Byla 2-272/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-7689-431/2010 pagal ieškovo B. Č. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, H. K. S., V. G., M. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, ir

Nustatė

3

4I. Ginčo esmė

6Byloje kilo ginčas, ar fiziniams asmenims, kurių atžvilgiu baudžiamosios bylos nutrauktos, reiškiami reikalavimai atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą turi būti apmokami žyminiu mokesčiu.

7Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą (iš Lietuvos valstybės 2100 Lt turtinės ir 300 000 Lt neturtinės žalos, iš H. K. S., V. G. ir M. V. po 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo).

9

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumui pašalinti (sumokėti trūkstamą 1800 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį). Teismas nurodė, kad ieškinys pareikštas ne tik valstybei, bet ir fiziniams asmenims. Teismas nurodė, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami asmenys, reiškiantys reikalavimus valstybei, kuri atsako už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, tačiau reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo fiziniams asmenims turi būti apmokami įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 85 str. 1 d. 8 p.).

14

15

19 III. Atskirojo skundo argumentai

21Ieškovas atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, kad:

221. CPK 85 straipsnio 1 dalies 8 punktas, kuriuo rėmėsi teismas, reguliuoja žyminio mokesčio dydį, o ne atleidimą nuo žyminio mokesčio.

232. Nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CPK 83 str. 1 d. 4 p.). Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK KPS 2009 m. birželio 8 d. pranešimuose apie įtarimus nurodyta, kad atsakovai H. K. S. ir V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, o 2009 m. birželio 9 d. pranešime apie įtarimą nurodyta, kad tokią nusikalstamą veiką padarė ir M. V. Tuo pagrindu jiems pareikštas ieškinys.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

27

28Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis turi būti apmokamas įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Priešingu atveju, ieškiniui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. Nustatytu terminu neištaisius nurodyto trūkumo, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str.). Taigi žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. Tačiau CPK 83 straipsnio pirmojoje dalyje yra numatyti atvejai, kai viena ar abi šalys arba kiti dalyvaujantys byloje asmenys yra pagal įstatymą atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

29CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte yra nustatyta, kad ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio proceso įstatyme nėra nustatyta, koks procesinis veiksmas turi būti atliktas baudžiamojoje byloje, kad asmuo, kreipdamasis į teismą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, galėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinėje byloje gali būti pareikšti turtiniai reikalavimai atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, nors atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimas dar nėra išspręstas, tačiau svarbu, kad šiais atvejais civilinė byla dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo negali būti išnagrinėta anksčiau, nei nusprendžiama dėl nusikaltimą padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės. Taigi tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, kokioje stadijoje yra nagrinėjama baudžiamoji byla, už tokius ieškinio reikalavimus ieškovas žyminio mokesčio nemoka (CPK 83 str. 1 d. 4 p.), o civilinė byla dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo turėtų būti sustabdoma iki bus išspręstas atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimas (CPK163 str. 4 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-550/2006). Tokia praktika atspindi tiek baudžiamojoje teisėje galiojančią nekaltumo prezumpciją, tiek sudaro prielaidas baudžiamojoje bylos nustatytų aplinkybių prejudicinei galiai pasireikšti (CPK 182 str. 3 p.).

30Tačiau šios bylos išnagrinėjimui svarbi ta aplinkybė, kad ieškinys atsakovams H. K. S., V. G. ir M. V. kildinamas iš jų veiksmų, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareikšti įtarimai, o ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas M. V. ir V. G. atžvilgiu buvo nutrauktas šių asmenų veiksmuose nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi akivaizdu, kad šie atsakovai nėra pripažinti padariusiais nusikalstamą veiką, dėl jų veiksmų taip pat nėra iškeltos baudžiamosios bylos, kurioje dar nebūtų nuspręsta dėl atsakovų baudžiamosios atsakomybės. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad ieškinys atsakovams V. G. ir M. V. yra pareikštas ne dėl jų nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Atitinkamai šioje ieškinio dalyje nėra pagrindo taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą.

31Pagal bylos duomenis ikiteisminis tyrimas dėl H. K. S. veiksmų buvo nutrauktas nurodant, kad jo padaryta veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje dėl mažareikšmiškumo nėra pavojinga. Baudžiamojo kodekso 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Taigi už ieškinio reikalavimus dalyje dėl 20 000 Lt neturtinės žalos, padarytos H. K. S. veiksmais, atlyginimo ieškovas neturi mokėti žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 4 p.).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, bei Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį pakeisti ir nustatyti ieškovui terminą iki 2011 m. kovo 31 d. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį 1200 (tūkstantį du šimtus) litų.

Proceso dalyviai