Byla e2S-1260-450/2017
Dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių S. S. ir G. V.-A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Karolinos turas“ ieškinį atsakovams P. V., G. V.-A., S. S., trečiajam asmeniui UAB „Karolinos kėgliai“ dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovas UAB „Karolinos turas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovus išmontuoti ir pašalinti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių ( - ), unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtomis indeksais R-137, R-138, R-139, R-140, R-140, R-142, R-143, R-144, R-145, R-146, R-147, R-184, R-186, visus vėdinimo sistemos ir su jais susijusius įrenginius – vėdinimo sistemos elektrinius variklius, vamzdžius ir jų priklausinius per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovams nevykdant šio teismo įpareigojimo – skirti baudą po 50 EUR už kiekvieną dieną iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovams neatlikus teismo įpareigojimo – suteikti teisę teismo sprendimą įvykdyti ieškovui atsakovų sąskaita.
  2. Atsakovės G. V.-A. ir S. S. pateikė prašymą takyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovui išmontuoti ir (ar) atjungti vėdinimo sistemą ir su ja susijusius įrenginius ir (ar) kitaip riboti vėdinimo sistemos ir su ja susijusių įrenginių, esančių rūsio patalpose ( - ), veikimą.
  3. Nurodė, kad atsakovai iš trečiųjų asmenų gavo pranešimus, jog ieškovas jiems pateikia nepagrįstas sąskaitas už vedinimo paslaugas ir grasina atjungti vėdinimą, jeigu nebus apmokėta. Ieškovas 2016 m. lapkričio 25 d. neteisėtai buvo atjungęs vėdinimo sistemą ir taip trečiasis asmuo buvo priverstas nutraukti darbą. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užkirsti kelią trečiųjų asmenų veiklos trikdymui ir galimiems nuostoliams. Ieškovui demontavus ar atjungus vedinimo sistemą būtų padaryta itin didelė žala, negalima būtų naudoti patalpų pagal paskirtį.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi atsakovių G. V.-A. ir S. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad byloje yra pareikštas ieškovo ieškinys su reikalavimu įpareigoti atsakovus pašalinti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų visus vėdinimo sistemos ir su jais susijusius įrenginius. Ieškinys grindžiamas tuo, jog šie įrenginiai priklauso atsakovams ir yra naudojami išimtinai atsakovų patalpų vedinimui, atsakovai daugiau kaip keturis metus nesiima jokių veiksmų dėl šių įrenginių demontavo, o šie įrenginiai trukdo ieškovui naudotis ir disponuoti nuosavomis patalpomis. Teismas įvertinęs ieškovo ieškinyje pareikštus reikalavimus ir byloje esančius įrodymus darė išvadą, jog ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl yra nustatyta viena iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
  3. Teismas taip pat nustatė, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui pateikė atsakovai, kurie nėra pateikę priešieškinio, t. y. atsakovai šioje byloje nepareiškė jokių reikalavimų ieškovui dėl jų pažeistų teisių, todėl jų galimai pažeidžiamos teisės ar kylanti grėsmė jų interesams, gali būti ginama pareiškiant ieškinį ir tik tada, esant poreikiui, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, atsakovų pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nesusijęs su ieškinyje pareikštų reikalavimų užtikrinimu, šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra prašyme nurodyti ieškovo reiškiamų tretiesiems asmenims pagrįstumas, ieškovo ketinimai galimai išjungti įrenginius, todėl nėra pagrindo teigti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti ar pasidaryti negalimu.
  4. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, darė išvadą, jog atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, todėl jo netenkino.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu tsakovės G. V.-A. ir S. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    1. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali pareikšti bet kuris byloje dalyvaujantis asmuo, taigi ir atsakovas.
    2. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti ne ieškovo reikalavimų tinkamą įvykdymą, o būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Teismui sprendžiant ginčą ar Vėdinimo sistema įrengta ir veikia teisėtai, ieškovas savavališkai ėmėsi su sprendžiamu ginču nesuderinamų veiksmų - atjunginėti Vėdinimo sistemą ir grasinti ją išmontuoti, todėl jei ieškovas atjungs vėdinimo sistemą ir ją išmontuos savo nuožiūra, nelaukdamas teismo sprendimo, tiek bylos nagrinėjimas, tiek įsiteisėjęs sprendimas praras prasmę - net ir teismui nusprendus, kad Vėdinimo sistema yra sumontuota ir veikia teisėtai, ji bus neteisėtai išmontuota ir veikti nebegalės, todėl sprendimo įgyvendinimas pasidarys nebeįmanomas.
    3. Ginčo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia siekiant ne tik ginčo situacijos laikino teisinio sureguliavimo, tačiau ir status quo išsaugojimo (kad Vėdinimo sistema nebūtų išmontuota tol, kol neišspręsta, ar ji įrengta ir veikia teisėtai) bei itin didelio masto žalos išvengimo. Žalos grėsmė yra reali, nes atjungus Vėdinimo sistemą, kuri būtina atsakovų nuomojamų patalpų naudojimui pagal paskirtį, atsakovai gali netekti visų savo nuomininkų.
  2. Ieškovas UAB „Karolinos turas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
    1. Ieškinio preliminarų pagrįstumą patvirtina ne tik faktas, jog ieškovas pateikė įrodymus pagrindžiančius negatoriniam ieškiniui (CK 4.98 str.) būtinų sąlygų buvimą (nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, teisės pažeidimo faktą), bet ir faktinės aplinkybės, t. y. atsakovai nuo 2011 m. buvo raginami pašalinti be teisinio pagrindo ieškovo patalpose įrengtus atsakovams nuosavybės teise priklausančius įrenginius, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir tai patvirtina šalių pranešimai.
    2. Pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti tik preliminarus reikalavimo pagrįstumas. Atsakovės šioje byloje priešieškinio nereiškė, kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų nenurodė.
    3. Lingvistikai, logiškai ir sistemiškai aiškinant CPK 144 str. 1 d., darytina išvada, jog šios normos pagrindu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali kreiptis proceso šalys pareiškusios byloje reikalavimą, kadangi CPK 144 str. 1 dalyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas - apsaugoti tikėtinai pagrįstą reikalavimą.
  3. Atsakovas P. V. ir trečiasis asmuo UAB „Karolinos kėgliai“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.
  4. Taip pat pažymėtina, kad nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra reglamentuotas CPK 145 straipsnio pirmojoje dalyje, kurioje nurodytos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip draudimas imtis tam tikrų veiksmų bei įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 str. 1 d. 6 p., 12 p.). Šio straipsnio 1 dalies 13 punktas taip pat įtvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
  5. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovų kilo ginčas dėl vėdinimo sistemos ir su ja susijusių įrenginių išmontavimo ir pašalinimo iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų. Atsakovės S. S. ir G. V.-A. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovui išmontuoti ir (ar) atjungti vėdinimo sistemą ir su ja susijusius įrenginius ir (ar) kitaip riboti vėdinimo sistemos ir su ja susijusių įrenginių veikimą.
  6. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netaikė atsakovių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, konstatavęs, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus bei, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui pateikė atsakovai, kurie nėra pateikę priešieškinio.
  7. Pažymėtina, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 puntą, 178 straipsnį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Šiuo atveju tai, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, apeliantės įrodinėjo vien tuo, kad ieškovas savavališkai ėmėsi atjunginėti vėdinimo sistemą ir grasinti ją išmontuoti, todėl net ir teismui nusprendus, kad vėdinimo sistema yra sumontuota ir veikia teisėtai, ji bus neteisėtai išmontuota ir veikti nebegalės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas atlieka vėdinimo sistemos išmontavimo ir atjunginėjimo darbus. Jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, apeliantės nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde taip pat nenurodė. Nenustačius tokių aplinkybių, vien prielaidomis pagrįstos apeliančių nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip keliančios grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareikštų reikalavimų pobūdį ir galimą grėsmę būsimam teismo sprendimui įvykdyti bei atsisakydamas taikyti minėtas priemones nepažeidė šiam civilinio proceso institutui keliamų tikslų (CPK 185 str.).
  8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog 2017 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies ir atsakovai įpareigoti išmontuoti ir pašalinti iš ieškovui UAB „Karolinos turas“ nuosavybės teise priklausančių patalpų visus jiems nuosavybės teise priklausančius vėdinimo sistemos ir su jas susijusius įrenginius per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nors minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo vis tik vertintina kaip patvirtinanti, jog šiuo atveju nebuvo susiklosčiusios CPK 144 straipsnio 1 dalyje įvirtintos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, taigi prašymas uždrausti ieškovui išmontuoti ir (ar) atjungti vėdinimo sistemą ir su ja susijusius įrenginius ir (ar) kitaip riboti vėdinimo sistemos ir su ja susijusių įrenginių veikimą apylinkės teismo buvo įvertintas tinkamai (CPK 185 str.), dėl ko yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jos naikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  9. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

10Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai