Byla A-525-330-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Antano Ablingio,

2sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui S. B.,

4atsakovo atstovui Algimantui Salapėtai,

5tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims L. S., A. M., R. R., M. J., K. R. ir jų atstovui advokatui A. R.,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Molėtų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir trečiojo suinteresuoto asmens Labanoro regioninio parko direkcijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Molėtų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. R., M. J., R. R., A. M., K. R., P. S., Labanoro regioninio parko direkcijai dėl sprendimų panaikinimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėjas Molėtų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašymu (t. I, b.l. 2–4), kurį patikslino (t. I, b.l. 142–143), kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimus Nr. 13-3961, Nr. 13-3962 ir Nr. 13-3963, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės P. S., E. R. ir C. M. į buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, mišką, vandens telkinį.

10Nurodė, jog neteisėti yra Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimai: Nr. 13-3961, kuriuo P. S. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis valdytą Utenos apskrities, Molėtų rajono, ( - ) kaime nekilnojamojo turto dalį – 4,35 ha žemės, 0,52 ha miško, 0,09 ha vandens telkinio, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais E. R., C. M.; Nr. 13-3962, kuriuo E. R. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis valdytą Utenos apskrities, Molėtų rajono, ( - ) kaime nekilnojamojo turto dalį – 4,35 ha žemės, 0,52 ha miško, 0,10 ha vandens telkinio, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais P. S., C. M.; Nr. 13-3963, kuriuo C. M. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis valdytą Utenos apskrities, Molėtų rajono, kaime nekilnojamojo turto dalį – 4,43 ha žemės, 0,52 ha miško, 0,10 ha vandens telkinio, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais P. S., E. R. Pažymėjo, jog neginčijama, kad minėti asmenys turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau, kaip išdėstyta specialisto išvadoje, buvęs savininkas A. R. valdė 24,81 ha žemės, tai yra 13,18 ha ( - ) kaimuose, 2,99 ha ( - ) vienkiemyje, 8,64 ha ( - ) kaime. Atsižvelgiant į tai, P. S., E. R., C. M. ( - ) kaime galėjo būti grąžinta natūra 8,64 ha, o ne 11,38 ha bei ( - ) kaime galėjo būti grąžinta natūra 2,99 ha, o ne 3,51 ha. Teigė, kad minėtiems asmenims galėjo būti suteikta nuosavybė neatlygintinai lygiaverčiais žemės, miško sklypais pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, sudarytą laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemės sklypų projektavimo žemės reformos projektuose eilės. Kadangi ginčijamais sprendimais į dalį A. R. nuosavybės teise valdytos žemės ( - ) ir ( - ) kaimuose P. S., E. R. ir C. M. atkurtos nuosavybės teisės ne natūra, o perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės (miško) sklypą, jie turi būti panaikinti.

11Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija (toliau – ir Utenos AVA) atsiliepimais į prašymą (t. I, b.l. 138 – 139; t. II, b.l. 62–64) prašė prašymo netenkinti.

12Nurodė, kad, atkuriant nuosavybės teises P. S., E. R. ir C. M. į buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, nebuvo pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gina privatų, o ne viešą interesą, todėl jo prašymas turėtų būti atmestas. Be to, panaikinus sprendimus, būtų padaryta ne tik materialinė, bet ir moralinė žala pretendentams, kurie tikėjo, kad, atkūrus nuosavybės teises, galės naudotis žemės sklypais. Pažymėjo, jog visi suinteresuoti šia žeme asmenys buvo pretendentai, kitų asmenų nebuvo. Atkuriant nuosavybės teises, nebuvo viršytas buvusio savininko turėtas žemės, miško ar vandens telkinio plotas, nepažeisti galiojantys teisės aktai ar kitų asmenų interesai.

13Tretieji suinteresuotieji asmenys A. R., R. R., A. M., K. R. atsiliepimu į prašymą (t. I, b.l. 159–160) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

14Nurodė, kad jie 2004 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutartimi Nr. 9652 lygiomis dalimis įsigijo nuosavybę į jų tėvo E. R. pagal Utenos AVA 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje Nr. 13-3962 nuosavybės teise valdytą 4,35 ha žemės sklypą, 0,52 ha miško sklypą, 0,10 ha vandens telkinio, esančius Utenos apskrities Molėtų rajono ( - ) kaime. Teigė, jog jie yra sąžiningi įgijėjai ir valdytojai, o, atkuriant nuosavybės teises į žemę, joks viešas interesas nebuvo pažeistas, nuosavybės teisės atkurtos laisvoje žemėje. Pabrėžė, jog pareiškėjas neginčija jų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, kitų pretendentų į ginčo žemą nėra. Be to, natūra grąžinant žemę rėžiniuose kaimuose, grąžinamos žemės ribos gali nesutapti su turėtos žemės ribomis. Pakartotinai svarstant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą būtų papildomai eikvojamos valstybės lėšos.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo P. S. atsiliepimais į prašymą (t. I, b.l. 114; t. II, b.l. 67–68) su prašymu nesutiko.

16Pažymėjo, kad A. R. nuosavybės teise valdė 24,81 ha žemės, miško keliuose kaimuose. Nuosavybės teisės atkurtos ne tik pareiškėjo prašyme nurodytiems piliečiams, bet ir kitiems A. R. turto paveldėtojams. Z. R. turto paveldėtojams nuosavybės teisės atkurtos ( - ) kaime, kadangi ten gyveno Z. R. . M. R. nuosavybės teisės atkurtos ( - ) kaime, kadangi jis ten gyveno. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. S., E. R. ir S. M. nuosavybės teisės atkurtos į likusią dalį žemės. Kadangi nebuvo galimybių grąžinti žemės natūra ( - ) ir ( - ) kaimuose, nes ten nebuvo laisvos žemės, žemėtvarkos skyriuje pasirašytas sutikimas, kad skirtumas iš ( - ) ir ( - ) kaimų būtų perkeltas į ( - ) kaimą, kur buvo galima atkurti nuosavybę vienoje vietoje, neskaldant žemės į smulkius sklypelius.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo Labanoro regioninio parko direkcija atsiliepimais į prašymą (t. I, b.l. 162–163; t. II, b.l. 52–53) su prašymu sutiko.

18Nurodė, kad Molėtų rajono valdyba 1998 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 187-v „Dėl visuomenės poreikiams naudojamų paplūdimių plotų patvirtinimo“ nustatė tam tikras vietas rekreaciniams visuomenės poreikiams tenkinti. Dauguma paplūdimių yra 5 arų dydžio, todėl buvo akivaizdu, kad tokie nedideli paplūdimiai neatitiks augančių rekreacijos poreikių. Būtent dėl to 2000 m. gegužės 4 d. derinant Utenos apskrities Molėtų rajono, ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, buvo įrašyta pastaba, kad projektas derinamas išskyrus sklypus, plane pažymėtus Nr.:285, 313, 345, 320, 289, 301-1, 288-1, 357, 295-1, 287, 309, 293-1, bei sklypus esančius kitose rekreacinėse teritorijose. Pabrėžė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005 m. sausio 31 d. išvadoje aiškiai išvardinti pažeidimai, padaryti atkuriant nuosavybės teises, todėl sprendimai naikintini.

19Tretieji suinteresuoti asmenys P. S., A. R., M. J., R. R., A. M. ir K. R. atsiliepimu į prašymą (t. II, b.l. 57–58) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

20II.

21Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu (t. II, b.l. 120–125) prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

22Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį ir pabrėžė, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojančių teisės aktų teisingas taikymas, atkuriant piliečiams nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius, yra valstybės ir visos visuomenės reikalas. Konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas gina viešąjį interesą. Nustatė, kad buvęs savininkas A. R. valdė 24,81 ha žemės, miško, vandens telkinio – ( - ), ( - ) kaimuose valdė 13,18 ha, ( - ) kaime (( - ) vienkiemyje) – 2,99 ha ir ( - ) kaime – 8,64 ha. Pagal tuometinį teritorinį suskirstymą Utenos apskrities, Molėtų valsčiaus, ( - ) ir ( - ) kaimai buvo rėžiniai. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 4 dalį bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1994 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 231 patvirtintos Žemės reformos į vienkiemius neišskirstytų kaimų buvusioje teritorijoje žemėtvarkos projektų rengimo metodikos (toliau – ir Metodika) 3 punktą, atkuriant nuosavybės teises į žemę, esančią kaimo vietovėje, toje teritorijos dalyje, kur iki 1940-1944 metų buvo likusi rėžių sistema, žemė gali būti grąžinama ir kompensuojama natūra tik pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. 1999 m. spalio 22 d. vykusiame pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę, mišką ( - ), ( - ) (( - )) ir ( - ) kaimuose, susirinkime nuspręsta projektuoti sklypus pagal turėtą žemės plotą. Utenos apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 16 d. įsakymu patvirtintas V. K. įmonės parengtas 2001-2002 metų ( - ) kadastro vietovės neišskirstytų į vienkiemius (rėžinių) ( - ) ir ( - ) kaimų žemės žemėtvarkos projektas. Jį patvirtinus, priimti ginčijami sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į A. R. turėtą žemę. Remdamasis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, Metodikos 8 punktu, aplinkybe, jog buvęs savininkas A. R. nuosavybės teise valdė 24,81 ha žemės, miško, vandens telkinio (( - ) kaimuose – 13,18 ha, ( - ) kaime (( - ) vienkiemis) – 2,99 ha ir ( - ) kaime – 8,64 ha), padarė išvadą, jog P. S., E. R. ir C. M. ( - ) kaime galėjo būti grąžinama natūra 8,64 ha žemės, o ne 11,38 ha, ( - ) kaime 2,99 ha, o ne 3,51 ha, tai yra tik į tokį plotą, kokį buvęs savininkas A. R. šiuose kaimuose turėjo. Nustatė, kad A. R. žemės turėjo ir kituose kaimuose (( - )), todėl, kaip minima ir 2005 m. sausio 31 d. specialisto išvadoje dėl nuosavybės teisių atkūrimo, už juose negrąžinamą žemę piliečiams nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus. Pabrėžė, jog teismui nepateikta įrodymų, kad Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta eilės tvarka, atkuriant nuosavybės teises į A. R. turėtą žemę ne buvusios žemės vietoje, tai yra į dalį žemės nuosavybės teises atkuriant ne natūra, kaip nurodoma ginčijamuose sprendimuose, o faktiškai perduodant neatlygintinai kitus sklypus, būtų pažeista, kadangi visi suinteresuoti šia žeme asmenys buvo pretendentai ir kitų asmenų nebuvo. Taip pat nepateikta įrodymų, kad toje vietoje, kurioje ginčijamais sprendimais atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. R. žemę, apskritai negalėjo būti atkurtos dėl žemės priskyrimo valstybės išperkamai. Pažymėjo, jog vien tai, kad buvo formaliai pažeistos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios, kokiu būdu atkuriamos nuosavybės teisės kaimo vietovėje, realiai neturinčios įtakos kitų subjektų teisėms ar teisėtiems interesams, negali būti besąlygiškas pagrindas ginčijamų sprendimų panaikinimui. Teigė, jog tretieji suinteresuoti asmenys turėjo pagrįstą lūkestį, kad Lietuvos Respublikos valdžios institucijos priimtais sprendimais jiems suteiktos teisės nebus panaikintos, todėl viešasis interesas negali būti suprantamas vien kaip būtinybė besąlygiškai naikinti administracinius aktus dėl formalių teisės aktų pažeidimų. Įvertinęs formalaus teisės pažeidimo įtaką visuomenei, jos daliai ir atskirų narių teisėms bei pareigoms (kad pretendentai turėjo materialinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą tuose kaimuose, kad visi suinteresuoti šia žeme asmenys buvo pretendentai ir kitų asmenų nebuvo), padarė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus.

23III.

24Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 135–137), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą patenkinti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui.

25Papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad, priimant ginčijamus sprendimus, pažeistos teisės aktų nuostatos, prieštarauja sprendimui atmesti pareiškėjo prašymą. Be to, viešasis interesas egzistuoja tais atvejais, kai sprendimai, veiksmai atliekami viešajame sektoriuje, todėl pareiškėjas pagrįstai kreipėsi dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo Labanoro regioninio parko direkcija apeliaciniu skundu (t. II, b.l. 141–143) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pateikiami tokie pagrindiniai argumentai:

271. Nurodo, jog, atkuriant nuosavybės teises, padaryti pažeidimai konstatuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005 m. sausio 25 d. išvadoje. Pabrėžia, jog teisinėje valstybėje negali būti nepaisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš padaryto teisės pažeidimo.

282. Teigia, jog rekreaciniai miškai prie ( - ) ežerų turėtų likti valstybės nuosavybe.

29Atsakovas Utenos AVA atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b.l. 145–148) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į prašymą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

301. Nurodo, kad nuosavybės teisės nagrinėjamu atveju paveldėtojams atkurtos jų pačių susitarimu, kuris jokių galiojančių teisės normų ir piliečių interesų nepažeidė.

312. Jokia reali žala valstybei nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

323. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A756-2150/2008), daro išvadą, kad formalūs teisės pažeidimai nėra pagrindas naikinti ginčijamus sprendimus.

33Trečiasis suinteresuotas asmuo P. S. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b.l. 149–150) su apeliaciniu skundu nesutiko. Pateikti iš esmės tokie patys motyvai kaip ir atsiliepimuose į pareiškimą pirmosios instancijos teisme.

34Tretieji suinteresuoti asmenys A. R., M. J., R. R., K. R. ir A. M. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b.l. 153–155) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į prašymą pirmosios instancijos teisme.

35Trečiasis suinteresuotas asmuo P. S. atsiliepimu į Labanoro regioninio parko direkcijos apeliacinį skundą (t. II, b.l. 159) su apeliaciniu skundu nesutinka.

36Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti visuomenės poreikiai.

37Tretieji suinteresuoti asmenys A. R., M. J., R. R., A. M. ir K. R. atsiliepimu į Labanoro regioninio parko direkcijos apeliacinį skundą (t. II, b.l. 161–163) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

38Pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodyto Molėtų rajono valdybos 1998 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 187-v teisėtumas nėra nagrinėjamo ginčo dalyku, toks sprendimas nustatyta tvarka skundžiamas nebuvo.

39Atsakovas Utenos AVA atsiliepimu į Labanoro regioninio parko direkcijos apeliacinį skundą (t. II, b.l. 164–167) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą. Pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

401. Apeliantas nenurodo, kokie subjektai turėjo naudos iš padarytų pažeidimų. Be to, ginčo žemė nėra valstybės išperkama ir nėra jokių kitų priežasčių, dėl kurių nuosavybės teisės negalėtų būti atkurtos.

412. Utenos apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 10-08-672 patvirtintas „Molėtų rajono, ( - ) kadastro vietovės, ( - ), ( - ) kaimuose žemės reformos žemėtvarkos projekte pagal žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytas eiles suformuotų žemėnaudų sąrašas“, kuriame pažymėti piliečiams suformuoti žemės sklypai – P. S. – Nr. 4192-3, E. R. – Nr. 419-1; C. M. – Nr. 419-1. Tuo tarpu žemės sklypų, pažymėtų apelianto nurodytais numeriais, nėra.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43IV.

44Apeliacinis skundas tenkintinas.

45Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

46Byloje nustatyta, kad buvęs savininkas A. R. nuosavybės teise valdė 24,81 ha žemės, miško, vandens telkinio - ( - ) – 13,18 ha, ( - ) kaime (( - ) vienkiemis) – 2,99 ha ir ( - ) kaime – 8,64 ha. Todėl pirmosios instancijos visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad P. S., E. R. ir C. M. ( - ) kaime galėjo būti grąžinama natūra 8,64 ha žemės, o ( - ) kaime 2,99 ha (viso 11,63 ha). Tačiau ginčo sprendimais tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į didesnį žemės, miško ir vandens plotą, nei buvęs savininkas turėjo ( - ) ir ( - ) kaimuose, t.y. atkurta viso į 14,98 ha (4,35 ha + 0,52 ha + 0,09 ha + 4,35 ha + 0,52 ha + 0,1 ha + 4,43 ha + 0,52 ha + 01 ha). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog žemės plotas, viršijantis buvusio savininko turėtą žemės plotą, ( - ) ir ( - ) kaimuose tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims buvo suteiktas kaip lygiavertis žemės plotas už kitose vietovėse turėtą žemę, t.y. už ( - ) kaimuose turėtą žemę. Tokį nuosavybės teisės atkūrimo būdą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas numato, tačiau kartu nustato ir atitinkamus principus bei reikalavimus, kurių privalu laikytis atkuriant nuosavybės teises kai suteikiamas lygiavertis žemės sklypas.

47Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalis nuosavybės teisių atkūrimo procese nustato prioritetą grąžinti žemę natūra, t.y. buvusioje vietoje. Ir tik tais atvejais, kai asmenys nepageidauja susigrąžinti žemę buvusioje vietoje, už šią žemę valstybė jiems atlygina pagal Įstatymo 16 straipsnį.

48Įstatymo 16 straipsnis įtvirtina principą, kad tais atvejais, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris nėra grąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoje jo perduodamo turto, lygiavertiškumo principo. Šis principas reiškia, kad pagal Vyriausybės patvirtintas metodikas nustatoma negrąžinamo turto vertė, atsižvelgiant į kurią asmenims perduodamas kitas tokios pačios vertės turtas.

49Šis negrąžinamo ir perduodamo turto lygiavertiškumo principas turėjo būti taikomas nagrinėjamoje byloje tai turto daliai, kuri tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims buvo perduoda ( - ) ir ( - ) kaimuose, viršijant buvusio savininko A. R. nuosavybėje turėtos žemės plotą, t.y. pagal Vyriausybės patvirtintas metodikas turėjo būti apskaičiuota vertė žemės, kurios pretendentai į A. R. nuosavybės teisių atkūrimą, nepageidavo gauti ( - ) ir ( - ) kaimuose, ir tokios pačios vertės žemės sklypai turėjo būti suprojektuoti pretendentų pageidaujamoje vietovėje – ( - ) ir ( - ) kaimuose.

50Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad šios Įstatymu nustatytos tvarkos priimant ginčo sprendimus atsakovas būtų laikęsis, netgi priešingai, atsakovas atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad nei negrąžintos, nei grąžintos žemės vertinimas nebuvo atliekamas.

51Šios faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas ginčo sprendimus dėl žemės dalies, kuri viršija buvusio savininko A. R. turėtos nuosavybės dydį ( - ) ir ( - ) kaimuose, priėmė pažeisdamas imperatyvias Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisinius santykius, susijusius su lygiavertės žemės perdavimu už žemę, kurios piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra, dėl ko galėjo būti pažeisti tiek valstybės, tiek trečiųjų suinteresuotojų asmenų interesai. Nes, priklausomai nuo ( - ) ir ( - ) kaimuose buvusios žemės vertės, ( - ) ir ( - ) kaimuose pretendentams galėjo būti perduota dagiau žemės nei jos priklausytų perduoti, arba jos galėjo būti perduota per mažai nei priklausytų perduoti. Dėl šios pažaidos ginčo sprendimai naikintini kaip neteisėti, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

52Kolegija priimdama sprendimą naikinti ginčo sprendimus pilna apimtimi, nors sprendimai yra įdingi tik dalyje dėl lygiavertės žemės perdavimo, atsižvelgia į tai, kad ginčo sprendimuose nėra išskirta kiek žemės grąžinama ( - ) kaime ir kiek ( - ) kaime, todėl neįmano išskirti kiek žemės natūra ir kiek lygiaverte natūra yra perduota šiuose kaimuose, kas eliminuoja galimybę priimti sprendimą dėl dalinio ginčo sprendimų naikinimo. Be to kolegija atsižvelgia į tai, kad ( - ) ir ( - ) kaimai buvo rėžiniai kaimai ir šiuose kaimuose pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatas žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kad reiškia, jog panaikinus nors ir dalį sprendimo už žemės reformos vykdymą atsakinga institucija privalės tikslinti žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuojant jame natūra grąžintinus bei lygiaverčius grąžintinus žemės sklypus.

53Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Nutarė

54apeliacinį skundą patenkinti.

55Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti. Pareiškėjo Molėtų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą tenkinti. Panaikinti Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimus Nr. 13-3961, Nr. 13-3962 ir Nr. 13-3963.

56Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Rasai Kubickienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui S. B.,... 4. atsakovo atstovui Algimantui Salapėtai,... 5. tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims L. S., 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pareiškėjas Molėtų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas... 10. Nurodė, jog neteisėti yra Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio... 11. Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija (toliau – ir Utenos... 12. Nurodė, kad, atkuriant nuosavybės teises P. S., 13. Tretieji suinteresuotieji asmenys A. R., 14. Nurodė, kad jie 2004 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutartimi Nr. 9652 lygiomis... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. S. atsiliepimais į... 16. Pažymėjo, kad A. R. nuosavybės teise valdė 24,81 ha... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Labanoro regioninio parko direkcija... 18. Nurodė, kad Molėtų rajono valdyba 1998 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr.... 19. Tretieji suinteresuoti asmenys P. S., 20. II.... 21. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu (t. II,... 22. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 23. III.... 24. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 135–137), kuriuo... 25. Papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad, priimant... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Labanoro regioninio parko direkcija apeliaciniu... 27. 1. Nurodo, jog, atkuriant nuosavybės teises, padaryti pažeidimai konstatuoti... 28. 2. Teigia, jog rekreaciniai miškai prie ( - ) ežerų turėtų likti... 29. Atsakovas Utenos AVA atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II,... 30. 1. Nurodo, kad nuosavybės teisės nagrinėjamu atveju paveldėtojams atkurtos... 31. 2. Jokia reali žala valstybei nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.... 32. 3. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. S. atsiliepimu į... 34. Tretieji suinteresuoti asmenys A. R., 35. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. S. atsiliepimu į... 36. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti visuomenės poreikiai.... 37. Tretieji suinteresuoti asmenys A. R., 38. Pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodyto Molėtų rajono valdybos 1998 m.... 39. Atsakovas Utenos AVA atsiliepimu į Labanoro regioninio parko direkcijos... 40. 1. Apeliantas nenurodo, kokie subjektai turėjo naudos iš padarytų... 41. 2. Utenos apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 10-08-672... 42. Teisėjų kolegija... 43. IV.... 44. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 45. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas,... 46. Byloje nustatyta, kad buvęs savininkas A. R. nuosavybės... 47. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 48. Įstatymo 16 straipsnis įtvirtina principą, kad tais atvejais, kai valstybė... 49. Šis negrąžinamo ir perduodamo turto lygiavertiškumo principas turėjo būti... 50. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad šios Įstatymu... 51. Šios faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas ginčo sprendimus... 52. Kolegija priimdama sprendimą naikinti ginčo sprendimus pilna apimtimi, nors... 53. Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140... 54. apeliacinį skundą patenkinti.... 55. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą... 56. Sprendimas neskundžiamas....