Byla AS-858-748-12
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apygardos administracinis teismas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4

5Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 01-02-587; 2) įpareigoti Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą priimti naują administracinį sprendimą pagal pareiškėjo 2012 m. liepos 15 d. skundą.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (b. l. 7-8) pareiškėjo V. J. skundą atsisakė priimti.

7Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei, todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

8Pabrėžė, jog pareiškėjas teismui skundžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. 01-02-587 „Dėl Jūsų prašymo”, kuriame V. J. atsakyta į jo 2012 m. liepos 16 d. prašymą. Minėtame rašte paaiškinta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo teisėti interesai kreiptis gynybos į teismą nebuvo pažeisti, nes pareiškėjui buvo suteikta galimybė šią teisę realizuoti bendrosios kompetencijos teisme. Taip pat nurodyta, kad prašymas imtis priemonių Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjams iškelti drausmės bylas yra nepagrįstas ir negali būti tenkintas. Pažymėta, kad bet kokie kitų valdžių, atskirų institucijų, pareigūnų ar kitų asmenų mėginimas imtis drausminės atsakomybės priemonių prieš teisėją dėl jo priimto sprendimo būtų neteisėtas kišimasis į teisminį procesą ir tiesioginė grėsmė teisminės valdžios nepriklausomumui.

9Teismas pažymėjo, jog skundžiamu raštu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas argumentuotai atsakė į pareiškėjo prašymą, jam suteikė informaciją. Įvertinus rašte pateiktą informaciją matyti, kad atsakyme pateikta informacija pareiškėjui tiesiogiai nesukuria teisių ar pareigų, juo nėra taikomos poveikio priemonės, todėl negali būti bylos nagrinėjimo dalyku.

10Remdamasis tuo, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsisakęs priimti pareiškėjo skundą dėl skundžiamo rašto panaikinimo, teismas atsisakė priimti ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą priimti naują administracinį sprendimą pagal pareiškėjo 2012 m. liepos 15 d. skundą.

11II.

12Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu (b. l. 10-11) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administraciniame teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir perduoti klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

13Atskirajame skunde nurodoma, jog atsakovo individualus teisės aktas nustato pareiškėjui nustato konkrečias teisines pasekmes – teisės ginti Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pažeistas teises viešojo administravimo srityje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo veiksmų viešojo administravimo srityje – nepagrįsto ir neteisėto atsisakymo administracinėje byloje Nr. I-2442-437/11 nagrinėti viešojo administravimo subjekto atsisakymą atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje atėmimą. Pabrėžia, jog pareiškėjas administracinėse ir baudžiamosiose bylose negali įrodyti, kad jį 2010 m. rugpjūčio 19 d. Garliavos policijos nuovadoje kankino ir sužalojo galvą policijos pareigūnais įdarbinti organizuotos nusikalstamos grupės nariai, jog Kauno apskrities VPK veikia organizuotos nusikalstamos policijos pareigūnų grupės, remiamos prokurorų bei teisėjų susivienijimų.

14Pažymi, jog pareiškėjas skundžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. raštą, kuriame jam neatsakyta į jo 2012 m. liepos 16 d. prašymą, nes jokio prašymo pareiškėjas nėra pateikęs, o yra pateikęs skundą. Mano, jog pareiškėjo skundas privalėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), tačiau atsakovas pažeidė pareiškėjo teises ir VAĮ 2 straipsnio 1, 14, 15 dalis, 3, 8, 9 straipsnius, 10 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 12, 13, 19 – 23, 33, 34 straipsnių nuostatas.

15Pareiškėjas pabrėžia, jog reikalavimas imtis priemonių Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjams iškelti drausmės bylas yra pagrįstas ir gali būti tenkintas, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo veiksmų skundimas yra viešojo administravimo srityje dėl ABTĮ nuostatų pažeidimo, kontroliuojant su administracinės bylos Nr. I-2442-437/11 administravimu susijusį pareiškėjo skundą. Mano, jog tai nėra neteisėtas kišimasis į teisminį procesą. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 4, 33, 34, 43, 59, 83, 84, 85, 87 straipsniais.

16III.

17

18Atskirasis skundas atmestinas.

19Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo V. J. skundą atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

20Pažymėtina, jog pareiškėjas pateiktu skundu (prašymu) prašė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko imtis veiksmų tam, kad būtų apginti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi pažeisti pareiškėjo teisėti interesai perdavus bylą nagrinėti pagal pareiškėjo skundą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjams R. B., M. V., N. Š., kurie priėmė šią nutartį, būtų iškeltos drausmės bylos (b. l. 5).

21Atsakovo skundžiamame rašte pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo teisėti interesai kreiptis gynybos į teismą nebuvo pažeisti, nes pareiškėjui buvo suteikta galimybė šią teisę realizuoti bendrosios kompetencijos teisme. Taip pat nurodyta, kad prašymas imtis priemonių Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjams iškelti drausmės bylas yra nepagrįstas (b. l. 4).

22Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (b. l. 7-8). Pagal šią teisės normą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų. Pabrėžė, jog skundžiamu raštu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas argumentuotai atsakė į pareiškėjo prašymą, jam suteikė informaciją, atsakyme pateikta informacija pareiškėjui tiesiogiai nesukuria teisių ar pareigų, ja nėra taikomos poveikio priemonės, todėl negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o skundas, kuriame yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtinas teismų.

23Pareiškėjas ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą nurodo, jog skundžiamas raštas jam sukelia teisines pasekmes, mano, jog nepagrįstai buvo atsisakyta tenkinti jo pateiktus prašymus.

24Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ginčo pobūdį, pažymi, jog administracinių teismų kompetencijai įstatymu yra priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai priskirtos bylos nurodytos ABTĮ 15 straipsnyje. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ viešąjį administravimą apibrėžia kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamą viešojo administravimo subjektų veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimą, viešųjų paslaugų teikimo administravimą, viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą (ABTĮ 2 str. 1 d.).

25Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2012 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – ir Teismų įstatymas) 102 straipsnio 1 dalis numato, jog administravimą teismuose sudaro teismo pareigūnų organizacinė veikla (vidinis teismo administravimas) ir šiame įstatyme numatytų pareigūnų atliekama nurodytos veiklos priežiūra (išorinis teismų administravimas). Administracinės veiklos priežiūrą (išorinį teismų administravimą) administravimo teismuose nuostatų nustatyta tvarka atlieka apygardų administracinių teismų – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas (Teismų įstatymo 104 str. 1 d.). Pagal to paties straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, įgyvendindami teismų administracinės veiklos priežiūros funkcijas, gali atlikti teismo administracinės veiklos ar su teisingumo vykdymu nesusijusios teisėjo veiklos tyrimus. Šiam tikslui gali būti sudaryta tyrimo komisija, į kurią gali būti įtraukti kelių teismų teisėjai, taip pat kitų institucijų, įstaigų specialistai, mokslininkai, visuomenės atstovai. Šių asmenų dalyvavimas įgyvendinant teismų administravimo funkcijas grindžiamas skaidrumo, savanoriškumo ir nešališkumo principais.

26Teisėjų taryba 2011 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 13P-31-(7.1.2) patvirtino Administravimo teismuose nuostatus (2011 m. kovo 25 d. redakcija) (toliau – ir Nuostatai), kurie detalizuoja Teismų įstatyme nustatytą administravimo teismuose tvarką: administravimo subjektų teises ir pareigas, administravimo rūšis ir formas, administravimo kontrolės įgyvendinimą (Nuostatų 1 p.). Pagal Nuostatų 18 punktą teismų administracinės veiklos priežiūros (priežiūros išorinio teismų administravimo srityje) įgyvendinimas – tai teismų administracinės veiklos priežiūros (išorinio teismų administravimo) subjekto veikla, vertinant teismų vidinio administravimo būklę ir teikiant siūlymus. Taigi iš nurodytų teisės normų darytina išvada, kad šiuo atveju yra vertinama administracinė veikla ir veikla, nesusijusi su teisingumo vykdymu.

27Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisingumo vykdymo funkcija lemia teisėjo ir teismų nepriklausomumą. Manytina, kad, vadovaujantis teisėjų ir teismų nepriklausomumo principu, ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Be to, pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką įstatymų nenumatyta teismų ir teisėjų veiklos kontrolė ar atvejai, kai teismams daromas poveikis yra laikomi Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio pažeidimais (žr. Europos žmogaus teisių teismo 1994 m. lapkričio 24 d. sprendimą byloje Beaumartin prieš Prancūziją).

28Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo skunde pateiktus reikalavimus, pažymi, jog iš pareiškėjo skundo turinio ir jame pateiktų reikalavimų matyti, kad pareiškėjas iš esmės siekė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas tirtų Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų veiklą, susijusią su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, revizuotų teismo priimtus sprendimus dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas skundė Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų veiksmus priimant 2011 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. I-2442-437/201, kuria pareiškėjo byla iškelta pagal pareiškėjo skundą atsakovams Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo, buvo perduota nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Šiuo atveju, kaip minėta, administraciniai teismai pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį tokių ginčų nenagrinėja, nes įstatymai nenumato, kad gali būti keliami ginčai dėl teismų sprendimų vykdant teisingumą kontrolės (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

29Pastebėtina, jog pareiškėjas pateiktu skundu taip pat prašė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko jo nurodytiems Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjams iškelti drausmės bylas (b. l. 1). Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šių teisės normų vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Šių teisės normų vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje skundžiamas raštas pareiškėjui jokių tiesioginių pasekmių nesukelia. Šiuo atveju pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kokias teises ir kokias neigiamas pasekmes jam sukelia byloje skundžiamas raštas (b. l. 1, 10-11).

30Pažymėtina, jog Teismų įstatymo 84 straipsnio 4 dalis numato, kad siūlyti iškelti drausmės bylą turi teisę Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba bet kurio aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar kitas asmuo, kuriam tapo žinoma apie Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Turintis teisę siūlyti iškelti drausmės bylą subjektas motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Šiuo atveju, kaip matyti iš nurodytų teisės normų, teismo pirmininkas turi tik teisę siūlyti iškelti drausmės bylą ir tai yra jo diskrecijos teisė. Pabrėžtina, jog net ir skundo tenkinimo atveju pareiškėjo turimų teisių apimtis nepasikeistų, kadangi, kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas turi tik teisę siūlyti iškelti drausmės bylą. Šiuo atveju atsisakymas inicijuoti drausmės bylos iškėlimą nėra laikomas ginču, kylančiu iš administracinių teisinių santykių, kurių sprendimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 str.).

31Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą priimti naują administracinį sprendimą pagal pareiškėjo 2012 m. liepos 15 d. skundą kaip išvestinį iš reikalavimo panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 01-02-587.

32Pastebėtina, jog nors pareiškėjas nurodo, kad administracinis ginčas kilo viešojo administravimo srityje, tačiau nei skunde (b. l. 1), nei atskirajame skunde (b. l. 10-11), jis iš esmės argumentų, pagrindžiančių savo teiginius, nepateikia. Šiuo atveju pareiškėjas, pažymėdamas, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos, iš esmės nurodo argumentus, susijusius su tuo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė atlikti jo prašomus veiksmus, t. y. kaip šiuo atveju nustatyta – inicijuoti teismo vykdant teisingumą priimto sprendimo procedūros patikrą ir drausmės bylų iškėlimą.

33Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista ir pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

35pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

36Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

37Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. ... 5. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (b.... 7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog esminis individualaus... 8. Pabrėžė, jog pareiškėjas teismui skundžia Lietuvos vyriausiojo... 9. Teismas pažymėjo, jog skundžiamu raštu Lietuvos vyriausiasis... 10. Remdamasis tuo, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip... 11. II.... 12. Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu (b. l. 10-11) prašo... 13. Atskirajame skunde nurodoma, jog atsakovo individualus teisės aktas nustato... 14. Pažymi, jog pareiškėjas skundžia Lietuvos vyriausiojo administracinio... 15. Pareiškėjas pabrėžia, jog reikalavimas imtis priemonių Vilniaus apygardos... 16. III.... 17. ... 18. Atskirasis skundas atmestinas.... 19. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012... 20. Pažymėtina, jog pareiškėjas pateiktu skundu (prašymu) prašė Lietuvos... 21. Atsakovo skundžiamame rašte pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Vilniaus... 22. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą,... 23. Pareiškėjas ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir... 24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ginčo pobūdį, pažymi, jog... 25. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2012 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau... 26. Teisėjų taryba 2011 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 13P-31-(7.1.2) patvirtino... 27. Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau –... 28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo skunde pateiktus... 29. Pastebėtina, jog pareiškėjas pateiktu skundu taip pat prašė Lietuvos... 30. Pažymėtina, jog Teismų įstatymo 84 straipsnio 4 dalis numato, kad siūlyti... 31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi,... 32. Pastebėtina, jog nors pareiškėjas nurodo, kad administracinis ginčas kilo... 33. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 35. pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.... 36. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį... 37. Nutartis neskundžiama....