Byla AN2-685-634/2017
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vedėjo 2017 m. birželio 6 d. nutarimo

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto N. M. (N. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vedėjo 2017 m. birželio 6 d. nutarimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vedėjas (toliau – Institucija) N. M. 2017 m. birželio 1 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ), priklausančiame jo dukrai D. A. – Majevskajai, esančiame ( - ) miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) sklype, III miškų grupės miške, organizavo ir savavališkai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, 0,06 ha plote plynai iškirto 13 žalių juodalksnių ir 1 žalią beržą, kurių bendras likvidinis tūris yra 13,91 kubinių metrų, taip pat neplynai iškirto 3 žalius juodalksnius, kurių tūris – 3,9 kubinių metrų. Iš viso neteisėtai iškirto 17 žalių medžių, kurių bendras likvidinis tūris yra 16,81 kubinių metrų. Šia neteisėta veika N. M. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalis, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20, 21, 31.1 punktus, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 ir 33 punktų reikalavimus ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 2 dalyje.
  2. Institucijos 2017 m. birželio 6 d. nutarimu N. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 273 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 560 Eur bauda.
  3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi atmetė N. M. skundą dėl Institucijos 2017 m. birželio 6 d. priimto nutarimo ir šį nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą paliko galioti.
  4. N. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai, arba, nenustačius tam pagrindų, klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Institucijos 2017 m. birželio 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, arba, nusprendus, kad administracinio nusižengimo protokole išdėstyta veika yra įrodyta, N. M. padarytą nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 273 straipsnio 1 dalį ir paskirti atitinkamai mažesnę administracinę nuobaudą.
    1. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, netinkamai vertino nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, kadangi nepasisakė, kodėl atmeta liudytojų parodymus, kurie patvirtina, ar bent jau kelia pagrįstas abejones dėl to, kad buvo kertami būtent bebrų pažeisti medžiai. Byloje apelianto paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad 2017 m. kovo mėnesį apelianto dukters D. A. sklype bebrai stipriai apgraužė ten augusius medžius ir krūmus, kuriuos jis nutarė sutvarkyti, tam paskyrė savo įmonėje dirbantį darbuotoją. Per neapsižiūrėjimą buvo nupjauta keletas juodalksnių, kurie buvo tik iš dalies pažeisti bebrų. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Institucijos atstovas V. S. nurodė, kad jis matė, jog buvo bebrų apgraužtų medžių. Liudytojas P. C. taip pat paaiškino, kad matė bebrų apgraužtus medžius. Liudytojas V. S. patvirtino, kad, jo žiniomis, V. N. pjovė medžius N. M. paliepimu, jam buvo nurodyta pjauti bebrų išvartas, parazitinius medžius (karklus, gluosnius). Patvirtino, kad šį N. M. paliepimą V. N. jis girdėjo pats. Aplinkybes, kad nurodytoje teritorijoje šeimininkauja bebrai, patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos. Teismas nors ir nurodė, kad nukirsti medžiai buvo žali, tačiau tai nereiškia, kad tuo paneigiamas bebrų pažeidimų buvimas, kadangi bebrai daugelį medžių buvo apgraužę neseniai. Taigi, apelianto manymu, toks jo užsakymu atliktas miško kirtimas atitinka Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.3 punkte numatytą atrankinį sanitarinį miško kirtimą, kuriam leidimas nėra reikalingas. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 273 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma tik dėl tyčinės, savavališkos veikos padarymo, nustačius, kad N. M. veikė įstatymuose nustatyta tvarka (vykdė sanitarinį tvarkymą), pripažintina, kad administracinio nusižengimo teisena jam negalėjo būti pradėta, o pradėjus ją – ji turi būti nutraukta, nes veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalis, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, apeliantas pats pripažino, jog buvo iškirsta tik keletas medžių, kurie nebuvo visiškai bebrų nugraužti, todėl nustačius, kad tie keletas medžių nebuvo tiek pažeisti, kad juos reikėjo iškirsti, yra prielaidos taikyti ne ANK 273 straipsnio 2 dalį, o 273 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai skirti mažesnę nuobaudą.
    2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad šioje byloje buvo padaryti ir procesiniai teisės pažeidimai. Administracinio nusižengimo protokolas N. M. surašytas jam nedalyvaujant, ką patvirtina protokolo kopija, kurioje nurodyta, jog protokolą Institucijos atstovas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašė vienasmeniškai, tai yra protokole nenurodyta, jog surašant protokolą dalyvavo apeliantas, nėra jo parašo, apskritai, nėra jokio įrašo, kad jis galimai atsisakė pasirašyti ir priimti protokolą, tačiau, matyti, kad protokolas išsiųstas registruotu laišku. Taigi protokolas buvo surašytas, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad pareiškėjas du kartus kviečiamas neatvyko, nors bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas neturėjo galimybės paskirtu laiku atvykti ir dėl to informavo atsakingą pareigūną (2017 m. birželio 14 d. pareiškėjo paaiškinimas). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad vien dėl šios priežasties yra pagrindas panaikinti jam paskirtą nuobaudą, kadangi prieš priimant nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje.
    3. Apeliantas taip pat nurodo, kad buvo pažeistos ir ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose yra numatyta, kad viena iš aplinkybių, kurią pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, – ar padaryta turtinė žala. Vien nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole, jog turtinė žala yra padaryta, negali būti prilyginamas tinkamam, išsamiam ir aktyviam įrodymų tyrimui bei veikos aplinkybių nustatymui. ANK 664 straipsnis numato, kad administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad N. M. surašant administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimo priėmimo metu nebuvo informuotas apie padarytos žalos dydį ir galimybę ją atlyginti savo noru. Tokiu būdu buvo apribota asmens teisė nuspręsti dėl galbūt padarytos turtinės žalos savanoriško atlyginimo.
  5. Institucijos atsiliepime į N. M. apeliacinį skundą prašoma šio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad N. M. administracinio nusižengimo byloje nenustatyta nei materialinės, nei proceso teisės pažeidimų. Tiek Institucija, tiek apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir teisingai N. M. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį.

5Teismas

konstatuoja:

  1. N. M. apeliacinis skundas atmetamas.
  2. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, <....>, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kurios argumentuotos ir logiškai pagrįstos. Teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir padarė teisingą, faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl N. M. kaltės padarius ANK 273 straipsnio 2 dalyje.
  4. ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų.
  5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad N. M. organizavo ir savavališkai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, 0,06 ha plote plynai iškirto 13 žalių juodalksnių ir 1 žalią beržą, taip pat neplynai iškirto 3 žalius juodalksnius, iš viso neteisėtai iškirto 17 žalių medžių.
  6. Apeliantas neneigia organizavęs miškų ūkio paskirties žemės sklype, priklausančiame jo dukrai D. A. – Majevskajai, esančio miško kirtimą, tačiau nurodo, kad buvo kirsti bebro apgraužti medžiai, tai yra buvo atliktas atrankinis sanitarinis kirtimas, kuriam pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.3 punktą Valstybinės miškų tarnybos teritoriniai padalinio išduotas leidimas nėra privalomas. Todėl, apelianto manymu, jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 273 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių (savavališko medžių kirtimo). Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
  7. Pagal Lietuvos respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 25 punkto nuostatas, sanitariniu miško kirtimu laikomas toks miško kirtimas, kai siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo plynai kertami stichinių nelaimių ar biotinių veiksnių sudarkyti ar žuvę medynai arba neplynai iškertami pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos.
  8. Šioje administracinio nusižengimo byloje privataus miško žemės sklypo patikrinimo 2017 m. kovo 21 d. pažyma, kelmų matavimo aktais, Biržės taksavimo lapais, fotonuotraukomis, Institucijos pareigūno V. S., surašiusio apeliantui administracinio nusižengimo protokolą ir atlikusio žemės sklypo patikrinimą, paaiškinimais pirmosios instancijos teisme, Institucijos 2017 m. birželio 6 d. nutarimą priėmusio pareigūno V. Š. paaiškinimais ir iš dalies paties pažeidėjo N. M. paaiškinimais teisme nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nustatytoje vietoje ir aplinkybėmis buvo iškirsta 17 žalių medžių. Objektyvių duomenų, kad šie medžiai buvo pažeisti ar būtų kitos Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatose numatytos sąlygos atlikti sanitarinį kirtimą nenustatyta.
  9. Apeliaciniame skunde N. M. teigia, kad nukirsti medžiai buvo apgraužti bebrų, šią aplinkybę grįsdamas liudytojų P. C. ir V. S. parodymais, taip pat su skundu apylinkės teismui pateiktomis fotonuotraukomis. Tačiau, kaip teisme nurodė Institucijos atstovas V. S., pažeidėjo pateiktose nuotraukose matosi kitas miško sklypas, kuriame buvo iškirsti sausi juodalksniai ir krūmai, ir šiam kirtimui leidimas nebuvo reikalingas. Teisme apklaustas liudytojas P. C. nurodė, kad protokole nurodytų medžių kirtime jis nedalyvavo, tačiau kitame (pirmame) sklype matė bebrų apgraužtus karklus ir gluosnius, ir iš N. M. girdėjo apie tai, kad reikia išvalyti krūmus. Liudytojas V. S. teisme nurodė, kad jis girdėjo, kaip N. M. nurodė V. N. išpjauti bebrų išvartas, parazitinius medžius – karklus, gluosnius. Taigi iš šių parodymų nėra aišku, apie kurį žemės sklypą kalba liudytojai, todėl šie duomenys vienareikšmiškai nepatvirtina išvados, kad bebro apgraužti medžiai ir krūmai buvo iškirsti būtent administracinio nusižengimo protokole nurodytame miško sklype. Šių liudytojų parodymų įrodomoji vertė, įvertinant ir tai, kad N. M. yra jų darbdavys ir jie gali būti suinteresuoti duoti jam paslankius parodymus, nelaikytina pakankama paneigti Institucijos pareigūnų nustatytas objektyvias faktines aplinkybes dėl žalių medžių, kurių kirtimui būtinas įstatymuose numatytas leidimas, kirtimo.
  10. Be to, kaip teisingai nurodoma tiek skundžiamoje teismo nutartyje, tiek Institucijos atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą, net jeigu būtų pripažinta, kad N. M. kirto bebrų pažeistus medžius ir tokiu būdu vykdė atrankinį sanitarinį kirtimą pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.3 punktą, tokie jo veiksmai pagal byloje nustatytas aplinkybes vis tiek kvalifikuotini kaip savavališkas miško kirtimas pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį. Kaip numatyta Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 21 punkte, privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti šių Nuostatų 20.3 <....> papunktyje nurodytą atrankinį sanitarinį kirtimą, <...>, privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai. Privačių miškų savininkai, per leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus negavę neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio padalinio atsakymo ar gavę suderinimą, gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad N. M. vykdė paminėtas įstatymo nuostatas.
  11. Apygardos teismas konstatuoja, kad nutarimą pripažinti N. M. padarius ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, priėmusi Institucija išsamiai išnagrinėjo visas šiam sprendimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino pažeidėjo veiksmus kaip savavališkus, teisingai nustatė nukirstų medžių kiekį ir pobūdį, ir pagrįstai jam taikė ANK 273 straipsnio 2 dalį. Nors apeliantas pripažino, kad atliekant miško kirtimą, buvo nukirsti ir keli tik iš dalies bebrų pažeisti medžiai, kurių skaičius patenka į ANK 273 straipsnio 1 dalies dispoziciją, tačiau tai nesudaro pagrindo perkvalifikuoti jo veiką pagal pageidaujamą švelnesnę minėto straipsnio dalį. Kaip minėta, apygardos teismui abejonių dėl Institucijos nustatytų aplinkybių, tarp jų ir nukirstų žalių medžių kiekio, nekyla.
  12. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas Institucijos padarytais proceso pažeidimais. N. M. argumentai, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas jam nedalyvaujant, todėl prieš priimant ginčijamą Institucijos nutarimą jam nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, visiškai nepagrįsti. Kaip matyti iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Institucija, vadovaudamasi ANK 608 straipsnio 1 dalies nuostatomis, baigusi administracinio nusižengimo tyrimą, 2017 m. gegužės 16 d. ir 2017 m. gegužės 24 d. registruotu paštu šaukė apeliantą nurodytu laiku atvykti dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo, tačiau apeliantas du kartus neatvyko nurodytu laiku ir nenurodė neatvykimo priežasčių (skunde teigia, kad tokias aplinkybes nurodė 2017 m. birželio 14 d., tai yra jau po protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo dienos). Todėl Institucija 2017 m. birželio 1 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, jam nedalyvaujant. Byloje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas, kuriame išdėstytos ANK 577 straipsnyje įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, N. M. buvo išsiųstas registruota pašto siunta, kaip tai numato ANK 573 straipsnio nuostatos. Taigi šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Institucija tinkamai taikė ANK nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašomas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 608 straipsnis), ir jokių proceso pažeidimų nepadarė. Todėl šiuo atveju aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nedalyvaujant N. M., nereiškia, kad nebuvo užtikrintos jo teisės. Be to, pažymėtina, kad N. M. skundas dėl Institucijos nutarimo pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kuomet jam buvo išaiškintos ANK 577 straipsnyje numatytos teisės ir pareigos, ir suteikta galimybė visomis jomis pasinaudoti.
  13. Kaip vienos iš įstatymo garantuojamos teisės suvaržymą N. M. nurodo ir tai, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą, ir Institucijos nutarimo priėmimo metu jis nebuvo informuotas apie padarytos žalos dydį ir galimybę ją atlyginti savo noru, kas pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvina asmens, padariusio administracinį nusižengimą, atsakomybę. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad N. M. Institucijos 2017 m. birželio 6 d. nutarimu paskirta ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatyta minimalaus dydžio 560 Eur bauda, todėl šiuo atveju administraciniu nusižengimu padarytos žalos atlyginimas neturėtų reikšmės jam paskirtos administracinės nuobaudos dydžiui. Apygardos teismo vertinimu, aplinkybė, kad Institucijos nutarime buvo nurodytas padarytos turtinės žalos faktas, nenurodant konkretaus žalos dydžio, nelaikytina esminiu proceso pažeidimu, suvaržiusiu administracinėn atsakomybėn patraukto N. M. teises.
  14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apygardos teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo jos naikinti ar keisti N. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

6Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

Nutarė

7palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir N. M. (N. M.) apeliacinio skundo netenkinti.

8Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Proceso dalyviai