio 2 dalimi, Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos (patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-07-08 nutarimu Nr. O3-43) 4, 10, 49.1 punktais, Šilumos kainų nustatymo metodikos (patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008-03-15 nutarimu Nr. O3-41) 58 ir 76.1 punktais, Taisyklių 200, 201 ir 204 punktais ir pažymi, kad Namo butuose sumontuoti ir butų savininkams priklausantys karšto vandens skaitikliai šilumos energijos apskaitos prasme nėra atsiskaitomieji, o laikytini paskirstomaisiais (arba išdalinimo) apskaitos prietaisais. Paskirstomųjų (išdalinimo) skaitiklių rodmenų pagrindu yra paskirstomas/išdalijamas įvadinio atsiskaitomojo, įrengto pastato įvade, skaitiklio fiksuojamas šilumos kiekis, t.y. tiek patalpų šildymui, tiek ir geriamojo vandens pašildymui sunaudotas šilumos energijos kiekis, kas nagrinėjamu atveju reiškia ir bendros visam pastatui mokėjimo už šilumą sumos paskirstymą (išdalijimą) kiekvieno iš name esančių butų savininkui. Už butuose esančių skaitiklių rodmenų nuskaitymą yra atsakingas ne šilumos energijos tiekėjas, bet neatsiskaitomųjų apskaitos prietaisų rodmenų deklaravimo prievolę turintis buto savininkas, todėl nėra pagrindo teigti, kad butuose esančius neatsiskaitomuosius apskaitos prietaisus naudoja pareiškėjas, o ne prietaisų savininkai. Papildomai pažymi, kad kai kuriems Namo butų savininkams, neįsirengus karšto vandens skaitiklių, šilumos tiekėjas privalo taikyti kitą Name suvartoto šilumos kiekio paskirstymo būdą – pagal buto plotą, gyventojų skaičių, vandens ir šilumos normatyvus.

182. Nurodo, kad teismo palikti galioti Akto privalomųjų nurodymų l ir 4 punktai yra susiję su vartotojų pasirenkamu apsirūpinimo karštu vandeniu būdu ir karšto vandens kaina, kadangi paminėtų l ir 4 punktų įvykdymas tiesiogiai suponuoja karšto vandens kainos patvirtinimą, karšto vandens skaitiklių butuose perėmimą ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarčių su vartotojais pasirašymą. Pareiškėjas už teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintoje šilumos energijos kainoje įskaičiuotą šilumos pardavimo vartotojams kainą privalo eksploatuoti atsiskaitomuosius (pastato įvade įrengtus) šilumos apskaitos prietaisus. Tik patiems vartotojams pageidaujant, pareiškėjas/šilumos tiekėjas už atskirą mokestį gali organizuoti vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių pateikimą metrologinei patikrai. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad iki Šilumos ūkio įstatymo įsigaliojimo su Namo gyventojais sudarytose šilumos pirkimo-pardavimo sutartyse yra numatyta, kad pareiškėjas/šilumos tiekėjas savo lėšomis vykdo tik pastato, kuriame yra vartotojui priklausantis butas, šilumos punkte įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso priežiūrą, užtikrinant jo savalaikę metrologinę patikrą, t.y. sudarytose sutartyse dėl karšto vandens prietaisų įrengimo, priežiūros ir metrologinės patikros organizavimo nebuvo susitarta.

193. Nesutinka su teismo argumentu, kad pareiškėjas atsiskaito su šalto vandens tiekėju pagal įvadinį šalto vandens skaitiklį, po to nupirktą šaltą vandenį pašildo ir vartotojams tiekia jau pašildytą (karštą) vandenį. Nurodo, kad, būdamas šilumos energijos tiekėju, iš vartotojų renka mokesčius už šilumos energiją buto šildymui, cirkuliacijai bei už šilumos energiją geriamojo vandens pašildymui, tačiau Vilniaus miesto daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (gyventojų) atžvilgiu pareiškėjas nėra vandens ir/ar nuotekų tvarkymo paslaugų tiekėjas, taip pat ir karšto vandens tiekėjas. Taikant Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį iš kelių galimų apsirūpinimo karštu vandeniu būdų vartotojų atžvilgiu, be jų išreikštos tam valios, niekaip negali būti parenkamas sudėtingesnis (papildomas tarpininkas "karšto vandens tiekėjas") ir brangesnis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas. Esant geriamojo vandens tiekėjui ir šilumos tiekėjui, karšto vandens tiekėjo dalyvavimas užtikrinant gyventojų aprūpinimą karštu vandeniu nėra būtinas, o toks papildomas subjektas karšto vandens ruošimo grandinėje atsiranda tik laisvu vartotojų pasirinkimu, po to karšto vandens tiekimo funkcijoms vykdyti gyventojų pasirinktam subjektui atitinkamose valstybės institucijose suderinus ir pasitvirtinus kompleksinio produkto - karšto vandens kainas bei sudarius su gyventojais karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, o nei viena šių aplinkybių nagrinėjamu atveju Vilniaus mieste neegzistuoja. Daro išvadą, jog, nesant tam karšto vandens vartotojų valios ar pasirinkimo, pareiškėjas, būdama šilumos energijos tiekėju Vilniaus mieste, karšto vandens gamybos ir/ar pardavimo veiklos nevykdo, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų karšto vandens tiekimo ir/ar pardavimo kainų neturi ir pagal jas jokių mokesčių iš gyventojų nerenka.

