Byla 2A-2084-577/2013
Dėl nušalinimo nuo darbo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ dėl nušalinimo nuo darbo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė A. K. ieškiniu prašo panaikinti VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. P-7-1.2-442 „Dėl nušalinimo nuo darbo“, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. ji gavo darbdavio 2012 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. R2-2.26-1729 „Dėl neeilinio sveikatos patikrinimo“, kuriame nurodoma, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 13 priedo 18 p., ieškovė yra siunčiama neeilinio sveikatos tikrinimo į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, dėl sveikatos tikrinimo turi kreiptis į darbų saugos organizatorių G. S. 2012 m. rugpjūčio 30 d., 11.54 val. Ieškovė nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 30 d. darbų saugos organizatoriaus ji paprašė sudaryti sąlygas neeilinį sveikatos tikrinimą atlikti jos pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje, pas pasirinktą gydytoją, išduoti ir pagal kompetenciją užpildyti atitinkamus dokumentus, reikalingus tikrintis sveikatą, bei sudaryti sąlygas ir suteikti laiko pasitikrinti sveikatą kasmetinių atostogų metu. Darbų saugos organizatorius elektroniniu paštu jai atsakė, kad darbdavio 2012 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. R2-2.26-1729 jai duotas nurodymas yra privalomas. Ieškovė nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 30 d. 15.55 val. ji yra supažindinta su VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. P-7-1.2-442 „Dėl nušalinimo nuo darbo“, kuriuo ji nušalinama nuo darbo 2012 m. rugpjūčio 30 -31 dienomis. Ieškovės nuomone, ginčijamas įsakymas yra neteisėtas, kadangi yra priimtas nesant teisinio ir faktinio pagrindo. Ieškovė aiškino, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ nenustato konkrečios sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje turi būti privalomai atliekamas sveikatos patikrinimas, o Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 4 str. 1-2 dalys nustato, kad pacientas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą. Ieškovė teigia, kad ji neatsisakė pasitikrinti sveikatą, tačiau darbdavys nepagrįstai jai nesudarė galimybės pasitikrinti sveikatą jos pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje ir reikalavo, kad ji sveikatą tikrintųsi Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Taip pat ieškovė nurodo, kad sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtinto 13 priedo 18 punktas nustato, jog asmens sveikatos priežiūros gydytojai, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, nurodę priežastį (ypač po sunkių onkologinių ligų ir jų gydymo, po operacijų, po sunkių traumų su ilgu laikinuoju nedarbingumu ir kt.), siųsti darbuotojus neeilinio sveikatos tikrinimo. Ieškovės nuomone, svarbios priežasties siųsti ją neeiliniam sveikatos tikrinimui šiuo atveju nebuvo. Darbdavio 2012 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. R2-2.26-1729 „Dėl neeilinio sveikatos patikrinimo“ nurodoma, jog ieškovė yra siunčiama neeiliniam sveikatos tikrinimui dėl to, kad, darbdavio teigimu, pati ieškovė yra pabrėžusi, kad dėl turimo klausos sutrikimo ji nepastebi, kada pradeda kalbėti pakeltu tonu (aplinkiniams atrodo, kad ji rėkia), ir šios situacijos negali kontroliuoti. Tačiau ieškovė atkreipė dėmesį, kad jai nustatytas netektas darbingumas, susijęs su klausa, tiesioginiam darbui netrukdo ir tai patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2012 m. rugpjūčio 2 d. pažyma Nr. R-87181, kurioje nustatyta, kad ji „gali dirbti gydytojos darbą, nereikalaujantį geros klausos“. Ieškovė pažymi, kad darbdavys 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-1.1-83 „Dėl neeilinio sveikatos tikrinimo“ nustatė neeilinio sveikatos tikrinimo tvarką, tačiau šis įsakymas negali būti taikomas, nes jis priimtas po to, kai jai buvo duotas nurodymas pasitikrinti sveikatą. Ieškovė prašo priteisti neturtinę žalą, kurią patyrė dėl to, kad dvi dienas buvo nušalinta nuo darbo, tokiu būdu buvo pažeminta savo kolegų ir pacientų akyse.

4Atsakovas VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ atsiliepimu prašo ieškinio netenkinti. Paaiškina, kad nurodymas neeiliniam sveikatos patikrinimui ieškovei buvo duotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 13 priedo 18 punktu, nustatančiu, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, nurodę priežastį (ypač po sunkių onkologinių ligų ir jų gydymo, po operacijų, po sunkių traumų su ilgu laikinuoju nedarbingumu ir kt.), siųsti darbuotojus neeilinio sveikatos tikrinimo. Pažymi, kad ieškovei buvo nurodytos net kelios priežastys, dėl kurių ji turi atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą: pati ieškovė kolegoms skundėsi dėl blogėjančios sveikatos; darbdaviui kilo abejonių, ar ji dėl turimo neįgalumo gali dirbti kineziterapeutės darbą (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2012 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. R-87181 nurodyta, kad ieškovė gali dirbti gydytojos darbą, bet ieškovė nėra gydytoja); ieškovė nepateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotų rekomendacijų dėl darbo pobūdžio, kurios išduodamos visiems asmenims, kuriems nustatytas ne mažesnis kaip 30 proc. netektas darbingumas (ieškovės darbingumas 50 proc.). Be to, buvo ir kitų aplinkybių neeiliniam sveikatos patikrinimui atlikti – pavyzdžiui, ieškovė 2012 m. liepos 9 d. darbe pasijuto blogai ir šį įvykį siejo su darbo sąlygomis. Taip pat buvo pastebėta, kad ieškovės pristatyta Privalomo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (forma Nr. 047/a) neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsakovas aiškino, kad darbdavys 2012 m. gegužės 8 d. ieškovei buvo nusiuntęs pažymą, kurioje nurodė VšĮ Karoliniškių poliklinikoje kinezaterapeuto pareigas einančiam darbuotojui taikytinus kenksmingus faktorius, medžiagas, kaip tai numatyta sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 priedo Nr. 13 7 punkte. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, atlikusi privalomąjį sveikatos patikrinimą, darbdavio išduotoje pažymoje privalėjo užpildyti dalį „Patikrinimų medicininės išvados“, tačiau A. K. 2012 m. gegužės 14 d. pristatė Justiniškių šeimos gydytojų kabineto gydytojos I. U. pasirašytą pažymą, kurioje nenurodytas nė vienas kenksmingas faktorius, medžiaga. Iš šios pažymos negalima spręsti, ar ieškovė gali dirbti kinezaterapeutės darbą. Darbdavys atsiliepime nurodė, kad nustatyti sveikatos patikrinimo tvarką yra darbdavio prerogatyva (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 8 d., DK 265 str. 5 d.). Šiuo atveju darbdavys, turėdamas nekokybiškai atlikto sveikatos patikrinimo pavyzdį, nepasitiki darbuotojos pasirinkta įstaiga (Justiniškių šeimos gydytojų kabinetu), todėl davė nurodymą ieškovei sveikatą pasitikrinti neabejotiną reputaciją turinčioje įstaigoje – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Pasak atsakovo, ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji turi absoliučią teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą remiantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 str. 1 d. Ieškovė gali pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą teisės aktų nustatyta tvarka, o tokia tvarka buvo nustatyta VšĮ „Karoliniškių poliklinikos“ direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-1.1-83 „Dėl neeilinio sveikatos tikrinimo“ ir individualiu teisės aktu – darbdavio 2012 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. R2-2.26-1729 „Dėl neeilinio sveikatos patikrinimo“. Atsakovas pažymi, kad A. K. buvo prašiusi leisti jai pasitikrinti sveikatą atostogų metu, bet ir tuo metu sveikatos nepasitikrino, nors jai buvo išduota Asmens medicininė knygelė (forma 048/a) bei 2012 m. rugsėjo 7 d. raštas su priedais, iš kurių matyti, dėl kokių priežasčių darbuotoja siunčiama tikrintis. Darbdavys taip pat pažymi, kad darbuotoja nuo darbo buvo nušalinta ne dėl to, kad buvo apsvaigusi nuo alkoholio, bet remiantis DK 123 str. 1 d. antru sakiniu ir DK 265 str. 7 d., t.y., darbuotojai atsisakius pasitikrinti sveikatą darbdavio nustatyta tvarka. Darbdavio nuomone, DK 265 str. 7 d. nuostata taikoma ne tik kai darbuotojas nepasitikrina sveikatos pagal grafiką, bet ir tuomet, kai neatlieka neeilinio privalomojo sveikatos patikrinimo pagal darbdavio nustatytą tvarką, nes kitoks šios nuostatos aiškinimas ribotų darbdavio galimybę užtikrinti saugias darbo sąlygas (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str.). Darbuotojai buvo nurodyta 2012 m. rugpjūčio 30 d. atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą, ir tą dieną darbdavio nustatytu laiku nepasitikrinus, ji buvo nušalinta nuo darbo. Darbdavys taip pat prašė atmesti ieškovės reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Paaiškino, kad darbdavio veiksmai nušalinant ieškovę nuo darbo buvo teisėti, be to, darbdavio sprendimas dėl ieškovės nušalinimo nebuvo viešai skelbiamas nei darbuotojams, nei tretiesiems asmenims.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad priežasčių sąrašas, dėl kurių darbuotojas gali būti siunčiamas neeiliniam sveikatos patikrinimui, nėra baigtinis. Pažymėjo, kad dėl priežasčių svarbos sprendžia darbdavys, kadangi jis atsako už darbuotojų saugą ir sveikatą. Šiuo atveju darbdavys nurodė net kelias priežastis, dėl kurių ieškovė turi atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą: pati ieškovė skundėsi dėl blogėjančios sveikatos; ieškovė 2012 m. liepos 9 d. darbe pasijuto blogai ir šį įvykį siejo su darbo sąlygomis; darbdaviui kilo abejonių, ar ji dėl turimo neįgalumo gali dirbti kineziterapeutės darbą (ieškovei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, b.l. 30), kadangi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2012 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. R-87181 nėra išvados apie ieškovės tinkamumą kinezaterapeutės darbui ir ieškovė nėra pateikusi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotų rekomendacijų dėl darbo pobūdžio; taip pat byloje nustatyta, kad ieškovės 2012 m. gegužės 11 d. pristatytoje Privalomo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje (forma Nr. 047/a) nenurodyta, ar eilinio sveikatos patikrinimo metu buvo įvertinti darbdavio nurodyti kenksmingi faktoriai (b.l. 26-27, b.l. 64). Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtinto Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 5 punktas nustato, jog privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo tikslas yra apsaugoti įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, siekiant išvengti traumų ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo; įvertinti, ar efektyvios taikytos profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės; įvertinti, ar įsidarbinantys asmenys ir darbuotojai gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis galimos profesinės rizikos sąlygomis; siekti išvengti ar kuo anksčiau diagnozuoti profesines ligas. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. nustato, kad darbdavys privalo užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Atsižvelgdamas į paminėtas darbo įstatymų nustatytas darbdavio pareigas ir į tai, kad darbuotojų sveikatos patikrinimai visų pirma yra skirti darbuotojų darbo teisių apsaugai, teismas sprendė, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. darbdavio įgalioto asmens nurodymas A. K. atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą atitinka teisės aktuose numatytus privalomų sveikatos patikrinimų tikslus, yra teisėtas ir pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis.

6Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, kad darbdavys, nurodydamas atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje, nepagrįstai suvaržė jos teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 str. 1 d. nustato pacientui teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), yra nustatyta speciali privalomo sveikatos tikrinimo tvarka, įtvirtinta Darbo kodekso 265 str., Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 str. ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakyme Nr. 301. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 8 d. nustato, kad darbuotojas privalo įmonėje nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovei A. K. tokia tvarka buvo nustatyta VšĮ „Karoliniškių poliklinikos“ direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-1.1-83 „Dėl neeilinio sveikatos tikrinimo“ ir individualiu teisės aktu – darbdavio įgalioto asmens 2012 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. R2-2.26-1729 „Dėl neeilinio sveikatos patikrinimo“. Be to, teismas pažymėjo, kad darbuotojų privalomų sveikatos patikrinimų teisinis reglamentavimas yra imperatyvus ir kad darbdavys privalo užtikrinti savalaikį ir tinkamą darbuotojų sveikatos patikrinimą. Įgyvendindamas įstatymo reikalavimus dėl darbuotojų sveikatos patikrinimų, darbdavys turi teisę parinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir patikrinimo laiką – tokie darbdavio nurodymai darbuotojui yra privalomi. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nenurodė jokių argumentų, kodėl sveikatos patikrinimas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose jai yra nepriimtinas, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė A. K. turėjo pareigą atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą darbdavio nurodytoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė A. K. nesiekė bendradarbiauti ir piktnaudžiavo savo teisėmis (DK 35 str.). Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. P-7-1.2-442 „Dėl nušalinimo nuo darbo“, kuriuo ieškovė buvo nušalinta nuo darbo 2012 m. rugpjūčio 30 -31 dienomis, yra teisėtas ir pagrįstas. Nenustačius darbdavio neteisėtų veiksmų, taip pat nebuvo tenkinami ieškovės reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už nušalinimo laikotarpį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.

7Ieškovė A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtintas Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo (minėto įsakymo 13 priedas) (toliau – Aprašas) 18 punktas nustato, kad: „ASPĮ gydytojai, darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, nurodę priežastį (ypač po sunkių onkologinių ligų ir jų gydymo, po operacijų, po sunkių traumų su ilgu laikinuoju nedarbingumu ir kt.), siųsti darbuotojus neeilinio sveikatos tikrinimo. Apeliantės nuomone, Aprašo 18 punkte nors ir nėra nurodytas baigtinis priežasčių sąrašas, dėl kurių darbuotojas gali būti siunčiamas neeiliniam sveikatos patikrinimui, tačiau šio Aprašo punkte esanti nuoroda (ypač po sunkių onkologinių ligų ir jų gydymo, po operacijų, po sunkių traumų su ilgu laikinuoju nedarbingumu ir kt.) suponuoja išvadą, kad darbdavys šiuo Aprašo punktu turi vadovautis tik esant išskirtiniam, ypač sunkiam ar sunkiam darbuotojo sveikatos sutrikimui ar po jo. Apeliantės vertinimu, neeilinio sveikatos patikrinimo tikslas yra ne išsiaiškinti, ar darbuotojas gali dirbti šiuo metu jam priskirtą darbą, taip užtikrinant saugias sveikatai darbo sąlygas, o tik esant išskirtinėms aplinkybėms, po ūmių ar sunkių sveikatos sutrikimų, nustatyti, ar darbuotojas vis dar gali eiti nustatytas pareigas nesukeldamas pavojaus papildomai savo sveikatai ir aplinkiniams. Apeliantė pažymi, kad siuntime tikrintis neeiline tvarka sveikatos (2012 m. rugpjūčio 29 d.) darbdavys įžvelgė tik dvi priežastis, kuriomis jis rėmėsi siųsdamas ieškovę tikrintis neeiline tvarka sveikatos, tačiau pirmosios instancijos teismas, apeliantės nuomone, ginčijamame sprendime vertindamas neeilinio sveikatos patikrinimo pagrindą jį be jokio teisinio pagrindo išplėtė ir rėmėsi atsakovo atsiliepime nurodytais neeilinio sveikatos patikrinimo pagrindais (formos Nr. 047/a netinkamas užpildymas; 2012 m. liepos 9 d. ieškovės pasijutimas blogai darbe bei ieškovės galimybė dirbti kineziterapeuto darbą dėl turimo neįgalumo), kurie nebuvo įvardinti ieškovei, kaip to reikalauja Aprašo 18 punktas, siuntimo (2012 m. rugpjūčio 29 d.) neeiline tvarka tikrintis sveikatą dieną. Apeliantė pabrėžia, kad darbdavys nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo argumentus, kad pati ieškovė skundėsi dėl blogėjančios sveikatos, kad ieškovė 2012 m. liepos 9 d. darbe pasijuto blogai ir šį įvykį siejo su darbo sąlygomis; kad ieškovės 2012 m. gegužės 11 d. pristatytoje Privalomo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje (forma Nr. 047/a) nenurodyta, ar eilinio sveikatos patikrinimo metu buvo įvertinti darbdavio nurodyti kenksmingi faktoriai. Be to, teismas neįvertino ir šių nurodytų priežasčių pagrįstumo. Apeliantė tvirtina, kad jei darbdaviui kilo abejonių, ar ji dėl turimo neįgalumo gali dirbti kinezaterapeutės darbą, kadangi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2012 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. R-87181 nėra išvados apie ieškovės tinkamumą kineaterapeutės darbui ir ieškovė nėra pateikusi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotų rekomendacijų dėl darbo pobūdžio, tai atsakovas turėjo teisę ir pareigą kreiptis tiek į minėtą įstaigą, tiek į pačią A. K. dėl papildomos informacijos suteikimo. Apeliantė pažymi, kad klausimą dėl ieškovės galimybės dirbti kineziterapeuto darbą sprendžia ne darbdavys, o šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas, kuris 2012 m. gegužės 11 d. pristatytoje Privalomo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje (forma Nr. 047/a) padarė žymą: „Dirbti gali“. Jei atsakovui kilo abejonių dėl tokio įrašo pagrįstumo, jis turėjo teisę vadovaujantis Aprašo 23 punktu ir 24 punktu užklausti Sveikatos priežiūros įstaigą ir gauti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau darbdavys tokia teise nepasinaudojo (DK 35 str. 1 d. pažeidimas), o iškart siuntė ieškovę pasitikrinti sveikatą.

8Taip pat apeliantė nurodo, kad su VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. Vl-1.1-83 „Dėl neeilinio sveikatos tikrinimo“ ji buvo supažindinta tik 2012 m. rugpjūčio 31 d., t.y. po 2012 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr. R2-2.26-1729 „Dėl neeilinio sveikatos patikrinimo“. Kita vertus, prilyginus darbdavio įgalioto asmens 2012 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. R2-2.26-1729 „Dėl neeilinio sveikatos patikrinimo“ kaip „įmonėje nustatytą tvarką“ atkreiptinas dėmesys, kad šis asmuo neturėjo įgaliojimų priimti vidaus lokalinius teisės aktus, o jo priimtas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas norminiu teisės aktu (lokaliniu teisės aktu). Atsižvelgdama į tai, apeliantė daro išvadą, kad atsakovo Darbų saugos organizatoriaus veiksmai, siunčiant ją neeilinio sveikatos patikrinimo, buvo neteisėti.

9Be to, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įgyvendindamas įstatymo reikalavimus dėl darbuotojų sveikatos patikrinimų, darbdavys turi teisę parinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir patikrinimo laiką. Apeliantė teigia, kad joks teisės aktas (DK 256 str., Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 str., 33 str. 8 d., Aprašo 18, 10 p.) imperatyviai nesuteikia teisės darbdaviui parinkti už darbuotoją sveikatos priežiūros įstaigą bei sveikatos priežiūros specialistą, o šių teisės aktų aiškinimas turi būti siejamas su Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 str. 1-2 d. nuostatomis, pagal kurias pacientas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą; pacientas turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą. Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įrodymų tyrimo ir vertinimo reikalavimų, reikalaujančių, kad teismai patikrintų kiekvieno vertinamo įrodymo tikrumą, sąsajumą, leistinumą ir pakankamumą bei visų įrodymų tarpusavio ryšį. Tokiu būdu teismas pažeidė esminius civilinio proceso teisės į tinkamą teismo procesą bei teisės būti išklausytam principus. Teismas privalo nešališkai apsvarstyti kiekvienos šalies pateiktus ir su byla susijusius įrodymus bei argumentus ir dėl jų pareikšti nuomonę, kartu nurodydamas, su kuriais šalių pateiktais argumentais jis sutinka, o kuriuos atmeta, ir kodėl, taip pat jis priima būtent tokį, o ne kitokį sprendimą.

10Atsakovas VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (toliau - įsakymas) 13 priedo 18 p. numato, kad „<...> darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, nurodę priežastį (ypač po sunkių onkologinių ligų ir jų gydymo, po operacijų, po sunkių traumų su ilgu laikinuoju nedarbingumu ir kt.), siųsti darbuotojus neeilinio sveikatos tikrinimo. <...>“. Pastebėtina, kad cituojamame punkte numatytas atvejų sąrašas, kuomet darbdavys turi teisę siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo, nėra baigtinis. Atsakovo manymu, dėl tos priežasties imperatyviai reikalaujama, kad asmuo, darbuotoją nukreipiantis neeilinio sveikatos patikrinimo, nurodytų priežastį, dėl kurios darbuotojas siunčiamas neeilinio sveikatos patikrinimo. Pasak atsakovo, VšĮ Karoliniškių poliklinikos A. K. išduotas dokumentas – 2012-08-29 raštas Nr. R2-2.26-1729 šį reikalavimą atitiko: jame nurodytos net kelios priežastys, dėl kurių darbuotoja siunčiama pasitikrinti sveikatą.

11Atsakovas pastebi, kad apeliantė nei savo ieškinyje, nei teismo posėdžių metu neginčijo darbdavio atstovo rašte nurodytų priežasčių, dėl kurių buvo nukreipta neeilinio sveikatos tikrinimosi, buvimo. Ieškovės pozicija nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šiuo klausimu apsiribojo siuntimo neeiliniam sveikatos tikrinimui priežasčių pakankamumo pagrįstumo ginčijimu. Todėl apeliaciniame skunde ieškovė, pareikalavusi nagrinėti šių priežasčių buvimą, praplečia ieškinio pagrindą, o LR CPK 141 str. 1 d. aiškiai apibrėžia, kad ieškinio pagrindas be atsakovo sutikimo ir teismo pritarimo gali būti keičiamas iki nutarties skirti bylą teismo posėdyje priėmimo. Atsakovas nesutinka dėl ieškinio pagrindo pakeitimo. Atsakovas pažymi, kad pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų profilaktinius sveikatos patikrinimus, įpareigoja darbuotoją pasitikrinti sveikatą įmonėje nustatyta tvarka, o LR DK 265 str. 5 d. įpareigoja darbdavį prieš tvirtinant sveikatos pasitikrinimo grafiką, jį suderinti su sveikatos priežiūros įstaiga. Iš teisės aktų analizės matyti, kad darbdavys turi teisę nustatyti profilaktinių sveikatos patikrinimų savo darbuotojams tvarką bei pareigą teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti profilaktinių sveikatos pasitikrinimų grafiką. Minimalius reikalavimus sveikatos pasitikrinimo grafiko tvirtinimui nustato LR DK 265 str. 5 d. – sudaromas darbuotojų, kuriems privaloma profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, sąrašas, suderinamas profilaktinių sveikatos patikrinimų grafikas su sveikatos priežiūros įstaiga (-omis), toks grafikas tvirtinimas ir tik tada su juo supažindinami darbuotojai. Akivaizdu, kad derinti sveikatos pasitikrinimo grafiką galima tik su konkrečia (-iomis) įstaiga (-omis), todėl darytina išvada, kad darbdavys parenka sveikatos priežiūros įstaigą (-as), su ja (jomis) suderina sveikatos pasitikrinimo grafiką ir nukreipia darbuotojus tikrintis sveikatos į konkrečią sveikatos priežiūros įstaigą (-as). Atsakovas nesutinka, kad VšĮ Karoliniškių poliklinika nustatė neeilinių sveikatos tikrinimų tvarką jau po reikalavimo pasitikrinti sveikatą. Individualaus taikymo teisės aktas yra nukreipiamas konkrečiam asmeniui, todėl A. K. adresuotas 2012-08-29 raštas Nr. R2-2.26-1729 dėl neeilinio sveikatos patikrinimo laikytinas individualaus taikymo aktu, nukreiptu vienam asmeniui – A. K.. Todėl pirmąkart nukreipiant A. K. neeilinio sveikatos patikrinimo tvarka buvo nustatyta individualaus taikymo aktu, o pakartotinai nukreipiant neeilinio sveikatos patikrinimo kaip individualiu, taip ir visiems VšĮ Karoliniškių poliklinikos darbuotojams taikomu aktu – 2012-08-30 VšĮ Karoliniškių poliklinikos direktoriaus įsakymu Nr. Vl-1.1-83 „Dėl neeilinių sveikatos tikrinimų“. Taip pat atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad darbų saugos organizatoriaus veiksmai nukreipiant A. K. neeilinio sveikatos patikrinimo buvo neteisėti. Darbdavys funkcijas, susijusias su darbų saugos užtikrinimu VšĮ Karoliniškių poliklinikoje, yra pavedęs darbų saugos organizatoriui. Teisė duoti privalomus nurodymus darbų saugos srityje visiems įstaigos darbuotojams yra numatyta darbų saugos organizatoriaus pareigų instrukcijoje. Atsakovo nuomone, paciento teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą nėra absoliuti. Jei laikytume, kad ši teisė yra absoliuti, tai pagal apeliantės LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. aiškinimą nebūtų neįmanoma įgyvendinti LR DK 265 str. 5 d.: darbdavys prieš tvirtindamas sveikatos pasitikrinimų grafiką privalėtų jį suderinti su visomis Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, turinčiomis teisę atlikti profilaktinius sveikatos patikrinimus pagal įstatymo 13 priedą. Taigi ieškovė nepasitikrino sveikatos darbdavio nustatyta tvarka ir laiku, nenurodė jokių argumentų, kodėl sveikatos patikrinimas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose jai yra nepriimtinas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. K., nepasitikrindama sveikatos darbdavio nustatyta tvarka, piktnaudžiavo savo teisėmis. Be to, atsakovo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-03 sprendimo turinys visiškai atitinka LR CPK 270 str. reikalavimus. Negalima sutikti su ieškovės teiginiu, kad teismas nevertino jos pateiktų argumentų bei įrodymų – tai, kad pirmos instancijos teismas jos pateiktų įrodymų ir/ar argumentų nelaikė svarbiais, reiškia, kad teismas juos įvertino ir apie tai pasisakė sprendimo motyvuojamojoje dalyje.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

14Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė A. K. darbdavio sprendimą nušalinti ją nuo darbo iš esmės ginčija dviem argumentais: 1) ieškovė mano, jog darbdavys neturėjo teisės duoti jai nurodymą atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą; 2) ieškovės nuomone, darbdavys nesudarė jai galimybės pasitikrinti sveikatą jos pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl ji ir nepasitikrino sveikatos.

15Byloje nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. ieškovei A. K. buvo įteiktas VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ darbų saugos organizatoriaus G. S. 2012 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. R2-2.26-1729 „Dėl neeilinio sveikatos patikrinimo“, kuriame nurodoma, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 13 priedo 18 p., ieškovė yra siunčiama neeilinio sveikatos tikrinimo į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, dėl sveikatos tikrinimo turi kreiptis į darbų saugos organizatorių G. S. 2012 m. rugpjūčio 30 d., 11.54 val. (b.l. 10). Taip pat byloje nustatyta, kad VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. P-7-1.2-442 „Dėl nušalinimo nuo darbo“ ieškovė A. K. buvo nušalinta nuo darbo 2012 m. rugpjūčio 30-31 dienomis.

16Dėl darbdavio nurodymo atlikti neeilinį sveikatos tikrinimą teisėtumo ir pagrįstumo

17Iš darbdavio įgalioto asmens 2012 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr. R2-2.26-1729 matyti, kad darbdavio nurodymas neeiliniam sveikatos patikrinimui ieškovei buvo duotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtinto Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo (13 priedo) 18 punktu, nustatančiu, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, nurodę priežastį (ypač po sunkių onkologinių ligų ir jų gydymo, po operacijų, po sunkių traumų su ilgu laikinuoju nedarbingumu ir kt.), siųsti darbuotojus neeilinio sveikatos tikrinimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad priežasčių sąrašas, dėl kurių darbuotojas gali būti siunčiamas neeiliniam sveikatos patikrinimui, nėra baigtinis. Teisės normoje nurodytos tik pačios svarbiausios priežastys, dėl kurių darbuotojai turi būti siunčiami neeilinio sveikatos patikrinimo. Pažymėtina, kad būtent darbdavys atsako už darbuotojų saugą ir sveikatą, todėl darytina išvada, kad dėl priežasčių svarbos kiekvienu individualiu atveju turi teisę spręsti būtent darbdavys. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį apskritai į sveikatos patikrinimo tikslus, kurių yra siekiama reglamentuojant darbuotojų sveikatos patikrinimą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtinto Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 5 punktas nustato, jog privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo tikslas yra apsaugoti įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, siekiant išvengti traumų ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo; įvertinti, ar efektyvios taikytos profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės; įvertinti, ar įsidarbinantys asmenys ir darbuotojai gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis galimos profesinės rizikos sąlygomis; siekti išvengti ar kuo anksčiau diagnozuoti profesines ligas. Teisėjų kolegijos vertinimu, analogiškų tikslų turėtų būti siekiama ir skiriant neeilinius sveikatos patikrinimus. Taigi iš išvardintų tikslų matyti, kad esminis sveikatos patikrinimo tikslas yra užtikrinti saugias darbo sąlygas bei įvertinti darbuotojo sveikatos galimybes dirbti konkretų darbą. Be to, ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnis nustato, kad darbdavys privalo užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė yra asmens sveikatos priežiūros specialistė, palaikanti nuolatinį kontaktą su pacientais, todėl ypač svarbu, kad jos darbo funkcijos būtų vykdomos nekeliant pavojaus savo ir aplinkinių sveikatai, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, darbdaviui kilus pagrįstų abejonių dėl darbuotojos sveikatos, jis, siekdamas užtikrinti saugias darbo sąlygas, turi teisę siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos patikrinimo.

18Taigi, atsižvelgiant į darbo įstatymų nustatytas darbdavio pareigas ir į tai, kad darbuotojų sveikatos patikrinimai visų pirma yra skirti darbuotojų darbo teisių apsaugai ir saugios darbo aplinkos užtikrinimui, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbdavys turi teisę nurodyti darbuotojui atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą. Tačiau pažymėtina, kad kiekvienu atveju įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas darbdaviai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei nepiktnaudžiauti savo teise, todėl nurodymas darbuotojui atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą turi atitikti teisės aktuose numatytus privalomų sveikatos patikrinimų tikslus, turi būti teisėtas ir pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis.

19Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtinto Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo (13 priedo) 18 punkte imperatyviai yra nurodoma, kad asmuo, nukreipiantis neeilinio sveikatos patikrinimo, nurodytų priežastį, dėl kurios darbuotojas siunčiamas neeilinio sveikatos patikrinimo.

20Nagrinėjamu atveju iš VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ ieškovei išduoto dokumento – 2012-08-29 rašto Nr. R2-2.26-1729 matyti, kad darbdavio įgaliotas asmuo nurodė šias siuntimo pasitikrinti sveikatą neeiline tvarka priežastis: „Pastaruoju metu Jūs skundėtės pablogėjusia sveikata, tuo motyvavote ir savo atostogų prašymą. Be to, nuolat pabrėžiate, kad dėl turimo klausos sutrikimo nepastebite, kada pradedate kalbėti pakeltu tonu (aplinkiniams atrodo, kad rėkiate) ir šios situacijos negalite kontroliuoti“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siuntime tikrintis sveikatos neeiline tvarka darbdavys iš esmės nurodė tik dvi priežastis, kuriomis buvo remiamasi siunčiant ieškovę tikrintis sveikatos neeiline tvarka. Tai patvirtina ir 2012 m. rugpjūčio 28 d. Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto susirinkimo protokolas Nr. 8, kuriame nurodyta: „G. S. pasiūlė A. K. siųsti dėl jos nusiskundimų sveikata neeiliniam sveikatos tikrinimui.“ (b.l. 107). Taigi tik šios nurodytos priežastys ieškovei buvo žinomos siuntimo dieną (2012 m. rugpjūčio 29 d.). Sutiktina su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas neeilinio patikrinimo pagrindą, jį be jokio teisinio pagrindo išplėtė ir rėmėsi atsakovo atsiliepime nurodytais neeilinio sveikatos patikrinimo pagrindais, kurie nebuvo nurodyti ieškovei. Pakartotinai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtinto Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo (13 priedo) 18 punkte yra imperatyviai įtvirtinta, kad siuntime dėl neeilinio sveikatos patikrinimo turi būti nurodyti neeilinio sveikatos patikrinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju papildomi atsakovo atsiliepime nurodyti pagrindai (formos Nr. 047/a netinkamas užpildymas; abejonės, ar ieškovė dėl turimo neįgalumo gali dirbti kinezaterapeutės darbą, kadangi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2012 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. R-87181 nėra išvados apie ieškovės tinkamumą kinezaterapeutės darbui ir ieškovė nėra pateikusi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotų rekomendacijų dėl darbo pobūdžio) buvo nurodyti tik ieškovei pateikus ieškinį teismui, todėl jie, teisėjų kolegijos nuomone, neturėjo būti vertinami priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme. Pastebėtina, kad ir pats atsakovas pažymi priežasčių, dėl kurių darbuotojas siunčiamas neeiliniam patikrinimui, nurodymo svarbą (b.l. 179). Todėl dėl priežasčių, kurios nebuvo nurodytos 2012-08-29 rašte Nr. R2-2.26-1729, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

21Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad nei ieškinyje, nei teismo posėdžių metu ji neginčijo darbdavio atstovo 2012-08-29 rašte Nr. R2-2.26-1729 nurodytų priežasčių, dėl kurių buvo nukreipta neeiliniam sveikatos patikrinimui, egzistavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė kvestionavo tik nurodytų priežasčių pakankamumą ją siųsti neeiliniam sveikatos patikrinimui, o ne jų egzistavimą apskritai. Esant nurodytoms aplinkybėms, įžvelgtinas ieškinio pagrindo nepagrįstas praplėtimas. Pabrėžtina, kad vadovaujantis CPK 141 str. 1 d. ieškinio pagrindas be atsakovo sutikimo ir teismo pritarimo gali būti keičiamas tik iki nutarties skirti bylą teismo posėdyje priėmimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliantės argumentų dėl to, ar apskritai buvo priežastys siųsti ieškovę neeiliniam sveikatos patikrinimui.

22Taigi, iš esmės atsakovas neeilinį sveikatos patikrinimą grindė tik tuo, kad ieškovė skundėsi pablogėjusia sveikata, tuo motyvavo ir savo atostogų prašymą, bei kad pati ieškovė pabrėžė, jog dėl turimo klausos sutrikimo nepastebi, kada pradeda garsiai kalbėti pakeltu tonu, ir šios situacijos negali kontroliuoti. Darbdavys, įgyvendindamas savo pareigą įrodyti aplinkybes, kurios buvo pagrindas inicijuoti neeilinį ieškovės sveikatos patikrinimą, teismui pateikė VšĮ Karoliniškių poliklinikos darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto susirinkimų protokolą 2012-08-24 Nr. 7 (b.l. 105-106) bei VšĮ Karoliniškių poliklinikos darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto susirinkimų protokolą 2012-08-28 Nr. 8 (b.l. 107). Iš šių darbdavio pateiktų dokumentų matyti, kad klausimas dėl ieškovės pablogėjusios sveikatos buvo svarstomas ir žinomas atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, dėl priežasčių, kuriomis remdamasis darbdavys gali siųsti darbuotoją neeiliniam sveikatos patikrinimui, svarbos kiekvienu individualiu atveju sprendžia būtent darbdavys, kadangi tik jis atsako už darbuotojo saugą ir sveikatą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė yra sveikatos priežiūros specialistė, todėl jai turėtų būti keliami aukštesni reikalavimai funkcijas vykdyti nesukeliant pavojaus sau ir aplinkinių sveikatai, todėl, darbdaviui kilus pagrįstų abejonių dėl darbuotojos sveikatos, jis, siekdamas užtikrinti saugias darbo sąlygas, turi įsitikinti, ar darbuotojo sveikatos būklė leidžia tinkamai darbuotojui atlikti savo funkcijas.

23Dėl darbuotojo teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą

24Apeliantės teigimu, atsakovas nesudarė jai galimybės pasitikrinti sveikatą jos pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje ir tuo pažeidė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatą, kurioje įtvirtinta, kad pacientas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbuotojų profilaktinius sveikatos patikrinimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtinto Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas, tuo tarpu Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo paskirtis nustatyti paciento (t.y. asmens, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis teises) teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus (įstatymo 1str., 2 str. 10 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovas nepagrįstai suvaržė jos teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą.

25Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 1 d. 8 p. įpareigoja darbuotojus įmonėje nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą; 21 str. 1 d. nurodyta, kad privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai atliekami darbuotojams, nurodytiems DK 265 str. Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, kontroliuoja, kaip laikomasi šio grafiko. DK 265 str. 5 d. įtvirtinta, kad darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir su sveikatos priežiūros įstaiga suderintą sveikatos pasitikrinimų grafiką, su kuriuo pasirašytinai supažindina darbuotojus. Atlikus nurodytų teisės aktų analizę, apeliacinės instancijos teismo nuomone, visiškai aišku, kad darbdavys turi teisę nustatyti profilaktinių sveikatos patikrinimų savo darbuotojams tvarką bei pareigą teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti profilaktinių sveikatos patikrinimų grafiką ir akivaizdu, kad darbdavys, nustatydamas tvarką, kuria remiantis darbuotojai turi pasitikrinti sveikatą, turi teisę parinkti sveikatos priežiūros įstaigą, nes priešingu atveju jis neturėtų galimybių įgyvendinti teisę reikalauti darbuotojų sveikatos pasitikrinimo. Byloje nustatyta, kad pirmą kartą nukreipiant ieškovę A. K. neeilinio sveikatos patikrinimo darbdavio sveikatos pasitikrinimo tvarka buvo nustatyta darbdavio įgalioto asmens 2012-08-29 raštu Nr. R2-2.26-1729, kuris buvo adresuotas būtent tik ieškovei A. K.. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad asmens, davusio nurodymą atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą, įgaliojimų apimties klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas, todėl jis neanalizuotinas ir apeliacinės instancijos teisme.

26Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darbdavio nurodymas dėl neeilinio sveikatos patikrinimo darbdavio nustatyta tvarka (šiuo atveju individualaus taikymo teisės aktu) darbuotojams yra privalomas. DK 228 str. įtvirtina, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. Taigi, viena iš darbuotojų pareigų yra laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad darbdavys privalo užtikrinti savalaikį ir tinkamą darbuotojų sveikatos patikrinimą, o įgyvendindamas šią pareigą, darbdavys turi teisę parinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir patikrinimo laiką. Pažymėtina, kad tokie teisėti darbdavio nurodymai darbuotojui yra privalomi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė A. K. turėjo pareigą atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą darbdavio nurodytoje sveikatos priežiūros įstaigoje.

27Taip pat atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad nagrinėjamu atveju 2012-08-30 įsakymas Nr. V1-11-83 „Dėl neeilinio sveikatos tikrinimo“ nėra ginčo dalykas, todėl nagrinėjamos bylos kontekste jo teisėtumas ir pagrįstumas nėra analizuojamas.

28

29Dėl nušalinimo pagrįstumo

30Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė neįvykdė darbdavio nurodymo, kuris jai buvo privalomas. DK 265 str. 7 d. numato, kad darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis.

31Atsisakymo tikrintis sveikatą, kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas, faktas gali būti konstatuotas esant šių sąlygų visetui: a) darbuotojas priskirtinas prie tų, kurie turi privalomai tikrintis sveikatą; b) darbuotojas buvo įtrauktas į darbdavio patvirtintą sąrašą darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą (DK 265 str. 5 d.); c) darbuotojas buvo pasirašytinai supažindintas su sveikatos pasitikrinimo grafiku, darbdavio suderintu su sveikatos priežiūros įstaiga (DK 265 str. 5 d.); d) darbuotojas atsisakė nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą (DK 265 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio mėn. 18 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalga Nr. 45, kat. 2.4; Teismų praktika 21). Atsisakymo tikrintis sveikatą, kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas, faktas gali būti konstatuotas remiantis visomis CPK 177 str. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio mėn. 18 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalga Nr. 45, kat. 2.4; Teismų praktika 21). Nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakymo faktą įrodinėja dokumentais, kurie yra nurodyti ir VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme Nr. P-7-1.2-442 „Dėl nušalinimo nuo darbo“: VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ darbų saugos organizatoriaus G. S. tarnybinis pranešimas (b.l. 112) ir 2012-08-30 M. V., G. S. ir Ž. H. surašytas aktas dėl A. K. (b.l. 110). Taip pat į bylą yra pateiktas ir aktas „Dėl kineziterapeutės A. K.“, pasirašytas M. V., G. S., Ž. H. ir R. K. (b.l. 111).

32Taigi, iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepasitikrino sveikatos darbdavio nustatyta tvarka ir laiku; su darbdavio individualiu aktu, kuriuo buvo įpareigota pasitikrinti sveikatą neeiline tvarka, buvo supažindinta, nenurodė jokių objektyvių argumentų, kodėl sveikatos patikrinimas VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose jai yra nepriimtinas. Be to, pažymėtina, ir tai, kad nors A. K. prašė leisti jai pasitikrinti sveikatą atostogų metu 2012 m. rugsėjo mėnesį, tačiau ir tuo metu sveikatos nepasitikrino, nors jai buvo išduota Asmens medicininė knygelė (forma 048/a) ir kt. dokumentai.

33Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. P-7-1.2-442 „Dėl nušalinimo nuo darbo“, kuriuo ieškovė buvo nušalinta nuo darbo 2012 m. rugpjūčio 30-31 dienomis, yra teisėtas ir pagrįstas.

34Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

35Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurios negalėtų būti tinkamai išspręstos remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais. Šalių suformuluota pozicija yra aiški. Manytina, kad siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą, tikslinga bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Pažymėtina, jog nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.), beje akivaizdu, jog tiek apeliantės, tiek atsakovo papildomi pateikti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui; proceso dalyviai šia teisę nepasinaudojo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir neaptarinėja. Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Todėl apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 str.).

36Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovė A. K. ieškiniu prašo panaikinti VšĮ „Karoliniškių... 4. Atsakovas VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ atsiliepimu prašo ieškinio... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį... 6. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, kad darbdavys,... 7. Ieškovė A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 8. Taip pat apeliantė nurodo, kad su VšĮ „Karoliniškių poliklinika“... 9. Be to, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 10. Atsakovas VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ atsiliepimu į apeliacinį... 11. Atsakovas pastebi, kad apeliantė nei savo ieškinyje, nei teismo posėdžių... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė A. K. darbdavio sprendimą... 15. Byloje nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. ieškovei A. K. buvo įteiktas... 16. Dėl darbdavio nurodymo atlikti neeilinį sveikatos tikrinimą teisėtumo ir... 17. Iš darbdavio įgalioto asmens 2012 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr.... 18. Taigi, atsižvelgiant į darbo įstatymų nustatytas darbdavio pareigas ir į... 19. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m.... 20. Nagrinėjamu atveju iš VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ ieškovei... 21. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad nei ieškinyje, nei teismo posėdžių... 22. Taigi, iš esmės atsakovas neeilinį sveikatos patikrinimą grindė tik tuo,... 23. Dėl darbuotojo teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą... 24. Apeliantės teigimu, atsakovas nesudarė jai galimybės pasitikrinti sveikatą... 25. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos... 26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darbdavio nurodymas dėl neeilinio... 27. Taip pat atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad nagrinėjamu atveju 2012-08-30... 28. ... 29. Dėl nušalinimo pagrįstumo... 30. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė neįvykdė darbdavio nurodymo,... 31. Atsisakymo tikrintis sveikatą, kai toks patikrinimas darbuotojui yra... 32. Taigi, iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad nagrinėjamu atveju... 33. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad VšĮ... 34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 35. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra... 36. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimą palikti...