Byla N-63-4376-10
Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarimo M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarimo M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4

5Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas 2009 m. spalio 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. B. dėl to, kad jis tą pačią dieną vairuodamas automobilį atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį, apgadindamas abu automobilius, vengė neblaivumo patikrinimo, automobilį vairavo neapsidraudęs privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu ir pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 18 ir 238 punktų reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalį, 1241 straipsnio 6 dalį, 126 straipsnio 4 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį.

6II.

7

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. vasario 18 d. nutarimu M. B. už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 100 Lt baudą, už ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 30 Lt baudą, už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 2 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 1 500 Lt baudą. Skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 2 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

9Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytoju apklaustas Ž. S. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugas, jis suinteresuotas duoti pastarajam naudingus parodymus. Todėl teismas M. B. ir Ž. S. parodymus, kad automobilį vairavo Ž. S., vertino kritiškai. Pažymėjo, kad nukentėjusioji R. D. matė, kaip iš į jos vairuotą transporto priemonę atsitrenkusio automobilio vairuotojo vietos išlipo M. B., o kitas vyriškis sėdėjo keleivio vietoje. Nustatė, kad nepilnai užpildytoje eismo įvykio deklaracijoje automobilio Audi 80 Avant vairuotoju nurodytas M. B., kuris tik atvykus policijos pareigūnams ir nepavykus su nukentėjusiąja susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių, pradėjo neigti vairavęs automobilį. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog automobilį vairavo M. B. ir kad jis kaltas dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo.

10III.

11

12Apeliaciniu skundu M. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarimu skirtą administracinę nuobaudą - 2 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Teigia, kad nukentėjusioji, jo automobilį galėjusi matyti tik per galinio vaizdo veidrodėlį, supainiojo jo išlipimo iš automobilio pusę. Pažymi, kad jam priėjus, nukentėjusioji dar sėdėjo automobilyje. Paaiškina, kad Ž. S. važiavo savo gyvenamosios vietos Žirmūnų gatvėje link. Tvirtina, kad su nukentėjusiąja buvo susitarta dėl žalos atlyginimo nedraudiminiu būdu, todėl eismo įvykį policijos pareigūnai įformino atbuline data.

13Nukentėjusioji R. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad labai aiškiai matė, kaip iš automobilio vairuotojo pusės išlipo M. B., tuo tarpu keleivio pusėje sėdėjęs asmuo po kurio laiko dingo. Pažymi, kad M. B. neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, todėl eismo įvykio deklaracijos užpildyti buvo neįmanoma. Pabrėžia, kad tik iškvietus policijos pareigūnus M. B. pradėjo neigti vairavęs savo automobilį.

14Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo M. B. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi objektyviais įrodymais. Pažymi, kad pagal KET 232 punktą dėl eismo įvykio aplinkybių nebuvo sutarta, todėl apgadinto automobilio vairuotoja pagrįstai į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Apeliacinis skundas netenkinamas.

18Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu M. B. pripažintas kaltu dėl to, kad vairuodamas automobilį atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį, apgadindamas abu automobilius (ATPK 127 straipsnio 2 dalis), vengė neblaivumo patikrinimo (ATPK 126 straipsnio 4 dalis), automobilį vairavo neapsidraudęs privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu (ATPK 123 straipsnio 5 dalis) ir dėl to, kad policijos pareigūnams pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą (ATPK 1241 straipsnio 6 dalis).

19Nors apeliantas M. B. neigia vairavęs automobilį, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą, sprendžia, jog apelianto padarytus pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 3, 4), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausančio automobilio Toyota Prius galinis bamperis (b. l. 5), apgadinto automobilio vairuotojos R. D. rašytinis paaiškinimas ir teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuriais ji kategoriškai patvirtino mačiusi iš automobilio vairuotojo vietos išlipantį administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kai tuo tarpu keleivio vietoje sėdėjo kitas asmuo (b. l. 6, 28) bei pradėta pildyti eismo įvykio deklaracija, kurioje automobilio Audi 80 vairuotoju nurodytas M. B. (b. l. 8). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios R. D. parodymais. R. D. paaiškino, jog M. B. priėjus prie jos vairuoto automobilio, ji iš savo automobilio išlipo ir automobilio Audi 80 keleivio vietoje matė sėdintį kitą asmenį. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusioji galėjo suklysti nurodydama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išlipo būtent iš automobilio vairuotojo pusės. Pažymėtina, kad nukentėjusios paaiškinimą, jog M. B. pradėjo neigti vairavęs automobilį tik iškvietus policijos pareigūnus, patvirtina ir byloje esanti pradėta pildyti eismo įvykio deklaracija, kurioje automobilio Audi 80 vairuotoju nurodytas M. B. (b. l. 8). Todėl apelianto ir liudytoju apklausto Ž. S. parodymai, kad automobilį Audi 80 eismo įvykio metu vairavo Ž. S., vertinti kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirinkta gynybos pozicija bei Ž. S. siekis padėti draugui M. B. išvengti administracinės atsakomybės. Pabrėžtina, kad vien tai, jog automobiliu M. B. ir Ž. S. važiavo link Ž. S. gyvenamosios vietos, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad Ž. S. sėdėjo automobilio keleivio vietoje.

20Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog eismo įvykį policijos pareigūnai užfiksavo įvykio dalyviams jau susitarus dėl žalos atlyginimo. KET 232 punktas numato, kad jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Nagrinėjamu atveju susitarimą dėl eismo įvykio aplinkybių patvirtinantis dokumentas – eismo įvykio deklaracija užpildyta nebuvo. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, eismo įvykio dalyviai nesutarė dėl padarytos žalos atlyginimo, kadangi M. B. nebuvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Todėl pagal minėtą KET 232 punktą, eismo įvykio dalyviams kilo pareiga į įvykio vietą kviesti policiją.

21Tai, kad M. B., pažeisdamas KET 18 punkto reikalavimus, atsisakė tikrintis neblaivumą ir taip padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2) bei policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 3, 4). Šios aplinkybės iš esmės neneigė ir pats apeliantas.

22Remdamasi išdėstytomis aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. B. kaltė dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 1241 straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. B. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas apliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

24M. B. apeliacinį skundą atmesti.

25Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

26Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai