Byla 2A-316-464/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Marijono Greičiaus, sekretoriaujant S. Rimavičiūtei, dalyvaujant ieškovui G. Z., jo atstovei adv. R. Narbutienei, atsakovei A. Z., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų G. Z. ir J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. Z. ir J. Z. ieškinį atsakovei A. Z. dėl uzufrukto panaikinimo ir iškeldinimo iš gyvenamojo namo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovai G. Z. ir J. Z. 2009-07-21 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 2-3), kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-4404-96/2007 nustatytą uzufruktą į G. Z. priklausantį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį ( - ), Vilniuje; 2) iškeldinti atsakovę iš atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančio ( - ), Vilniuje bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2008-10-23 paveldėjimo pagal testamentą pagrindu jiems nuosavybės teisme priklauso po ½ dalį 68,71 kv.m. pastato – gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje. Kadangi atsakovė su nepilnamečiais vaikais I. Z., gim. ( - ) ir A. Z., gim. ( - ), neturėjo kito gyvenamojo būsto, kuriame galėtų gyventi po santuokos su G. Z. nutraukimo, Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismas savo iniciatyva 2007-10-08 sprendimu nustatė uzufruktą į minėtą būstą. 2008-02-08 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teisę į 3/16 dalis 109,78 kv.m. gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių, esančių ( - ), Vilniuje, o 2009-01-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovė įsigijo ½ dalį namo ( - ), Vilniuje, t.y. jai nuosavybės teise priklauso 11/16 dalies minėto gyvenamojo namo ir 3/16 dalys priklausinių. Todėl dabar atsakovei priklauso didesnė dalis gyvenamojo ploto, nei pačiam ieškovui G. Z., kur ši su vaikais ir gali gyventi.

4Atsakovė A. Z. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 18-19) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad su vaikais – dukra I. Z., kuri jau pilnametė, ir sūnumi A. Z., kuriam dabar 14 m., gyvena Vilniuje, ( - ), uzufrukto teise. Šis namas šildomas krosnimis, vaikai užima vieną kambarį, ji - kitą, o ieškovo G. Z. kambaryje jie negyvena, nes šis kai kada lieka nakvoti name. Nors 2008-02-08 paveldėjo dalį namo Vilniuje, ( - ), o 2009-01-07 dar dalį šio namo nusipirko norėdama, kad vaikai, pasibaigus uzufruktui, turėtų kur gyventi, tačiau įsigyto namo dalis yra avarinės būklės ir visiškai negyvenama. Teisme papildė, kad namą po truputį remontuoja, jau pakeistas stogas, išlygintos sienos, nupirktos durys, tačiau name nėra šildymo, vandens, tik neseniai sutvarkyta elektra, nėra būtinų baldų, virtuvės. Jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1300 Lt, ieškovo G. Z. – 1600 Lt. Kadangi dukra jau pilnametė, jai išlaikymo G. Z. neteikia. Atsakovei vienai sunku remontuoti namo dalį, išlaikyti dukrą, be to, ieškovas yra įsiskolinęs išlaikymą sūnui 3000 Lt. Todėl nesutinka, kad būtų panaikintas uzufruktas ir ji iškeldinta iš namo ( - ), Vilniuje. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ja, o sąlygų gyventi ( - ), Vilniuje su vaikais kol kas nėra.

5Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė ieškinį atmesti (b.l. 32-33). Nurodė, jog nepilnamečio vaiko interesai būtų pažeisti, jeigu jo motina, atsakovė A. Z., būtų iškeldinta iš namo ( - ), Vilniuje. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, atsakovei uzufrukto teise leidus su vaikais gyventi ( - ), Vilniuje iki vaikų pilnametystės. Pažymėjo, kad atsakovė rūpinasi vaikų interesais, įsigijo dalį būsto Vilniuje, ( - ), kuris šiuo metu yra remontuojamas ir kol kas nėra tinkamas gyventi su vaikais. Šiuo metu vaiko interesai reikalauja palikti galioti uzufruktą iki atsakovė sudarys vaikui tinkamas sąlygas gyventi name ( - ), Vilniuje.

6Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-02-22 sprendimu (b.l. 52-54) ieškovo G. Z. ir J. Z. ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007-10-08 sprendimu nustatytas uzufruktas į ieškovui G. Z. priklausantį namą su ūkiniais pastatais, esantį ( - ), Vilniuje, iki vaikų pilnametystės negali būti panaikintas, o atsakovė A. Z. negali būti iškeldinta iš ieškovams bendrosios nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais (CK 4.150 str.1 d. 8 p.). Teismas pažymėjo, jog A. Z. yra nepilnametis (gim. ( - )), todėl atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. įtvirtintą vaiko teisę į gyvenamąjį būstą bei JT vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d., kurioje nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, nesant galimybės atsakovei su nepilnamečiu vaiku gyventi nepritaikytose patalpose ( - ), Vilniuje, sprendė, jog panaikinti uzufruktą bei iškeldinti atsakovę iš minėto namo nėra teisinio pagrindo.

7Ieškovai G. Z. ir J. Z. apeliaciniu skundu (b.l. 57-60) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-02-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Tvirtina, jog atsakovei nuosavybės teise įgijus 11/16 dalies gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje, Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007-10-08 sprendimu nustatytas uzufruktas panaikintinas, kadangi tiek atsakovė, tiek nepilnametis sūnus jau turi kitą gyvenamąją vietą. Todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007-10-08 sprendimu nustatytą uzufruktą į gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį ( - ), Vilniuje. Atsakovė, įsigijusi nekilnojamąjį turtą, piktnaudžiauja savo padėtimi ir delsia daryti remontą, kad užtikrintų tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiams A. Z.. Pažymi, kad jiems nuosavybės teise priklausantis namas, kaip ir atsakovės įsigytasis, yra be patogumų ir šildomas krosnimi. Dėl šios priežasties teismas, priimdamas sprendimą, turėjo nepažeisti abiejų proceso šalių teisių – tiek ieškovų nuosavybės teisės, tiek ir nepilnamečio teisės į gyvenamąjį būstą. Kadangi atsakovės įsigytam būstui reikalingas remontas (pakeisti, duris, sudėti grindis, suremontuoti krosnį ir įsigyti baldus) nėra ilgai trunkantis, teismui nenustačius atsakovei termino gyvenimo sąlygoms jai nuosavybės teise priklausančiame name sudaryti, buvo šiurkščiai pažeistos ieškovo J. Z., kuris nėra susijęs su uzufrukto nustatymo byla, teisės ir teisėti interesai. Pažymi, jog atsakovė, uzufrukto teisėmis gyvendama ieškovams priklausančiame gyvenamajame name, turi pareigą remontuoti uzufrukto objektą, kiek tai yra būtina jo normaliai būklei užtikrinti, tačiau nuo uzufrukto nustatymo pradžios nėra dariusi einamojo remonto, kas mažina jos naudojamo turto vertę ir tuo pačiu pažeidžia ieškovų turtinius interesus.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nustato apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir motyvai, jeigu priešingo nereikalauja viešasis interesas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

10Nagrinėjamojoje byloje spręstini klausimai dėl prielaidų nepilnamečių apelianto G. Z. vaikų interesais nustatytam uzufruktui pasibaigti buvimo ar nebuvimo, dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą bei įrodymų vertinimą, taikymo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus kaip visumą, teisingai nustatė teisiškai reikšmingą faktą, kad sąlygos nustatytam teismo sprendimu uzufruktui pasibaigti dar nesusiklostė (CPK 185 str.). Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

11Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendime padaryta išvada, kad sąlygų nepilnamečiam vaikui gyventi jo motinos įsigytoje namo ( - ), Vilniuje dalyje kol kas nėra, o tai reiškia, kad ši patalpa neatitinka gyvenamosios patalpos sąvokos, jokių įrodymų tokiai teismo išvadai paneigti nepateikia. Galiojantis šalių rungimosi byloje principas (CPK 12 str., 178 str.) suponuoja būtent apeliantams pareigą paneigti Vaiko teisių apsaugos skyriaus inspektorės surašytas Buities tyrimo akte pastabas apie šių patalpų būklę ir visišką netinkamumą jose vaikui gyventi (b.l. 37). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir atsakovės paaiškinimų turinį, pagrįstai atsižvelgė į institucijos, įtrauktos išvadai duoti, - Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu (b.l. 32-33, 34-37) bei teismo posėdyje žodžiu išdėstytus argumentus, jog tinkamų sąlygų vaikui gyventi motinai nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje nėra, iki joje nebus atliktas kapitalinis remontas. Teisėjų kolegija priima domėn pirmosios instancijos teisme (b.l.28) bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės įvardintas aplinkybes, kad greitai atlikti tokį remontą ir išsikelti iš buvusiam sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančių patalpų jai kliudo lėšų stygius, paties apelianto išlaikymo pareigos nevykdymas, dėl ko susidarė įsiskolinimas, bei tai, kad namo dalis įgyta paėmus paskolą ir šią taip pat atsakovei privalu dengti, mokant kasmėnesines įmokas. Taigi vien aplinkybė, kad atsakovė, siekdama ateityje išspręsti vaikų apgyvendinimo klausimą, pagal išgales tuo rūpinasi ir įgijo nuosavybėm patalpas, kurias įrengus bus galima gyventi, neleidžia traktuoti jos elgesio kaip piktnaudžiavimo teise ar panaikinti nustatytą uzufruktą. Nuoroda skunde, kad nėra nustatytas uzufrukto terminas, teisiškai nekorektiška – toks terminas, nustatant uzufruktą, buvo nustatytas - iki abiejų vaikų pilnametystės. Kolegija pabrėžia, kad vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas vystytis, kad jis užaugtų sveika, intelektuali, dorovinga bei tvirta asmenybe, o už tokių sąlygų užtikrinimą atsakingi abu vaiko tėvai, o ne tik tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

12Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo motyvais, kad teismo sprendimu yra pažeidžiami apelianto J. Z., kuris neturi pareigos rūpintis nepilnamečio A. Z. interesais, turtinės teisės ir turtiniai interesai. Viena vertus, byloje neginčijama, kad J. Z. pats negyvena ir neketina gyventi paveldėtoje namo dalyje. Kita vertus, nėra įrodyta, kad apeliantai būtų tarpusavyje sutarę ar nustatę naudojimosi paveldėto namo dalimis tvarką, o atsakovė su vaikais apsigyveno būtent J. Z. atitekusioje namo dalyje. Taigi nėra jokių faktinių duomenų konstatuoti jo, kaip savininko, teisės valdyti ar naudotis nuosavybės teisės objektu pažeidimą (CK 4.37 str. 1 d.). Akivaizdu, kad disponavimo teisė, kaip savarankiška savininko teisė, taip pat nėra kvestionuojama ar pažeista, todėl šio apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

13Nagrinėjamojoje byloje kolegija pasisako ir šalių bylinėjimosi išlaidų kompensavimo aspektu. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos tik tuomet, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 str. 1 d. kontekste šaliai, kurios naudai pirmosios instancijos teismas išsprendė bylą, laikytina atsakovė. Ji patyrė 500 Lt atsiliepimo į ieškovų ieškinį rengimo išlaidų (b.l. 24). Ir nors atsiliepime buvo suformuluotas prašymas priteisti jai iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas, esant pateiktiems jų dydį pagrindžiantiems įrodymams, pirmosios instancijos teismas atstovavimo išlaidų kompensavimo atsakovei klausimo iš viso nenagrinėjo ir neišsprendė, pasisakydamas tik dėl pagrindo kompensuoti ieškovų patirtas išlaidas nebuvimo. Todėl šią pirmosios instancijos teismo klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas (CPK 93 str. 4 d.) - iš esmės nekeičiant pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, kolegija jo rezoliucinę dalį papildo, priteisdama iš abiejų ieškovų po 250 Lt atsakovės naudai atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

14Skundo nepatenkinus, iš apeliantų lygiomis dalimis valstybės naudai taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 12,55 Lt (b.l. 73) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.), t.y. po 6,28 Lt iš kiekvieno.

15Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

16Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

17Priteisti iš G. Z. ir J. Z. po 250 litų advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų A. Z. naudai.

18Priteisti iš G. Z. ir J. Z. po 6,28 litus iš kiekvieno pašto išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai