Byla 2-264-157/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Ž. K., J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo kooperatinės bendrovės Kredito Unija AMBER prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-5962-619/2014 pagal šios bendrovės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Elmis“, Ž. K., J. K., K. E. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas KB Kredito Unija AMBER kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 224 000 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovo UAB „Elmis“ bei subsidiariai iš atsakovų Ž. K., J. K., K. E., nurodant, kad subsidiarūs atsakovai nuostolius atlygina solidariai.

5Ieškovas nurodė, kad atsakovui UAB „Elmis“ suteikė paskolą, kurios gražinimui užtikrinti jo naudai buvo įkeistas skolininko turtas – iš paskolintų pinigų įsigyta gamybinė įranga. Paskola nebuvo grąžinta, o įkeistas turtas buvo prarastas, iškomplektuotas, tai yra iš esmės pablogėjo jo būklė ir dėl to atsirado nuostoliai. Tvirtino, kad dėl šių nuostolių atsiradimo yra atsakingi skolininko UAB „Elmis“ vadovai bei akcininkai atsakovai Ž. K., J. K., K. E..

6Ieškinio užtikrinimui taip pat buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Elmis“, o jam turto neturint ieškinio sumos apimtyje arba trūkstamo turto ribose kitų atsakovų Ž. K., J. K., K. E. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, kurių vertė neviršytų 224 000 Lt.

7Ieškovas nurodė, kad įvertinus ieškinio sumą, tikėtina, jog galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, todėl šios priemonės taikytinos siekiant, kad atsakovai neperleistų turto tretiesiems asmenims (CPK 144 str.).

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi, patenkindamas ieškovo KB Kredito Unija AMBER prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jo ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovo UAB „Elmis“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias jam ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, kurių vertė neviršytų 224 000 Lt sumą. Nurodė, kad nesant ar nepakankant ieškovo piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovo UAB „Elmis“ minėto turto, areštuojamos piniginės lėšos, uždraudžiant jam areštuotomis lėšomis disponuoti, tačiau leidžiant iš šių lėšų mokėti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui ir valstybinio socialinio draudimo biudžetui, atsiskaityti su ieškovu. Sprendė, kad nesant atsakovo UAB „Elmis“ turto (nekilnojamojo, kilnojamojo, piniginių lėšų, turtinių teisių) ieškinio sumos ribose – 224 000 Lt, arba trūkstamo turto apimtyje areštuojamas atsakovų Ž. K., Jurgio, K. E., nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovams ir esančios pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Sprendė, kad nesant ar nepakankant ieškovo piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuojamos jų piniginės lėšos, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsakovams iš šių lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

10Teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą (lot. prima facie), konstatavo, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, kad jo prašoma priteisti pinigų suma – 224 000 Lt, yra labai didelė, todėl gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, kas atsakovų finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, o taip pat vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis sprendė, kad yra pagrindo išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo naudai priimto palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą bei į atsakovų teisėtus interesus, teismas sprendė, kad pirmiausiai areštuotinas nekilnojamasis turtas, priklausantis atsakovams, o jo nesant ar neužtekus – jiems priklausantis kilnojamasis turtas bei piniginės lėšos ar turtinės teisės, esantys pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Sprendė, kad nesant ar nepakankant atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, piniginių lėšų, uždraudžiama disponuoti areštuotomis lėšomis, tačiau leidžiama atsakovams iš šių lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.).

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atskiruoju skundu atsakovai Ž. K. ir J. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo KB Kredito Unija AMBER prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat prašė išreikalauti iš ieškovo duomenis apie tai, kas ir kada mokėjo paskolą pagal Kredito sutartį Nr. P12-009 bei duomenis apie sutarties įvykdymo ieškovui užtikrinimo priemones (laidavimas, garantijos ir kt.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones d?l didelės ieškinio sumos (224 000 Lt), nes visø pirma esant skolininkø daugetui – net penki atsakovai, ie?kinio suma, tenkanti ma?daug po 54 000 Lt kiekvienam atsakovui, negali b?ti laikoma ypatingai didele. Antra, teismas neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių: ar yra duomenų, pagrindžiančių atsakovų nesąžiningumą, siekį ar ketinimus tretiesiems asmenims perleisti savo turtą, nevertino ir aplinkybių, susijusių su apeliantų turtinės padėties nustatymu (ar ieškinio suma laikytina didele, atsižvelgiant į atsakovų turimą turtą, lėšas bei įsipareigojimus).
  2. Teismas neteisingai preliminariai įvertino pareikštą ieškinį apeliantų atžvilgiu, nes iš bylos aplinkybių yra akivaizdu, jog ieškinys yra nepagrįstas .

13Ieškovas KB Kredito Unija pateikė atsiliepimą į atsakovų Ž. K., J. K. atskirąjį skundą, prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos išaiškinimų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, – patys apeliantai ja akivaizdžiai nesivadovauja.
  2. Atsakovai, būdami suinteresuoti teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu, kartu su skundu galėjo pateikti duomenis apie turimą turtą, lėšas bei įsipareigojimus, tačiau to nepadarė – nepateikė įrodymų, kad visi jie bendrai arba kuris nors iš jų skyrium yra pajėgus įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, dėl to jų daugetas nekeičia situacijos vertinimo. Be to, jų procesinis elgesys neteikiant į bylą jokių jų turtinę padėtį patvirtinančių duomenų, negali būti pateisinamas procesinių pareigų nežinojimu, nes, kaip matyti iš dokumentų, pridėtų prie skundo, jie naudojasi profesionalia teisine pagalba - advokato paslaugomis.
  3. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad skundžiama nutartis atsakovų Z. K. ir J. K. teisies riboja labiau, nei yra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui pasiekti, nes visų pirma buvo areštuotas pagrindinio skolininko ir atsakovo UAB „Elmis" turtas ir tik jo nesant ar esant nepakankamai, - kitų (subsidiarių) atsakovų turtas. Taigi, antstolis, vykdydamas tokią Nutartį, neaprašys atsakovų Z. K. ir J. K. turto, jei pagrindinis skolininkas ir atsakovas UAB „Elmis" pats turės jo pakankamai.
  4. Teismas, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise pagrįstai konstatavo, kad preliminariai įvertinus (lot. ,,prima facie“) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, ieškinio priėmimo stadijoje negalima teigti, kad ieškovo ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, ir teisingai pripažino vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą.
  5. Atsakovai Ž. K. ir J. K. be pagrindo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ne tik savo, bet ir kitų atsakovų atžvilgiu.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Pasisakydamas dėl atsakovų Ž. K. bei J. K. atskirojo skundo argumentų, teismas pirmiausiai pažymi tai, kas yra nurodoma iš esmės didžiojoje dalyje šios instancijos teismo procesinių sprendimų – apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, kuri privalo įvertinti tiek teisinę, tiek faktinę bylos pusę (CPK 320 str. 1 d.), o pagal CPK 178 straipsnį, kaip žinia, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

16Taigi nagrinėjamu atveju atsakovai, savo atskirajame skunde reikalaudami panaikinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį ir teigdami, kad teismas neteisingai aiškino bei taikė civilinio proceso normas, kad nenustatė grėsmės galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui, kad nepagrįstai ir neteisėtai taikė pirmiau nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, ir kt., – privalo pateikti jų dispozicijoje esančius įrodymus, leidžiančius apibūdinti jų turtinę padėtį – turimą turtą, lėšas, išieškomas skolas, turtinius įsipareigojimus, jų apimtis, etc., ir tai leistų patikrinti jų teiginių, o taip pat skundžiamos teismo nutarties išvadų pagrįstumą (CPK 178 str.).

17Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga bei vadovaudamasis CPK 178 straipsnio bei 144 straipsnio normomis, konstatuoja, kad priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo KB Kredito Unijos prašymo patenkinimo, turėjo pakankamą pagrindą išvadai, jog jo prašymas yra pagrįstas. Tuo tarpu atskirajame skunde pateikti argumentai nesuteikia pagrindo išvadai, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes, kaip savo atsiliepime į šį atskirąjį skundą nurodo ieškovas, atsakovų teiginiai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina tai, kad apeliantas, savo atskirajame skunde pasisakydamas dėl teismo išvadų, susijusių su jiems pareikšto ieškinio nepagrįstumo (prima facie), nurodo faktines aplinkybes, kurios nustatinėtinos nagrinėjant šį ginčą iš esmės (CPK 185 str.).

18Nusprendęs, jog atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti šią teismo nutartį, apeliacinis teismas išsamiai nenagrinėja ir nepasisako dėl kitų apeliantų atsakovų Ž. K. bei J. K., o taip pat ieškovo KB Kredito Unijos procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, kartu pažymėdamas tai, jog, kaip žinia, ši nutartis neužkerta kelio nagrinėjant bylą kelti klausimą dėl taikytų laikinųjų apsaugos pakeitimo (CPK 148 str.), o bylos baigčiai esant nepalankiai ieškovui – dėl nuostolių, susijusių su šių priemonių taikymu, atlyginimo (CPK 146 str. 2 d.).

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai