Byla 2-115/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Art deco“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1849-436/2008 pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovams R. R. , uždarajai akcinei bendrovei „Art deco“, uždarajai akcinei bendrovei „Terama“, dalyvaujant trečiajam asmeniui N. L. , dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas M. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. R. , UAB „Art deco“, UAB „Terama“, dalyvaujant trečiajam asmeniui N. L. , ir prašė pripažinti negaliojančiais 2007 m. lapkričio 9 d. sandorį, kuriuo UAB „Terama“ perleido R. R. nuosavybėn 49/100 dalis 1143,46 kv. m. bendro ploto pastato-parduotuvės 1E2p, unikalus Nr. 1997-0028-8019, ir kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių, unikalus Nr. 1997-0028-8040, esančių Pramonės pr. 11, Kaune, bei 2007 m. lapkričio 9 d. priėmimo-perdavimo aktą, taip pat prašė taikyti restituciją ir grąžinti UAB „Terama“ nuosavybėn 49/100 dalis 1143,46 kv. m. bendro ploto pastato-parduotuvės 1E2p, unikalus Nr. 1997-0028-8019, ir kitų statinių, unikalus Nr. 1997-0028-8040, esančių Pramonės pr. 11, Kaune. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Art deco“ nuosavybės teise registruotas 49/100 dalis 1143,46 kv. m. bendro ploto pastato-parduotuvės 1E2p, unikalus Nr. 1997-0028-8019, ir kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių, unikalus Nr. 1997-0028-8040, esančių Pramonės pr. 11, Kaune.

4Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino, areštavo atsakovo UAB ,,Art deco“ nuosavybės teise registruotą 2 018 000 Lt vertės 49/100 dalį 1143,46 kv. m. bendro ploto pastato-parduotuvės 1E2p, unikalus Nr. 1997-0028-8019, ir kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių, unikalus Nr. 1997-0028-8040, esančių Pramonės pr. 11, Kaune, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti. Nurodė, kad iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas ginčija sandorius, kurių pagrindu atsakovas UAB „Art deco“ įgijo 49/100 dalis 1143,46 kv. m. bendro ploto pastato-parduotuvės ir kitų statinių, esančių Pramonės pr. 11, Kaune, bei prašo taikyti restituciją. Todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimų pobūdį, į tai, kad atsakovas ginčijamais sandoriais įgytą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, o tai apsunkintų būsimo sprendimo įvykdymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ginčijamais sandoriais perleistą nekilnojamąjį turtą (CPK 145 str. 1 d. 3 p.). Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs atsakovui, kadangi pripažino, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarytų jų taikymą neįmanomą (CPK 148 str. 1 d.).

5Atskiruoju skundi atsakovas UAB ,,Art deco“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajam skundui pagrįsti apeliantas išdėsto Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bei nurodo šiuos argumentus:

  1. Teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškovas turėjo pateikti teismui neginčijamų įrodymų, patvirtinančių realios grėsmės buvimą, o teismas nutartyje privalėjo motyvuoti, kodėl atsakovas apie prašymo nagrinėjimą nebuvo informuotas (CPK 148 str. 1 d, 329 str. 2 d. 4 p.).
  2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, kadangi teisingumo principas reikalauja užtikrinti visų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
  3. Teismas nevertino, ar ieškovas iš viso turėjo teisę reikšti ieškinį, taip pat nevertino tos aplinkybės, jog ieškovas nei ieškinio, nei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė įrodymais, nenurodė, kokią realią grėsmę užkerta taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas privalo įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinį – ieškinio pagrindą, nes priešingu atveju, atsakovas neturi galimybės tinkamai į jį (ieškinį) atsikirsti.
  4. Pareikštas ieškinys laikytinas klaidinančių ir vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kas gali būti pagrindas ne tik skirti baudas, bet ir pagrindas reikalauti atlyginti atsakovo patirtus nuostolius, kuriuos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirs atsakovas.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. L. prašo jį atmesti. Nurodo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškinio pagrįstumo klausimas nėra teisiškai reikšmingas, todėl atskirajame skunde nurodomi su ieškinio nepagrįstumu susiję argumentai nesvarbūs nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

7Atskirasis skundas netenkinamas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

9Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas - garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

10Kaip atskirajame skunde pagrįstai nurodė apeliantas, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiama nutartimi buvo areštuotas turtas - atsakovo UAB ,,Art deco“ nuosavybės teise registruota 49/100 dalis 1143,46 kv. m. bendro ploto pastato-parduotuvės 1E2p, unikalus Nr. 1997-0028-8019, ir kitų statinių, unikalus Nr. 1997-0028-8040, esančių Pramonės pr. 11, Kaune, t. y. ieškiniu ginčijamais sandoriais perleistas nekilnojamasis turtas. Kauno apygardos teismas į šią aplinkybę atsižvelgė ir pagrįstai areštavo turtą, kuris nagrinėjamoje byloje yra ginčo objektas (CPK 145 str. 1 d. 3 p.), nes atsakovui perleidus ginčo turtą, patenkinus ieškinio prašymą taikyti restitucija, tokio sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas (CPK 144 str. 1 d.).

11Apeliantas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą ginčija motyvuodamas tuo, kad jam nebuvo pranešta apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą. Kaip pagrįstai atsakovas nurodė, CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo, apie prašymo nagrinėjimą pranešama atsakovui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą neturėjo esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti šią nutartį (CPK 329 str. 1 d.).

12Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama teismo nutartis nemotyvuota. Su tokiu apelianto argumentu sutikti nėra pagrindo. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir dėl ieškinio pagrįstumo teismas nepasisako. Todėl apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su pareikšto ieškinio faktiniu bei teisiniu pagrindu bei nepagrįstumu (negalėjimu pareikšti ieškinį), negali turėti reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

14Ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra sąlygoja tai, kad tuomet, kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiranda atsakovui nuostolių ar kyla reali grėsmė nuostoliams atsirasti, atsakovas turi teisę prašyti teismo įpareigoti ieškovą pateikti galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo svarstyti atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovo nuostoliais, galinčiais atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 147 str., 302 str., 320 str., 338 str.). Atsakovas, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams, gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kartu pateikdamas galimų nuostolių apskaičiavimą (CPK 147 str. 1 d.).

15Atkreiptinas dėmesys, jog, ir nepareiškęs prašymo pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagal CPK 147 straipsnio pirmąją dalį, atsakovas turi teisę reikalauti nuostolių, kuriuos jam padarytų ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atlyginimo, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).

16Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai