Byla 2A-999-345/2007

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, teisėjų Romualdos Janovičienės ir Algirdo Auruškevičiaus sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant atsakovo atstovei Margaritai Šakalytei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą, dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje, pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimų pripažinimo.

2Kolegija išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3Ieškovas A. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, jog atsakovas Lietuvos Respublika Kauno miesto apylinkės teismo asmenyje, nepradėdama nagrinėti privataus kaltinimo bylos Nr. 2s/2000 ir ieškovo skundų susijusių su šia byla keturis metus, t. y. nuo 1996 m. iki 2000 m., pažeidė jo teisę į teisingą privataus kaltinimo bylos Nr. 2s/2000 išnagrinėjimą, taip pat teisę į veiksmingą teisinę gynybą privataus kaltinimo byloje Nr. 2s/2000, bei baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-198-96, vykdė jo diskriminaciją taip skatindamas nebaudžiamą fizinį ir politinį susidorojimą su ieškovu, ir taip padarė jam žalą.

4Nurodė, jog 1996-01-24 A. M. su bendrininku jį užpuolė ir sužalojo. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas dėl šio įvykio ikiteisminio tyrimo nepradėjo ir 1996-05-20 rašte Nr. 16/597 nurodė kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. M. privataus kaltinimo tvarka. Ieškovas 1995-12-07 skundu privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas iškelti baudžiamąją bylą A. M. ir pripažinti jį kaltu dėl jo įžeidimo. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas T. Kaminskas 1996-01-15 raštu Nr. E-13689 skundą grąžino ir taip pažeidė jo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, privataus kaltinimo tvarka apginti pažeistas teises. 1996-12-13 skundu privataus kaltinimo tvarka ieškovas vėl kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas iškelti baudžiamąją bylą A. M. ir pripažinti jį kaltu dėl jo sužalojimo, tačiau skundas nuo 1996-12-13 dėl neteisėtų Kauno miesto apylinkės teismo veiksmų nebuvo pradėtas nagrinėti ir neišnagrinėtas per įmanomai trumpiausią laiką iki 2000-04-14. Ieškovui iškelta baudžiamoji byla Nr. 20-1-198-96, kurioje nukentėjusiuoju dalyvavo A. M., buvo nagrinėjama nuo 1996 metų ir teisėjas K. P. nuosprendį priėmė 1999-01-11, tuo pačiu metu, kai privalėjo būti nagrinėjama ir išnagrinėta privataus kaltinimo byla Nr. 2s/2000, kurioje kaltinamuoju dalyvavo A. M.. Privataus kaltinimo byla Nr. 2s/2000 A. M. nutartimi buvo nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Tokiais neteisėtais veiksmais Kauno miesto apylinkės teismas šališkai ir priklausomai pažeidė ieškovo teises į teisingą bylos Nr. 2s/2000 išnagrinėjimą, į veiksmingą teisinės gynybos priemonę bei tęsė diskriminacijos, nebaudžiamo fizinio ir politinio susidorojimo su juo skatinimą ir vykdymą. Todėl teismas privalo pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13, 14, 41 str., ir konstitucinių teisių pažeidimus, įtvirtintus LR Konstitucijos 21, 29, 30, 109 straipsniuose.

52000-10 04 d. rašte Nr. 01-24-256 Aukščiausio teismo pirmininkas Teismų / teisėjų / administracinės veiklos kontrolės nuostatų pagrindu konstatavo, jog gali būti įžvelgiamas nagrinėjant bylą teisėjo neveiklumas, tačiau privataus kaltintojo požiūris, nesuderinamas su proceso dalyvių pareiga veikti taip, kad teismo procesas būtu kuo operatyvesnis.

