Byla A-662-320-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kauno rajono apylinkės prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra, Kauno kolegija).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintais skundais (t. I, b. l. 17-32, 133-144) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas:

51) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno AVPK) Viešosios tvarkos skyriaus viršininko R. M. 2011 m. lapkričio 30 d. administracinį aktą Nr. 20-65-2-S-657 (toliau – ir 2011 m. lapkričio 30 d. aktas);

62) įpareigoti atsakovą Kauno AVPK pagal pareiškėjo 2011 m. lapkričio 2 d. 23.15 val. skundą Kauno AVPK viršininkui atlikti veiksmus: 2.1. pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Kauno AVPK įdarbinto asmens S. L. (S. L.) tarnybinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos; 2.2. pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Kauno AVPK įdarbinto asmens R. M. tarnybinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos, tarnybinio patikrinimo medžiagos nuorašus pateikti pareiškėjui; 2.3. Kauno AVPK įdarbinto asmens S. L. tarnybinio patikrinimo metu atlikti Kauno AVPK 2011 m. spalio 19 d. datuoto dokumento Nr. 20-65-8-S-2706 teisės aktų pažeidimų analizę, apibendrinimą, nagrinėjimą ir organizuoti tarnybinio patikrinimo kontrolę; 2.4. pareiškėjui raštu pateikti tinkamai patvirtintus tarnybinių patikrinimų dėl Kauno AVPK įdarbinto asmens S. L. tarnybinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos medžiagos nuorašus ir išdavas; 2.5. pareiškėjui pateikti naują, išsamų, pagrįstą, teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą į 2011 m. spalio 19 d. administraciniame sprendime Nr. 20-65-8-S-2706 nenustatytą pareiškėjo kreipimąsi; 2.6. atlikus tarnybinį patikrinimą Kauno AVPK įdarbintam asmeniui S. L. paskirti tarnybinę nuobaudą; 2.7. Kauno AVPK įdarbintam pareiškėją 2010 m. rugpjūčio 19 d. ir vėliau kankinusiam asmeniui S. L. paskirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos; 2.8. atlikus tarnybinį patikrinimą, Kauno AVPK įdarbintam asmeniui R. M. paskirti tarnybinę nuobaudą;

73) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos atsakovo Kauno AVPK, pareiškėjui priteisti neturtinę 120 000 Lt žalą.

8Pareiškėjas paaiškino, kad 2010 m. spalio 4 d. 13.25 val. pateikė prašymą Kauno AVPK, prašydamas nedelsiant raštu jam pateikti informaciją: 1) ar Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato Garliavos policijos nuovada G. M. ir M. M. patraukė administracinėn atsakomybėn dėl administracinio teisės pažeidimo – rūkymo draudžiamoje rūkyti vietoje, 2008 m. vasario 25 d., apie 16.30 val., Kauno rajone Mastaičiuose, prie Kauno kraštotvarkos fakulteto pastato įėjimo, esančio Kauno rajone, Alšėnų sen., Mastaičių kaime – švietimo įstaigos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio nuostatų pažeidimo; 2) pateikti tinkamai patvirtintus G. M. ir M. M. administracinių teisės pažeidimų protokolų už ankščiau nurodytą pažeidimą nuorašus; 3) jei Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato Garliavos policijos nuovada G. M. ir M. M. administracinių teisės pažeidimų protokolų už aukščiau nurodytą pažeidimą nesurašė, išsamiai nurodyti už tai atsakingą policijos pareigūną ar pareigūnus bei jo viršininką, nurodant jų pareigas, pranešti administracinių teisės pažeidimų protokolų už ankščiau nurodyto pažeidimo nesurašymo motyvus ir priežastis, teisinį bei faktinį pagrindimą, o taip pat nurodyti, ar šiems policijos pareigūnams dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų už ankščiau nurodyto pažeidimo nesurašymą buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir skirtos tarnybinės nuobaudos; 4) jei policijos pareigūnams dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų už ankščiau nurodyto pažeidimo nesurašymą buvo skirtos tarnybinės nuobaudos – apie tai pareiškėjui pateikti visas tinkamai patvirtintas raštiškas žinias. Jei policijos pareigūnams tarnybinės nuobaudos dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų už ankščiau nurodyto pažeidimo nesurašymą buvo neskirtos – apie tai pareiškėjui pateikti visus tinkamai patvirtintus motyvus, teisinį bei faktinį pagrindimą raštu; 5) pareiškėjui raštu pranešinėti apie šio prašymo nagrinėjimo eigą ir tinkamai užregistruotą šio prašymo egzempliorių pareiškėjui atsiųsti paštu.

9Pareiškėjo teigimu, Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato Garliavos policijos nuovados viršininkas S. L. 2010 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 20-65-2-S-2706 (toliau – ir 2010 m. spalio 19 d. sprendimas) nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė patenkinti pareiškėjo 2010 m. spalio 4 d. prašymą. Dėl to S. L. pareiškėjui padarė 120 000 Lt neturtinę žalą. Pareiškėjas Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato Garliavos policijos nuovados viršininko S. L. 2010 m. spalio 19 d. sprendimą apskundė 2011 m. lapkričio 2 d. 23.15 val. skundu Kauno AVPK viršininkui, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, prašydamas nedelsiant: 1) pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Kauno AVPK įdarbinto, pareiškėją 2010 m. rugpjūčio 19 d. kankinusio asmens S. L., kuris už prieš pareiškėją vykdytas sistemingas nusikalstamas veikas jau turėjo būti teisiamas dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančio ir pareiškėjo teises pažeidžiančio 2011 m. spalio 19 d. sprendimo išdavimo; 2) tarnybinio patikrinimo metu atlikti Kauno AVPK 2011 m. spalio 19 d. sprendimo teisės aktų pažeidimų analizę, apibendrinimą, nagrinėjimą ir organizuoti tarnybinio patikrinimo kontrolę; 3) pareiškėjui V. J. raštu pateikti tinkamai patvirtintus tarnybinio patikrinimo medžiagos nuorašus ir išvadas; 4) pareiškėjui pateikti naują, išsamų, pagrįstą teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į 2011 m. spalio 19 d. sprendime nenustatytą pareiškėjo kreipimąsi; 5) atlikus tarnybinį patikrinimą dėl Kauno AVPK įdarbinto pareiškėją 2010 m. rugpjūčio 19 d. kankinusio asmens S. L., kuris už prieš pareiškėją vykdytas sistemingas nusikalstamas veikas jau turėjo būti teisiamas, teisės aktų reikalavimų neatitinkančio ir pareiškėjo V. J. teises pažeidžiančio 2011 m. spalio 19 d. sprendimo išdavimo šiam asmeniui paskirti tarnybinę nuobaudą; 6) atsižvelgiant į ankstesnes sistemingas piktybines ir tyčines nusikalstamas Kauno AVPK įdarbinto, pareiškėją 2010 m. rugpjūčio 19 d. kankinusio asmens S. L., kuris už prieš pareiškėją vykdytas sistemingas nusikalstamas veikas jau turėjo būti teisiamas ir kuris teisės aktus ir pareiškėjo teises pažeidžiantį 2011 m. spalio 19 d. sprendimą pasirašė, veikas bei nusikalstamos gaujos Garliavos policijos nuovadoje organizavimą, šiam asmeniui paskirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos; 7) nutraukti veiksmus ir neveikimą, pareiškėjui darančius turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas taip pat prašė jam paštu pateikti tinkamai patvirtintą šio skundo nuorašą.

10Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas R. M. 2011 m. lapkričio 30 d. aktu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 2 d. 23.15 val. skundą, nenustačius tarnybinio nusižengimo požymių. Pareiškėjo teigimu, 2011 m. lapkričio 30 d. aktu pareiškėjui padaryta 120 000 Lt neturtinė žala. Pareigūnai S. L. ir R. M. nepateikė motyvuotų ir teisės aktų normomis pagrįstų atsakymų, todėl pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo, Vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir Pareigūnų etikos kodekso atitinkamas nuostatas. Minėti pareigūnai, pateikdami nemotyvuotus ir nepagrįstus atsakymus į pareiškėjo 2010 m. spalio 4 d. 13.25 val. prašymą ir jo 2011 m. lapkričio 2 d. 23.15 val. skundą, padarė pareiškėjui 120 000 Lt neturtinę žalą. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad pareiškėjas, negaudamas prašomų dokumentų ar pagrįsto atsakymo į 2011 m. lapkričio 2 d. 23.15 val. prašymą, negalėjo tinkamai ginti savo interesų Kauno rajono apylinkės prokuratūroje baudžiamojoje byloje Nr. 4-205-2008 ir Kauno rajono apylinkės teismui pateikti ieškinio pareiškimą. Pareiškėjas negalėjo visapusiškai naudotis procesinėmis teisėmis, taip pat prarado daug laiko rašydamas įvairius prašymus atsakovui ir dėl to nukentėjo pareiškėjo šeimyninis gyvenimas, negalėjo sistemingai rūpintis savo sergančia motina. Pareiškėjas negalėjo pakankamai laiko skirti darbui pagal verslo liudijimą. Nukentėjo pareiškėjo reputacija. Pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas, buvo menkinamas jo orumas, paminti teisiniai lūkesčiai. Rašydamas prašymus bei skundus pareiškėjas kentė stuburo skausmus, taip pat kentė kojos kelio sąnario skausmus. Tokie atsakovo veiksmai prilyginami pareiškėjo diskriminacijai bei kankinimui.

11Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK, atsakovas Kauno AVPK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Atsiliepimuose nurodė, kad 2011 m. spalio 4 d. 13.25 val. pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo jis prašė pateikti duomenis apie G. M. ir M. M. patraukimą administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas ir pareiškėjui buvo 2011 m. spalio 19 d. pateiktas atsakymas Nr. 20-65-8-S-2706. Vadovaujantis VAĮ nuostatomis, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis („ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę“), pareiškėjo prašomi duomenys nebuvo teikiami. 2011 m. lapkričio 2 d. buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo buvo prašoma pradėti tarnybinį patikrinimą Garliavos policijos nuovados viršininko S. L. atžvilgiu dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančio 2011 m. spalio 19 d. sprendimo išdavimo, pažeidžiančio pareiškėjo teises. Nurodė, jog 2011 m. lapkričio 30 d. aktu pareiškėjo skundas nebuvo patenkintas, nenustačius tarnybinio nusižengimo požymių. Asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas (naudojamas asmens tapatybės dokumentuose, sutartyse ir pan.), asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Asmens duomenys yra duomenys apie lytį, akių spalvą, darbo užmokestį, gyvenamąją vietą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, teistumą, baustumą ir kita. Dėl šios priežasties duomenys apie G. M. ir M. M. patraukimą administracinėn atsakomybėn nebuvo teikiami. Policijos pareigūnai neatliko jokių akivaizdžiai diskriminacinių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, priešingai, laikėsi teisės aktų reikalavimų, laiku ir tinkamai pateikė motyvuotą atsakymą į pareiškėjo prašymą ir priėmė pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjo skundo. Nagrinėjamu atveju atsakovo policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, pareigūnai veikė pagal jiems teisės aktais suteiktą kompetenciją. Byloje nėra nustatyta būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl nėra pagrindo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą neturtinę žalą.

13Trečiųjų suinteresuotų asmenų Kauno apygardos prokuratūros ir Kauno kolegijos atstovai pareiškėjo skundo patenkinimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

14II.

15Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16Pirmosios instancijos teismas aptarė bylos faktines aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2010 m. spalio 4 d. 13.25 val. pateikdamas prašymą Kauno AVPK, prašė nedelsiant raštu jam pateikti informaciją. Iš pareiškėjo prašymo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl informacijos suteikimo. Nurodytos informacijos pateikimas nesietinas su pareiškėjo teisių pažeidimu, pareiškėjas savo teisių pažeidimo, susijusio su nurodytos informacijos gavimu, nepagrindė. Teismas nenustatė, kad tokios informacijos pateikimas kokiu nors būdu galėtų lemti kokias nors pažeistas pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus. Teismas nurodė VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 6 ir 41.2 punktus, Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnį ir 7 straipsnio 1 dalį. Atsakovas atsisakė suteikti pareiškėjui informaciją, nurodydamas atsisakymo priežastį – duomenys apie kitų asmenų baustumą nėra teikiami. Teismas nurodė Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, 2 straipsnio 1 dalį, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A822-297/2011. Įvertinus pareiškėjo prašomos suteikti informacijos pobūdį, konstatuota, kad duomenys apie kitų asmenų patraukimą administracinėn atsakomybėn yra ypatingi asmens duomenys, iš esmės lygiaverčiai informacijos pobūdžiui apie asmens teistumą. Todėl atsakovas neturėjo teisės suteikti pareiškėjui informaciją apie pareiškėjo prašomų asmenų patraukimą administracinėn atsakomybėn ar nurodyti nepatraukimo atsakomybėn priežastis, nes suteikdamas informaciją pareiškėjui būtų atskleidęs privačius kitų asmenų duomenis, t. y. duomenis apie kitų asmenų baustumą – patraukimą administracinėn atsakomybėn. Teismo vertinimu, atsakovas pagristai, vadovaudamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu atsisakė teikti pareiškėjui informaciją apie kitus asmenis.

17Teismas nurodė VAĮ 14 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju atsakovas priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo ir nurodė tokio sprendimo priežastis. Atsakovas sprendimo atsisakyti patraukti S. L. drausminėn atsakomybėn priežastis grindė objektyviais duomenimis, būtent tuo, kad pareigūno S. L. veiksmuose pateikiant pareiškėjui 2011 m. spalio 19 d. sprendimą nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties. Pastarąją aplinkybę atsakovas pagrindė tarnybiniu pranešimu. S. L. pagristai, vadovaudamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, atsisakė teikti pareiškėjui informaciją apie kitus asmenis, todėl nėra jokio pagrindo šio pareigūno veiksmuose konstatuoti tarnybinį nusižengimą bei naikinti skundžiamą sprendimą. Skundžiamas sprendimas iš esmės atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Teismas nustatė, kad naikinti skundžiamo sprendimo nėra teisinio pagrindo.

18Kiti pareiškėjo skundo reikalavimai (2.1 iki 2.8) vertinti kaip išvestiniai iš pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti 2011 m. lapkričio 30 d. aktą, todėl nepanaikinus skundžiamo administracinio akto nebuvo pagrindo tenkinti ir vertinti kitų pareiškėjo skundo reikalavimų. Dėl neturtinės žalos priteisimo teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių pagrįstų prielaidų ir pagrindų konstatuoti, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, sudarančius būtiną sąlygą valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti. Ginčo atveju nėra įrodyta, kad atsakovas veikė neteisėtai. Nenustačius Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų, nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.

19III.

20Pareiškėjas V. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 39-40) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

21Apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino apelianto argumentus, motyvus, teisinį bei faktinį skundo pagrindimą, dėl jų nepasisakė ir atmesdamas pareiškėjo argumentus, nemotyvavo, taip pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnių nuostatas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo ir nenagrinėjo 2008 m. vasario 25 d. Kauno rajono policijos komisariate pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-00269-08 medžiagos, kuriame patvirtinta, jog V. J. buvo pripažintas nuketėjusiuoju dėl G. M. ir M. M. 2008 m. vasario 25 d. padaryto administracinio teisės pažeidimo – rūkymo švietimo įstaigos teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog apeliantui minėtų asmenų veiksmais yra padaryta moralinė, fizinė ir turtinė žala. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 273 straipsniu. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir nenustatė, kad apeliantas iš atsakovo reikalavo duomenų apie paties atsakovo slepiamus V. J. garbei ir orumui apginti reikalingus duomenis, kad atitinkami asmenys būtų patraukti administracinėn atsakomybėn. Teigia, jog duomenys apie nuketėjusiojo sužalojimą ir asmenų patraukimą administracinėn atsakomybėn nėra privati informacija, nes V. J. nukentėjo nuo administracinį teisės pažeidimą padariusių asmenų. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė privačios informacijos sąvoką. Pažymi, jog teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus nagrinėdamas pareiškėjo skundą, taip pat pareiškėjo teisę gauti duomenis apie jo sužalojimą ir su sužalojimu susijusias faktines bei teisines aplinkybes, tuo pažeisdamas ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį, 81 ir 86 straipsnių nuostatas, Konstitucijos 30 straipsnį ir kt. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patraukimo administracinėn atsakomybėn duomenis prilygino duomenims apie asmens teistumą. Duomenys apie patraukimą administracinėn atsakomybėn bus vertinami privataus kaltinimo tvarka V. J. pateikus ieškinį. Teismas nepagrįstai nepasisakė, jog apeliantas dėl duomenų teikimo turi teisę kreiptis į kitas institucijas ir nenurodė, į kurias. Konstatavus pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą, nustatytinas ir apeliantą kankinusio S. L. tarnybinio nusižengimo faktas, neturtinės žalos padarymo faktas. Mano, jog nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus, neturtinė žala priteistina.

22Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 50-51) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23Atsiliepime išdėsto aplinkybes, kurias nurodė atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovo policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, pareigūnai veikė pagal jiems teisės aktais suteiktą kompetenciją. Policijos pareigūnų veiksmais pareiškėjui nebuvo padaryta nuostolių ar sukelta tam tikrų fizinių ar dvasinių nepatogumų, kuriuos būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą, nenustatytas priežastinis ryšys tarp policijos pareigūnų veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Kadangi teismo nebuvo nustatyta, kad pareigūnai veikė neteisėtai ir dėl to buvo padaryta žala, apelianto skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 47-49) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25Mano, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo motyvai yra pagrįsti. Dėl neturtinės žalos priteisimo išdėsto, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad žalą jis patyrė būtent dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, o tai yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, kuri sudarytų pagrindą tokios žalos priteisimui. Be to, prašoma atlyginti neturtinė žala yra nereali ir tokia negalėjo atsirasti dėl policijos pareigūnų ar prokuratūros veiksmų. Pareiškėjas nurodydamas neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes jų nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis, o tik pateikė savo subjektyvius samprotavimus iš ko, pareiškėjo nuomone, susideda jo patirta neturtinė žala. Tačiau jokių faktinių duomenų nagrinėjant administracinę bylą, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, sudarantys būtiną sąlygą valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, nebuvo nustatyta. Nebuvo nustatyta ir tai, kad pareiškėjui būtų sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Dėl šių priežasčių apelianto reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir neįrodytas.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Apeliacinis skundas atmestinas.

29Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko 2011-11-20 raštas Nr. 20-65-S-6574 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjas informuotas apie atsisakymo tenkinti jo skundą pagrindus, įpareigojimo atlikti atsakovą veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

30Dėl teisės kreiptis gynybos į teismą įgyvendinimo.

31Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto akto, todėl nagrinėjant tokio pobūdžio bylą paprastai turi būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas. Taip pat svarbu nuspręsti dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo. Teismų praktika pripažįsta, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

32Įvertinus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko 2011-11-20 raštą Nr. 20-65-S-6574 „Dėl skundo nagrinėjimo“ darytina išvada, kad skundžiamas raštas neįtakoja pareiškėjo subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų, jokių juridinių pareigų nenustato, t. y. nesukelia jam jokių teisinių pasekmių. Taigi byloje nenustatyta, kad šis dokumentas sukuria, pakeičia ar panaikina kokias nors teises ar pareigas pareiškėjui, ar kitu būdu paveikia jo teisėtus interesus, todėl pareikšto reikalavimo tenkinimas nesukeltų jam jokių teisinių pasekmių, t. y. nebūtų apgintos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ginčijamas atsakovo raštas, kuriuo pareiškėjas yra tik informuojamas apie tai, jog pradėti tarnybinį patikrinimą nėra pagrindo, kadangi nenustatyti tarnybinio nusižengimo požymiai, niekaip nepažeidžia V. J. teisių ar įstatymo saugomų interesų, taip pat nesukuria jokių juridinių pareigų, todėl jis nelaikytinas suinteresuotu subjektu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme. Kadangi anksčiau minėtas atsakovo raštas pareiškėjo subjektinių teisių nepažeidė ir juridinių pareigų nenustatė, t. y. neliečia besikreipusio teisminės gynybos asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų, todėl ir ginti jo tariamai pažeistas subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus nėra pagrindo. Nustačius, kad V. J. neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti anksčiau minėtą atsakovo raštą, nagrinėjamu atveju nėra tikslinga pasisakyti dėl įpareigojimo atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus.

33V. J. reikalavimą teismui kildino iš tarnybinių santykių (reikalavo įpareigoti atsakovą pradėti ir atlikti tam tikrų pareigūnų veiklos tarnybinį patikrinimą ir paskirti tarnybines nuobaudas), tačiau nenurodė kaip skundžiamas aktas veikia jo atitinkamas teises ar teisėtus interesus. Kitaip tariant, tarnybinio patikrinimo procedūra ir jos baigtis niekaip neįtakoja pareiškėjo subjektinių teisių ar teisėtų interesų, todėl jis neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti tokio patikrinimo rezultatus dėl tam tikro asmens patraukimo ar nepatraukimo tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn.

34Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 30 straipsnio 3 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką, savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad pareigūnų priimti įvairaus pobūdžio raštai (atsakymai į asmenų paklausimus ir kt.) paprastai nėra pripažįstami ginčo administraciniuose teismuose objektu (2012 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-748/2012; 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1603/2012). Pagal įstatymų leidėjo nustatytą bendrąją taisyklę, administraciniuose teismuose paprastai nagrinėjami tik suinteresuotų asmenų kreipimaisi dėl jiems teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Jeigu akivaizdu, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

35Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

36Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

37Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str., 6.271 str.). Todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti). Taigi viena iš anksčiau minėtų sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti veiksmai. Pareiškėjas nurodo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados viršininkas S. L. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas R. M., pateikdami nemotyvuotus ir nepagrįstus atsakymus atitinkamai į pareiškėjo 2011 m. spalio 4 d. prašymą ir 2011 m. lapkričio 2 d. skundą, padarė V. J. 120 000 Lt neturtinę žalą.

38Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (2005 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. X-383 redakcija) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1444 redakcija) nuostatos. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog privati informacija - ypatingi fizinio asmens duomenys, kaip juos nustato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, informacija apie asmenį ir jo šeimos gyvenimą, su fizinio asmens garbe ir orumu susijusi informacija. Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, ypatingi asmens duomenys - duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad duomenys apie kitų asmenų patraukimą administracinėn atsakomybėn yra ypatingi asmens duomenys, iš esmės lygiaverčiai informacijos pobūdžiui apie asmens teistumą, todėl atsakovas neturėjo teisės suteikti pareiškėjui informaciją apie pareiškėjo prašomų asmenų patraukimą administracinėn atsakomybėn ar nurodyti nepatraukimo atsakomybėn priežastis, nes suteikdamas informaciją pareiškėjui būtų atskleidęs privačius kitų asmenų duomenis, t. y. duomenis apie kitų asmenų baustumą – patraukimą administracinėn atsakomybėn.

39Bylos medžiaga rodo, kad Kauno rajono policijos komisariato Garliavos policijos nuovados viršininkas S. L. 2011-10-19 sprendimu Nr. 20-65-8-S-2706 teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti informaciją apie asmenų G. M. ir M. M. patraukimą administracinėn atsakomybėn, taip pat jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas R. M., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, o nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

40Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai interpretavo ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei vertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

42Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintais skundais (t. I,... 5. 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir... 6. 2) įpareigoti atsakovą Kauno AVPK pagal pareiškėjo 2011 m. lapkričio 2 d.... 7. 3) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos atsakovo Kauno AVPK, pareiškėjui... 8. Pareiškėjas paaiškino, kad 2010 m. spalio 4 d. 13.25 val. pateikė prašymą... 9. Pareiškėjo teigimu, Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato Garliavos... 10. Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus... 11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK, atsakovas Kauno AVPK su... 12. Atsiliepimuose nurodė, kad 2011 m. spalio 4 d. 13.25 val. pareiškėjas... 13. Trečiųjų suinteresuotų asmenų Kauno apygardos prokuratūros ir Kauno... 14. II.... 15. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu... 16. Pirmosios instancijos teismas aptarė bylos faktines aplinkybes. Teismas... 17. Teismas nurodė VAĮ 14 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu... 18. Kiti pareiškėjo skundo reikalavimai (2.1 iki 2.8) vertinti kaip išvestiniai... 19. III.... 20. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (t. II, b. l.... 21. Apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai... 22. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į... 23. Atsiliepime išdėsto aplinkybes, kurias nurodė atsiliepime į skundą... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu į... 25. Mano, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo motyvai yra... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Apeliacinis skundas atmestinas.... 29. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos... 30. Dėl teisės kreiptis gynybos į teismą įgyvendinimo.... 31. Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto akto, todėl... 32. Įvertinus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono... 33. V. J. reikalavimą teismui kildino iš tarnybinių santykių (reikalavo... 34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos... 35. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.... 36. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė... 37. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų... 38. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti... 39. Bylos medžiaga rodo, kad Kauno rajono policijos komisariato Garliavos... 40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 42. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą... 43. Nutartis neskundžiama....