204. Nesutinka su pateiktu pareiškėjo atstovų 2004-2007 metais surašytų karšto vandens skaitiklių butuose patikrinimo aktų įvertinimu. Nurodo, kad karšto vandens skaitiklių patikrinimas vyksta vizualiai, todėl tik ta prasme, o ne metrologinės patikros, ir gali būti suprantamas aktuose įrašytas teiginys, kad skaitikliai „tvarkingi". Pabrėžia, kad teismas nepagristai sutapatino karšto vandens skaitiklių butuose metrologinę patikrą ir jų vizualinį patikrinimą, todėl tokia teismo išvada prieštarauja Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 10 punkte apibrėžtai patikros sąvokai. Rūpintis bute įrengtų karšto vandens skaitiklių įrengimu, patikra ir priežiūra yra skaitiklių savininkų/vartotojų, o ne pareiškėjo pareiga, pareiškėjas nėra juridinis asmuo, atsakingas už karšto vandens skaitiklių butuose metrologinę patikrą, o privalomųjų nurodymų l ir 4 punktai negali būti taikomi pareiškėjo atžvilgiu, nes pareiškėjas (šilumos tiekėjas) nėra vartotojų pasirinktas karšto vandens tiekėju. Taip pat atliepia dėmesį į tai, kad pareiškėjas vartotojų atžvilgiu netaiko jokių karšto vandens kainų ar karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčių.

21Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 134 – 137) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi iš dalies tokie patys argumentai kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Taip pat pateikiami tokie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

221. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja teisės aktus, reglamentuojančius karšto vandens skaitiklių naudojimą, jų metrologinę priežiūrą, jais vykdomo atsiskaitymo su vartotojais už suvartotą karštą vandenį tvarką. Pažymi, jog aišku, kad karšto vandens skaitikliai nėra šilumos apskaitos prietaisas, tačiau ginčo esmė yra ne dėl suvartotos šilumos kiekio karštam vandeniui paruošti išdalinimo vartotojams ir šilumos išdalinimo metodų taikymo, o dėl karšto vandens apskaitos prietaisų naudojimo, kuriais, pirmiausia, išmatuojamas sunaudoto vandens kiekis kubiniais metrais, o tik po to, remiantis tokių prietaisų deklaruojamais rodmenimis, paskirstomas sunaudotos šiluminės energijos kiekis šiam vandeniui pašildyti. Pabrėžia, kad pagrindas atsiskaitymui su vartotojais yra sunaudoto vandens kiekis, kuris turi būti išmatuotas tik atsiskaitomaisiais ir metrologiškai patikrintais karšto vandens skaitikliais.

232. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pareiškėjas, būdamas šilumos energijos tiekėju Vilniaus mieste, karšto vandens gamybos ir/ar pardavimo veiklos nevykdo, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų karšto vandens tiekimo ir/ar pardavimo kainų neturi ir pagal jas jokių mokesčių iš gyventojų nerenka. Remdamasis Inspekcijos atlikto patikrinimo medžiaga, pažymi, kad vartotojas už šaltą vandenį ir šiluminę energiją jam sušildyti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti atsiskaito būtent pareiškėjui pagal jo išrašytas sąskaitas. Pagal Atsiskaitymo už pateiktą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 127) 5 punktą karšto vandens ruošėjas, pirmiau atsiskaitęs su geriamojo vandens tiekėju pagal geriamojo vandens įvadinio apskaitos prietaiso, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, rodmenis, turi toliau atsiskaityti ir su buitiniais karšto vandens vartotojais už jiems patiektą šaltą vandenį ir šiluminę energiją jam sušildyti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti, tapdamas kompleksinio produkto (karšto vandens) tiekėju, o atsiskaitymams su vartotojais turi naudoti metrologiškai patikrintus karšto vandens apskaitos prietaisus.

243. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju buto savininko galimybė nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją jau yra realizuota, kadangi nagrinėjamu atveju vartotojas pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį centralizuotai paruoštą karštą vandenį perka iš karšto vandens tiekėjo, o karšto vandens tiekimo ir atsiskaitymo santykiuose tarp buitinio karšto vandens vartotojo ir UAB „Vilniaus energija“ atsiskaitoma be jokių tarpininkų. Atsakovas taip pat remiasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento 2007 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. A51-23466-(4.1-ŪK1) nurodytomis aplinkybėmis.

254. Nurodo, jog pareiškėjas, teigdamas, kad skaitiklių savininkai turi rūpintis butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių įrengimu, patikra ir priežiūra, pripažįsta, jog tokie skaitikliai yra atsiskaitomieji, nes neatsiskaitomiesiems skaitikliams patikros nėra privalomos.

265. Pabrėžia, jog teismas tik pažymėjo, kad pareiškėjas iš dalies atlieka matavimo priemonių naudojimą ir priežiūrą. Nurodo, kad tai patvirtina, jog pareiškėjas, nors vizualiai, tačiau vykdo, jų manymu, neatsiskaitomųjų karšto vandens skaitiklių priežiūrą, juos plombuoja bei leidžia vartotojams pagal jų rodmenis atsiskaityti.

276. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-579/2003), nurodo, kad tas subjektas, kuris parduoda (tiekia) šilumos energiją šildymui ir karštam vandeniui paruošti gyventojams, yra šilumos energijos (karšto vandens) pardavėjas.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV.

30Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

31Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalis nustato, kad trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis laikomi asmenys, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos.

32Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo (2007 11 20 įstatymo Nr. X-1329 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 01 01) (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą vartotojų teisę pasirinkti karšto vandens tiekėją ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą bei į šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, kolegija vertina, kad ginčijamu atsakovo 2007 m. gruodžio 27 d. Teisinės metrologijos reikalavimo laikymosi patikrinimo aktu Nr. 95V-1042 pareiškėjui pateikti privalomi vykdyti nurodymai (atsiskaitymui su karšto vandens vartotojais už suvartotą karštą vandenį naudoti metrologiškai patikrintus vandens skaitiklius; pasitvirtinti karšto vandens pardavimo kainą; sudaryti gyvenamojo namo (( - ) (toliau – ir Namas)) butų savininkams galimybę pasirašyti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis, aptariant jose butų savininkų įrengtų karšto vandens skaitiklių perdavimo UAB „Vilniaus energija“ nuosavybėn arba priežiūrai klausimus; parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių metrologinės patikros grafikus) neabejotinai turi įtakos Patikrinimo akte nurodyto namo (( - )) butų savininkų teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pirmos instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo sprendžiama dėl Patikrinimo akte pateiktų privalomu vykdyti nurodymų, turi įtakos gyvenamojo namo ( - ) butų savininkų teisėms ir pareigoms, todėl teismas, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatomis, privalėjo gyvenamojo namo ( - ) butų savininkus įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis. Neatlikęs šio procesinio veiksmo teismas sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, kas vertintina kaip ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

33Kolegija taip pat pažymi, kad teisme sprendžiant ginčą iš esmės, būtina iš pareiškėjo išreikalauti ir įvertinti jo turimas šiluminės energijos (ar karšto vandens) tiekimo sutartis su gyvenamojo namo ( - ) butų savininkais, nes Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalis leidžia išimtis iš bendro teisinio reguliavimo, liečiančias karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimą bei eksploataciją, jei tai yra numatyta iki Šilumos ūkio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sutartyse.

34Išdėstytų argumentų pagrindu bei atsižvelgiant į tai, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (ABTĮ 136 straipsnis), kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, be to neišsiaiškino visų objektyviam sprendimui priimti būtinų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

35Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 142 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Nutarė

36Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

37Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

38Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Rasai Kubickienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovams Vaidai Šimanauskienei ir Danieliui... 4. atsakovo atstovams Aistei Stančikaitei ir Igoriui Tkačenko,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ skundu (b.l. 17 – 20), kurį... 9. Nurodė, kad Akte pateikti privalomi vykdyti nurodymai: atsiskaitymui su... 10. Atsakovas atsiliepimu į skundą (b.l. 32 – 34) prašė skundo netenkinti ir... 11. Remdamasis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Matavimo... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu... 14. Teismas, remdamasis Metrologijos įstatymo 1, 15, 17, 22 straipsniais, Lietuvos... 15. III.... 16. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b.l. 120 – 127) prašo panaikinti kaip... 17. 1. Nesutinka su teismo išvada, kad karšto vandens skaitikliai butuose yra... 18. 2. Nurodo, kad teismo palikti galioti Akto privalomųjų nurodymų l ir 4... 19. 3. Nesutinka su teismo argumentu, kad pareiškėjas atsiskaito su šalto... 20. 4. Nesutinka su pateiktu pareiškėjo atstovų 2004-2007 metais surašytų... 21. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 134 – 137) prašo Vilniaus... 22. 1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja teisės aktus,... 23. 2. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pareiškėjas, būdamas... 24. 3. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju buto savininko galimybė nustatyta tvarka... 25. 4. Nurodo, jog pareiškėjas, teigdamas, kad skaitiklių savininkai turi... 26. 5. Pabrėžia, jog teismas tik pažymėjo, kad pareiškėjas iš dalies atlieka... 27. 6. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartimi... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV.... 30. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 31. Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalis nustato, kad... 32. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo (2007 11 20... 33. Kolegija taip pat pažymi, kad teisme sprendžiant ginčą iš esmės, būtina... 34. Išdėstytų argumentų pagrindu bei atsižvelgiant į tai, kad teismo nesaisto... 35. Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140... 36. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 37. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą... 38. Nutartis neskundžiama....