Byla e2YT-46821-868/2016

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo BUAB „Baltijos plėtra“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje,

Nustatė

2Pareiškėjas padavė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2016-10-19 patvarkymą Nr. B2-22799 ir išnagrinėti BUAB „Baltijos plėtra“ 2016-10-19 skundą` dėl vykdomosios bylos Nr. 0008/11/022911 sustabdymo. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pageidaudamas, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, vieną skundo egzempliorių pateikė teismui. Pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki skundo išnagrinėjimo teisme sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, dalyje dėl ½ dalies įkeisto nekilnojamojo turto – 5,1000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) priklausančio A. T. priverstinio pardavimo.

3Prašymas netenkintinas.

4CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu antstoliui skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

5Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti ne tik formalią jų atitiktį ieškovo siekiamam galutiniam rezultatui, bet ir atsižvelgti į nurodomus ginamos teisės pagrindus.

6Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skolininko skundo tenkinimo atveju, nebus galima stabdyti vykdymo veiksmų po skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutartis civ. byloje. Nr. 2SA-178-464/2010). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281, 584 straipsniuose. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones - nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą - ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t.y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis). Iš pareiškėjo skundo turinio nenustatyta, kad nesiėmus skolininko prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo (nutarties byloje dėl antstolio veiksmų) įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismui nėra aišku pagal ką yra vykdomas išieškojimas (teismo sprendimą, nutartį ir pan.). Be to, patenkinus pareiškėjo prašymą, gali susidaryti situacija, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas nebus suinteresuotas greitu ir operatyviu bylos išnagrinėjimu, dėl minėtos priežasties gali būti pažeisti suinteresuoto asmens (išieškotojo) turtiniai interesai.

7Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka, tai yra tiria ir vertina prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas šių priemonių taikymo būtinumas, o ne besąlygiškai tenkina antstolio veiksmus skundžiančių asmenų prašymus sustabdyti vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad nagrinėdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, teismas turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą sustabdyti antstolio veiksmus atsižvelgiant į kilusio ginčo esmę, į skunde dėstomas aplinkybes bei kitas klausimo išsprendimui reikšmingus argumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškinio (skundo) pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui (pareiškėjui) pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios.

8Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo – atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

9Vadovaudamasis CPK 510 straipsniu, 144-152 straipsniais, 290-291 straipsniais, 335 straipsniu, teismas

Nutarė

10pareiškėjo BUAB „Baltijos plėtra“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

11Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.