6Atsiliepime į ieškinį, atsakovą atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė bylą nutraukti LR CPK 293 str. 1 d. numatytu pagrindu. Nurodė, kad LR CPK 5 str. 1 d. numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė, arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmuo kreipdamasis į teismą turi laikytis įstatymų nustatytos tokios teisės realizavimo tvarkos. Civilinių teisių gynimo būdai yra numatyti LR CK 1.138 str. Nors tarp jų yra nurodytas teisių pripažinimas, tačiau ne dėl bet kokių teisių pripažinimo galima kreiptis į teismą. Ieškovo suformuluotų reikalavimų tenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti laikomas materialiniu teisiniu reikalavimu, todėl nenagrinėtinas teisme. Pagal suformuluotą reikalavimą jo teisės pažeistos nebuvo, kadangi ieškovas neprašo jų atstatyti. Ieškovas nurodo, kad teisių pažeidimas jam sukėlė neapibrėžtą žalą, tačiau jos nereikalauja atstatyti, ar kompensuoti jo patirtų išgyvenimų. Ieškovas prašo teismą pripažinti teismų neteisėtus veiksmus ir konstatuoti priežastinį ryšį, kad šiais veiksmais jam buvo padaryta žala, t. y. prašo teismo konstatuoti neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Patenkinus tokį ieškinį, ieškovui tarsi atsirastų teisė į žalos atlyginimą dėl teismo konstatuotų neteisėtų teismo veiksmų, tačiau veiksmų neteisėtumą ieškovas kildina nuo 1996-12-13 iki 2000-04-14 buvusio teismo neveikimo. Todėl ieškovas šiai dienai yra praleidęs ieškinio senaties terminą prašyti žalos atlyginimo (LR CK 84 str., 1.125 str. 8 d.). Ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis nereikšdamas ieškinio dėl žalos atlyginimo, kuriame teismas nagrinėtų visą delikto sudėtį. Tokiu pat būdu galima iškelti keturias civilines bylas kuriose būtų reikalaujama atskirai konstatuoti neteisėtus veiksmus, padarytos žalos dydį ir faktą, priežastinį ryšį, ir galiausiai, priteisti nustatytą žalą. Pagal taip suformuluotą ieškinį Teisingumo ministerija yra netinkamas valstybės atstovas. Teisės aktais Teisingumo ministerija įgaliojama atstovauti Lietuvos valstybę tik bylose dėl žalos, padarytos teismo veiksmais, atlyginimo (Vyriausybės nutarimas 2001 07 26 d. Nr. 932, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5 str. 4 d.). Šiuo atveju Teisingumo ministerija galėtų dalyvauti tik trečiuoju suinteresuotu asmeniu, dėl galimo ieškinio ateityje, dėl žalos atlyginimo. Prašė teismą bylą nutraukti, konstatuojant ieškovui teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

7Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu, ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimų pripažinimo, atmetė. Konstatavo, jog ieškovas privataus kaltinimo byloje Nr. 2/2000 yra nukentėjęs, todėl privataus kaltinimo byloje Nr. 2/2000 EŽTK 6 str. 1 d. nuostatos jo atžvilgiu netaikytinos. Nenustatė, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-64/99 (20-1-198-96) buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., kuriame numatytos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, pažeidimų. Nurodė, kad per visą bylos nagrinėjimo procesą teisiamajam A. B. buvo užtikrinta jo teisė į gynybą, visuose teismo posėdžiuose dalyvavo teisiamojo A. B. gynėjas advokatas, o duomenų, jog Kauno miesto apylinkės teismas būtų pažeidęs teisiamojo A. B. teisę į veiksmingą teisinę gynybą ieškovas daugiau nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad Kauno miesto apylinkės teismas būtų nukentėjusįjį ar teisiamąjį A. B. diskriminavęs dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais, tame tarpe, kaip nurodo ieškovas, ir skatinant nebaudžiamą fizinį ir politinį susidorojimą su juo. Todėl privataus kaltinimo byloje Nr. 2/2000, kaip ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-64/99 (20-1-198-96) EŽTK 14 str. nuostatos nebuvo pažeistos. Pirmos instancijos teismas taip pat nenustatė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29, 30 ir 109 str. pažeidimo, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

8Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo kitam apylinkės teismui. Nurodo, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeistos materialinės bei procesinės teisės normos, yra absoliutūs tesimo sprendimo negaliojimo pagrindai.

9Nurodo, jog ieškinio pagrindas yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimas. Ieškinio dalykas yra reikalavimai pripažinti, kad atsakovas pažeidė teisę į teisingą privataus kaltinimo bylos Nr.2s/2000 nagrinėjimą. Kauno miesto apylinkės teismas padarė žalą pažeisdamas teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę. Kauno miesto apylinkės teisme padaryta žala diskriminuojant ieškovą. Bylų Nr. 20-1-198-96, Nr. l-64199 medžiaga yra rašytiniai įrodymas pagrįsti ieškinio aplinkybes. Todėl ieškinio pagrindu ir dalyku nebuvo aplinkybės susijusios su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimu.

10Pirmos instancijos teismas išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų, bei peržengė ieškinyje pareikštus reikalavimus. Neteisėtai pasisakė dėl aplinkybių baudžiamoje byloje Nr. 20-1-198-96. Teismas neturėjo teisės ir negalėjo nustatinėti aplinkybių nagrinėjamų baudžiamoje byloje Nr.20-1-198-96, kad atsakovas taip pat nepažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. l d., 13 str., 14 str., kaip ir privataus kaltinimo byloje Nr. 2s/2000. Tokiu būdu buvo peržengti ieškinio reikalavimai ir išeita už ieškinio ribų. Teismas kartu su atsakovo atstovu LR Teisingumo ministerija siekė įtakoti ieškovui neigiamo procesinio sprendimo priėmimą Panevėžio apygardos teisme, civilinėje byloje Nr. 2-1 05-42512006.

11Pažeistos LR CPK 137 str. 2 d. 5 p. nuostatos. Teismas negalėjo priimti ir išspręsti šioje civilinėje byloje kitos civilinės bylos Nr. 2-105-42512006, nagrinėjamos Panevėžio apygardos teisme dalį reikalavimų, kurie yra dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, tačiau tarp kitų šalių. Tokiais neteisėtais veiksmais teisėjas P. S. kartu su atsakovo atstovu LR Teisingumo ministerija tyčia ne tik neužtikrino ieškovo teisių į teisminę gynybą, dėl neteisėtų Kauno miesto apylinkės teismo veiksmų privataus kaltinimo byloje Nr. 2s/2000, tačiau ir kenkė ieškovui civilinėje byloje Nt2-105-42512006, nagrinėjamoje Panevėžio apygardos teisme, kad ieškovo atžvilgiu būtų galima priimti neigiamą procesinį sprendimą.

12Pažeistos LR CPK 266 str., bei 270 str. nuostatos, o tai yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Pirmos instancijos teismas pasisakydamas, kad nebuvo pažeisti Konvencijos 6 str. 1 d. 13 str., 14 str., reikalavimai baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-198-96, kaip privataus kaltinimo byloje Nr. 2s/2000, neteisėtai nusprendė dėl neįtrauktų LR Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento teisių ir pareigų, nes LR Generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas nagrinėjamose bylose yra atsakovai.

13Pažeistos LR CPK 270 str. nuostatos, nes padaryta formali išvada, jog nepažeisti LR Konstitucijos 21, 29, 30, 109 str., nenurodant aplinkybių, bei motyvų, kuriais grindžiamos tokios išvados, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

14Netinkamai taikomos ir aiškinamos Konvencijos 6 str. 1 d. 13 str., 14str., BPK 18 str., nuostatos, nes pažeidžiami BPK 65-70 straipsniai nustatant jog ieškovo, kaip nukentėjusio asmens atžvilgiu privataus kaltinimo byloje Nr. 2s/2000 Konvencijos 6 str. 1 d. nuostatos netaikytinos. Kauno miesto apylinkės teismas suvaržė ir pažeidė ieškovo civilinio pobūdžio teisių ar pareigų išnagrinėjimo klausimą privataus kaltinimo byloje Nr. 2s/2000, neleisdamas ieškovui kaip nukentėjusiam asmeniui ne tik pareikšti civilinio ieškinio bet ir nepriteisė padarytos žalos, bei tokiu būdu skatino nebaudžiamą fizinį ir politinį susidorojimą su ieškovu.

15Netinkamai taikomas ir aiškinamas Konvencijos 13 str. nustatant, kad nebuvo privataus kaltinimo byloje Nr.2s/2000 pažeistos ieškovo teisės į veiksmingą teisinę gynybą, nes tokia gynyba suprantama tik kaip formalus advokato, gynėjo dalyvavimas, privataus kaltinimo byloje Nr. 2s/2000, kuri net nebuvo pradėta iki suėjo baudžiamojo persekiojimo senatis.

16Netinkamai taikomas ir aiškinamas Konvencijos 14 str. nustatant, kad Kauno miesto apylinkės teismas privataus kaltinimo byloje Nr.2s/2000 nevykdė diskriminacijos ieškovo atžvilgiu. Kauno miesto apylinkės teismas vykdė diskriminaciją ieškovo, kaip nukentėjusio ir civilinio ieškovo atžvilgiu, neiškeldamas baudžiamosios bylos, pagal ieškovo skundą ir neišnagrinėdamas civilinio pobūdžio teisių ar pareigų, dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Tai įrodo ne tik privataus kaltinimo bylos Nr.2s/2000 eiga ir medžiaga, tačiau ir baudžiamosios bylos Nt 20-1-198-96 eiga ir medžiaga, bei priteista 14 000 Lt nepadaryta žala. Šie duomenys patvirtina, Konvencijos 14 str. pažeidimą ieškovo atžvilgiu.

17Apeliacinis skundas netenkintinas.

18Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

19Byloje nustatyta, jog ieškovas 1996-12-13 skundu privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas iškelti baudžiamąją bylą A. M. ir pripažinti jį kaltu dėl lengvo kūno sužalojimo. Privataus kaltinimo byla Nr. 2/2000 A. M. Kauno apylinkės teismo 2000 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Ieškovas pateikė ieškinį Lietuvos Valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13, 14, 41 str., ir konstitucinių teisių, numatytų LR Konstitucijos 21, 29, 30, 109 straipsniuose pažeidimo, nes skundas privataus kaltinimo byloje nuo 1996-12-13 nebuvo pradėtas nagrinėti ir neišnagrinėtas per įmanomai trumpiausią laiką iki 2000 metų taip pažeidžiant ieškovo teisę į teisingą privataus kaltinimo bylos Nr. 2/2000 išnagrinėjimą.

20Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos Žin. 2000 m. Nr. 96-3016) 6 str. 1 d., kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas.

21Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai, ir bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta LR BPK 2 str., 44 str. 10 d., bei LR CK 6.263 str. 2 d. Bylos išnagrinėjimas per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo kaltinimo pareiškimo iki sprendimo procese priėmimo. Vertinant ar byla buvo išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, pareiškėjo elgesį, valdžios institucijų elgesį organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę pareiškėjui.

22Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovo A. B. skundas ir jo priedai privataus kaltinimo byloje Nr. 2/2000 Kauno miesto apylinkės teisme gauti 1996-12-16. Teismas 1997-01-17 raštu Nr. 16 pavedė Teismo medicinos ir psichiatrijos centro Kauno ekspertiniam skyriui atlikti A. B. medicininę apžiūrą kūno sužalojimo laipsniui nustatyti, o A. B. įpareigojo nuvykti į Kauno ekspertinį skyrių medicininei apžiūrai atlikti. A. B. 1997-02-19 prašė išreikalauti iš Kauno ekspertinio skyriaus medicininės apžiūros aktą, dėl jam padaryto kūno sužalojimo laipsnio nustatymo. 1997-02-27 A. B. ir A. M. į tvarkomąjį posėdį neatvyko, todėl bylos nagrinėjimą teismas atidėjo iki bus pristatytas teismo medicininės apžiūros aktas. Sekantis, teisiamasis posėdis įvyko 1999-03-10, į kurį neatvyko A. M., todėl, atsižvelgiant į privataus kaltintojo prašymą, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 1999-04-28, tačiau dėl teisėjo išvykimo bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 1999-09-14.

23Privatus kaltintojas yra nukentėjusysis arba jo atstovas, palaikantys kaltinimą Baudžiamojo proceso kodekso numatytose privataus kaltinimo bylose (LR BPK 34 str.). LR BPK 34 str. numatyta, jog privatus kaltintojas turi būti aktyvus, nes dalyvaudamas teismo posėdyje palaiko kaltinimą, teikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant. Iš bylos medžiagos matyti, jog privatus kaltintojas pateikęs skundą ir neatvykęs į tvarkomąjį teismo posėdį, daugiau nei du metus nesidomėjo bylos eiga. Tiek civilinės tiek baudžiamosios bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl šalys turi pateikti įrodymus kuriais remiasi, o teismas turi teisę, bet ne pareigą nurodytus įrodymus išreikalauti. Privataus kaltinimo bylose nėra ginamas viešas interesas, todėl teismas nėra aktyvus. Teismas išreikalauja įrodymus, jeigu šalys šių įrodymų negali pateikti patys dėl objektyvių priežasčių, o tokios objektyvios priežastys byloje nenustatytos. Iš bylos medžiagos matyti, jog teismo posėdis buvo atidėtas neatvykus abiems šalims. Jeigu nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas į taikinamąjį posėdį neatvyko be svarbios priežasties, laikoma, kad privatus kaltintojas kaltinimo atsisakė. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjęs asmuo daugiau nei du metus nesidomėjo bylos eiga, teismui neatsiranda pareiga rinkti įrodymus savo iniciatyva. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., byla per įmanomai trumpiausią laiką turi būti išnagrinėta, kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, siekiant užtikrinti asmens teisių ir pareigų tikrumą. Atsižvelgiant į tai, jog A. B. privataus kaltinimo byloje nebuvo tiek aktyvus ir rūpestingas palaikant kaltinimus ir pateikiant įrodymus, teismo posėdžiai atidėti dėl priežasčių nepriklasančių nuo teismo ir vadovaujantis įstatymais, o byloje nagrinėjamas klausimas ne dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų, ir A. B. byloje privatus kaltintojas, o ne kaltinamasis, kolegija daro išvadą, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nebuvo pažeistas.

24Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13, 14, str. nuostatos.

25Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 str., kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą asmenys padarė eidami savo oficialias pareigas.

26Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str. nuostatos numato, jog naudojimasis Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais.

27Kolegija pažymi, jog asmens teisė pasinaudoti teisine gynyba nėra absoliuti. Asmuo kreipdamasis teisinės gynybos turi laikytis įstatymų nustatytos tokios teisės realizavimo tvarkos. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. B. skundas privataus kaltinimo byloje buvo priimtas, siekiant apginti pažeistas teises, tačiau dėl netinkamo procesinių teisių įgyvendinimo A. B. teisinėmis gynybos priemonėmis nepasinaudojo. Todėl netinkamas savo teisių įgyvendinimas negali būti traktuojamas, kaip ribojimas pasinaudoti valstybės institucijų veiksmingomis teisinėmis gynybos priemonėmis, bei diskriminavimu dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitų pagrindų.

28Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 41 str. numatyta, jeigu teismas nustato Konvencijos ar jos protokolų pažeidimą ir jeigu Aukštosios Susitariančiosios Šalies įstatymai leidžia tik iš dalies atlyginti pažeidimu padarytą žalą, tai prireikus teismas gali priteisti nukentėjusiajai šaliai teisingą atlyginimą.

29Atsižvelgiant į tai, jog teismas nenustatė jog buvo pažeistos A. B. teisės pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis kreipiantis į valstybės institucijas, o ieškovas neprašė atlyginti padarytos žalos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 41 str. nėra taikytinas.

30Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog buvo pažeistos A. B. konstitucinės teisės, numatytos LR Konstitucijos 21, 29, 30, 109 str.

31LR Konstitucijos 21, 29, 30, 109 str. nuostatos numato, jog žmogaus asmuo yra neliečiamas, ir prieš įstatymą visi asmenys lygūs. Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, o teisingumą vykdo tik teismai. Ieškovas visas LR Konstitucijos 21, 29, 30, 109 numatytas teises realizavo, todėl kolegija nesutinka su apelianto argumentais jog buvo pažeistos jo konstitucinės teisės.

32Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą LR Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento teisių ir pareigų, nes nagrinėjamoje byloje jokių LR Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento teisių ir pareigų teismas nesprendė.

33Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas pareiškė ieškinį prašydamas pripažinti, jog LR Kauno miesto apylinkės teismas pažeidė ieškovo teisę į veiksmingą teisinę gynybą privataus kaltinimo byloje Nr. 2s/2000 ir jam sufabrikuotoje baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-198-96. Vadovaujantis LR CPK 329 str. 2 d. 7 p., pirmos instancijos teismas turi pasisakyti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų, todėl kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų ir neteisėtai pasisakė dėl aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-198-96.

34Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog ieškovui buvo apribotos teisės ne tik pareikšti ieškinį civiline tvarka, bet ir nepriteista padaryta žala, nes privataus kaltinimo byloje A. B. prašė pripažinti A. M. kaltu dėl padaryto kūno sužalojimo, bei paskirti jam bausmę, neprašydamas žalos atlyginimo.

35Apeliantas prašo teismo grąžinti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui iš naujo, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti ir perduoti nagrinėti bylą iš naujo nėra absoliuti. LR CPK 327 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, pats privalo ištaisyti pirmos instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinama nagrinėti iš naujo, išimtinais, LR CPK 327 str. nustatytais atvejais, t. y. kai buvo pažeistos procesinės teisės normos, ir šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, bei kai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindai. Nenustačius šių pažeidimų, byla negali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

36Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.), konstatuoja, kad Vilniaus miesto antras apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimas yra tesėtas ir pagrįstas.

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

38Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. Ieškovas A. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, jog... 4. Nurodė, jog 1996-01-24 A. M. su bendrininku jį užpuolė ir sužalojo. Kauno... 5. 2000-10 04 d. rašte Nr. 01-24-256 Aukščiausio teismo pirmininkas Teismų /... 6. Atsiliepime į ieškinį, atsakovą atstovaujanti Lietuvos Respublikos... 7. Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu,... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto antro... 9. Nurodo, jog ieškinio pagrindas yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių... 10. Pirmos instancijos teismas išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų, bei... 11. Pažeistos LR CPK 137 str. 2 d. 5 p. nuostatos. Teismas negalėjo priimti ir... 12. Pažeistos LR CPK 266 str., bei 270 str. nuostatos, o tai yra absoliutūs... 13. Pažeistos LR CPK 270 str. nuostatos, nes padaryta formali išvada, jog... 14. Netinkamai taikomos ir aiškinamos Konvencijos 6 str. 1 d. 13 str., 14str., BPK... 15. Netinkamai taikomas ir aiškinamas Konvencijos 13 str. nustatant, kad nebuvo... 16. Netinkamai taikomas ir aiškinamas Konvencijos 14 str. nustatant, kad Kauno... 17. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 19. Byloje nustatyta, jog ieškovas 1996-12-13 skundu privataus kaltinimo tvarka... 20. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau... 21. Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų... 22. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovo A. B. skundas ir jo priedai privataus... 23. Privatus kaltintojas yra nukentėjusysis arba jo atstovas, palaikantys... 24. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog buvo pažeistos Žmogaus... 25. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 str.,... 26. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str.... 27. Kolegija pažymi, jog asmens teisė pasinaudoti teisine gynyba nėra absoliuti.... 28. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 41 str.... 29. Atsižvelgiant į tai, jog teismas nenustatė jog buvo pažeistos A. B. teisės... 30. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog buvo pažeistos A. B.... 31. LR Konstitucijos 21, 29, 30, 109 str. nuostatos numato, jog žmogaus asmuo yra... 32. Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas pasisakė... 33. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas pareiškė ieškinį prašydamas... 34. Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog ieškovui buvo apribotos teisės ne... 35. Apeliantas prašo teismo grąžinti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui... 36. Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus,... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 1 d., 326... 38. Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą...