Byla 2A-2993-577/2013
Dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys TŪB „Jarmeta“, A. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos dujos“, atstovaujamo AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys TŪB „Jarmeta“, A. M..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas AB „Lietuvos dujos“, atstovaujamas AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo, prašė priteisti iš atsakovo AB „SEB lizingas“ 46 855,45 Lt žalą už neteisėtai suvartotas gamtines dujas ir 179,33 Lt išlaidų dėl neteisėto vartojimo atjungimo turtinės žalos bei 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2012 m. kovo 6 d. AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo darbuotojai nustatė, jog gyvenamajame name, esančiame adresu ( - ), kuris VĮ Registrų centro duomenimis nuosavybės teise priklauso AB „SEB lizingas“, neteisėtai prisijungus bei nesudarius gamtinių dujų tiekimo sutarties, buvo vartojamos gamtinės dujos. Gamtinių dujų tiekimas minėtu adresu buvo nutrauktas 2009-06-16, užfiksavus gamtinių dujų skaitiklio rodmenis 31 950 m3. 2012-03-06 Dujų įmonės darbuotojai nustatė, kad gamtinių dujų tiekimas šiame name atnaujintas savavališkai, pažeidžiant įvadinio rutulinio ventilio dujų atjungimą fiksuojantį elementą. Nustačius neteisėtą vartojimą, skaitiklis buvo demontuotas, bei užfiksuoti skaitiklio rodmenys – 55 919 m3. Atsižvelgiant į tai, kad gamtinės dujos pastate, esančiame adresu ( - ), neteisėtai buvo vartojamos per dujų apskaitos prietaisą, o AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo darbuotojai nustatė, kad šis apskaitos prietaisas nepažeistas, AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo žalos nustatymo komisija nutarė, kad pastato savininkas privalo sumokėti AB „Lietuvos dujos“ žalą už neteisėtai suvartotas gamtines dujas pagal faktinius dujų apskaitos prietaiso rodmenis, t.y. už 23 969 m3 gamtinių dujų, bei dujų įmonės faktiškai patirtas išlaidas dėl dujų tiekimo nutraukimo, nustačius neteisėtą prisijungimą. 2012-03-07 Komisija trečiojo asmens padarytos žalos nustatymo akte Nr. 6-12 paskaičiavo bendrą žalą, kuri sudaro 47 034,78 Lt (su PVM). Ieškovas nurodė, kad šiai sumai pastato savininkui AB „SEB lizingas“ buvo išrašytos bei pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos - faktūros LD Nr. 056765 ir LD Nr. 054708. AB „SEB lizingas“ žalos atlyginimo klausimo iki šiol neišsprendė bei šių sąskaitų neapmokėjo. Ieškovas pažymėjo, kad AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas su TŪB „Jarmeta“ 2007-12-20 buvo sudaręs Gamtinių dujų tiekimo sutartį, kuri buvo nutraukta ir gamtinių dujų tiekimo sutartis nebuvo pratęsta. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad pastatas pagal 2010-04-09 priėmimo-perdavimo aktą yra perduotas, nuomos sutartis su TŪB „Jarmeta“ yra pasibaigusi. Neteisėto prisijungimo nustatymo metu 2012 m. kovo 1 d. AB „Lietuvos dujos“ jokių sutarčių dėl gamtinių dujų tiekimo į šį pastatą nebuvo sudariusi, todėl dėl gamtinių dujų suvartojimo laikotarpiu, kai sutartis nebuvo sudaryta, atsakomybė tenka pastato savininkui, t. y. AB „SEB lizingas“. Ieškovas tvirtina, kad pagal CK 6.257 str. nuostatas, skolininkas (atsakovas), pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui (ieškovui), kai prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. Akivaizdu, kad atsakovas, leidęs pastatu naudotis tretiesiems asmenims ir nepasirūpinęs pastato perėmimu iš jų, šiuo atveju ir turi atsakyti ieškovui dėl padarytos žalos neteisėtai vartojant gamtines dujas AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančiame pastate.

4Atsakovas AB „SEB lizingas“ su ieškovo reikalavimais nesutiko. Atsakovo nuomone, ieškovas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasis jis reikalavimą reiškia ne žalą padariusiam asmeniui, bet AB „SEB lizingas“. Atsakovas nurodė, kad AB „SEB lizingas“ ir TŪB „Jarmeta“ sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-030018, kurios pagrindu AB „SEB lizingas“ perdavė TŪB „Jarmeta“ valdyti ir naudotis ginčo pastatą, esantį ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartą kainą minėtas turtas bus perduotas TŪB „Jarmeta“ nuosavybėn. AB „SEB lizingas“ nuo 2009-03-16 nutraukė su TŪB „Jarmeta“ sudarytą finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-030018, tačiau minėtas pastatas iki šiol nėra grąžintas. Tai, kad TŪB „Jarmeta“ faktiškai naudojosi ginčo pastatu, patvirtina ir paties ieškovo kartu su 2012-07-18 ieškiniu pateikti įrodymai: 2009-06-16 pažymoje dėl dujų apskaitos patikrinimo, kurioje kaip vartotojas įvardinta TŪB „Jarmeta“. Atsakovas pažymi, kad kaip teisinį pagrindą savo reikalavimui pagrįsti ieškovas nurodo CK 6.251 str., 6.257 str. ir 2002-02-05 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 43 patvirtintas Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo ir tiekimo taisykles, tačiau, atsakovo vertinimu, nei viena iš ieškovo nurodytų teisės normų nenumato, kad būtent AB „SEB lizingas“, kaip pastato savininkas, privalo atsakyti už ieškovui padarytą žalą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad CK 6.251 str. yra įtvirtintas bendras visiškas nuostolių atlyginimo principas, tačiau dėl konkretaus subjekto, atsakingo už žalos atlyginimą, šioje teisės normoje nėra pasisakoma. CK 6.257 str. yra taikoma sutartinės civilinės atsakomybės atveju ir kalba apie tai, kad skolininkas, kuris prievolei įvykdyti pasitelkė trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės. Be to, atsakovas pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad AB „SEB lizingas“ ir ieškovą AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialą būtų sieję kokie nors sutartiniai santykiai dėl pastato, esančio ( - ), todėl akivaizdu, kad CK 6.257 str. šiuo atveju taip pat netaikytina. AB „SEB lizingas“ su ieškovu nėra sudaręs sutarties dėl dujų tiekimo pastatui, esančiam ( - ), todėl akivaizdu, kad atsakovas negali būti laikomas vartotoju Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių prasme. Pabrėžia, kad 2009-06-16 pažymoje dėl dujų apskaitos patikrinimo kaip pastato ( - ), vartotojas yra įvardinta TŪB „Jarmeta“. CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą asmeniui ar turtui, privalo visiškai atlyginti už žalos padarymą atsakingas asmuo. AB „SEB lizingas“ iki šiol nėra faktiškai perėmęs pastato, esančio ( - ), ir juo nesinaudoja, todėl akivaizdu, kad ieškovo AB „Lietuvos dujos“ ieškinys turi būti reiškiamas ne atsakovui AB „SEB lizingas“, bet asmenims, kurie faktiškai valdo ginčo pastatą ir kurie neteisėtai naudojosi ieškovo tiekiamomis paslaugomis.

5Trečiasis asmuo TŪB „Jarmeta“ su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad atsakomybė už ieškovui padarytą žalą gali būti atlyginta deliktinės atsakomybės pagrindu. Ieškinys turi būti pareikštas tam asmeniui, kuris faktiškai sunaudojo dujas ir padarė žalą ieškovui, nes prisijungimas prie dujų sistemos buvo padarytas savavališkai. Teigia, jog jis po sutarties nutraukimo su ieškovu skolą už dujų sunaudojimą ieškovui sumokėjo visiškai (b. l. 161).

6Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad iš Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių, patvirtintų 2002-02-05 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 43, 5 p., 87 p., 121.18 p. matyti, kad dujų vartotoju gali būti laikomas tik tas fizinis ar juridinis asmuo, kuris su dujų įmone yra sudaręs dujų tiekimo (pirkimo – pardavimo) sutartį. Teismas pabrėžė, kad ieškovas nenurodė, kokiu būdu AB „SEB lizingas“ išreiškė savo valią dėl dujų tiekimo adresu ( - ). Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad A. M. su šeima ilgą laiką gyvena name, esančiame ( - ), ir naudojasi dujomis, todėl, pirmos instancijos teismo nuomone, būtent jis ir privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą.

8Ieškovas AB „Lietuvos dujos“, atstovaujamas AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo, apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino gamtinių dujų tiekimo sutarčių sudarymo tvarką, todėl padarė aiškią materialinės teisės normų aiškinimo klaidą. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad gamtinių dujų vartotoju gali būti tik su dujų įmone sudaręs dujų tiekimo sutartį fizinis ar juridinis asmuo. Pažymi, kad LR Energetikos ministro 2012-03-22 įsakymu Nr. 1-54 patvirtintų sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašo 2 punkte yra sakoma, kad: „Tais atvejais, kai buitinis vartotojas nėra sudaręs rašytinės sutarties, tačiau jam tiekiamos dujos, šalių santykiams taikomos Aprašu nustatytos standartinės sutarčių sąlygos.“. Taip pat nurodo, kad pagal CK 6.384 str. sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Apelianto nuomone, ši teisės norma taikoma visų energijos rūšių pirkimo-pardavimo sutartims. Be to, apeliantas nurodo, kad dublike jis buvo nurodęs, kad nuostolius atsakovas nagrinėjamu atveju turėtų atlyginti deliktinės atsakomybės pagrindu. Ieškovas pažymi, kad jis įrodinėjo, kad atsakovas, kaip pastato, esančio ( - ), savininkas, turi pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žala, ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Apelianto vertinimu, pirmos instancijos teismas šiuo aspektu atsakovo elgesio nenagrinėjo, nors įvertinus faktinių aplinkybių visumą, matyti, kad atsakovas pažeidė pareigą valdyti ir disponuoti nuosavybės teisės objektą nepažeidžiant kitų asmenų interesų, neatliko jokių veiksmų, kad atgautų sau priklausantį turtą. Taip pat ieškovas pažymi, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M. su šeima minėtame name gyveno su atsakovo žinia, atsakovas dėl to patyrė naudą, todėl ir nesiėmė jokių veiksmų, kad namas būtų atlaisvintas. Apelianto nuomone, tokiu neveikimu pasireiškia atsakovo kaltė bei atsiranda pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, todėl ieškinys turėjo būti tenkintas. Taigi apeliantas pabrėžia, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino galimybės taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę.

9Atsakovas AB „SEB lizingas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad ieškovo nurodytas Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašas buvo patvirtintas tik 2012-03-22 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-54, o dujos neteisėtai buvo vartojamos nuo 2009-06-16 iki 2012-03-06, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo minėtu teisės aktu. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, kad minėtas teisės aktas reglamentuoja dujų tiekimo įmonės ir buitinio vartotojo tarpusavio santykius, o buitiniu gamtinių dujų vartotoju yra laikoms fizinis asmuo, perkantis gamtines dujas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, nesusijusioms su ūkine komercine ar profesine veikla. Taigi minėtas teisės aktas netaikytinas juridiniam asmeniui. Pasak atsakovo, dėl tų pačių priežasčių nagrinėjamu atveju netaikytinas ir CK 6.384 str. 1 d. Be to, atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė, kad nagrinėjamu atveju tarp AB „SEB lizingas“ veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra faktinis bei teisinis priežastinis ryšys. Atsakovo nuomone, ieškovui padaryta žala priežastiniu ryšiu yra susijusi būtent su tų asmenų, kurie gyveno name, neteisėtais veiksmais. Atsakovas pažymi, kad po finansinio lizingo sutarties sudarymo su TŪB „Jarmeta“ jis faktiškai nesinaudojo ir nevaldė ( - ) esančio namo, kadangi jis iškart tiesiogiai buvo perduotas TŪB „Jarmeta“. Atsakovas nurodo, kad tai, jog namu faktiškai naudojasi A. M., atsakovui tapo žinoma tik po to, kai 2009-03-16 buvo nutraukta finansinio lizingo sutartis ir atsakovas bandė susigrąžinti lizinguojamą turtą, todėl ieškovo teiginys, kad neva atsakovas A. M. leido gyventi name, yra neteisingas. Be to, atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jis neva nesirūpino jam nuosavybes teise priklausančiu turtu. Atsakovas pažymi, kad pagal CK 6.571 str. 2 d. ir finansinio lizingo sutarties 6.1-6.2.9 punktus matyti, kad pareigą rūpintis lizinguojamu turtu iki jo grąžinimo turi trečiasis asmuo TŪB „Jarmeta“. Turto grąžinimo aktas tarp TŪB „Jarmeta“ ir AB „SEB lizingas“ nėra pasirašytas iki šiol. Taigi minėtas namas iki šiol nėra atlaisvintas, o juo naudojasi TŪB „Jarmeta“ ir su ja susiję asmenys. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovo neteisėtas neveikimas, t.y. ieškovas nuo 2009-06-16 iki 2012-03-06 netikrino dujų suvartojimo ir jų matavimo priemonių, yra savarankiškas pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

12Iš bylos medžiagos matyti, kad AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas su TŪB „Jarmeta“ 2007-12-20 buvo sudaręs Gamtinių dujų tiekimo sutartį Nr. 42/2008-127 dėl dujų tiekimo namui, esančiam ( - ), kuri galiojo nuo 2008-01-01 iki 2010-01-01 (b.l. 71-81). Dėl įsiskolinimo gamtinių dujų tiekimas vartotojui TŪB „Jarmeta“ 2009-06-16 buvo nutrauktas ir gamtinių dujų tiekimo sutartis nebuvo pratęsta. Dujų sistemos, dujų vartojimo tyrimo akte, surašytame 2012-03-06, žalos nustatymo akte nurodyta, kad minėtu adresu, neteisėtai prisijungus, suvartota 23 969 m3 dujų, o padaryta ieškovui žala sudaro 47 034,78 Lt (b. l. 11-13). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija 7.1 punkte nurodyta, kad pastatas pagal 2010-04-09 priėmimo-perdavimo aktą yra perduotas, nuomos sutartis su TŪB „Jarmeta“ yra pasibaigusi, minėto namo savininku nurodytas AB „SEB lizingas“ (b.l. 64-70). 2010-04-09 Susitarime dėl turto pagal lizingo sutartį grąžinimo ir atlaisvinimo tvarkos, pasirašytame tarp AB „SEB lizingas“ ir TŪB „Jarmeta“, buvo numatyta: „Atsižvelgiant į tai, kad grąžinamas Turtas nėra atlaisvintas, šalių susitarimu Lizingo gavėjui paliekama teisė neatlygintinai valdyti Turtą ir juo naudotis ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Tinkamas Turto atlaisvinimas fiksuojamas Lizingo gavėjo ir SEB lizingo pasirašomu Turto atlaisvinimo aktu (b. l. 107-108). Turto atlaisvinimo aktas pasirašytas nebuvo. Ieškovas išrašė atsakovui sąskaitas, įspėjo atsakovą atlyginti jam padarytą žalą (b. l. 15-17). Atsakovas teigia, kad žalą turi atlyginti ne jis, o A. M., kuris gyvena name, esančiame ( - ), ir vartojo dujas.

13Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už neteisėtai suvartotas dujas, pareiškiant ieškinį AB „SEB lizingas“, kuriai nuosavybės teise priklauso namas, esantis adresu ( - ). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ieškovas savo skundą iš esmės grindžia dviem esminiais argumentais: 1) pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl deliktinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu; 2) pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino gamtinių dujų tiekimo sutarčių sudarymo sąlygas.

14Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog iš ieškinio turinio matyti, kad ieškinio reikalavimo teisinis pagrindas buvo LR Ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr. 43 patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės, CK 6.251 str. ir 6.257 str. Pažymėtina, kad CK 6.257 str. taikomas sutartinės civilinės atsakomybės atveju, kuriame nurodyta, kad skolininkas, kuris prievolei įvykdyti pasitelkė trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl trečiųjų asmenų kaltės, tačiau nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovą ir atsakovą būtų sieję kokie nors sutartiniai santykiai dėl pastato, esančio ( - ). CK 6.251 str. yra įtvirtintas tik bendras visiško nuostolių atlyginimo principas. Tuo tarpu Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėse, patvirtintose 2002-02-05 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 43, 5 p. numatyta, kad vartotoju yra laikomas fizinis ar juridinis asmuo, perkantis dujas. Šių taisyklių X skyriaus, kuriame kalbama apie dujų tiekimą vartotojams, 87 p. numatyta, kad su vartotoju prieš dujų tiekimą sudaroma tiekimo (pirkimo – pardavimo sutartis). 121.18 p. kaip viena iš vartotojo pareigų numatyta prievolė už patiektas dujas sumokėti dujų tiekimo (pirkimo – pardavimo) sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Iš minėtų taisyklių matyti, kad dujų vartotoju gali būti laikomas tik tas fizinis ar juridinis asmuo, kuris su dujų įmone yra sudaręs dujų tiekimo (pirkimo – pardavimo) sutartį. Dėl tos aplinkybės, kad ieškovo ir atsakovo jokie sutartiniai santykiai dėl pastato, esančio ( - ), nesiejo, ginčo nėra. Pastebėtina, kad ieškovas tik dublike atsakovo atsakomybę pradėjo kildinti iš CK 6.263 str., kuris reglamentuoja deliktinę atsakomybę, tačiau lygiagrečiai rėmėsi ir sutartinei atsakomybei taikomomis CK 6.257 str. nuostatomis.

15Pažymėtina, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo arba vėliau, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, ir jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 141 str. 1 d.). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jis teise pakeisti ieškinio pagrindą nepasinaudojo, todėl pirmos instancijos teismas ir pasisakė tik dėl ieškovų ieškinyje nurodytų pagrindų, neišeidamas už ieškinio ribų. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevertino deliktinės atsakomybės taikymo galimybės atsakovo atžvilgiu, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas, nes ieškovo argumentai ir reikalavimai dėl žalos priteisimo buvo kildinami iš sutartinių teisinių santykių, todėl teismas negalėjo nagrinėti deliktinės atsakovo atsakomybės klausimo, nes tokiu būdu būtų iš esmės pakeitęs ieškinio pagrindą (CPK 141 str.). Pabrėžtina, kad suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą yra išimtinė ieškovo teisė.

16Taip pat pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašu, kuris buvo patvirtintas tik 2012-03-22 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-54, nes dujos neteisėtai buvo vartojamos nuo 2009-06-16 iki 2012-03-06. Be to, kaip ir pastebėjo atsakovas, šis teisės aktas reglamentuoja dujų tiekimo santykius tarp įmonės ir buitinio vartotojo, o buitinis vartotojas yra fizinis asmuo, perkantis gamtines dujas asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams (LR Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu atsakovas nagrinėjamu atveju yra privatus juridinis asmuo. Taigi ir dėl šios priežasties minėtas teisės aktas nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas.

17Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad iš teisinio reglamentavimo, susijusio su gamtinių dujų tiekimo teisiniu reguliavimu, matyti, jog dujų vartotoju gali būti laikomas tik tas fizinis ar juridinis asmuo, kuris su dujų įmone yra sudaręs dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartį (Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės, patvirtintos 2002-02-05 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu, Nr. 43, 87 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad tarp ieškovo ir atsakovo gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, pagrįstai ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovo nurodytais pagrindais atsakovo atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstą.

18Taip pat pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

19Taigi, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

20Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

21Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas AB „Lietuvos dujos“, atstovaujamas AB „Lietuvos dujos“ Kauno... 4. Atsakovas AB „SEB lizingas“ su ieškovo reikalavimais nesutiko. Atsakovo... 5. Trečiasis asmuo TŪB „Jarmeta“ su ieškovo reikalavimais nesutiko.... 6. Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko,... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį... 8. Ieškovas AB „Lietuvos dujos“, atstovaujamas AB „Lietuvos dujos“ Kauno... 9. Atsakovas AB „SEB lizingas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 12. Iš bylos medžiagos matyti, kad AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas su TŪB... 13. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už neteisėtai... 14. Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog iš ieškinio turinio matyti,... 15. Pažymėtina, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba... 16. Taip pat pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo... 17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai,... 18. Taip pat pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs,... 19. Taigi, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro... 20. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti...