Byla 2S-508-431/2013
Dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Suinteresuoti asmenys G. U., I. U. ir antstolės V. M

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų G. U. ir I. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo VĮ „Turto bankas“ prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Suinteresuoti asmenys G. U., I. U. ir antstolės V. M.

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas nustatyti, kad skolininkui G.U. priklauso ½ dalis jo sutuoktinei mokamo darbo užmokesčio, kitų pajamų, gaunamų iš I. U. individualios veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas bei ½ dalis piniginių lėšų, esančių Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų sąskaitose, atidarytose I. U.vardu.

4Paaiškino, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2002-05-27 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2 6 - 1209/1994 dėl 1 526 443,01Lt skolos išieškojimo iš skolininko G. U.PĮ „Trilapis“ išieškotojo VĮ „Turto bankas“ naudai. 2012-04-10 antstolė priėmė patvarkymą „Dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo“, kuriame nurodoma, jog antstolė nustatė, kad skolininko G. U. PĮ „Trilapis“ ir įmonės savininko G. U. sąskaitose, kurios yra antstolės areštuotos, piniginių lėšų nėra, nei įmonės nei jos savininko asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta. Vykdymo metu buvo nustatyta, kad skolininkas vedęs, kad VSDFV duomenimis jo sutuoktinė I. U. dirba ir gauna darbo užmokestį, todėl antstolė siūlo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies. Nustatė, kad G. U. priklauso ½ dalis jo sutuoktinei I. U. mokamo darbo užmokesčio, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Kitoje dalyje prašymą atmetė.

7Teismas nustatė, jog šiuo atveju pradinės skolos suma yra didelė - 1 526 443,01Lt, galimybių išieškoti skolą iš individualios įmonės ar jos savininko asmeninio turto ir pajamų nėra, skolos išieškojimas ir taip jau užtruko labai ilgą laiką, kas neabejotinai pažeidžia kreditoriaus interesus.

8Kadangi skolininko savininkas yra susituokęs, santuoka buvo sudaryta 1989-09-30, tiek pati įmonė tiek skola atsirado savininkui esant santuokoje, remiantis LR CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 1p. 5 p., jo sutuoktinės gaunamos pajamos (išskyrus tikslinės paskirties išmokas) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Minėtame antstolės patvarkyme nurodyta, kad remiantis 2012-04-05 Hipotekos vedybų sutarčių registro išrašu, G. U.ir I. U. vedybų sutartis nesudaryta, taigi, nėra įrodymų, kad nurodytos pajamos yra skolininko savininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė.

9Remdamasis LR CK 3.117 str. 1 d., teismas preziumavo, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir nustatė kad skolininko dalis bendrojoje su jo sutuoktine I. U. nuosavybėje - jos gaunamame darbo užmokestyje ir kitose pajamose (dividenduose, pašalpose bei kitokiose išmokose, išskyrus tikslines) yra 1/2 dalis.

10Kadangi jokių duomenų apie tai, kad I. U. turėtų banko sąskaitas, byloje nėra, taip pat esant neaiškumui, kokios lėšos galėtų būti esamose sąskaitose, t.y. ar jos nepatenka į LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. numatytas išlygas, teismas prašymą dalyje dėl nustatymo, kad G. U. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų sąskaitose, netenkino.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys G.U. ir I.U. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-08 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymo netenkinti.

13Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. sutuoktiniai G.U. ir I.U. 2012-06-22 yra sudarę vedybų sutartį, kurioje nurodyta, kad kiekvieno sutuoktinio atskirai įgytas turtas tiek iki santuokos sudarymo, tiek įgytas gyvenant susituokus nuo šiuos sutarties įsigaliojimo bei registravimo viešame registre yra ir bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kuris šį turtą įgijo savo vardu ar gavo dovanų, paveldėjo, atsidalino. Apeliantų nuomone, remiantis šiomis sutarties nuostatomis, skundžiamoje nutartyje nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas prieštarauja šiuo metu galiojančiai vedybų sutarčiai;
  2. I.U. nėra atsakinga už G.U. PĮ „Trilapis“ skolas. Minėta įmonė buvo įsteigta 1992 m. be jos sutikimo. I.U. įmonės veikloje nedalyvavo. Be to, iš minimos įmonės šeima jokių pajamų negavo ir įmonė nebuvo šeimos pragyvenimo ir pajamų šaltinis. I.U. atžvilgiu nėra priimta jokių teismo sprendimų ir jos atžvilgiu nėra išduota jokių vykdomųjų dokumentų;
  3. skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad šioje byloje yra vykdomas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-05-27 išduotas vykdomasis dokumentas. Minėtas vykdomasis dokumentas yra išduotas 1994 m. byloje pagal įsiteisėjusį sprendimą, t.y. pagal sprendimą, kuris buvo priimtas mažiausiai prieš 7 metus. Apeliantų teigimu, minėto vykdomojo rašto vykdymui jau turėtų būti taikoma CPK 606 str. 2 d. nustatyta taisyklė ir jis nebegalėtų būti priimtas vykdyti.

14Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą pareiškėjas VĮ „Turto bankas“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-27 nutartį palikti nepakeistą, o suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Dėl 2012-06-22 sudarytos vedybų (povedybinės) sutarties pažymi, kad sutartis buvo sudaryta sekančią dieną, kada apeliantui tapo žinoma apie skundžiamą nutartį, nors priverstinis skolos išieškojimas vykdomas jau ilgą laiką. Apeliantų motyvai dėl I.U. atsakomybės ribų nurodo, jog tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, išeinama už pareikšto reikalavimo ribų. Šios kategorijos bylose sprendžiama CPK 667 str. 2 d. pagrindu dėl apelianto turto dalies nustatymo bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, t.y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės kaip bendraatsakovės solidariosios atsakomybės.

16Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą antstolė V.M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-27 nutartį palikti nepakeistą, o suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Dėl vedybų sutarties nurodo, jog teismo nutarties priėmimo dieną sutuoktiniai povedybinės sutarties nebuvo sudarę, todėl teismas pagrįstai taikė įstatymuose nustatytą turto teisinį režimą. Be to, susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles.

18Dėl senaties termino vykdymo dokumentams pateikti pažymi, kad vykdomojo rašto dublikatas antstolių kontorai pateiktas vykdyti 2002-06-03. Teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjo 1994-06-18. Tačiau tuo metu galiojęs CPK 606 str. 2 d. nustatė 10 metų senaties terminą.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

22Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-08 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

23Įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, spręsdamas skolininkui G.U. priklausančios turto dalies, esančios jungtinėje nuosavybėje su I.U. nustatymo klausimą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė teisės normas, todėl prašymą išsprendė teisingai.

24Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo patenkintas, teisėtumo bei pagrįstumo.

25Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

26Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolei V.M. buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-05-27 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2(6) -1209/1994 dėl 1 526 433,01 Lt skolos išieškojimo iš skolininko G.U. PĮ „Trilapis“ ieškovo išieškotojo VĮ „Turto bankas“ (kuris yra pradinio išieškotojo komercinio banko „Aurabankas“ teisių perėmėjas) naudai. Vykdydama minėtą vykdomąjį raštą, antstolė V.M. 2012-04-10 priėmė patvarkymą Nr. 0015/02/05167 „Dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo“, kuriame nurodoma, jog vykdant minėtą vykdomąjį raštą areštuoto G.U. PĮ „Trilapis“ ir įmonės savininko G.U. sąskaitos, tačiau jose piniginių lėšų nėra, nei įmonės, nei jos savininko asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta. Antstolė pasiūlė išieškotojui VĮ „Turto bankas“ kreiptis į teismą su prašymu, kad būtų nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

27Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad I.U. nėra atsakinga G.U. PĮ „Trilapis“ skolas. Minėta įmonė buvo įsteigta 1992 m. be jos sutikimo. I.U. įmonės veikloje nedalyvavo. Be to, iš minimos įmonės šeima jokių pajamų negavo ir įmonė nebuvo šeimos pragyvenimo ir pajamų šaltinis. I.U. atžvilgiu nėra priimta jokių teismo sprendimų ir jos atžvilgiu nėra išduota jokių vykdomųjų dokumentų

28Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186).

29Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės I.U. asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t.y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės kaip bendraatsakovės solidariosios atsakomybės, todėl apeliantų atskirojo skundo argumentai, susiję su skolininko prievolės pareiškėjams pobūdžiu, atmestini kaip nesusiję su šios bylos dalyku. Be to, nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog skolininkas yra G.U., o ne I.U. nėra.

30Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

31Remiantis Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis, G.U. 1989-09-30 yra sudaręs santuoką su I.U. Juridinių asmenų registro duomenimis G.U.PĮ „Trilapis“ įsteigta 1992-04-22, įregistruota 1992-12-07, t.y. G.U. būnant santuokoje. Esant aplinkybėms, kad G.U. PĮ „Trilapis“ įsteigta G.U. ir I.U. santuokos metu, o byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, paneigiančių santuokos metu sutuoktinių įgyto turto bendrumo prezumpciją (LR CK 3.88 str. 1 d. 4 p.; 3.89 str. 2 d.), tokiomis aplinkybėmis nesirėmė ir apeliantas bei jo sutuoktinė, skolos išieškojimas pagal vykdomąjį raštą taip pat pradėtas galiojant šių asmenų santuokai, todėl pripažinta, kad G. U. sutuoktinei I. U. mokamo darbo užmokesčio, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas bendrąja jungtinė nuosavybe priklauso abiems sutuoktiniams G.U. ir I.U. LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtina ir kita prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nagrinėjamos bylos atveju pateikiant atskirąjį skundą apeliantai nesirėmė aplinkybėmis dėl pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tokių aplinkybių taip pat nenustatyta ir byloje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skolininko dalį sutuoktinės gaunamose pajamose ir abiejų sutuoktinių dalis pripažino lygiomis.

32Apeliantai taip pat teigia, kad jie 2012-06-22 yra sudarę vedybų sutartį, kurioje nurodyta, kad kiekvieno sutuoktinio atskirai įgytas turtas tiek iki santuokos sudarymo, tiek įgytas gyvenant susituokus, nuo šios sutarties įsigaliojimo bei registravimo viešame registre yra ir bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kuris šį turtą įgijo savo vardu ar gavo dovanų, paveldėjo, atsidalino. Apeliantų nuomone, remiantis šiomis sutarties nuostatomis, skundžiamoje nutartyje nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas prieštarauja šiuo metu galiojančiai vedybų sutarčiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ir su tokia apeliantų argumentacija nesutinka.

33Pažymėtina, jog G.U. ir I.U. povedybinė sutartis buvo sudaryta 2012-06-22, o 2012-06-25 įregistruota Vedybų sutarčių registre. Taigi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną sutuoktiniai povedybinės sutarties dėl tarpusavio turtinių santykių reguliavimo nebuvo sudarę, todėl teismas, priimdamas aukščiau minėtą nutartį dėl G.U. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagrįstai taikė įstatymuose nustatytą turto teisinį režimą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotų asmenų povedybinė sutartis yra sudaryta po skolininko G.U. privolės atsiradimo, todėl vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. LAT yra išaiškinęs, jog susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB Nord v. SL.G ir AG, bylos Nr. 3K-3-493/2006). Taigi atskirajame skunde minima 2012-06-22 G.U. ir I.U. povedybinė sutartis neapriboja G.U. atsakomybės išieškotojui pagal iki povedybinės sutarties atsiradusius įsipareigojimus.

34Dėl senaties termino vykdymo dokumentams pateikti apeliacinės instancijos pažymi, kad Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, jog vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje iki 2002 m. CPK įsigaliojimo, t.y. iki 2003 m. sausio 1 d., užbaigiami pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2002 m. CPK įsigaliojimo. Taigi pateikus vykdomąjį raštą vykdymui iki įsigaliojant 2002 m. CPK, taikomas 1964 m. CPK nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas. 1964 m. CPK 387 str. nustatė, kad vykdomieji dokumentai išduodami ir pateikiami vykdyti per 3 metus nuo sprendimo ar nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas buvo priimtas 1994 m. birželio 8 d., vykdomasis raštas išduotas – 1994 m. birželio 22 d. (b.l. 20, 7-8). 1994-09-08 bei 1997-05-10 buvo teikiamas vykdymui minėtas vykdomasis raštas. Taigi vykdomasis raštas buvo išduotas ir pateiktas vykdyti nepraleidus CPK 387 str. nustatyto 3 metų senaties termino. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apeliantų argumentą, kad buvo praleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas, kadangi vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti tik 2002-06-03, kai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2002-03-20 nutartimi išdavė šio vykdomojo dokumento dublikatą. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, vykdymo veiksmų senatis šiuo atveju negali būti taikoma, kadangi vykdymo veiksmai buvo pradėti vykdyti laiku. Pažymėtina, kad nei tuo metu galiojantis CPK, nei dabartinis CPK nenumato naikinamųjų terminų, per kuriuos turėtų būti įvykdomas išieškojimas, ir kuriems pasibaigus išieškojimas būtų nebegalimas.

35Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

36Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai nustatė G.U. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Dėl nurodytų motyvų suinteresuotų asmenų atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista ( CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

37Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

39Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. I.Ginčo esmė... 3. pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas nustatyti, kad... 4. Paaiškino, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi... 7. Teismas nustatė, jog šiuo atveju pradinės skolos suma yra didelė - 1 526... 8. Kadangi skolininko savininkas yra susituokęs, santuoka buvo sudaryta... 9. Remdamasis LR CK 3.117 str. 1 d., teismas preziumavo, kad sutuoktinių bendro... 10. Kadangi jokių duomenų apie tai, kad I. U. turėtų banko sąskaitas, byloje... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys G.U. ir I.U. prašo Vilniaus miesto 1... 13. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    14. Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą pareiškėjas VĮ... 15. Dėl 2012-06-22 sudarytos vedybų (povedybinės) sutarties pažymi, kad... 16. Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą antstolė V.M. prašo... 17. Dėl vedybų sutarties nurodo, jog teismo nutarties priėmimo dieną... 18. Dėl senaties termino vykdymo dokumentams pateikti pažymi, kad vykdomojo... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 20. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 22. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 23. Įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį... 24. Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 25. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų... 26. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolei V.M. buvo pateiktas vykdyti Vilniaus... 27. Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad... 28. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 29. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar... 30. Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe... 31. Remiantis Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis, G.U. 1989-09-30... 32. Apeliantai taip pat teigia, kad jie 2012-06-22 yra sudarę vedybų sutartį,... 33. Pažymėtina, jog G.U. ir I.U. povedybinė sutartis buvo sudaryta 2012-06-22, o... 34. Dėl senaties termino vykdymo dokumentams pateikti apeliacinės instancijos... 35. Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos... 36. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos... 37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 39. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį palikti...