Byla e2S-421-480/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens E. P., atstovaujamos advokatės Brigitos Pauliukevičienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-388-944/2015 pagal pareiškėjo J. R. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo bei suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais E. P. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kiti suinteresuoti asmenys R. P., M. P., UAB „Inžineriniai tinklai“, N. M., antstolis R. B., antstolė S. V.; išvadą byloje teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Pareiškėjas J. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti skolininko R. P. ir E. P. buto, esančio ( - ), dalis, nustatant, kad skolininko R. P. ir E. P. dalys yra lygios; nustatyti R. P. ir E. P. buto naudojimosi tvarką: R. P. paskirti naudotis buto patalpomis, pastato vidaus plotų eksplikacijoje pažymėtomis indeksais 7-3 ir 7-4, E. P. – patalpomis, pažymėtomis indeksais 7-5, 7-6, 7-7, bendrai R. P. ir E. P. – patalpomis, pažymėtomis indeksais 7-1, 7-2, 7-8, 7-9 bei rūsio patalpa; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio R. B. kontoroje priimtas vykdyti vykdomasis įrašas Nr. ( - ), kurį išdavė Kauno m. 17-asis notaro biuras dėl 192 982 Lt skolos ir 24 procentų metinių palūkanų nuo laiku neapmokėtos vekselio sumos išieškotojo J. R. naudai bei vykdomasis įrašas Nr. ( - ), kurį išdavė Kauno r. 5-asis notaro biuras dėl 33 569,73 Lt sumos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš R. P. J. R. ir UAB „Inžineriniai tinklai“ naudai. Antstolis areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ). Antstolis 2013 rugsėjo 17 d. pateikė siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo, nes skolininkui priklausanti turto dalis nustatyta. Butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pareiškėjo siūloma naudojimosi buto patalpomis tvarka atitinka tiek skolininko, tiek jo sutuoktinės interesus.

4Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais E. P. pateikė prašymą butą, esantį ( - ), pripažinti šeimos turtu; R. P. dalį bendrojoje nuosavybėje sumažinti negautų pajamų suma buto išlaikymui ir vaikų išlaikymui; nustatyti R. P. ir E. P. buto, esančio ( - ), dalis, nustatant, kad skolininko R. P. dalis sudaro 1/4 buto, E. P. – 3/4 buto. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. daliniu sprendimu priteisė iš R. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. P., gim. ( - ), ir M. P., gim. ( - ), kiekvienam po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-06 iki vaikų pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną E. P.. E. P. pateikė antstolei S. V. vykdomuosius raštus dėl išlaikymo išieškojimo, 2015-04-21 antstolės pažymoje nurodyta, kad sūnų išlaikymui R. P. skola yra 4 222,59 Eur. Butas R. P. ir E. P. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tai yra šeimos turtas. Bute be R. P. ir E. P. gyvena jų vaikai G., M. ir M.. R. P. nuo 2010 m. pradžios neprisideda prie būsto išlaikymo, jo skola už buto išlaikymą E. P. yra 5 091,52 Eur. Povedybine sutartimi E. P. atsiribojo nuo R. P. veiklos, skolų, turto ir kt. Registrų centras be jokio teisinio pagrindo atmetė prašymą įregistruoti butą šeimos turtu. Butas atitinka šeimos turtui taikytinus kriterijus, todėl prašo teismo pripažinti butą šeimos turtu, kad būtų galima šį faktą panaudoti prieš R. P. kreditorius. R. P. finansiniai įsipareigojimai nesusiję su šeimos poreikių tenkinimu. Parduodant ½ dalį buto iš varžytynių (toks yra buto padalinimo tikslas) būtų pažeista nepilnamečių vaikų teisė į gyvenamąjį būstą ir tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl pareiškėjo reikalavimas atmestinas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjo J. R. pareiškimą tenkino; nustatė, kad skolininkui J. R. priklauso ½ dalis buto, esančio ( - ); paskyrė R. P. naudotis buto patalpomis, pastato vidaus plotų eksplikacijoje pažymėtomis indeksais 7-3 ir 7-4, E. P. – patalpomis, pažymėtomis indeksais 7-5, 7-6, 7-7, bendrai R. P. ir E. P. – patalpomis, pažymėtomis indeksais 7-1, 7-2, 7-8 bei rūsio patalpa; suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais E. P. pareiškimą atmetė; pareiškėjui J. R. nurodė grąžinti 31,28 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš suinteresuoto asmens R. P. 241,80 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Inžineriniai tinklai“; priteisė iš suinteresuoto asmens E. P. 186,23 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Inžineriniai tinklai“. Teismas nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimus iš skolininkui R. P. priklausančio turto. Skolininko R. S. ir E. S. santuoka sudaryta ( - ), jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2002-09-13 priklauso butas, esantis ( - ). R. P. ir E. P. yra sudarę povedybinę sutartį, įregistruotą ( - ) Vedybų sutarčių registre, kurioje sutuoktiniai susitarė, kad kiekvienas iš sutuoktinių turi teisę skolintis pinigų, paimti paskolą ar gauti banko kreditą, tačiau tokia skola, paskola ar kreditas bus laikomas sutuoktinio, pasiskolinusio pinigų, paėmusio paskolą ar gavusio banko kreditą, asmeniniu įsipareigojimu kreditoriui; tik iki santuokos sudarymo įgytas turtas arba po vedybinės sutarties sudarymo kiekvieno atskirai bet kokiu būdu įgytas nekilnojamasis turtas laikomas įgijusio asmens asmenine nuosavybe. Teismas nenustatė įstatyme nustatytų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nustatyti skolininko turto dalį nekilnojamajame turte mažesnę nei ½. Nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas turi gali būti išieškomas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad skolininkui priklausanti turto dalis ginčo turte yra mažesnė. Teismo vertinimu suinteresuoto asmens E. P. nurodytos aplinkybės, kad ji viena išlaikė turtą ir kt. gali būti vertinamos, sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimą ieškinio teisenos tvarka. Įstatyme nustatyta, kad bendras turtas gali būti dalijamas bet kurio sutuoktinio ar kreditorių iniciatyva ir gyvenant santuokoje. Suinteresuotas asmuo gali reikalauti kompensuoti bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, kitoje civilinėje byloje, jeigu būtų sprendžiamas sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Dėl šių priežasčių suinteresuoto asmens E. P. savarankiškas reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, šiuo atveju leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ši prezumpcija nebuvo paneigta, todėl pareiškėjo reikalavimas tenkintas ir nustatytina skolininko turto dalis bute. Teismo vertinimu, pagal siūlomą naudojimosi tvarką, nebus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, nes jie ir toliau galės naudotis jiems priskirtinomis patalpomis. Tėvų pareiga užtikrinti nepilnamečiams vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, ir ši pareiga negali būti perkeliama kitiems asmenimis, t. y. šiuo atveju skolininko kreditoriams. Vien ta aplinkybė, kad ginčo turtas yra šeimos būstas, nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjo reikalavimo ir paneigti jo teisėtą lūkestį dėl skolos atgavimo.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Suinteresuotas asmuo E. P., atstovaujama advokatės Brigitos Pauliukevičienės, atskirajame skunde (2 t. b. l. 108-114) prašo Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir bylą gražinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

91. Teismas nenustatė, ar patalpa įregistruota viešajame registre kaip šeimos turtas, arba, jeigu nebuvo įregistruota, tai ar kreditorius buvo nesąžiningas, tai yra žinojo arba turėjo žinoti išieškomą turtą esant šeimos turtu. Teismas pažeidė CK 3.85 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėjas žinojo, kad butas yra šeimos gyvenama patalpa, todėl jis negali būti laikomas sąžiningu veikusiu kreditoriumi ir kad jo reikalavimas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu. Notarų vykdomieji įrašai, nesuteikia teisės išieškoti iš šeimos turto.

102. Teismas netenkino apeliantės prašymo padalinti bendrą jungtinę nuosavybę CK 3.116 straipsnio pagrindu, sumažinant jo dalį bendrame turte R. P. skolos dydžiui. Teismas neatsižvelgė į prioritetinius vaiko interesus, dėl šio reikalavimo visai nepasisakė. Byloje Nr. 2-3156-947/2014 teismo sprendime nustatyta būsto išlaikymui tenkanti suma vienam asmeniui, tačiau teismas taip pat netenkino reikalavimo turto dalį mažinti būsto išlaikymo įsiskolinimo sumai.

113. Teismas išimtinai atsižvelgė tik į kreditorių reikalavimą, bet neįvertino, kad vaikų išlaikymas yra taip pat kreditorinis reikalavimas vykdymo procese, kuris tenkinamas pirma eile. Teismas nepagrįstai suabsoliutino išieškotojo privalomumą notarų vykdomųjų įrašų pagrindu. Nevertino nepilnamečių vaikų interesų bei tai ar bus užtikrintos vaikų normalios gyvenimo sąlygos, kaip padalinus sprendime nurodytu būdu turtą jis bus parduotas.

124. Teismas, tinkamai nevertinęs byloje esančių įrodymų ir dėl jų išsamiai nepasisakydamas pažeidė CPK 185 str. ir 187 str. nuostatas. Priešingai priimtam sprendimui, visi byloje pateikti įrodymai turėjo būti įvertinti ir aptarti, todėl laikytina, kad teismas nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis. Nagrinėjama byla susijusi su viešuoju interesu, o teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų, kad turto padalijimo būdas pažeis nepilnamečių vaikų teises ir įstatymo saugomus interesus konstatavimui, imtis priemonių išaiškinti reikšmingas aplinkybes. Nutartyje išdėstyta teismo pozicija neatitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio, neužtikrino vaiko teisės ne tik į gyvenamąjį būstą apsaugą bet ir neužtikrino būtino pragyvenimo šaltinio.

135. Teismo sprendimas yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

146. CPK nenurodyta, kad už pareiškimus dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo pareiškėjas būtų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas šį sprendimą priėmė išeidamas už reikalavimo ribų.

15Pareiškėjas J. R. ir suinteresuotas asmuo UAB „Inžineriniai tinklai“, atstovaujami advokatės J. G., atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 120-124) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015-11-19 sprendimą palikti nepakeistą, netenkinti apeliantės prašymo skirti žodinį posėdį apeliacinės instancijos teisme, priteisti pareiškėjo J. R. ir suinteresuoto asmens UAB „Inžineriniai tinklai“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šiuos argumentus:

161. Aplinkybės, kad skolininkas R. P. nevykdo pareigos mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą ar kitų prievolių, o tai pat, kad gyvena su nepilnamečiais vaikais, nelaikytinos pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sprendžiant sutuoktinių turto dalių nustatymo klausimą.

172. Patvirtinta naudojimosi tvarka nesuvaržo nepilnamečių vaikų teisės naudotis ½ buto dalimi, kuri liktų apeliantei, todėl vaikų teisė į gyvenamąjį būstą ir tinkamas gyvenimo sąlygas būtų nepažeista. Skolininkui nemokant išlaikymo, išlaikymas iš skolininko nustatytos dalies būtų išieškomas pirmesne eile nei kitų kreditorių, todėl net nustačius ½ skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje vaikų interesai ir teisės bus apsaugotos lyginant su kitais kreditoriais.

183. Teismas pagrįstai atsisakė pripažinti butą šeimos turtu, nes tokiu atveju būtų pakeista šio turto teisinė būklė, kas pažeistų CK 3.84 str. 4 d. draudžiančia šeimos turto faktą naudoti prieš kreditorius, jei jos sutuoktiniai nebuvo išviešinę, bei Turto arešto registro 2 str. 7 d. nuostatą, draudžiančią keisti areštuoto turto teisinę būklę. 6.3.

19Byloje dalyvaujantys asmenys nėra byloje pateikę duomenų, kurie pagrįstų ar įrodytų esant pagrindą apeliantės butą pripažinti šeimos turtu.

204. Sprendime yra aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kokiu pagrindu atmetamas pareiškėjos savarankiškas reikalavimas, todėl apeliantės skundo argumentai dėl sprendimo išsamaus pasisakymo atmestini.

215. Nėra pagrindo tenkinti skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes apeliaciniu skundu yra keliami teisiniai klausimai, dėl kurių šalys pasisakė procesiniuose dokumentuose apeliacinės instancijos teismui, o ginčo dėl bylai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nėra.

22IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

24Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25Civilinio proceso kodekso (CPK) 336 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus sprendžia, kad žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo apeliantė iš esmės niekaip nepagrindė, todėl nėra poreikio taikyti CPK 336 straipsnio 1 d. numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą (CPK 320 str. 1 d.).

26Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką (CPK 667 str. 2 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

27Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0085/11/02419 ir Nr. 0085/13/01475 medžiagos nustatyta, kad antstolis R. B., vykdydamas Kauno m. 17-ojo notaro biuro 2011 m. gruodžio 14 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. ( - ) dėl 192 982 Lt skolos ir 24 procentų metinių palūkanų nuo laiku neapmokėtos vekselio sumos išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojo J. R. naudai (vykd. byla Nr. 0085/11/02419) ir Kauno rajono 5-ojo notaro biuro 2013 m. birželio 18 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. ( - ) dėl 33 569,73 Lt sumos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojo UAB „Inžineriniai tinklai“ naudai (vykd. byla Nr. 0085/13/01475), 2011 m. lapkričio 19 d. turto arešto aktu areštavo 4 kambarių butą su rūsiu, esantį ( - ), priklausantį skolininkui R. P. ir jo sutuoktinei E. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir 1/3 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), registruotą R. P. vardu. Kadangi skolininkui R. P. priklausanti turto dalis nėra nustatyta, antstolis 2013 m. rugsėjo 17 d. pasiūlė išieškotojams, skolininkui ir jo sutuoktinei kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo J. R. ir suinteresuoto asmens E. P. pareiškimus dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, skundžiama 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjo J. R. pareiškimą tenkino; nustatė, kad skolininkui J. R. priklauso ½ dalis buto, esančio ( - ); paskyrė R. P. naudotis buto patalpomis, pastato vidaus plotų eksplikacijoje pažymėtomis indeksais 7-3 ir 7-4, E. P. – patalpomis, pažymėtomis indeksais 7-5, 7-6, 7-7, bendrai R. P. ir E. P. – patalpomis, pažymėtomis indeksais 7-1, 7-2, 7-8 bei rūsio patalpa; suinteresuoto asmens E. P. pareiškimą atmetė.

28Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino apeliantės prašymo padalinti bendrą jungtinę nuosavybę CK 3.116 straipsnio pagrindu; skolininko turto dalis bendrame turte turėjo būti sumažinta skolininko išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir buto išlaikymui įsiskolinimo dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Tačiau pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3.118 ir kiti str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad butas, esantis ( - ), priklauso skolininkui R. P. ir suinteresuotam asmeniui E. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

30CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.123 str. 1 d. teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-479/2009). Nagrinėjamu atveju apeliantė kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo, nurodė tai, kad skolininkas R. P. turi būsto išlaikymo įsiskolinimą apeliantei, taip pat jis turi priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikų išlaikymas ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra vaiko tėvų pareiga, todėl nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas ar skolininko R. P. skola už buto išlaikymą negali eliminuoti kreditorių teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus vykdymo procese ir nesudaro teisinio pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės E. P. ir suinteresuoto asmens R. P. vaikų išlaikymo klausimas jau yra išspręstas Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. daliniu sprendimu iš R. P. priteisus išlaikymą vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo įsiskolinimas yra vykdomas pirmąja eile, o skolos išieškojimas kreditoriams J. R. ir UAB „Inžineriniai tinklai“ – trečiąja eile, iš skolininko išieškotos lėšos, gautos pardavus jam priklausančią turto dalį, pirmiausia bus panaudotos vaikų išlaikymo įsiskolinimui padengti (CPK 754 str. 2 d.), todėl apeliantės nepilnamečių vaikų teisės gauti išlaikymą nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė apeliantės nurodomų teisės normų bei viešojo intereso, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį (CPK 178 str.).

31Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CK 3.85 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: turtas nuosavybės teise turi priklausyti vienam arba abiem sutuoktiniams; toks turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa. Turtas įstatymo nuostatos pagrindu įgyja šeimos turto teisinį režimą tuo atveju, kai turtas atitinka šeimos turtui taikytinus CK 3.84 straipsnio 2 dalies kriterijus, ir nesiejamas su nuosavybės teise į turtą. Tačiau šeimos turto teisiniu statusu galima naudotis prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jei nekilnojamasis daiktas įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas (CK 3.84 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2010). Nagrinėjamu atveju butas ( - ), viešajame registre nuo 2002 m. rugsėjo 13 d. yra įregistruotas R. P. ir E. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, bet antstoliui pradedant išieškojimą ir areštuojant minėtą turtą, registre nebuvo išviešinta, kad tai šeimos turtas. Kadangi ginčo turtas nebuvo išviešintas kaip šeimos turtas, todėl šiuo atveju CK 3.85 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos, o apeliantės skundo argumentai dėl šios teisės normos pažeidimo atmestini.

32Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, tyrė ir vertino šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, teismo nutartį motyvavo, išvadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teise. Vien tik ta aplinkybė, jog teismo nutartis ir jos motyvai neatitinka apeliantės pozicijos, nutartyje nėra aptarti absoliučiai visi apeliantės pareiškime išdėstyti teiginiai, automatiškai nereiškia, kad teismo priimta nutartis yra nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti teismo nutartį negaliojančia dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto absoliutaus negaliojimo pagrindo buvimo, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

33Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

34Atmetus atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui UAB „INTI“ (buvęs pavadinimas UAB „Inžineriniai tinklai“) iš apeliantės E. P. priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

35Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

37Priteisti iš apeliantės E. P. (asmens kodas ( - ) 98,12 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui UAB „INTI“ (juridinio asmens kodas 133165398).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,... 2. I.Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas J. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti... 4. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais E. P. pateikė prašymą... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjo J. R.... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Suinteresuotas asmuo E. P., atstovaujama advokatės Brigitos... 9. 1. Teismas nenustatė, ar patalpa įregistruota viešajame registre kaip... 10. 2. Teismas netenkino apeliantės prašymo padalinti bendrą jungtinę... 11. 3. Teismas išimtinai atsižvelgė tik į kreditorių reikalavimą, bet... 12. 4. Teismas, tinkamai nevertinęs byloje esančių įrodymų ir dėl jų... 13. 5. Teismo sprendimas yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), o tai yra... 14. 6. CPK nenurodyta, kad už pareiškimus dėl skolininko fizinio asmens turto,... 15. Pareiškėjas J. R. ir suinteresuotas asmuo UAB „Inžineriniai tinklai“,... 16. 1. Aplinkybės, kad skolininkas R. P. nevykdo pareigos mokėti nepilnamečiams... 17. 2. Patvirtinta naudojimosi tvarka nesuvaržo nepilnamečių vaikų teisės... 18. 3. Teismas pagrįstai atsisakė pripažinti butą šeimos turtu, nes tokiu... 19. Byloje dalyvaujantys asmenys nėra byloje pateikę duomenų, kurie pagrįstų... 20. 4. Sprendime yra aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kokiu pagrindu atmetamas... 21. 5. Nėra pagrindo tenkinti skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes apeliaciniu... 22. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 25. Civilinio proceso kodekso (CPK) 336 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės... 26. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų... 27. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir pateiktų vykdomųjų bylų Nr.... 28. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko... 30. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro... 31. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 32. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad... 33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 34. Atmetus atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui UAB „INTI“ (buvęs... 35. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 36. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.... 37. Priteisti iš apeliantės E. P. (asmens kodas ( - ) 98,12 Eur bylinėjimosi...