Byla 1A-63-300/2020
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui, nukentėjusiajai A. P., jos atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, nuteistajam M. B., jo gynėjui advokatui Mindaugui Dūdai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Dūdos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose.

3Nukentėjusiosios A. P. civilinį ieškinį tenkinus visiškai nukentėjusiajai iš M. B. priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

4Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinus visiškai iš M. B. priteista 122,21 Eur žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi iš M. B. nukentėjusiajai A. P. priteista 1 000 Eur advokato išlaidoms atlyginti.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

81.

9M. B. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. liepos 20 d. apie 13.00 val. UAB „( - )“ patalpose, esančiose ( - ), žodinio konflikto metu, tyčia suėmęs rankomis nukentėjusiajai A. P. už abiejų rankų dilbių, ją tampė, suėmęs už sprando lenkė žemyn jos galvą, taip padarydamas nukentėjusiajai A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus abiejuose dilbiuose bei sukeldamas jai fizinį skausmą.

10II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

112.

12Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Dūda prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

132.1.

14Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino byloje esančių įrodymų visumos, nepagrįstai pirmenybę suteikė M. B. kaltinantiems įrodymams, nors jie prieštaringi.

152.1.1.

16Teismas neįvertino, kad nuteistojo parodymai viso proceso metu nekito, buvo nuoseklūs ir išsamūs. Be to, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: liudytojai J. Š. ir A. D., ekspertas, specialisto išvada.

172.1.2.

18Įvykių eigą iki veiksmo, kurį M. B. ir J. Š. įvardija kaip patempimą už A. P. rankinės dirželio, o A. P. kaip smurtą jos atžvilgiu, visi proceso dalyviai (nuteistasis M. B., nukentėjusioji A. P. ir liudytoja J. Š.) apibūdina iš esmės panašiai, jokių prieštaravimų juose nėra. Nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymams išsiskyrus, šie prieštaravimai nebuvo pašalinti, todėl siekiant nustatyti objektyvią tiesą itin reikšmingi kiti įrodymai. Vienintelis pats tiesiogiai konflikte nedalyvavęs asmuo, kuris matė patį įvykį ir gali apie tai duoti parodymus, yra liudytoja J. Š.. Daugiau jokių kitų asmenų (be nuteistojo ir nukentėjusiosios), kurie būtų matę patį įvykį ir galėtų apie jį papasakoti, nėra.

192.1.3.

20Teismas nepagrįstai nusprendė nesivadovauti liudytojos J. Š. parodymais vien dėl to, kad ji darbovietėje yra pavaldi nuteistajam. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti galimą šios liudytojos suinteresuotumą bylos baigtimi. Ikiteisminio tyrimo metu prokurorui nekilo jokių abejonių dėl šios liudytojos parodymų patikimumo, todėl negalima jų atmesti vien tik formaliai prisidengiant jos darbiniais santykiais su nuteistuoju.

212.1.4.

22Teismas visiškai nevertino ir neaptarė liudytojo A. D. parodymų patikimumo, nenurodė, ar jo parodymai reikšmingi bylai, jie patvirtina ar paneigia bent vieną kaltinime nurodytą aplinkybę. A. D. parodymai yra reikšmingi, nes jis yra pirmasis žmogus, kuris matė nukentėjusiąją netrukus po konflikto su M. B. iki jos lipimo per tvorą, bendravo su ja, be to, šis liudytojas niekaip nesusijęs su nukentėjusiosios atleidimu iš darbo. Jeigu būtų tikima nukentėjusiosios nurodyta įvykių versija, jai padaryti sužalojimai iš tiesų turėjo būti pakankamai matomi, nes dėl šių sužalojimų ji buvo nedarbinga ne mažiau kaip 20 dienų. Tačiau liudytojas A. D. nematė jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno, nukentėjusioji jam nesiskundė, kad M. B. smurtavo jos atžvilgiu. Taigi liudytojas A. D. patvirtino nuteistojo ir liudytojos J. Š. nurodytas aplinkybes, paneigė nukentėjusiosios parodymus.

232.1.5.

24Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys apie nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, lokalizaciją, padarymo laiką ir būdus yra nevienareikšmiai, tarpusavyje akivaizdžiai prieštaraujantys, todėl teismas negalėjo konstatuoti, kad juos padarė nuteistasis. Aplinkybės, susijusios su tvoros aukščiu ir išvaizda, yra labai svarbios vertinant nuteistojo versiją, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti lipdama per tvorą. Nors nukentėjusioji teigė, kad lipdama per tvorą niekur neužkliuvo ir nesusižalojo, vis dėlto tvora yra aukštesnė už nukentėjusiąją, o nukentėjusiajai pasilipus ant nurodyto kelmo, ji aukščiu susilygina su tvora.

252.1.6.

26Pati nukentėjusioji nurodė, kad ant jos kūno buvo tik mėlynės, t. y. kraujosruvos, taigi jokio kraujo ji nematė. Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nieko nesakė apie kraują, bet apklausta teisme liudytoja D. K. nurodė paminėjo mačiusi kraują. Tokiems liudytojos parodymams akivaizdžiai prieštarauja teismo medicinos tyrimas, kurio metu nustatyti odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose. Apklausiamas teisme ekspertas H. D. nurodė, kad neatmetama galimybė, kad odos nubrozdinimai galėjo atsirasti lipimo metu užkliuvus už kokio nors paviršiaus, o ovalios formos mėlynės nėra būdingos griuvimui dėl savo lokalizacijos ir formos: jos yra vidiniame dilbio paviršiuje, ovalios, visa tai būdinga tiesioginiam kontaktui. Apelianto manymu, šiuo atveju objektyviausi bei teismo medicinos eksperto nurodytas aplinkybes atitinkantys duomenys buvo nurodyti D. K. bendraujant su bendrojo pagalbos centro darbuotoja: „ranka nubrozdinta, žmogus turėjo per tvorą lipti“, „ranka kruvina, šoko per tvorą“, nes D. K. šias aplinkybes nurodė netrukus po to, kai pabendravo su nukentėjusiąja.

272.1.7.

28Liudytojas V. P. nukentėjusiąją, kuri yra jo dukra, matė tą pačią dieną kaip ir teismo medicinos ekspertas H. D., t. y. praėjus 4 dienoms po įvykio. V. P. teigė matęs mėlynes ant nukentėjusiosios kaklo, o teismo medicinos ekspertas, apžiūrėjęs nukentėjusiąją, jokių mėlynių ant kaklo neužfiksavo bei specialisto išvadoje nurodė, kad sprando raiščių patempimo diagnozė objektyviais medicininiais duomenimis nepagrįsta.

292.1.8.

30Teismas niekaip nevertino, kad šioje byloje visų be išimties M. B. kaltinančių įrodymų šaltinis yra tik pati nukentėjusioji arba jos giminaičiai ir artimieji, kurie patys tiesiogiai nedalyvavo nukentėjusiosios ir nuteistojo ginče, o apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes sužinojo iš pačios nukentėjusiosios, taigi informacijos šaltinis yra ta pati nukentėjusioji. Jeigu teismas išskyrė proceso dalyvius pagal jų ryšį su nuteistuoju, tai turėjo išskirti ir proceso dalyvius, kurie yra neabejotinai glaudžiai susiję su nukentėjusiąja, ir visų proceso dalyvių parodymus vertinti pagal tuos pačius kriterijus. Teismas privalėjo analizuoti, dėl kokų priežasčių M. B. kaltinantys duomenys proceso metu kito, taip pat turėjo aiškintis, kodėl nuo pat pradžių prieštaringi faktiniai duomenys vėliau, praėjus daugiau laiko po įvykio, kai galimybė tiksliau prisiminti aplinkybes turėtų mažėti, tapo jau vieni kitus papildantys.

312.1.9.

32Nukentėjusiosios siekį įrodyti savo tiesą pastebėjo teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos specialistai, atlikę nukentėjusiosios teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę. Ekspertizės akte nurodė, kad A. P. apie įvykį kalba nuosekliai, be pauzių (vienu ypu), lyg būtų iš anksto pasiruošusi. Bandant stabdyti ir tikslinti tam tikras aplinkybes, prašo leisti pabaigti pasakojimą. Jo metu emocinio susijaudinimo požymiai nestebėti. Teismas privalėjo atsižvelgti į šias specialistų išvadas ir itin atidžiai vertinti nukentėjusiosios parodymus, tačiau pasielgė priešingai – nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, net nekreipdamas dėmesio į tai, kad jų nepatvirtina (jiems prieštarauja) kiti bylos duomenys.

332.1.10.

34Ekspertizės akte nurodoma, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. nukentėjusioji pasakodama įvykio aplinkybes Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichologui nurodė, jog vadovas važiavo savo mašina jai iš paskos, todėl ji bijojo, kad su ja bus siekiama susidoroti, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie persekiojimą automobiliu nukentėjusiajai perlipus tvorą. Tai reiškia, jog nukentėjusioji kiekvieną kartą atpasakodama apie M. B. veiksmus nurodo vis daugiau prieštaringos informacijos, kurią vėliau perpasakoja su nukentėjusiąja tiesiogiai susiję asmenys. Be to, nepasitvirtino nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad nuteistasis sudaužė jos mobiliojo ryšio telefoną. Liudytoja E. K. patvirtino, kad dar iki tiriamo įvykio nukentėjusiosios asmeninis mobiliojo ryšio telefonas jau buvo sudužęs. Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos telefono aparato apžiūros protokolo visiškai nėra aišku, ar jis yra veikiantis (t. y. funkcionuojantis pagal tiesioginę paskirtį su galimybe skambinti).

352.1.11.

36Teismas privalėjo įvertinti pačios nukentėjusiosios parodymus gretindamas juos su objektyviais bylos duomenimis bei M. B. parodymais. Nors nukentėjusioji teigė, kad nuteistasis griebė jai už abiejų rankų ir tempė, teismo medicinos ekspertas nustatė sužalojimą, kuris būdingas spaudimui, ir tik dešiniajame dilbyje, t. y. ant vienos rankos, taigi objektyvūs medicininiai duomenys nepatvirtino nukentėjusiosios nurodytų įvykio aplinkybių. Iš teismo medicinos eksperto tyrimo ir jo apklausos teisme yra aišku, kad tam, jog būtų padaryti nubrozdinimai, kurie dar ir kraujuoja, nepakanka ranką tiesiog suimti ir ją pirštais laikyti, mažų mažiausiai reikia jas draskyti, o jei nėra jokių įrankių – tokį veiksmą atlikti nagais.

372.1.12.

38Specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių metu, tiek dėl griuvimo traumos, todėl byloje esančių įrodymų visuma neduoda pagrindo užtikrintai ir neabejotinai teigti, kad būtent dėl M. B. veikos nukentėjusiajai kilo padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas.

392.1.13.

40Teismui turėjo kilti abejonių dėl to, kaip vasarą plonais drabužiais trumpomis rankovėmis vilkinti moteris, kurią tik ką buvo sumušęs M. B., kruvinomis rankomis (taip nustatė teismo medicinos ekspertas) ir sunkiai pajudinanti kaklą perlipo per daugiau nei 2 m aukščio tvorą ir niekaip nesusižalojo, kodėl prieš tai su nukentėjusiąja bendravęs A. D. nepamatė jokio smurto požymių, kraujo. Pareiga įrodinėti baudžiamojoje byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams, kurie privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra prieštaringi, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, ir yra išnaudotos visos galimybės pašalinti abejones dėl kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas.

412.2.

42Skunde teigiama, kad teismas konstatuodamas, jog 2018 m. liepos 20 d. įvyko konfliktas, nenurodė, tarp ko kilo konfliktas, dėl kokių priežasčių šis įvykis vertinamas kaip konfliktas. Atsižvelgiant į tai, kaip tarptautinių žodžių žodyne apibrėžiamas žodis „konfliktas“, ir byloje nustatytas aplinkybes, turėtų būti vertinama, kad 2018 m. liepos 20 d. tarp M. B. ir A. P. kilo ginčas, kurio metu vienas kitam siekė įrodyti savo tiesą (tai patvirtino ir liudytoja J. Š.). Nors nukentėjusioji nesutiko su jos atleidimu iš darbo, vis dėlto akivaizdu, kad nuteistasis turėjo teisę jai pranešti apie darbo sutarties nutraukimą ir jis atliko laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbų ginčo komisijos 2018 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. ( - ), kuriuo atmestas A. P. prašymas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu.

432.3.

44Skunde pažymima, kad aplinkybė, jog M. B. atliko smurtinius veiksmus prieš A. P. bandydamas atimti jos asmeninius daiktus, niekuomet nebuvo inkriminuota. Todėl teismas vertindamas šias aplinkybes ir dėl jų pasisakydamas, iš esmės, praplėtė bylos nagrinėjimo teisme ribas ir vertino faktinę aplinkybę, nuo kurios nuteistasis nesigynė ir nežinojo, kad nuo jos turėtų gintis.

452.4.

46Skunde nurodoma, kad teismas pernelyg sureikšmino susitikimą nukentėjusios tėvo namuose, nes jis neturi jokios reikšmės įrodinėjant M. B. kaltę, todėl kylą abejonių dėl teismo objektyvumo ir siekio nustatyti tiesą šioje byloje. Dėl šio susitikimo buvo apklausti visi jame dalyvavę ir nukentėjusiajai atstovavę asmenys, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme apie šio susitikimo aplinkybes nebuvo apklausti kartu su M. B. atvykę asmenys. Tai rodo, kad šioje byloje buvo atsižvelgiama tik į vienintelę „nukentėjusiosios tiesą“, o visa kita, kas tokiai tiesai prieštaravo, buvo tiesiog be jokių argumentų atmetama. Tai prieštarauja BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam reikalavimui tirti įvykį ir bylą nagrinėti objektyviai.

473.

48Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusioji, jos interesams atstovaujantis advokatas bei prokuroras – skundą atmesti.

49III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

50Apeliacinis skundas tenkintinas.

514.

52Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai M. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalį.

535.

54Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami.

556.

56Pagal BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Šis reikalavimas kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo, kuris reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (iš lot. visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kuris įpareigoja objektyviai nepašalinamas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžiančiu, esant abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019, 23 punktas).

577.

58BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas kitam asmeniui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu. Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

598.

60Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. B. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl inkriminuojamos veikos, teigdamas, kad jis neatliko kaltinamajame akte nurodytų veiksmų, t. y. nebuvo sugriebęs nukentėjusiosios už rankų (dilbių) ir jos netampė, taip pat nebuvo suėmęs nukentėjusiosios už sprando ir jo nelenkė žemyn, tačiau šiuos nuteistojo parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kaip pasirinktą gyvybinę versiją. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, pripažindamas M. B. kaltu teismas rėmėsi nukentėjusiosios, liudytojų D. K., V. P., V. P. parodymais, specialisto išvada Nr. ( - ) bei teismo medicinos eksperto H. D. paaiškinimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai sureikšmino nukentėjusiosios parodymus, neįvertino nukentėjusiosios artimųjų (jos tėvo, sutuoktinio bei anytos) galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, galimo palankumo nukentėjusiajai, jų parodymų visiškai negretino su kitais byloje esančiais įrodymais, nepašalino juose esančių prieštaravimų, nepagrįstai atmetė liudytojos J. Š., t. y. vienintelės liudytojos patvirtinusios nuteistojo pateiktą įvykių versiją, parodymus, vien dėl to, kad ji darbe yra pavaldi nuteistajam, taip pat visiškai neanalizavo ir nepasisakė, kaip vertina liudytojo A. D. parodymus.

619.

62Byloje nustatyta, kad M. B. buvo įpareigotas supažindinti nukentėjusiąją su įspėjimu apie atleidimą iš darbo nepasibaigus bandomajam laikotarpiui, šiai nesutikus pasirašyti įspėjimo, M. B. liepė nukentėjusiajai susirinkti savo asmeninius daiktus ir išeiti. Pastebėjęs, kad tarp nukentėjusiosios asmeninių daiktų yra įmonei reikšmingos informacijos apie įmonės klientus, partnerius ir pan., M. B. pasiūlė nukentėjusiajai sumokėti 10 Eur, kad ši paliktų sąsiuvinius ir įmautes, ir nuėjo į savo darbo kabinetą atsinešti pinigų. Sugrįžęs M. B. pastebėjo, kad nukentėjusioji viską (t. y. tris sąsiuvinius, įmautes) susirinko ir susidėjo į rankinę. Dėl to, kas vyko po to, nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymai skiriasi. Neabejotinai 2018 m. liepos 20 d. tarp nukentėjusiosios ir M. B. kilo konfliktas, nes nukentėjusiosios manymu, ji buvo nepagrįstai atleista darbo, o nuteistojo vertinimu, nukentėjusioji norėjo pasisavinti įmonės dokumentus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbų ginčo komisija 2018 m. spalio 11 d. priėmė sprendimą Nr. ( - ), kuriuo atmetė A. P. skundą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (3 t., 9?10, 11, 12?17). Nepaisant to, kad, nukentėjusiosios vertinimu, ji dirbo gerai ir nebuvo pagrindo ją atleisti iš darbo, institucija, kompetentinga nagrinėti darbo ginčus, pripažino, kad atleidžiant nukentėjusiąją iš darbo nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Visa tai rodo, kad nukentėjusiosios ir M. B. santykiai konfliktiški, todėl teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų siekdami pateisinti savo veiksmus bei apkaltinti kitą konflikto šalį. Todėl tokio pobūdžio bylose itin reikšmingi liudytojų parodymai, kurie tiesiogiai bendravo su nukentėjusiąja po nagrinėjamo įvykio, bei objektyvūs duomenys. Nagrinėjamu atveju netrukus po įvykio nukentėjusiąją matė J. Š. (įmonės buhalterė), A. D. (kitos toje pačioje vietoje veikiančios įmonės darbuotojas) bei nukentėjusiosios artimieji: sutuoktinis, anyta, tėvas. Visi šie asmenys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausti kaip liudytojai, tačiau jų parodymai skyrėsi, t. y. liudytojai J. Š. ir A. D., kurie bendravo su nukentėjusiąja, kol ji nebuvo perlipusi tvoros, nematė jokių smurto žymių ant nukentėjusiosios kūno, o liudytojai D. K., V. P. ir V. P., kurie bendravo su nukentėjusiąja po to, kai ši pasišalino iš darbovietės, teigė matę paraudusias jos rankas, nukentėjusioji skundėsi skaudančiu sprandu. Praėjus keturioms dienoms po įvykio nukentėjusiąją apžiūrėjęs ekspertas pateikė specialisto išvadą Nr. ( - ), kurioje nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimais abejuose dilbiuose, o sprando raiščių patempimo diagnozė nėra pagrįstai objektyviais medicininiais dokumentais (1 t., b. l. 83–84).

6310.

64Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertindamas nukentėjusiajam artimų liudytojų parodymus teismas privalo atsižvelgti į jų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, galimą palankumą nukentėjusiajai. Šie parodymai pripažįstami patikimais, tik įvertinus kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-628/2020, 18 punktas). Liudytoja D. K. (nukentėjusiosios anyta) teigė, kad pas ją atvykusi nukentėjusioji buvo šoko būsenos, ji niekaip negalėjo nuraminti verkiančios nukentėjusiosios, todėl ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, jai buvo suleisti raminamieji (2 t., b. l. 179–187), tačiau iš Šiaulių teritorinės ligoninių kasos pateiktų duomenų apie nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas matyti, jog juose nėra pažymėta apie nukentėjusiajai duotus raminamuosius vaistus (1 t., b. l. 120). Nors liudytoja D. K. nurodė mačiusi paraudusias nukentėjusiosios rankas, ypač dešiniąją, nukentėjusioji net negalėjo nulaikyti stiklinės vandens, ekspertas apžiūrėjęs nukentėjusiąją ant jos rankų nustatė tik dvi 2,2 cm ir 1,5 cm skersmens kraujosruvas (1 t., b. l. 83–84).

6511.

66Nukentėjusioji nurodė, kad į kabinetą įėjus buhalterei M. B. buvo ją įspaudęs į kampą ir sugriebęs už kaklo ir lenkė jos galvą žemyn, liudytoja J. Š. nuosekliai viso proceso metu teigė, kad ji nematė, jog M. B. smurtautų nukentėjusiosios atžvilgiu. Liudytoja J. Š. paaiškino, kad būdama savo darbo vietoje ji girdėjo tarp M. B. ir nukentėjusiosios kilusį konfliktą, į kabinetą ji įėjo netrukus po to, kai M. B. sugrįžo iš savo kabineto ir pamatė, kad M. B. stovi priešais nukentėjusiąją, juos skyrė stalas. M. B. reikalavo parodyti, kokius dokumentus ji įsidėjo į rankinę, tačiau nukentėjusioji atsisakė, todėl M. B. apėjo stalą ir sugriebė už rankinės rankenos ir kelis kartus truktelėjo. Nukentėjusioji tuo metu buvo rankinę užsidėjusi ant kairiojo peties, ir ją tvirtai laikė, todėl M. B. paleido ir nukentėjusioji išėjo į lauką (1 t., b. l. 142–145; 2 t., b. l. 179–187). Taigi ši liudytoja J. Š. patvirtino nuteistojo pateiktą įvykių versiją, kad jis tik sugriebė už nukentėjusiosios rankinės rankenos ir šiek tiek timptelėjo link savęs reikalaudamas parodyti, dokumentus, kuriuos ji įsidėjo į rankinę, tačiau nukentėjusioji nesutiko, tvirtai laikė rankinę ir su dešine ranka jį pastūmė nuo savęs. Nors teisme apklausti nukentėjusiosios artimieji patvirtino, kad nukentėjusioji jiems pasakojo apie tai, darbdavys suėmęs jau už sprando lenkė jos galvą žemyn, po to nukentėjusioji skundėsi sprando skausmais (2 t., b. l. 179–187; 3 t., b. l. 19–25), teisėjų kolegija pažymi, kad sprando raiščių patempimo diagnozė nėra pagrįsta objektyviais medicininiais dokumentais (1 t., b. l. 83?84). Kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusiosios tėvas V. P. nurodė matęs kažkokią raudoną žymę ant dukters sprando, gal mėlynę (3 t., b. l. 19–25), tačiau tą pačią dieną nukentėjusiąją apžiūrėjęs ekspertas jokių smurto požymių ant nukentėjusiosios sprando nematė (1 t., b. l. 83–84). Įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, daroma išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios teiginius, kad M. B. sugriebęs jai už sprando lenkė jos galvą žemyn ir taip sukėlė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius (fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą).

6712.

68Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad visi specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyti sužalojimai atsirado dėl smurtinių M. B. veiksmų, atliktų prie jos darbo stalo. Įvertinusi nukentėjusiosios parodymus apie tai, kokius smurtinius veiksmus jos atžvilgiu atliko M. B. (sugriebė jos rankas, jų nedraskė, nieko rankose neturėjo), tvoros aukštį (2,04 m aukščio, net palipusi ant kelmo nukentėjusioji buvo žemesnė už tvorą) (1 t., b. l. 23–29; 2 t., b. l. 25–28), nuotraukose užfiksuotus tvoros nelygumus (1 t., b. l. 25, 69; 3 t., b. l. 153), specialisto išvadą Nr. ( - ) (1 t., b. l. 83–84) bei eksperto H. D. paaiškinimus (3 t., b. l. 19–25), teisėjų kolegija pripažįsta, kad nubrozdinimai abiejuose dilbiuose galėjo atsirasti nukentėjusiajai lipant per tvorą, o ne dėl neteisėtų M. B. veiksmų.

6913.

70Pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusiosios parodymų patikimumo, nuoseklumo ir logiškumo. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertų pastebėjimų, kad nukentėjusioji apie įvykį kalba nuosekliai, be pauzių (vienu ypu), lyg būtų iš anksto pasiruošusi, o bandant stabdyti ir tikslintis tam tikras įvykio aplinkybes, prašo leisti pabaigti pasakojimą. Be to, ekspertai pastebėjo, kad pokalbio metu išryškėja daug ambivalencijos požymių (tarptautinių žodžių žodyne nurodoma, kad ambivale?cija yra jausmo dvilypumas, išgyvenimas prieštaringų emocinių būsenų, pvz.: meilės ir neapykantos) (3 t., b. l. 44–47), tai rodo, kad 2018 m. liepos 20 d. dienos įvykiai jai kelia dviprasmiškus jausmus. Nors nukentėjusioji po šio incidento ilgą laiko tarpą turėjo nedarbingumo pažymėjimą, dėl fizinių sužalojimų ji buvo nedarbinga tik iki 2018 m. rugpjūčio 3 d., o nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. nedarbingumas buvo tęsiamas dėl psichikos sutrikimo, potrauminio streso, tačiau, ekspertų vertinimu, nepagrįstai jai buvo nustatytas potrauminis stresas, nes ši diagnozė nėra pagrįsta psichologiniais tyrimais. Be kita ko, iš ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusioji bendraudama su psichologais kaskart nurodydavo naujų aplinkybių, pavyzdžiui, nurodė, kad darbdavys ją sumušė, nors byloje nėra duomenų, kad M. B. būtų sudavęs kokius nors smūgius nukentėjusiajai, taip pat teigė, kad po to, kai ji perlipo tvorą, M. B. ją persekiojo, važiavo automobiliu jai iš paskos, nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po konflikto nuteistasis sugrįžo į biurą ir nebuvo niekur išvažiavęs. Be to, neadekvačiu ir nelogišku laikytinas ir nukentėjusiosios elgesys po konflikto su M. B.: nors nukentėjusioji teigė, kad nuteistojo elgesys biure ją išgąsdino, todėl išbėgo į lauką, tačiau būdama lauke dar kurį laiką bendravo su ją užpuolusiu asmeniu, jis grąžino jai telefoną, kurį pats, anot nukentėjusiosios, iš jos atėmė, kad ši nekviestų policijos, užuot prašiusi, kad konflikte dalyvavę asmenys atidarytų vartus, ji nusprendė perlipti 2,04 m aukščio tvorą, po konflikto sugrįžo ne į namus, o nuvyko į savo tėvų namus, kadangi jie atostogavo, pašėrė šunis ir paskambino sutuoktiniui, tik šiam nurodžius, kad ji vyktų pas jo mamą, ji nuvažiavo pas anytą, kuri paskambinusi bendruoju pagalbos numeriu iškvietė greitąją medicinos pagalbą, medikų ji buvo pristatyta į ligoninę, o po to, kai buvo atlikti tyrimai, ji kartu su anyta nuvyko į policijos komisariatą ir pranešė apie patirtą fizinį smurtą. Nors apeliacinės instancijos teisme apklausta nukentėjusioji teigė, kad nuvykusi į tėvų namus nešėrė šunų, o tik paskambino savo sutuoktiniui, nukentėjusioji pripažino, kad neatsimena savo sutuoktinio mobiliojo ryšio telefono numerio, o tuo metu jį žinojo (3 t., b. l. 137–142). Aplinkybė, kad nukentėjusiosios reakcija buvo neadekvati, iš dalies patvirtina ir teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktas Nr. ( - ) (3 t., b. l. 44–47). Toks nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumas ne tik kelia abejonių dėl parodymų patikimumo, bet ir rodo jos neobjektyvumą, norą dėl susidariusios situacijos (atleidimo iš darbo) apkaltinti darbdavį, t. y. M. B.. Nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių jos pateiktą įvykių versiją, negalima daryti neabejotinos išvados, kad M. B. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

7114.

72Vien tai, kad ekspertas H. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad kraujosruvos dešiniajame dilbyje galėjo atsirasti sugriebus ranką ir paspaudus pirštais (3 t., b. l. 19–25), tai iš dalies patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad konflikto metu M. B. sugriebė jai už rankos, bei nuteistojo pateiktą versiją, kad nukentėjusioji dešine ranka stengėsi jį nustumti nuo savęs, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad šiuos veiksmus jis atliko tyčia, siekdamas nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdyti jos sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kad už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018, 2015 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015), todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino M. B. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

7315.

74Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, aplinkybė, kad M. B. sugadino nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną, nebuvo inkriminuota (liudytoja E. K. patvirtino, kad dar iki nagrinėjamo įvykio nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono ekranas buvo suskilęs, tačiau nukentėjusioji juo naudojosi), todėl ši aplinkybės nėra teisiškai reikšminga sprendžiant ar jis padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

7516.

76Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nepagrįstai pripažino M. B. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas ? išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7717.

78Pripažinus, kad nepadaryta nusikalstama veika, todėl baudžiamojoje byloje pareikšti nukentėjusiosios bei Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai (1 t., b. l. 117–119, 120–122; 3 t., b. l. 173–174) paliktini nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taip pat iš M. B. nepriteistinos nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

79Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

80panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti M. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Nukentėjusiosios A. P. civilinį ieškinį tenkinus visiškai nukentėjusiajai... 4. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinus visiškai... 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 8. 1.... 9. M. B. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. liepos 20 d. apie 13.00 val. UAB „(... 10. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 11. 2.... 12. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Dūda... 13. 2.1.... 14. Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes... 15. 2.1.1.... 16. Teismas neįvertino, kad nuteistojo parodymai viso proceso metu nekito, buvo... 17. 2.1.2.... 18. Įvykių eigą iki veiksmo, kurį M. B. ir J. Š. įvardija kaip patempimą už... 19. 2.1.3.... 20. Teismas nepagrįstai nusprendė nesivadovauti liudytojos J. Š. parodymais vien... 21. 2.1.4.... 22. Teismas visiškai nevertino ir neaptarė liudytojo A. D. parodymų patikimumo,... 23. 2.1.5.... 24. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys apie nukentėjusiajai padarytų... 25. 2.1.6.... 26. Pati nukentėjusioji nurodė, kad ant jos kūno buvo tik mėlynės, t. y.... 27. 2.1.7.... 28. Liudytojas V. P. nukentėjusiąją, kuri yra jo dukra, matė tą pačią dieną... 29. 2.1.8.... 30. Teismas niekaip nevertino, kad šioje byloje visų be išimties M. B.... 31. 2.1.9.... 32. Nukentėjusiosios siekį įrodyti savo tiesą pastebėjo teismo psichiatrijos... 33. 2.1.10.... 34. Ekspertizės akte nurodoma, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. nukentėjusioji... 35. 2.1.11.... 36. Teismas privalėjo įvertinti pačios nukentėjusiosios parodymus gretindamas... 37. 2.1.12.... 38. Specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiek... 39. 2.1.13.... 40. Teismui turėjo kilti abejonių dėl to, kaip vasarą plonais drabužiais... 41. 2.2.... 42. Skunde teigiama, kad teismas konstatuodamas, jog 2018 m. liepos 20 d. įvyko... 43. 2.3.... 44. Skunde pažymima, kad aplinkybė, jog M. B. atliko smurtinius veiksmus prieš... 45. 2.4.... 46. Skunde nurodoma, kad teismas pernelyg sureikšmino susitikimą nukentėjusios... 47. 3.... 48. Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti,... 49. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 50. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 51. 4.... 52. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi... 53. 5.... 54. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas,... 55. 6.... 56. Pagal BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas teismas tiek apkaltinamajame,... 57. 7.... 58. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas... 59. 8.... 60. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. B. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl... 61. 9.... 62. Byloje nustatyta, kad M. B. buvo įpareigotas supažindinti nukentėjusiąją... 63. 10.... 64. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertindamas nukentėjusiajam artimų... 65. 11.... 66. Nukentėjusioji nurodė, kad į kabinetą įėjus buhalterei M. B. buvo ją... 67. 12.... 68. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad visi... 69. 13.... 70. Pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusiosios parodymų... 71. 14.... 72. Vien tai, kad ekspertas H. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje... 73. 15.... 74. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, aplinkybė, kad M. B. sugadino... 75. 16.... 76. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja,... 77. 17.... 78. Pripažinus, kad nepadaryta nusikalstama veika, todėl baudžiamojoje byloje... 79. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 80. panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28...