Byla AS-62-367-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo - Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl potvarkio dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas G. Č. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 1-14) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 37-47), kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau - ir ŽŪM) kanclerio 2010 m. spalio 8 d. potvarkio Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Potvarkis) dalį, kuria pareiškėjo projektas patvirtintas kaip toks, kuriam neskiriama parama; išreikalauti iš atsakovų su bylos nagrinėjimu susijusią medžiagą; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir atsakovas, ŽŪM) ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) atlikti bet kokius veiksmus, kuriais Europos Sąjungos (toliau – ir ES) paramos lėšos, į kurias pretendavo pareiškėjas, pateikdamas paraišką, būtų pripažintos laisvomis (nepanaudotomis) ir (arba) grąžintos į atitinkamus biudžetus arba panaudotos kitiems tikslams kaip laisvos, įskaitant draudimą teikti atitinkamas lėšų panaudojimo ataskaitas, deklaracijas ir jų poveikio prognozes.

5Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime (II. t., b. l. 5-11) su pareiškėjo skundu nesutiko ir nurodė, kad Agentūra Ministerijai pateikė išnagrinėtų paraiškų vertinimo rezultatų 2010 m. rugpjūčio 13 d. suvestinę Nr. SV(228), kurioje numatyta, kad pareiškėjo projektas, skirtas elektros energijos gamybai plėtoti, netinkamas vertinti antrajame projektų atrankos etape, nes neatitinka Taisyklių 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus. Atsakovas pabrėžė, jog Agentūra sprendimą priėmė vadovaudamasi Energetikos ministerijos pateiktu atsakymu ir kad Agentūra kreipdamasi į Energetikos ministeriją vadovavos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintu tarnybinio bendradarbiavimo principu. Atsakovas taip pat nurodė, jog pareiškėjo teiginys, kad buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, yra nepagrįstas. Teisėti lūkesčiai gali būti grindžiami tik realiai egzistuojančiomis situacijomis ar tokiomis, kurios yra apibrėžtos konkrečiomis garantijomis. Teisėti lūkesčiai turi būti pagrįsti ir šis pagrįstumas turi būti įrodytas.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime (I. t., b. l. 67-69) su pareiškėjo skundu nesutiko ir nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 22.13 punktu, pareiškėjas verslo plane turi įrodyti, kad naujas įsteigtas ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350 (Žin., 2009, Nr. 59-2335). Pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ (Žin., 2002, Nr. 16-648; 2009, Nr. 108-4576), t. y. vėjo jėgainėms -30 ct/kWh. Šias kainas pareiškėjas numato ir 5 finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose. Akcentavo, kad Agentūra, priimdama sprendimą dėl paramos nesuteikimo rėmėsi Energetikos ministerijos pateiktais atsakymais. Taip pat nesutiko su pareiškėjo išdėstytais motyvais, kad Agentūra neužtikrino efektyvaus, veiksmingo ir tinkamo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos valdymo, įgyvendinimo ir priežiūros, todėl Agentūros veiksmai yra neteisėti. Trečiais suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad nepažeidė nei vieno teisės akto, nenukrypo nuo paramos teikimą reglamentuojančių teisės aktų, priešingai - administravo paramos lėšas pagal galiojančių teisės aktų nuostatas.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi patenkino skundą ir panaikino 2010 m. spalio 8 d. ŽŪM kanclerio potvarkį Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo“ dalyje („Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, paraiškos reg. Nr. 3VK-KM 10-1-000997-PR001), kuria nuspręsta neskirti paramos G. Č. projektui „Vėjo jėgainės statyba ir įrengimas Vilkaviškio rajone Gražiškių seniūnijoje Vaitkabalių kaime“.

8II.

9Pareiškėjo atstovas 2011 m. kovo 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teimą su prašymu (II t., b. l. 44) priteisti pareiškėjo patirtas 5279,01 Lt teismo išlaidas.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, t.y. priteisė G. Č. naudai 1300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Sprendžiant reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumą, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad teisminio ginčo nagrinėjimo metu buvo nustatyta 800 Lt minimali mėnesinė alga. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų nuostatas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei į tai, kad nagrinėjamos bylos skundo argumentacija yra pasikartojanti ir nesudėtinga, darė išvadą, jog racionaliomis išlaidomis laikytina ½ maksimalaus dydžio rekomenduojamos priteisti sumos (Rekomendacijų 8 p.). Kadangi už 2010 m. lapkričio 16 d. skundo surašymą priteistina suma būtų 2400 Lt, už dalyvavimą 2011 m. sausio 26 d. teismo posėdyje atstovavimo išlaidų suma nepriteistina, taip pat atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismo išlaidų sumą sumažino iki 1200 Lt. (2400 : 2=1200). Teismas pabrėžė, jog, kaip patvirtina byloje esantis žyminio mokesčio kvitas (I t., b. l. 50), pareiškėjas sumokėjo teismui žyminį mokestį, t.y. 100 Lt, todėl, atsižvelgiant į ABTĮ 44 str. 2 d. nuostatas, priteistina sumokėto 100 Lt žyminio mokesčio suma.

11III.

12Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atskiruoju skundu (II t., b. l. 56-58) prašo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį padalyti atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui – Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, todėl kai sprendimas nenaudingas kelioms šalims, jų atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas turi būti solidarioji. Atsakovas nurodo, kad Agentūra, įvertinusi paraišką, pateikė ŽŪM išnagrinėtų paraiškų vertinimo rezultatų suvestinę, kurioje nurodė, kad pareiškėjo Projektas netinkamas gauti paramai. Byloje ginčytas Potvarkis buvo pasirašytas vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų administravimo taisyklėmis (toliau – ir Administravimo taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), Projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, atrankos komiteto posėdžio protokolu ir paraiškos vertinimo dokumentais, gautais iš Agentūros. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo paraiška buvo ir šiuo metu yra vertinama Agentūroje, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti padalytos tiek ŽŪM, tiek Agentūrai.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų spręsti teismo nuožiūra.

14Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16V.

17Atskirasis skundas atmestinas.

18Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl to, ar pareiškėjui, prašiusiam atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai priteista suma vien iš atsakovo, ar priteistina bylinėjimosi išlaidų suma neturėtų būti priteista iš dalies ir iš trečiojo suinteresuoto asmens. Būtent šiais dviem esminiais klausimais teisėjų kolegija vertina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų teisėtumą bei pagrįstumą.

19Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju byloje, išnagrinėtoje iš esmės, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo G. Č. skundą tenkino iš dalies ir 2011 m. kovo 15 d. nutartimi tenkino dalį pareiškėjo reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

20Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužė 27 d. nutartį administracinėje byloje AS858-382/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-387/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-379/2011 ir kt.), sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų bylose, kuriose buvo panaikintas atsakovo individualus administracinis aktas, kuris buvo priimtas remiantis trečiojo suinteresuoto asmens pateiktais duomenimis, bylinėjimosi išlaidas paskirstyti atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nėra pagrindo. Byloje, nagrinėtoje iš esmės, buvo ginčijama ŽŪM kanclerio Potvarkio dalis, tačiau ne Agentūros aktas. Tuo atveju, jei byloje būtų panaikintas Agentūros aktas, pareiškėjui atsirastų pagrindas kreiptis ir prašyti Agentūros atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju taip nėra. Atsakovo nurodomi argumentai, kad ŽŪM kanclerio Potvarkis buvo priimtas remiantis Agentūros pateiktais duomenimis (vertinimo dokumentais) ir tai lemia būtinybę priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat iš trečiojo suinteresuoto asmens, atmestini, nes teisėjų kolegija šiuo atveju nevertina, kokia yra įvairių subjektų įtaka konkrečiam individualiam administraciniam aktui, skaičiuojant bylinėjimosi išlaidas. Toks paskirstymas būtų neprotingas ir neadekvatus, nes šiuo, kaip ir kiekvienu panašiu atveju, būtų galima nustatyti įvairių galimai atsakingų institucijų, kurių žinioje buvo tam tikra informacija, kurios pagrindu buvo priimtas konkretus individualus administracinis aktas, tam tikrą atsakomybę bylinėjimosi išlaidų kontekste, o toks nustatymas nepagrįstai vilkintų bylų nagrinėjimą, pažeistų proceso ekonomiškumo principą.

21Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos apimtį, sudėtingumą, keliamų klausimų specifiką, pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, jog byla nebuvo itin sudėtinga teisės taikymo prasme, priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma yra apskaičiuota teisingai.

22Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui 1 300 litų dydžio bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, o atsakovo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

23Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

24Atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

25Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas G. Č. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 1-14) ir... 5. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime (II. t.,... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi... 8. II.... 9. Pareiškėjo atstovas 2011 m. kovo 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartimi... 11. III.... 12. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atskiruoju skundu (II... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos... 14. Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą... 15. Teisėjų kolegija... 16. V.... 17. Atskirasis skundas atmestinas.... 18. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl to, ar pareiškėjui, prašiusiam... 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 44... 20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis... 21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos apimtį, sudėtingumą, keliamų... 22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios... 23. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1... 24. Atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą... 25. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartį palikti... 26. Nutartis neskundžiama....