Byla 2-27/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo ieškovų E. M. , K. M. ir V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti prašymo dėl užsienio teisės taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1154-28/2007 pagal ieškovų E. M. , K. M. ir V. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Tentara“, trečiajam asmeniui D. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens gyvybės atėmimu, atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovai E. M. , K. M. ir V. M. 2007 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Tentara“, trečiajam asmeniui D. V. , prašydami priteisti iš atsakovų solidariai ieškovei E. M. 9 485 Lt laidojimo ir su tuo susijusių išlaidų atlyginimo, 247 844,90 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl maitintojo netekimo ir 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; ieškovui K. M. 62 759,58 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl maitintojo netekimo bei po 654,92 Lt nuo 18 metų iki sukaks 24 metai periodinių mėnesinių išmokų, jei toliau mokysis, ir 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; ieškovui V. M. 94 850,66 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl maitintojo netekimo bei po 654,92 Lt nuo 18 metų iki sukaks 24 metai periodinių mėnesinių išmokų, jei toliau mokysis, ir 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4Ieškovai E. M. , K. M. ir V. M. 2007 m. spalio 19 d. prašymu dėl užsienio teisės taikymo civilinėje byloje prašė teismą gauti oficialią informaciją apie Lenkijos Respublikos teisės aktus, reguliuojančius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, bei teisės aktus, susijusius su vidutiniu darbo užmokesčio apskaičiavimu, taip pat apie šių teisės aktų taikymą praktikoje ir, vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis bei kita gauta informacija, išspręsti draudimo išmokos ieškovams dydžio klausimą. Ieškovai nurodė, kad atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovams yra sumokėjęs 11 011,40 Lt draudimo išmoką, t. y. 9 285 Lt ieškovės E. M. sutuoktinio D. M. laidojimo išlaidoms bei 1 726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, motyvuojant tuo, jog pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. įstatymas Nr. IX-2041) 11 straipsnio pirmąją dalį maksimali draudimo suma dėl neturtinės žalos padarymo nukentėjusiam asmeniui yra ribojama 500 EUR suma. Ieškovai pažymėjo, kad LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio trečiojoje dalyje numatyta, jog už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas draudimo sumas arba pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo sumas, jei šios draudimo sumos yra didesnės, be to, atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ teismui pateiktoje įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje AYAS Nr. 0196792, sudarytoje 2005 m. gegužės 3 d. su UAB „Tentara“, numatyta, jog už žalą, padarytą kitose valstybėse, išmoka mokama pagal tų valstybių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad draudžiamasis įvykis įvyko Lenkijos Respublikos teritorijoje, ieškovų nuomone, draudimo išmokos nukentėjusiems asmenims, t. y. ieškovams, turi būti mokamos pagal Lenkijos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatytas draudimo sumas. Ieškovai nurodė, kad CK 1.10 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Ieškovai pažymėjo, kad CK 1.12 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas ex officio, ir pagal minėto straipsnio antrąją dalį, jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise, o ginčo šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę. Ieškovai, atsižvelgdami į tai, kad užsienio teisės turinys yra specifinė aplinkybė ir yra sunku gauti visą reikalingą informaciją, prašė teismą padėti nustatyti užsienio teisės turinį.

5Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutarė ieškovų prašymą dėl užsienio teisės taikymo civilinėje byloje atmesti.

6Teismas nurodė, kad bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu teisinis reguliavimas yra unifikuotas tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublika su Lenkijos Respublika 1993 m. spalio 18 d. yra sudariusi sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose“, kuri yra galiojanti bei tapusi Lietuvos vidaus teisės sudėtine dalimi. Teismo teigimu, esant dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, deliktinėms prievolėms taikytina teisė nustatoma pagal dvišalėje sutartyje nustatytas kolizines taisykles.

7Teismas nurodė, kad LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio trečiosios dalies norma yra nukreipianti į užsienio teisės taikymą. Teismas pažymėjo, kad minėtos Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos tarptautinės dvišalės sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose“ 38 straipsnio pirmoji dalis numato, kad atsakomybė už žalą, atsiradusią ne iš sandorinių santykių (neteisėti veiksmai), yra taikoma pagal susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas, esantis prievolių priežastimi, įstatymus, tačiau, jeigu ieškovas ir atsakovas yra tos pačios susitariančiosios šalies piliečiai, taikytini tos šalies įstatymai. Dėl to teismas konstatavo, kad šiuo atveju turi būti taikoma ne užsienio, o Lietuvos teisė, nes ir ieškovai, ir atsakovai yra tos pačios šalies , t. y. Lietuvos Respublikos, piliečiai ir juridiniai asmenys.

8Teismas pažymėjo, kad Lietuvos tarptautinė privatinė teisė taip pat numato, kada turi būti taikoma užsienio teisė – CK 1.43 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad jeigu abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje pat valstybėje, žalos atlyginimui taikoma šios valstybės teisė.

9Dėl nurodytų argumentų teismas, įvertindamas, kad tiek ieškovų nuolatinė gyvenamoji vieta, tiek ir atsakovų buveinių registracijos vieta yra Lietuvos Respublikoje, konstatavo, kad teisės norma, įtvirtinta LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme, nesuponuoja pareigos taikyti užsienio teisę, kadangi pagal galiojančias tarptautinės sutarties bei tarptautinės privatinės teisės taikymo taisykles ginčo tinkamam išsprendimui turi būti taikoma Lietuvos valstybės teisė.

10Vilniaus apygardos teismas priėmė ieškovų E. M. , K. M. ir V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutarties ir civilinę bylą su atskiruoju skundu persiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui.

11Atskiruoju skundu ieškovai E. M. , K. M. ir V. M. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį ir pripažinti, kad civilinėje byloje Nr. 2-1154-28/2007 turi būti taikoma Lenkijos Respublikos teisė, įpareigojant Vilniaus apygardos teismą gauti oficialią informaciją apie Lenkijos Respublikos teisės aktus, reguliuojančius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, bei teisės aktus, susijusius su vidutiniu darbo užmokesčio apskaičiavimu, taip pat apie šių teisės aktų taikymą praktikoje ir, vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis bei kita gauta informacija, išspręsti draudimo išmokos ieškovams E. M. , K. M. bei V. M. dydžio klausimą minėtoje civilinėje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pagal dvišalę sutartį dėl teisinės pagalbos, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos, turi būti taikomos kolizinės normos dėl teisės, taikytinos deliktinėms prievolėms, nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB „Tentara“ buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB DK „PZU Lietuva“, atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybė šiuo atveju yra ne deliktinė, o sutartinė. Tokią praktiką yra suformavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
  2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikytina CK 1.43 straipsnio ketvirtoji dalis, numatanti, kad jeigu abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje pat valstybėje, žalos atlyginimui taikoma šios valstybės teisė. Šiuo atveju atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybė kyla ne iš delikto, o iš sutarties, todėl taikytina teisė turi būti nustatoma pagal CK 1.37-1.42 straipsnius.
  3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nutartis yra neskundžiama. Nutartis akivaizdžiai užkerta kelią tinkamam tolimesniam bylos nagrinėjimui, o tuo pačiu ir tolesnei bylos eigai, todėl atskirasis skundas paduodamas CPK 334 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu.
  4. Skundžiama nutartimi teismas pažeidė CK 1.2 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą sutarties laisvės principą.

12Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Tentara“ nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka iš dalies, ir prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovų prašymas gauti oficialią informaciją apie Lenkijos Respublikos teisės aktus, reguliuojančius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, panaikinti, ir įpareigoti teismą gauti oficialią informaciją apie Lenkijos Respublikos teisės aktus, reguliuojančius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas gauti oficialią informaciją apie Lenkijos Respublikos teisės aktus, susijusius su vidutiniu darbo užmokesčio apskaičiavimu, palikti nepakeistą.

13Apeliacinis procesas nutrauktinas.

14Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.). Jeigu CPK 315 straipsnio antrosios dalies 1-3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 3 d.).

15Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).

16Teisėjų kolegija pagal ieškovų prašymo dėl užsienio teisės taikymo civilinėje byloje turinį sprendžia, kad prašymas susideda iš dviejų dalių: 1) prašymo gauti oficialią informaciją apie Lenkijos Respublikos konkrečius teisės aktus bei apie šių teisės aktų taikymą praktikoje; 2) prašymo, vadovaujantis šių teisės aktų nuostatomis bei kita gauta informacija, išspręsti draudimo išmokos ieškovams dydžio klausimą.

17Jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę (CK 1.12 str. 2 d., CPK 808 str. 2 d.). Tai reiškia, kad šalies prašymu teismas gali padėti, tačiau neprivalo surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę. Todėl teismo nutartis, kuria netenkinamas šalies prašymas padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę, neužkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK nenumatyta, kad tokia nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu.

18Teismas taiko teisę savo nuožiūra pagal konstatuotas aplinkybes. Teismas, taikydamas ir aiškindamas teisės normas, yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ar nurodymų, todėl yra nevaržomas teisinių argumentų, pateiktų šalių procesiniuose dokumentuose. Teismas žino įstatymus ir jam suteikta teisė konkrečioje byloje taikyti konkrečias teisės normas pagal konstatuotas aplinkybes. Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 str. 1 d.). Todėl teismas, tik išnagrinėjęs bylą ir priimdamas sprendimą, galutinai sprendžia kokios teisės normos taikytinos konkrečioje byloje pagal konstatuotas aplinkybes. Dėl nurodytų aplinkybių teismo nutartis, kuria netenkinamas prašymas dėl užsienio teisės taikymo civilinėje byloje, neužkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK nenumatyta, kad tokia nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu.

19Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas ir todėl apeliacinis procesas nutrauktinas.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio trečiąja dalimi, 338 straipsniu,

Nutarė

21Apeliacinį procesą pagal ieškovų E. M. , K. M. ir V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti prašymo dėl užsienio teisės taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1154-28/2007 pagal ieškovų E. M. , K. M. ir V. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Tentara“, trečiajam asmeniui D. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens gyvybės atėmimu, atlyginimo nutraukti.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovai E. M. , K. M. ir V. M. 2007 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą su... 4. Ieškovai E. M. , K. M. ir V. M. 2007 m. spalio 19 d. prašymu dėl užsienio... 5. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutarė ieškovų... 6. Teismas nurodė, kad bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu teisinis... 7. Teismas nurodė, kad LR transporto priemonių valdytojų civilinės... 8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos tarptautinė privatinė teisė taip pat... 9. Dėl nurodytų argumentų teismas, įvertindamas, kad tiek ieškovų nuolatinė... 10. Vilniaus apygardos teismas priėmė ieškovų E. M. , K. M. ir V. M.... 11. Atskiruoju skundu ieškovai E. M. , K. M. ir V. M. prašo apeliacinės... 12. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Tentara“ nurodo, kad su... 13. Apeliacinis procesas nutrauktinas.... 14. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės,... 15. Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu... 16. Teisėjų kolegija pagal ieškovų prašymo dėl užsienio teisės taikymo... 17. Jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus... 18. Teismas taiko teisę savo nuožiūra pagal konstatuotas aplinkybes. Teismas,... 19. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskiruoju skundu... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Apeliacinį procesą pagal ieškovų E. M. , K. M. ir V. M. atskirąjį skundą...