Byla 2A-416-467/2013
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – A. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Andrutės Kalinauskienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – A. K..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas Panevėžio apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas 2011 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 8803,55 Lt nuotolių atlyginimui. Nurodė, jog 2010 m. lapkričio 21 d. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis patrulis A. K., dirbdamas ekipaže su patruliu G. M., specialiuoju automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), budėtojo nurodymu vyko į Biržų rajone esantį Kadarų kaimą ir Galvokų kaime, važiuojant žvyruotu keliu, užvažiavus ant kelio nelygumų, prakirto variklio karterį. Tuo pačiu buvo sugadintas ir automobilio variklis. Eismo įvykio metu automobilis buvo draustas transporto priemonių draudimu. Apie įvykį pranešta draudikui (atsakovui). Atsakovas 2010 m. gruodžio 22 d. raštu sutiko sumokėti už automobilio variklio dugninės keitimą darbus atlikusiai G. V. automobilių remonto įmonei 1512,54 Lt, taip pat nurodė, jog dėl atlyginimo už variklio remontą ar jo keitimą bus sprendžiama atlikus ekspertizę. Atsakovas 2011 m. sausio 28 d. raštu atsisakė apmokėti variklio remonto išlaidas, remdamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.021 punktu 11.1.1. Ieškovas atliko tarnybinį patikrinimą dėl įvykio ir 2011 m. vasario 25 d. išvada A. K. kaltė nenustatyta. A. K. ir kartu važiavęs G. M. paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 21 d. apie 14 val., važiuojant žvyruotu keliu, automobilio priekinė dalis atsitrenkė į kelio nelygumus. Po smūgio jie išlipo iš automobilio jį apžiūrėjo. Tepalai nevarvėjo, automobilio prietaisų signalinė lemputė nedegė. Pavažiavus apie du kilometrus, užsidegė tepalų kontrolinė lemputė. A. K. sustojo, išjungė variklį. Apie gedimą buvo pranešta budėtojui V. M.. Automobilis buvo partemptas į Biržų rajono policijos komisariato garažą. Kadangi A. K., pastebėjęs, jog užsidegė automobilio tepalų kontrolinė lemputė, tuoj pat sustabdė automobilį ir toliau nebevažiavo, t.y. ėmėsi visų protingų ir prieinamų priemonių, stengdamasis sumažinti nuostolių dydį, todėl ieškovas draudimo taisyklių 13.2.11.1 punkto nepažeidė. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato 2010 m. gruodžio 7 d. viršininkas patvirtino nutarimą, kuriuo administracinės teisenos byla A. K. nepradėta, kadangi Kelių eismo taisyklių reikalavimų jis nepažeidė. Automobilio remonto darbus už 12860,68 Lt atliko UAB „Artra“. Kadangi UAB „Artra“ tuo pačiu atliko ir daugiau darbų, tiesiogiai nesusijusių su kito variklio įdėjimu ir remontu, todėl sąskaitoje faktūroje nurodyta suma mažinama ir prašoma priteisti 8803,55 Lt.

6Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovas, išmokėdamas tiesiogiai automobilį remontavusiai G. V. automobilių remonto įmonei 1512,54 Lt draudimo išmoką, tinkamai ir visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal draudimo sutartį. Kita reikalaujama priteisti suma yra nepagrįsta, nes draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė Draudimo sąlygų 13.2.11.1 punkte nurodytų reikalavimų, t.y. atsitikus draudiminiam įvykiui imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolio dydį. Automobilio vairuotojas, pamatęs, kad užsidegė automobilio tepalų kontrolės lemputė, toliau važiavo, o ne sustojo. Tai patvirtina techninės ekspertizės aktas dėl automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio gedimo priežasčių nustatymo. Ekspertizės akto išvada teigia, kad variklis buvo sugadintas eksploatuojant jį be alyvos variklio tepimo sistemoje, nes, pramušus variklio karterio dugninę, išbėgus alyvai, sumažėjus slėgiui ir nekreipiant dėmesio į degančią perspėjimo lemputę automobiliu buvo važiuojama toliau. Atsakovas tiesiogiai dėl vairuotojo elgesio atsiradusios žalos atlyginti negali.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pripažino, jog tiek techninės ekspertizės aktas, kaip rašytinis įrodymas, tiek liudytojo V. V. paaiškinimai patvirtina tai, kad automobilis buvo kurį laiką eksploatuojamas jo variklio sistemoje neleistinai sumažėjus alyvos kiekiui. Kadangi alyvos slėgio kontrolės lemputė automobilyje veikė, todėl ji negalėjo neužsidegti sumažėjus variklyje alyvos slėgiui, o, užsidegus šiai lemputei, vairuotojas privalėjo tuoj pat sustoti ir išjungti variklį. Jeigu tai būtų buvę padaryta, automobilio variklis nebūtų buvęs perkaitintas. Tačiau šiuo atveju iš techninės ekspertizės akto akivaizdu, kad variklis buvo perkaitintas, vadinasi, juo buvo važiuojama, nepaisant to, kad dega automobilio lemputė, informuojanti apie alyvos kiekio sumažėjimą sistemoje. Teismas konstatavo, jog tokiais veiksmais vairuotojas ne tik pažeidė Draudimo taisyklių 13.2.11.1 punkte numatytą pareigą, bet ir CK 6.1013 straipsnio 3 dalyje numatytą aplinkybę, kai su draudiku susijęs asmuo sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių žalai sumažinti ar išvengti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai, remdamasis draudimo taisyklių 11.1 punktu, atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką už variklio remonto darbus.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas Panevėžio apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti. Tiek atliekančiam tarnybinį patikrinimą asmeniui, tiek teismo posėdžio metu A. K. vienodai aiškino, kad, užsidegus automobilio tepalų kontrolinei lemputei, tuoj pat sustojo. Teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad pagal automobilio Škoda Octavia eksploatacijos instrukciją, pirmiausia turėjo užsidegti geltona lemputė, o vėliau ir raudona kartu su garsiniu signalu. Nepastebėti degančios raudonai lemputės buvo neįmanoma. Teismas, atmesdamas ieškinį, kaip pagrindiniu įrodymu vadovavosi 2011 m. sausio 7 d. techninės ekspertizės aktu, vienašališkai surašytu UAB „Auto ekspertas“ V. V., tačiau nesivadovavo trečiojo asmens A. K. bei liudytojo G. M. parodymais. Nei šis aktas, nei vėliau pateiktos nuotraukos negali būti neginčijamu įrodymu, kad policijos pareigūnas pažeidė automobilio eksploatavimo taisykles. V. V. UAB „Lietuvos draudimas“ yra nuolat kviečiamas kaip ekspertas, todėl neabejotina, kad tarp jo ir draudimo bendrovės yra geri santykiai. Nors ekspertizės akte ir nurodoma, kad, atliekant ekspertizę dalyvavo ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas, tačiau ekspertizės akte jo parašo, kaip dalyvavusio atliekant ekspertizę, nėra. Pateiktos nuotraukos taip pat kelia abejonių, kadangi nėra sunumeruotos, nėra fotografavimo datų. Neaišku, ar visos nuotraukos yra to automobilio, kuris aprašomas ekspertizės akte.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog, sprendžiant šį ginčą, automobilio vairuotojo kaltės buvimas ar nebuvimas dėl paties eismo įvykio kilimo teisinės reikšmės neturi. Šiuo atveju teisiškai reikšmingas yra draudimo sutarties pažeidimas, eksploatuojant automobilį po įvykio ir tokiu būdu padidinant kilusią žalą. Atliekant tarnybinį patikrinimą, iš esmės buvo vertinama, ar A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, ar jo veiksmuose nėra tyčinės veikos požymių - tačiau nebuvo vertinamas galimas draudimo sutarties pažeidimas. Ekspertizės aktą surašė asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją, eksperto išvada buvo pateikta, atlikus išsamų tyrimą, ekspertas nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo pateikta išvada turi didesnę įrodomąją galią nei liudytojo G. M. ir trečiojo asmens A. K. parodymai. Jei ieškovas nesutiko su ekspertizės akto išvadomis, jis galėjo prašyti teismo paskirti ekspertizę. Ieškovas apeliaciniame skunde nepaaiškino, kokią teisinę reikšmę turėtų nuotraukų sunumeravimas, vertinant technines variklio gedimo priežastis, taip pat nenurodo, kurių konkrečiai nuotraukų autentiškumas jam kelia abejonių.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

15Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ 2010 m. vasario 4 d. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria nuo 2010 m. vasario 18 d. iki 2011 m. vasario 17 d. transporto priemonių draudimu buvo apdrausta ieškovui priklausanti transporto priemonė Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15). Sutartis buvo sudaryta pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2009 m. rugsėjo 30 d. redakcija, galiojanti nuo 2009 m. spalio 12 d., b.l. 32-45). Trečiajam asmeniui A. K. 2010 m. lapkričio 21 d., važiuojant žvyruotu keliu, buvo kliudyta automobilio dugninė, prakirstas automobilio karteris ir sugadintas variklis (b.l. 5). Atsakovas, gavęs ieškovo prašymą atlyginti žalą, 2010 m. gruodžio 22 d. pranešimu informavo, jog apskaičiavo 1512,54 Lt draudimo išmoką už automobilio variklio dugninės keitimą, o nuostolio atlyginimo klausimas už variklio remontą (keitimą) bus sprendžiamas atlikus ekspertizę variklio sugadinimo priežasčiai nustatyti (b.l. 16). Atsakovas 2011 m. sausio 28 d. pranešimu informavo ieškovą, jog atsisako išmokėti draudimo išmoką už nuostolius, atsiradusius dėl automobilio variklio remonto (keitimo), remdamasis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021, kurių 11.1.1 punktas, nurodo, jog draudimo išmoka nemokama, jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė draudimo sąlygų 13.2.11.1 punkte nurodytų reikalavimų - imtis visų protingų ir prieinamų priemonių, stengiantis sumažinti nuostolių dydį (b.l. 17). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo 8803,55 Lt variklio remonto išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog automobilio vairuotojas automobilį eksploatavo jo variklio sistemoje neleistinai sumažėjus alyvos kiekiui, konstatavo, jog tokiais veiksmais vairuotojas ne tik pažeidė Transporto priemonių draudimo taisyklių 13.2.11.1 punkte numatytą pareigą, bet ir CK 6.1013 straipsnio 3 dalyje numatytą aplinkybę, kai su draudiku susijęs asmuo sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių žalai sumažinti ar išvengti, ir todėl ieškinį atmetė. Ieškovas su tokia teismo išvada nesutinka apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, tačiau juos teisėjų kolegija atmeta.

16Apeliantas skunde tvirtina, jog dėl įvykio buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir pagal 2011 m. vasario 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.50-IS-40 A. K. kaltė nenustatyta. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovo automobilis buvo apdraustas pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2009 m. rugsėjo 30 d. redakcija, galiojanti nuo 2009 m. spalio 12 d.), kurių 7.1 punkte numatyta, jog draudžiamasis įvykis yra apdraustos transporto priemonės sunaikinimas ir sugadinimas dėl bet kokių staiga ir netikėtai įvykusių atsitikimų arba vagystė. Minėtų taisyklių 11.1 punktas numato, jog draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama, jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė Draudimo sąlygų 13.2.11.1 ir 13.2.11.2 punktuose numatytų reikalavimų. Taisyklių 13.2.11.1 punktas numato su draudimo sutartimi susijusių asmenų teises ir pareigas atsitikus draudžiamajam įvykiui, t.y. pareigą atsitikus draudiminiam įvykiui imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydį. CK 6.1013 straipsnio 1 dalis numato, jog, įvykus draudiminiam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui buvo duoti. Ieškovo 2011 m. vasario 25 d. atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog manytina, kad A. K., tęsdamas automobilio eksploataciją, kaip pats teigia, vizualiai apžiūrėjęs automobilį po smūgio į apatinę variklio dalį ir dar važiuodamas apie du kilometrus, neįvertino galimo variklio gedimo ir tuo padarė žalą, kurios draudimo bendrovė nepripažino draudiminiu įvykiu. Šioje išvadoje ieškovas taip pat pripažino, jog trečiasis asmuo A. K. Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Atsakovas nagrinėjamu atveju atsisakė mokėti draudimo išmoką dėl to, jog automobilio vairuotojas pažeidė draudimo taisyklių 13.2.11.1 punktą, numatantį draudėjo ar su juo susijusių asmenų pareigą, atsitikus draudiminiam įvykiui, imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydį. Tokios pareigos nesilaikymas akivaizdžiai nėra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl aplinkybė, kad ieškovo 2011 m. vasario 25 d. atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog automobilio vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių, nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog automobilio vairuotojas taip pat nepažeidė draudimo taisyklių 13.2.11.1 punkto reikalavimų.

17Su apelianto skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai kaip pagrindiniu įrodymu vadovavosi 2011 m. sausio 7 d. techninės ekspertizės aktu bei atmetė trečiojo asmens A. K. ir liudytojo G. M. parodymus, teisėjų kolegija nesutinka. Jokie įrodymai, išskyrus CPK numatytas išimtis - prejudicinius faktus (CPK 182 str.), oficialius rašytinius įrodymus (CPK 197 str. 2 d.), kuriems įstatymų leidėjo valia yra suteikta didesnė įrodomoji galia, neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Įrodinėjimo priemonių kategorijai yra priskiriami ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai (CPK 177 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nei vienos įrodinėjimo priemonės neatsisakė ištirti ir nei vienai nesuteikė prioriteto, priešingai, skundžiamame sprendime įvertino tiek 2011 m. sausio 7 d. techninės ekspertizės aktą, tiek ir trečiojo asmens A. K. bei liudytojo G. M. parodymus, taip pat ir kitus byloje esančius įrodymus, įvertino jų turinį, tarpusavio, įrodomąją reikšmę, nustatant teisiškai reikšmingus faktus. Trečiasis asmuo A. K. ir liudytojas G. M. teigė, jog A. K., iškart užsidegus tepalo slėgio lemputei, sustojo ir išjungė automobilio variklį. Techninės ekspertizės akte nustatyta, jog alyvos slėgio tepimo sistemoje kontrolės sistema veikė nepriekaištingai, todėl, sumažėjus variklio slėgiui, tepimo sistemoje turėjo užsidegti alyvos slėgio sumažėjimo lemputė. Atliktoje ekspertizėje padaryta išvada, jog automobilio variklis buvo sugadintas, eksploatuojant jį be alyvos variklio tepimo sistemoje, nes pramušus karterio dugninę, išbėgus alyvai, sumažėjus slėgiui ir nekreipiant dėmesio į degančią perspėjimo lemputę, automobiliu buvo važiuojama. Šią išvadą patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas techninės ekspertizės aktą surašęs dr. V. V.. Nors šios išvados nesutampa su trečiojo asmens A. K. ir liudytojo G. M. parodymais, tačiau jos yra objektyvios ir nešališkos, tuo tarpu tiek trečiasis asmuo A. K., tiek ir liudytojas G. M. yra ieškovo darbuotojai, tiesiogiai dalyvavę eismo įvykyje, todėl turi pakankamo pagrindo duoti subjektyvius, prieštaraujančius objektyviai tiesai, parodymus. Tuo tarpu duomenų apie ekspertizę atlikusio dr. V. V. šališkumą byloje nėra.

18Apeliantas skunde taip pat tvirtina, jog ekspertizės aktas yra vienašališkas. Tačiau, kaip matyti iš ekspertizės akto, jame nurodyti komisijos nariai, tarp kurių yra ir ieškovo atstovas Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas J. J., dalyvavę atliekant ekspertizę, tačiau išvadą šiame akte padarė ir pasirašė UAB „Auto ekspertas“ ekspertas dr. V. V.. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas nekėlė abejonių, ar ieškovo atstovas J. J. iš tiesų dalyvavo apžiūrint automobilį. Ieškovas turėjo galimybę, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apklausti šį asmenį kaip liudytoją ar pateikti kitokius įrodymus, paneigiančius jo dalyvavimą ar įgaliojimus - tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Todėl apelianto argumentus, jog ekspertizės aktas yra vienašališkas, nes jį pasirašė tik dr. V. V., teisėjų kolegiją atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo atveju jokių objektyvių priežasčių teismui nesivadovauti ieškovo užsakymu atliktos UAB „Auto ekspertas“ eksperto dr. V. V. ekspertizės išvada, nėra, o apeliantas, nors ir su ja nesutinka, šios išvados įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijo ir teismo ekspertizės, kuri būtų galėjusi paneigti ieškovo užsakymu atliktos ekspertizės išvadas, paskirti neprašė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėta eksperto išvada ir remdamasis ja nustatė, kad automobilio variklis buvo perkaitintas, nes juo buvo važiuojama nepaisant to, kad dega automobilio lemputė, informuojanti apie alyvos kiekio sumažėjimą sistemoje. Nustatęs šias aplinkybes, teismas teisingai konstatavo, jog vairuotojas savo veiksmais pažeidė Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021, pagal kurias buvo sudaryta draudimo sutartis, 13.2.11.1 punkte numatytą pareigą ir CK 6.1013 straipsnio 3 dalyje numatytą situaciją, kai su draudiku susijęs asmuo sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių žalai sumažinti ar išvengti.

19Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

20Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

22Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas Panevėžio apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas 2011 m.... 6. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovas Panevėžio apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 15. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas Panevėžio apskrities... 16. Apeliantas skunde tvirtina, jog dėl įvykio buvo atliktas tarnybinis... 17. Su apelianto skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 18. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, jog ekspertizės aktas yra... 19. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja... 20. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 22. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą palikti...