Byla A-525-324-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko,

2sekretoriaujant Loretai Česnavičienei ,

3dalyvaujant pareiškėjai R. M.,

4atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos atstovei Molėtų žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistei Justinai Murauskaitei,

5tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. M., M. M., A. B., S. B., R. B., J. Š.

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 05 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-43-379-2010 pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas − Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. M., M. M., A. B., S. B., R. B., J. Š., dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėja R. M. (toliau ir – pareiškėjas, apeliantas) skundu (t. 1, b.l. 2-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Utenos apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjas − Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) 2008 m. spalio 14 d. rašte Nr.(3.19.)-10-658 Dėl Molėtų rajono ( - ) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo išdėstytą sprendimą.

10Pareiškėja nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 4 d. raštu kreipėsi į Utenos apskrities viršininko administraciją su skundu dėl Molėtų r. ( - ) žemės reformos žemėtvarkos projekto, pagal kurį jos paveldėtą sklypą atsisakė suprojektuoti taip, kad iš jo būtų priėjimas prie ( - ) ežero. Pareiškėja paaiškino, kad pretenduoja atkurti nuosavybės teises į senelės L. M. turėtą žemę. Savo reikalavimą pareiškėja grindė tuo, kad 2008 m. sausio 30 d. vykusiame pretendentų susirinkime dėl rėžiniuose kaimuose esančios žemės gražinimo pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus sprendimai buvo diktuojami projekto autoriaus R. S. ir Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų r. žemėtvarkos skyriaus specialisto S. T. Todėl buvo priimtas sprendimas neskirti žemės sklypų prie ( - ) ežero A. M., L. M. ir E. M. pretendentams, ( - ) teritoriją vadinamą ( - ) vertinti kaip atskirą teritorinį darinį ir ją padalinti burtu keliu traukiant sklypų eilės numerius tarp minėtų savininkų pretendentų. Tuo buvo siekiama, anot pareiškėjos, atriboti A. M., L. M. ir E. M. turėtus sklypus nuo ( - ) ežero.

11Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas − Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) atsiliepimu i skundą (t. 1, b.l. 17-19;) prašė skundo netenkinti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad buvusi žemės savininkė L. M. ( - ), Mindūnų s. Molėtų r., valdė 2 ha žemės sklypą. ( - ) buvo rėžinis ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 4 str. nuostatas rėžiniuose, tai yra į vienkiemius neišskirstytose kaimuose, žemė natūra gali būti grąžinama tik sudarius žemės reformos žemėtvarkos projektus. Šiems projektas ruošiant reikia vadovautis Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika. Pagal šią metodiką (61-62 punktai) numatyta, kad pretendentai, kurie pageidauja susigrąžinti nuosavybėn žemę, mišką ar vandens telkinį visus klausimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu sprendžia susirinkimų metu. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjos teiginys, kad sprendimai buvo diktuojami projekto autoriaus R. S. ir žemėtvarkos skyriaus specialisto S. T. neatitinka tikrovės. Be to, R. M. dalyvavo susirinkimuose ir jai buvo žinoma apie visus sprendimus. Buvo nuspręsta pretendentams į buvusių žemės savininkų A. M., L. M., E. M. valdytą žemę, žemės sklypų prie ežero neprojektuoti, nes jiems priklausantis visas žemės plotas turėjo būti grąžinamas ( - ). Pareiškėja buvo išrinkta atstovauti piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės L. M. turėtą žemę. Antrojo susirinkimo protokole nurodyta, kad žemės sklypų projektavimo eiliškumas ( - ), taip pat prie ( - ) ežero pakrantės buvo nustatytas burtų keliu. Be to, R. M. raštu atsisakė, kad būtų projektuojamas žemės sklypas prie ( - ) ežero. Protokole nebuvo nurodyta, kad atsisakius žemės sklypo prie ( - ) ežero galėtų būti projektuojamas sklypas prie ( - ) ežero. Pirmajame susirinkime priimtiems sprendimams prieštaravimų nebuvo. Pretendentams į buvusios žemės savininkės L. M. valdytą žemę buvo suprojektuoti 0,67 ha bei 1,33 ha žemės sklypai Nr. 746-12 ( - ). Su 0,67 ha sklypo ribomis, plotu bei išdėstymu R. M. sutiko.

12II.

13Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą 2010 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas − Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) atmetė, kaip nepagrįstą.

14Teismas nustatė, kad pareiškėja R. M. pretendavo atkurti nuosavybės teises į L. M. ( - ) Mindūnų sen. Molėtų r. valdytą 2 ha žemės sklypą. Minėtas kaimas buvo rėžinis. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 4 str. yra nurodyta, kad rėžiniuose, tai yra į vienkiemius neišskirstytose kaimuose, žemė natūra gali būti grąžinama tik sudarius žemės reformos žemėtvarkos projektus. Šiems projektas ruošiant vadovaujamasi Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika. Pagal šią metodiką (61-62 punktai) pretendentai pageidaujantis susigrąžinti žemę, mišką vieno kaimo teritorijoje, klausimus bei pasiūlymus dėl projektuojamų žemės sklypų dydžio, vertės aptaria ir išdėsto susirinkime, kurio metu vedamas protokolas. Teismas pažymėjo, kad pirmame susirinkime, vykusiame 2008 m. sausio 29 d. buvo aptarti žemės sklypų projektavimo principai ( - ) dalyje vadinamoje ( - ) ir prie ( - ) ežerų. Antrame susirinkime, vykusiame 2008 m. gegužės 9 d. buvo nuspręsta, kad žemės sklypų projektavimas ( - ) ir prie ( - ) ežero pakrantės eiliškumas nustatytas burtų keliu, o prie ( - ) ežero – kaip buvo numatyta pirmame susirinkime. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pretendentų susirinkimo protokolai, įsakymas, kurio patvirtintas žemėtvarkos projektas, nepanaikinti ir galiojantys, teismas padarė išvadą, kad atsisakymas suprojektuoti pareiškėjos prašomą žemės sklypą prie ( - ) ežero yra pagrįstas ir įpareigojimui tai atlikti pagrindo nėra.

15III.

16Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 2-4), kurio prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

171. Pareiškėja abejoja Utenos apskrities viršininko (teisių perėmėjas − Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) 2009 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 16-124 patvirtinto Molėtų r. Mindūnų kadastro vietovės rėžinio ( - ) žemės reformos žemėtvarkos projekto teisėtumu. Teigia, jog įrodinėti procese jai sukliudė atmesti prašymai patikslinti skundą. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas atmetė jos patikslintus skundus nepagristai. Pareiškėjos nuomone pirmos instancijos teisme buvo nepagristai atmesti jos prašymai iškviesti ir apklausti tam tikrus liudytojus, iškviesti ir apklausti žemėtvarkos projekto autorių, asmenis rašiusius pretendentų susirinkimo protokolą. Jos teigimu yra esminių pažeidimų susirinkimo dokumentuose. Pareiškėjos nuomone, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme neatitiko ABTĮ 81 str. keliamų reikalavimų, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

182. Pareiškėjos teigimu, Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 64 punktas numato baigtinį sąrašą žemės, miško grąžinimo variantų. Vadovaujantis tuo, kad per pretendentų susirinkimą, vykusį 2008 m. sausio 29 d. buvo nuspręsta projektuojamus žemės sklypus grąžinti pagal turėtos žemės plotą, anot pareiškėjos lemia tai, jog buvo pasirinktas metodikos 64.3 punktas, o ne 64.4 punktas. Anot pareiškėjos, darytina išvada, jog sprendimai dėl sklypų padalijimo negalėjo būti priimami, jei tai netenkina dalies pretendentų. Nustatyta žemėtvarkos projektų rengimo tvarka turi užtikrinti visų pretendentų interesų suderinimą bei žemės reformos tikslų įgyvendinimą. Taip pat pretendentų susirinkimai, anot pareiškėjos, negali siūlyti ir nustatyti tokios žemės sklypų formavimo tvarkos, kuri nenumatyta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje bei nustatyti nelygias atkūrimo sąlygas. Be to, pareiškėja nurodo, kad minėtos metodikos 47 punktas dėl ribų nustatymo, yra pagrindas visiems pretendentams suprojektuoti sklypus taip, kad ribotųsi su ežeru.

193. Pareiškėjos manymu, taip pat buvo pažeistos žemės reformos įstatymo 19 str. 1 d., 6 d. nuostatos įpareigojančios žemėtvarkos projekto rengimo ir tvirtinimo metu laikytis Vyriausybės nustatyta tvarka žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos projektų rengimo metodikos bei formuoti grąžinamus žemės sklypus racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį, kartu ir to paties įstatymo 20 str. numatantis žemėtvarkos projektų derinimo ir tvirtinimo tvarką.

204. Pareiškėjos manymu, buvo neteisingai išspręsti jos patikslintų skundų priėmimo ir prašymų atnaujinti praleistus terminus jiems ginčyti klausimai. Pareiškėjos apeliaciniame skunde tvirtinama esant buvus objektyvioms priežastims dėl kurių terminai turėjo būti teismo pratęsti.

215. Apeliaciniame skunde, pareiškėjos nuomone teismas nepagrįstai nepasisakė dėl visuomeninio intereso, anot jos esančio ginčo situacijoje.

22Atsakovas, Utenos apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas − Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), atsiliepime (t. II, b.l. 13-14) į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą. Atsakovas savo atsiliepime iš esmės remiasi tais pačiais argumentai, kuriais rėmėsi pirmos instancijos teisme.

231. Atsakovo nuomone, kadangi ginčo sklypas yra rėžiniame ( - ) Molėtų r., privalu vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 4 str. įtvirtinta nuostata, jog rėžiniuose kaimuose žemė grąžinama natūra tik pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurie turėtų būti rengiami pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodiką, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207.

242. Atsakovo manymu, minėto kaimo žemės reformos žemėtvarkos planai sudaryti laikantis nurodytos metodikos 61-66 punktais, procedūrinių pažeidimų ar ginčų nebuvo, o pareiškėja pasirašė ant pretendentų susirinkimų protokolų, taip patvirtindama savo sutikimą su projekte nustatytais principais ir priimtais sprendimais.

253. Nacionalinė žemės tarnyba mano, kad apeliantė neteisingai nurodo jog pasirinktas žemės grąžinimo variantas yra numatytas ne minėtos metodikos 64.4 punkte, o 64.3 punkte nurodytas variantas. Pagal Metodikos nuostatas rėžiniuose kaimuose išskirti tik du principai, t.y. 34.1 ir 34.3 punktuose. Nesutinkama ir su 47 punkto taikymu, kadangi jis nustato bendresnius reikalavimus.

264. Atsakovas, taip pat pažymėjo, kad per šio žemės reformos žemėtvarkos projekto viešąjį svarstymą pretenzijų ar pasiūlymų nėra gauta, tame tarpe ir iš pareiškėjos.

27Teisėjų kolegija konstatuoja:

28IV.

29Apeliacinis skundas atmestinas.

30Pareiškėja apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Iš bylos aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą priėmė pagrįstą sprendimą.

31Byloje nustatyta, kad pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į paveldėtą iš savininkės L. M. žemės sklypą, esanti ( - ) Mindūnų s., Molėtų r. Minėtas kaimas yra rėžinis (į vienkiemius neišskirstytas), todėl ginčo santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 4 straipsnio 4 dalis nuostatos, pagal kurias Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19, 20 ir 21 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje (Žin., 1998, Nr. 33- 882) patvirtintomis Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarka ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2006, Nr. 45-1638) (toliau ir – Metodika). Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus į vienkiemius neišskirstytų kaimų teritorijose laikomasi Metodikos 61-66 punktuose nurodytos tvarkos. Pagal šią tvarką suderinus projektą ir jį patikslinus pagal derinimo metu pateiktas pastabas (kai jos neprieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams), ne vėliau kaip per 10 dienų projektas (kopija) pateikiamas viešam visuomenės svarstymui. Pretendentai, pageidaujantys susigrąžinti žemę, mišką vieno kaimo teritorijoje, klausimus bei pasiūlymus dėl projektuojamų žemės sklypų išdėstymo ir dydžio (vertės) aptaria pretendentų susirinkime. Pagal faktines bylos aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus: susirinkimo protokolus (t. 1, b.l. 29-38, t. 1, b.l. 53-55), registracijos ir balsavimo sąrašus teismas daro išvada, jog pretendentų susirinkimai vyko pagal Metodikos nustatytus reikalavimus. Pretendentų susirinkimų metu aptarti žemės sklypų projektavimo principai ( - ) dalyje vadinamoje ( - ) ir prie ( - ) ežerų. Pareiškėja teismo ar ne teismo tvarka nėra nuginčijusi susirinkimų protokoluose užfiksuotų sprendimų, todėl Utenos apskrities viršininkas pagrįstai remdamasis minėtuose pretendentų susirinkimuose priimtais sprendimais 2009 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 16-124 patvirtino Molėtų r. Mindūnų kadastro vietovės į vienkiemius neišskirstyto (rėžinio) ( - ). žemės reformos žemėtvarkos projektą.

32Kadangi pirmos instancijos teisme pareiškėja praleido terminą skundui paduoti dėl minėto įsakymo panaikinimo, o atskirasis skundas dėl termino pratesimo nebuvo tenkinamas, teismas konstatuoja, kad remiantis visomis byloje ištirtomis aplinkybėmis ir įrodymais, bei remiantis tuo, kad ankščiau minėti pretendentų susirinkimų protokolai, taip pat įsakymas, kurio patvirtintas žemėtvarkos projektas, nepanaikinti ir galiojantys, o procesinės pareiškėjos priemonės šio klausimų išnaudotos, teismas daro išvadą, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Atsisakymas įpareigoti suprojektuoti pareiškėjos žemės sklypą prie ( - ) ežero yra pagrįstas, nes toks įpareigojimas prieštarautų tiek pretendentų susirinkimuose priimtiems sprendimams, tiek Molėtų r. Mindūnų kadastro vietovės į vienkiemius neišskirstyto (rėžinio) ( - ) žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniams.

33Atmetant apeliantės argumentus, kad buvo neteisingai išspręstas jos patikslintų skundų priėmimo ir prašymų atnaujinti praleistus terminus jiems ginčyti klausimas, kolegija pažymi, šie klausimai yra išspręsti įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (Nr. TA556-81/2009).

34Vertinant apeliantės teiginius, kad buvo pažeistas viešasis interesas, teismas pabrėžia, kad vadovaujantis ABTĮ 56 str. 1 d. nuostatomis teisę teisme ginti viešąjį interesą turi tik atpatinkamuose įstatymuose numatyti subjektai. Pareiškėja jokiu įstatymu nėra įgalinta ginti viešąjį interesą, todėl josios argumentai dėl viešojo intereso pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

35Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pagrindo nėra.

36Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d. 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

37Pareiškėjos R. M. apeliacinį skundą atmesti.

38Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Loretai Česnavičienei ,... 3. dalyvaujant pareiškėjai R. M.,... 4. atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos atstovei Molėtų žemėtvarkos... 5. tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. M., 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pareiškėja R. M. (toliau ir – pareiškėjas,... 10. Pareiškėja nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 4 d. raštu kreipėsi į Utenos... 11. Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas −... 12. II.... 13. Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą 2010 m.... 14. Teismas nustatė, kad pareiškėja R. M. pretendavo... 15. III.... 16. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 2-4), kurio prašo... 17. 1. Pareiškėja abejoja Utenos apskrities viršininko (teisių perėmėjas −... 18. 2. Pareiškėjos teigimu, Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m.... 19. 3. Pareiškėjos manymu, taip pat buvo pažeistos žemės reformos įstatymo 19... 20. 4. Pareiškėjos manymu, buvo neteisingai išspręsti jos patikslintų skundų... 21. 5. Apeliaciniame skunde, pareiškėjos nuomone teismas nepagrįstai nepasisakė... 22. Atsakovas, Utenos apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas... 23. 1. Atsakovo nuomone, kadangi ginčo sklypas yra rėžiniame ( - )... 24. 2. Atsakovo manymu, minėto kaimo žemės reformos žemėtvarkos planai... 25. 3. Nacionalinė žemės tarnyba mano, kad apeliantė neteisingai nurodo jog... 26. 4. Atsakovas, taip pat pažymėjo, kad per šio žemės reformos žemėtvarkos... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 28. IV.... 29. Apeliacinis skundas atmestinas.... 30. Pareiškėja apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį... 31. Byloje nustatyta, kad pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į... 32. Kadangi pirmos instancijos teisme pareiškėja praleido terminą skundui... 33. Atmetant apeliantės argumentus, kad buvo neteisingai išspręstas jos... 34. Vertinant apeliantės teiginius, kad buvo pažeistas viešasis interesas,... 35. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė... 36. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d. 1... 37. Pareiškėjos R. M. apeliacinį skundą atmesti.... 38. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą... 39. Nutartis neskundžiama....