Byla e2-518-178/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo civilinėje byloje Nr. e2-2099-601/2015 (Nr. e2-844-436/2016) pagal ieškovų A. S. ir M. S. ieškinį atsakovams B. Č., Z. Č., Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarei J. D., AIG Europe Limited Lietuvos filialui dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei negrąžintos pinigų sumos priteisimo ir atsakovo B. Č. priešieškinį atsakovams A. S. ir M. S. dėl skolos pagal pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Sprendžiamas klausimas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pagrįstumo.

5Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų A. S. ir M. S. ieškinį atsakovams B. Č., Z. Č., Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarei J. D., AIG Europe Limited Lietuvos filialui dėl 2013 m. gegužės 16 d. pastato – poilsio pastato, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia; 318 582,02 Eur skolos priteisimo bei atsakovo B. Č. priešieškinį atsakovams A. S. ir M. S. dėl 137 569,50 Eur skolos pagal pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo.

6Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovų reikalavimo užtikrinimui areštavo atsakovų B. Č. ir Z. Č. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 318 582,02 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, o šio turto nesant arba esant nepakankamai, likusiai sumai areštavo atsakovams priklausančias pinigines lėšas, bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškovais.

7Atsakovas B. Č. kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti ieškovus A. S. ir M. S. įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 161 653 Eur, skirtų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimui. Nurodė, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto kilo reali nuostolių grėsmė. Asmenys (G. J. ir UAB „Egilora“), kurie naudojasi atsakovo turtu ir su turtu susijusia teritorija, nebepratęs 2016 metams šiuo metu galiojančių nuomos sutarčių. Atsakovo teigimu, nutraukus šiuos santykius, artimiausiu metu surasti kitus nuomininkus bus praktiškai neįmanoma, nes išviešintas arešto faktas nubaido potencialius nuomininkus. Įvertinus bylos sudėtingumą ir nagrinėjimo laiką, šie nuostoliai minimaliai gali sudaryti nuo 138 835 Eur iki 166 602 Eur. Taip pat atsakovas nurodė, kad jis yra gavęs iš KU ,,Memelio taupomoji kasa“ paskolą pagal 2013 m. sausio 31 d. paskolos sutartį, todėl, siekdamas atsiskaityti su kreditoriumi, planavo parduoti ( - ) esančius statinius, kurių vertė 578 000 Eur. Dėl to kreipėsi į antstolį su prašymu – atlaisvinti nuo arešto statinius, esančius adresu: ( - ). Atsakovo teigimu, dėl pritaikytų turto areštų statiniams, jis realiai gali patirti nuostolių, kurių minimali suma apima palūkanas, kurias atsakovui reikia sumokėti nuo datos, kada jis realiai gali parduoti minėtus statinius iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo pabaigos. Pirkėjui sumokėjus turto kainą, atsakovas tą pačią dieną grąžintų KU ,,Memelio taupomoji kasa“ paskolos likutį ir jam nebereikėtų mokėti palūkanų už paskolą (tikėtina, nuo 2016 m. birželio 1 d.). Todėl nuostoliai kils laikotarpiui nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d., jie sudaro 8 935 Eur sumą.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrindė galimų nuostolių. Nors laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos atsakovo išnuomotam G. J. ir UAB ,,Egilora“ turtui, tačiau neaišku, kaip areštas nuomojamam turtui liečia nuomininkų teises ir teisėtus interesus. Arešto taikymo aspektas iš esmės yra svarbus tam, kad asmuo, kurio turto atžvilgiu taikytas areštas, jam nuosavybės teise priklausančio turto neperleistų tretiesiems asmenims ar kitaip nesinaudotų teise nustatyti daikto teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę, tokiu būdu apsunkindamas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Teismo vertinimu, neįrodyta, kad nuomos teisiniai santykiai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bus nutraukti (nepratęsti) ar sudaryti naujus nuomos santykius nebus jokios galimybės.

10Aplinkybes dėl atsiskaitymo su KU „Memelio taupomoji kasa“ iki 2016 m. gegužės mėnesio pardavus statinius, esančius ( - ), teismas laikė nepagrįstomis, deklaratyviomis, pernelyg abstraktaus pobūdžio ir savaime nepagrindžiančiomis galimų nuostolių realumo. Atsakovas ketinimą parduoti statinius išreiškė tik po Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. nutarties, kuria buvo areštuotas turtas. Be to, paskolos grąžinimo terminas 2023 m. vasario 10 d., jos grąžinimas užtikrintas nekilnojamuoju turtu, esančiu ( - ), įkeitimu (maksimaliąja hipoteka). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis yra užtikrinta hipoteka, tačiau atsakovo siekis panaikinti areštą turtui ( - ), parduoti ne hipoteka įkeistą turtą ir atsiskaityti su kreditoriumi KU ,,Memelio taupomoji kasa“ atspindi galimai nesąžiningus atsakovo veiksmus. Teismo vertinimu, tokiu būdu būtų pažeistas proporcingumo principas, skolininko ir kreditoriaus teisių bei teisėtų interesų pusiausvyra, iš esmės prioritetą suteikiant kredito unijai, kuriai paskolos grąžinimas ir taip yra užtikrintas. Teismas sprendė, kad argumentai dėl nuostolių užtikrinimo instituto taikymo neparemti jokiais objektyviais įrodymais, jog atsakovui nuostolių atsiradimas pakankamai akivaizdus ir kokio dydžio nuostoliai realiai galimi (CPK 178 str.). Atsakovas neįrodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti tam tikrų nuostolių.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

12Atsakovas B. Č. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismo motyvai neatitinka tikrovės, jie yra abstraktūs ir formalaus pobūdžio.
  2. Nuomininkų laiškai – įspėjimai dėl nuomos sutarčių nutraukimo įrodo jų ketinimus. Teismas ex officio privalėjo atsižvelgti į šiuos įspėjimus. Nutraukus nuomos teisinius santykius, įvertinus dabartines rinkos sąlygas, artimiausiu metu surasti kitus nuomininkus bus praktiškai neįmanoma, nes išviešintas turto arešto faktas nubaido potencialius nuomininkus.
  3. Apsisprendimas atsiskaityti iš pajamų, gautų pardavus turtą ( - ), o ne ( - ), yra apelianto kaip šių daiktų savininko laisvos valios teisėtas sprendimas. Todėl tai negali būti kliūtimi apeliantui parduoti nurodytą turtą. Palūkanos už paskolą yra papildoma finansinė našta. Dėl ieškovų veiksmų apeliantas negali grąžinti anksčiau laiko paskolos, todėl netenka galimybės sumažinti finansinės naštos. Apelianto vertinimu, ši našta yra jo nuostoliai, kilę dėl ieškovų veiksmų.

13Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Skundo argumentai yra nepagrįsti, neatitinkantys nei teisinių, nei faktinių aplinkybių. Areštuoto turto saugotoju paskirtas apeliantas, todėl tik nuo jo valios ir pastangų priklauso areštuoto turto racionalus bei ekonomiškas naudojimas. Apeliantui nėra uždrausta turtą naudoti ekonominei veiklai, pvz. nuomai. Vien faktas, kad turtas yra areštuotas, nesudaro pakankamo pagrindo nuomininkui atsisakyti nuomos teisinių santykių, nes su nuomininko teisėmis ir pareigomis areštas nėra susijęs. Neatmestina galimybė, jog nuomininko sprendimą galėjo tiesiogiai įtakoti apelianto kaip nuomotojo veiksmai, bet ne turto areštas kaip lemiantis faktorius.
  2. Apeliantas antstolio A. M. vykdomojoje byloje yra pateikęs nekilnojamojo turto ( - ) turto vertinimą su tikslu, jog būtų išregistruotas turto areštas kitam apelianto turtui, tarp kurio ir pastatai ( - ). Apeliantas ėmėsi aktyvių veiksmų areštuoto turto masto sumažinimui, todėl apeliantui pagrindus, kad turto ( - )užteks ieškinio reikalavimams užtikrinti, jis galės laisvai disponuoti turtu ( - ). Tokia situacija reiškia, kad dėl taikomų areštų apeliantas negali patirti pagrįstų nuostolių.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

15CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

16Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17Atskirasis skundas netenkintinas.

18CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Šioje normoje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl tokių priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas turi būti užtikrinamas tuo atveju, jei atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuostolių atsiradimo tikimybė yra pakankamai tikėtina. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgą - Teismų praktika Nr. 34). Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014).

19Apeliantas būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą grindė dviem aplinkybėms: 1) nuomojamam nekilnojamajam turtui pritaikyti turto areštai, todėl nuomininkai nebepratęs 2016 metams galiojančių nuomos sutarčių, dėl ko apeliantas patirs nuostolius (negautos pajamos); 2) apeliantas negali parduoti areštuoto nekilnojamojo turto ( - )ir gautomis lėšomis atsiskaityti su kreditoriumi KU „Memelio taupomoji kasa“, dėl ko patirs nuostolius, nes privalės mokėti palūkanas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas neįrodė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje gali atsirasti tam tikrų nuostolių, apelianto argumentai deklaratyvūs, todėl prašymą atmetė. Apeliantas, kvestionuodamas šią teismo išvadą, atskirajame skunde iš esmės atkartoja pareikštame prašyme nurodytas aplinkybes, jo nuomone, pagrindžiančias nuostolių užtikrinimo reikalingumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo kitokioms išvadoms nei padarė pirmosios instancijos teismas.

20Apelianto nurodomas aplinkybes, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bus nutraukti nuomos teisiniai santykiai, o sudaryti naujas nuomos sutartis nebus jokių galimybių, pirmosios instancijos teismas vertino kaip neįrodytas. Teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantui uždrausta areštuotu nekilnojamuoju turtu disponuoti, t. y. perleisti, įkeisti ar kitaip jį suvaržyti, tačiau taikytas turto areštas neįtakoja nuomos teisinių santykių, kitaip tariant, aplinkybė, kad nuomojamas turtas areštuotas, objektyviai neturėtų teikti nuomininkams pagrindo, nesant išskirtinių aplinkybių, nutraukti (nepratęsti) nuomos sutarčių. Apelianto pateikti įrodymai - nuomininko G. J. 2015 m. rugpjūčio 27 d. pranešimas bei UAB „Egilora“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. įspėjimas, kuriais nuomininkai įspėja, kad nepanaikinus arešto jie atsisakys nuomos sutarčių pratęsimo, nelaikytini pakankamai įtikinamais įrodymais, patvirtinančiais apelianto galimų nuostolių atsiradimą dėl nuomojamo turto atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Visų pirma, nors nuo įspėjimų iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio praėjo jau daugiau nei pusmetis, tačiau nepateikti įrodymai, kad nuomos teisiniai santykiai būtų nutraukti, kas leidžia abejoti dėl nuomos sutarčių nutraukimo (nebepratęsimo) ketinimų realumo apskritai. Antra, net jeigu G. J. ir UAB „Egilora“ nutrauktų nuomos sutartis su apeliantu, tai nėra pagrindo išvadai, kad būtent turto areštas būtų tikroji to priežastis. Pažymėtina, kad teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog įstatyme numatyta atsakovo teisė į nuostolių atlyginimo užtikrinimą sietina su galimybe padengti galimus nuostolius būtent dėl pritaikytų konkrečių laikinųjų suvaržymų, bet ne dėl kokių nors kitokių faktų ar įvykių, kurių įvykdymo tikimybė grindžiama vien prielaidomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2601/2011). Dėl to neįtikinamas ir apelianto argumentas, kad jam nebebus galimybės sudaryti naujų nuomos sutarčių, nes, kaip minėta, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nedraudžia apeliantui išnuomoti areštuotą turtą.

21Pirmosios instancijos teismas apelianto nurodomas aplinkybes dėl siekio parduoti areštuotą turtą (( - )), o gautomis lėšomis atsiskaityti su kreditoriumi, taip išvengiant finansinės naštos (palūkanų mokėjimo) pagrįstai laikė taip pat deklaratyvioms, abstraktaus pobūdžio ir savaime nepagrindžiančiomis galimų nuostolių realumo. Bet kuriuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, patikrinus tiek Turto arešto aktų registro duomenis, tiek Nekilnojamojo turto registro duomenis, matyti, jog turto areštas, taikytas Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartimi statiniams ( - ), yra išregistruotas dar 2015 m. rugpjūčio 13 d. (CPK 179 str. 3 d.). Taigi, apeliacinės instancijos teismo turimais duomenimis apeliantui ir nėra jokių kliūčių šiuo turtu disponuoti inter alia jį parduoti bei grąžinti kreditoriui paskolą anksčiau laiko, taip išvengiant palūkanų mokėjimo. Pastebėtina, kad byloje nėra ir jokių duomenų apie tai, kad apeliantas jau realiai ketino/turėjo galimybę parduoti areštuotą turtą ir tik būtent pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tam sukliudė, pats apeliantas nuostolius dėl palūkanų mokėjimo kildina tik nuo 2016 m. birželio 1 d., t. y. nuo datos, kada, jo teigimu, realiai turtas galėtų būti parduotas.

22Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto teiginiai dėl nuostolių užtikrinimo instituto taikymo yra deklaratyvūs ir nesuteikiantys pagrindo pripažinti, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apelianto nurodomi nuostoliai vertintini kaip pakankamai tikėtini (CPK 12 str., 178 str.).

23Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas, padarė teisingas išvadas. Todėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

25Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Sprendžiamas klausimas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų... 5. Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų A. S. ir M.... 6. Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi taikė laikinąsias... 7. Atsakovas B. Č. kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti ieškovus A. S.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi prašymo netenkino.... 10. Aplinkybes dėl atsiskaitymo su KU „Memelio taupomoji kasa“ iki 2016 m.... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai... 12. Atsakovas B. Č. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Kauno... 13. Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 17. Atskirasis skundas netenkintinas.... 18. CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl... 19. Apeliantas būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos... 20. Apelianto nurodomas aplinkybes, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos... 21. Pirmosios instancijos teismas apelianto nurodomas aplinkybes dėl siekio... 22. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto... 23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 25. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą....