Byla 2A-162-467/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų

2Romualdos Janovičienės, Dalios Višinskienės, sekretoriaujant

3Eglei Berželionytei , dalyvaujant ieškovams J. V., V. V., ieškovų atstovei

4adv. Laurai Altun,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų V. V. ir J. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal V. V. ir J. V. ieškinį atsakovams A. G., J. C., O. R. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai), Valstybės įmonei Registrų centrui dėl žemės sklypo dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įrašo nekilnojamojo turto registre panaikinimo.

6Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7Ieškovai V. V. ir J. V. 2009-06-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinę, prašė: pripažinti negaliojančia 2004-04-27 dovanojimo sutartį, kuria atsakovė O. R. J. padovanojo asmeninės ir bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis atsakovams J. C. ir A. G. 3,3300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus ( - ); taikyti restituciją ir žemės sklypą grąžinti valstybei; panaikinti 2004-05-19 įrašą Nekilnojamojo turto registre, kuriuo žemės sklypo savininkais įregistruoti atsakovai A. G. ir J. C.; panaikinti 2007-08-08 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą ( - ) dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo. Nurodė, kad ginčijama 2004-04-27 dovanojimo sutartimi atsakovė O.R. J. padovanojo J. C. ir A. G. žemės sklypą, į kurį savo nuosavybės teises grindė Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-01-09 sprendimu ( - ) dėl nuosavybės teisių O.R. J. atkūrimo. Tačiau šį sprendimą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-11-22 sprendimu panaikino, kadangi Vievio miesto vakarinės dalies generaliniame plane suprojektuotas kelias, atkuriant O.R. J. nuosavybės teises, buvo įtrauktas į jai grąžinamą žemės sklypą. Tokiu būdu, sudarant dovanojimo sutartį, atsakovė O.R. J. nebuvo dovanojamo žemės sklypo savininke dėl neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų priimant 2004-01-09 sprendimą. Panaikinus administracinį teisės aktą, išnyksta ir civilinės teisės bei pareigos, kilusios asmeniui iš tokio akto. Dėl šių priežasčių dovanojimo sutartis yra niekinė, nes prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį reikalavimą dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo gali pareikšti bet kurie suinteresuoti asmenys. Atsakovai A. G. ir J. C. trukdo ieškovams naudotis keliu, tiesti komunikacijas ir tuo pažeidžia ieškovų teises tinkamai naudoti savo žemės sklypą ir jame esančius statinius. Nors atsakovai yra sąžiningi žemės sklypo įgijėjai, tačiau sklypą jie įgijo pagal neatlygintiną sandorį, todėl sklypas iš jų gali būti išreikalautas. Panaikinus sandorį, išnyksta ir atsakovų nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas. Todėl VĮ Registrų centro 2004-05-19 padarytas įrašas naikintinas. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės ir įregistruotas žemės sklypas, buvo panaikintas, tai naikintinas ir vėlesnis Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-08-08 įsakymas ( - ) dėl ginčo žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo.

8Atsakovai A. G. ir J. C. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovai šioje byloje neturi reikalavimo teisės, nes ginčijamu sandoriu jokios jų teisės nepažeidžiamos, o pats sandoris nėra niekinis. Sudarant sandorį visi jame nurodyti O.R. J. nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo galiojantys ir O.R. J. buvo teisėta dovanojamo turto savininkė. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-08-08 įsakymu atsakovų sklype yra nustatytas 868 kv.m kelio servitutas. Atsakovai netrukdo ieškovams naudotis servitutiniu keliu, nepaisant to, ieškovai be atsakovų sutikimo per atsakovų sklypą pratiesė kelią į savo sklypą ir juo naudojasi, taip pat pratęsė komunikacijas, kuriomis naudojasi, visiškai sunaikindami atsakovų sklypą.

9Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėjas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, su jai reiškiamu reikalavimu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčo žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo pagrindas buvo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-01-09 sprendimas ( - ). Skundžiamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-08-08 įsakymas ( - ) nėra žemės suformavimo dokumentas, todėl jo panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių nei šalims, nei tretiesiems asmenims. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-01-09 sprendimas ( - ), kuriuo buvo suformuotas žemės sklypas, yra panaikintas administracinio teismo, tai šioje byloje ginčijamas įsakymas taip pat negalioja.

10Atsakovas VĮ Registrų centras nurodė, kad jam reiškiamas reikalavimas yra išvestino pobūdžio, ieškovai nenurodė jokių VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų dėl nuosavybės teisių įregistravimo, todėl jis nėra atsakingas pagal ieškinį.

11Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas laikė, jog ieškovai neįrodė, kad atsakovai J. C. ir A. G. trukdo jiems naudotis per atsakovų sklypą einančiu keliu ir taip pažeidžia ieškovų teisę netrukdomai patekti į savo sklypą bei tinkamai naudoti žemės sklypą ir jame esančius statinius. Tokia ieškovų teisė šioje byloje nėra ginčijama, tačiau, gindami teisę netrukdomai patekti į savo žemės sklypą ir tinkamai naudotis savo turtu, ieškovai ne reikalauja apginti ją nuo galimai neteisėtų atsakovų veiksmų, bet ginčija atsakovų nuosavybės teisę į jiems priklausantį žemės sklypą ir reikalauja jį perduoti valstybės nuosavybėn. Reikšdami tokį ieškinį, ieškovai turi įrodyti, kad būtent atsakovų nuosavybės teisė į sklypą, nežiūrint Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-08-08 įsakymu ( - ) nustatyto kelio servituto, pažeidžia jų teises netrukdomai patekti į savo sklypą, tinkamai juo bei jame esančiais statiniais naudotis. Savo reikalavimą panaikinti sutartį ieškovai grindžia CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, numatančia, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo gali pareikšti bet kurie suinteresuoti asmenys. Tačiau šioje byloje ginčijamas dovanojimo sandoris niekinis būtų tada, jeigu būtų nustatyta, kad dovanotoja neturėjo jokių teisių į žemės sklypą arba būtų buvęs draudimas šį sklypą perleisti. Tokį sandorį galima būtų laikyti prieštaraujančiu CK 6.470 straipsnio 3 daliai ir laikyti niekiniu. Tačiau sutarties sudarymo momentu, priešingai negu teigia ieškovai, dovanotoja O.R. J. buvo teisėta žemės savininkė ir ši jos teisė nebuvo ginčijama, ji turėjo nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kurių tikrumas ir teisėtumas sandorio sudarymo metu nekėlė abejonių. Aplinkybė, kad daugiau negu po trejų metų po dovanojimo sutarties sudarymo buvo panaikintas dovanotojo nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas, negali būti pagrindu teigti, kad dovanotoja niekada nebuvo dovanoto žemės sklypo savininkė ir kad sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Be to ir pats Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-01-09 sprendimas ( - ) buvo panaikintas ne dėl to, kad O.R. J. neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, bet dėl to, kad netinkamai buvo suformuotas sklypas. Tik paaiškėjus kad nuosavybės teisės O.R. J. buvo atkurtos, suteikiant netinkamai suformuotą sklypą, jos nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas buvo panaikintas, o jį panaikinus atsirado pagrindas suinteresuotiems asmenims ginčyti dovanojimo sutartį. Į O.R. J. suprojektuotą žemės sklypą įtraukus suprojektuotą visuomenės poreikiams naudotiną kelią, buvo pažeistas viešasis interesas. Todėl šis interesas ir turi būti ginamas. Tačiau ginti viešąjį interesą turi teisę tik CPK 49 straipsnyje nurodyti asmenys ir kiti asmenys, kuriems tokią teisę suteikia įstatymas. Ieškovams tokios teisės įstatymas nesuteikia. Todėl nepriklausomai nuo to, niekinis ar nuginčijamas sandoris būtų, ieškovai, siekdami jo panaikinimo, turi įrodyti savo materialinį teisinį suinteresuotumą šio sandorio negaliojimu ar niekinio sandorio pasekmėmis. Ieškovai šioje byloje ne tik neįrodė, bet ir nenurodė, kuo atsakovų A. G. ir J. C. nuosavybės teisė į žemės sklypą pažeidžia jų teises ir kaip žemės sklypo savininko pasikeitimu bus apginta jų teisė netrukdomai patekti prie jų nekilnojamojo turto objektų ir tinkamai jais naudotis. Atsakovų A. G. ir J. C. nuosavybės teisės panaikinimas neturi įtakos ieškovų nurodytų teisių gynybai, o ginti viešąjį interesą ieškovams teisė nesuteikta. Todėl V. V. ir J. V. yra netinkami ieškovai šioje byloje, dėl ko jų ieškinį teismas atmetė visiškai, nevertindamas kitų ieškinio reikalavimų pagrįstumo atskirai.

12Apeliaciniu skundu ieškovai V. V. ir J. V. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovai yra priversti ginčyti atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį, kadangi, jos nepanaikinus, jie neturi jokių objektyvių galimybių nei baigti kelio, komunikacijų įrengimo darbų, nei eksploatuoti savo žemės sklypą bei jame esančius statinius pagal tiesioginę paskirtį. Įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi konstatuota, jog dėl netinkamų valstybės institucijų veiksmų susiklostė tokia situacija, kad tarp šalims priklausančių žemės sklypų einanti suprojektuota Birutės gatvė pateko atsakovų nuosavybėn. Dar iki administracinės bylos iškėlimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo sprendimo teisėtumo ieškovai susidūrė su kaimynų grasinimais ir trukdymais laisvai naudotis keliu, rengti komunikacijas. Administraciniai teismai konstatavo, kad dėl viešojo administravimo institucijų klaidų neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovei O.R. J. į detaliuoju planu suprojektuotą teritorijos dalį, užimtą Birutės gatve, skirta privažiuoti prie ieškovų žemės sklypo. Pasibaigus administracinei bylai, ginčas nebuvo išspręstas, atsakovai nesiėmė veiksmų tinkamai atkurti nuosavybės teises į jiems priklausantį žemės sklypą ir toliau aktyviais veiksmais draudė naudotis gatve, vykdyti darbus. Todėl ieškovai, gindami savo teises, buvo priversti inicijuoti šią civilinę bylą, kurioje faktiškai yra reiškiami išvestiniai reikalavimai iš administracinės bylos. Dėl šių priežasčių teismas visiškai nepagrįstai kvestionavo ieškovų teisę kreiptis į teismą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai, reikšdami ieškinį šioje byloje, neįrodė, kad būtent atsakovų nuosavybės teisė į sklypą, nežiūrint nustatyto kelio servituto, pažeidžia jų teises netrukdomai patekti į savo sklypą, tinkamai juo bei jame esančiais statiniais naudotis. Minimas kelio servitutas buvo nustatytas atsakovų iniciatyva, jau vykstant administracinei bylai ir kelio servitutas Vilniaus apskrities viršininko 2007-08-08 įsakymu buvo patvirtintas pagal atsakovų pateiktą planą, neatitinkantį detalaus plano sprendinių. Tačiau, kaip rodo administracinių teismų praktika, detaliojo plano sprendinių negali pakeisti atsakovų nustatomi servitutai ir galiojantys ankstesnio plano sprendiniai gali būti pakeičiami tik kitais teritorijos planavimo dokumentų sprendiniais, bet ne servitutais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-12 nutartis). Teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą ir sprendimu visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovų nuosavybės teisės panaikinimas neturi įtakos ieškovų teisių gynybai. Vien ta aplinkybė, kad ieškovai nėra ginčijamos dovanojimo sutarties šalimi, negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje yra ginamas viešasis interesas. Teismas nepagrįstai nevertino ginčijamos dovanojimo sutarties teisėtumo visų bylos aplinkybių kontekste. Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino pagrindą, kuriuo O.R. J. grindė savo nuosavybės teisę į dovanojamą žemės sklypą. Nuosavybės teisę į perleistą žemės sklypą dovanojimo sutartimi atsakovė O.R. J. buvo įgijusi neteisėtai ab initio, todėl jos 2004-04-27 sudaryta dovanojimo sutartis taip pat negali būti laikoma teisėta, nes pagal imperatyviąsias įstatymo normas dovanotojas kaip ir pardavėjas gali perleisti tik jam nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 4.48 str. 1 d., 6.465 str.). Reikalavimą dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį gali pareikšti bet kurie suinteresuoti asmenys, taigi ir ieškovai. Pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia, išnyksta ir pagrindas, kuriuo Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota atsakovų nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-01-09 sprendimas ( - ), kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės ir kurio pagrindu buvo įregistruotas žemės sklypas, pripažintini neteisėtais, privalo būti panaikintas ir Apskrities viršininko 2007-08-08 įsakymas ( - ) dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centras prašo, apeliacinės instancijos teismui panaikinus ar pakeitus sprendimą, atsakovo reikalavimą laikyti išvestiniu ir, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės, neteisėtų veiksmų ir materialinio intereso nebuvimą šioje byloje, nepriteisti iš VĮ Registrų centras bylinėjimosi išlaidų.

14

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. G. ir J. C. prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti galioti. Nurodo, jog apeliantai skunde neišdėstė teisiškai pagrįstų argumentų, ko dėl apskųstas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai yra formalūs, niekuo teisiškai neargumentuoti. Be to atsakovai mėgino savo iniciatyva panaikinti dovanojimo sutartį, tačiau dėl ieškovų piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis ir jų kaltės atsakovai negali susitvarkyti žemės grąžinimo dokumentų. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovų teisės yra pažeistos ar kaip nors apribojamos. Ieškovai apeliaciniame skunde teisiškai nepagrindė ir neargumentavo, kodėl 2004-04-27 dovanojimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Ieškovai tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde cituoja CK normas, bet nesiremia faktinėmis aplinkybėmis.

16Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

17Apeliacinis skundas tenkintinas.

18Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovų J. V. ir V. V. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir ieškiniui patenkinti.

19CPK 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

20Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl neatlygintinio sandorio negaliojimo po to, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuotas neteisėtas nuosavybės teisių atkūrimas, buvęs dovanojamo turto nuosavybės įgijimo pagrindu, o būtent: Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004-01-09 sprendimu ( - ) atkūrė nuosavybės teises O.R. J. į žemę, grąžinant jai natūra 3,33 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Šį žemės sklypą 2004-04-27 dovanojimo sutartimi atsakovė O. R. J. padovanojo asmeninės ir bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis atsakovams J. C. ir A. G.. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-11-22 sprendimu panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-01-09 sprendimą ( - ) dėl nuosavybės teisių O.R. J. atkūrimo. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2008-09-12 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-11-22 sprendimą paliko nepakeistą. Tokiu būdu įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo panaikintas administracinis aktas, kuriuo O.R. J. grindė savo nuosavybės teisę į dovanojamą žemės sklypą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, J. V. ir V. V. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia ginčo dovanojimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovai neįrodė, kad ginčijama sutartis pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, o ginti viešąjį interesą jiems nesuteikta teisė, ieškinį atmetė. Ieškovai apeliaciniu skundu teigia, kad jie yra priversti ginčyti atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį, kadangi ji akivaizdžiai pažeidžia jų teises ir jie neturi jokių objektyvių galimybių nei baigti kelio, nei komunikacijų įrengimo darbų, nei eksploatuoti savo žemės sklypą bei jame esančius statinius pagal tiesioginę paskirtį. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantams.

21Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas yra suformuotas, atliekant tikslius kadastrinius matavimus, numatant ir apibrėžiant specialias sklypo naudojimo sąlygas (VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamo turto registre). Įsiteisėjusia Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi yra konstatuota, kad dėl viešojo administravimo institucijų klaidų neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovei O.R. J. į detaliuoju planu suprojektuotą teritorijos dalį, užimtą ( - ) gatve, skirta privažiuoti prie ieškovų žemės sklypo (CPK 182 str. 2 p.). Tiek šalių paaiškinimais, tiek rašytiniais įrodymais nustatyta, jog tarp šalių kyla konfliktai dėl šios teritorijos dalies naudojimo, o būtent: ieškovai įrodinėja, kad jie dar iki administracinės bylos iškėlimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo sprendimo teisėtumo susidūrė su kaimynų (atsakovų) grasinimais ir trukdymais laisvai naudotis keliu, rengti komunikacijas (policijos raštai), atsakovai mano, kad ieškovai nepagrįstai ėmėsi aktyvių kelio bei komunikacijų įrengimo darbų (Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1-147-231/2010). Tokiu būdu administraciniams teismams, nors ir konstatavus neteisėtą atkūrimą nuosavybės teisių atsakovei O.R. J. į detaliuoju planu suprojektuotą teritorijos dalį, užimtą ( - ) gatve, skirta privažiuoti prie ieškovų žemės sklypo, ginčas tarp šalių nebuvo išspręstas, o atsakovai nesiėmė veiksmų tinkamai atkurti nuosavybės teises į jiems priklausantį žemės sklypą. Todėl ieškovai pagrįstai tvirtina, kad jie yra priversti ginčyti nuosavybės teisių atkūrimo sprendimus, siekiant ginti savo pažeistas teises, kad turėtų galimybę tinkamai eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei jame esančius statinius. Teisėjų kolegija pritaria apeliantams, kad jie nagrinėjamoje byloje iš esmės reiškia išvestinius reikalavimus, kadangi jau administracinėje byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjai (ieškovai) turi neginčijamą reikalavimo teisę kreiptis su prašymu panaikinti 2004-01-09 sprendimą ( - ), kuriuo O.R. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko žemę, nes minėtu sprendimu buvo pažeistos jų teisės naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu pagal tiesioginę paskirtį, t.y. įrengti kelią ir privažiuoti prie žemės sklypo 6 m pločio gatve, suprojektuota pagal galiojantį detalųjį planą, įsirengti komunikacijas apsaugos zonoje, numatytoje pagal detalųjį planą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai kvestionavo ieškovų teisę kreiptis į teismą, ginant akivaizdžiai pažeidžiamas savo teises su prašymu panaikinti ginčijamą dovanojimo sutartį.

22Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nepagrįstai nurodė, jog ieškovai, reikšdami ieškinį šioje byloje, neįrodė, kad būtent atsakovų nuosavybės teisė į sklypą, nežiūrint nustatyto kelio servituto, pažeidžia jų teises netrukdomai patekti į savo sklypą, tinkamai juo bei jame esančiais statiniais naudotis. Kaip tvirtina bylos duomenys, minimas kelio servitutas (b.l. 38-39, t.1) yra nustatytas atsakovų iniciatyva administracinės bylos nagrinėjimo metu pagal atsakovų pateiktą planą, neatitinkantį detalaus plano sprendinių (neatitinka kelio parametrai ir trajektorija). Administraciniai teismai šias aplinkybes taip pat įvertino, nurodydami, kad detaliojo plano sprendinių negali pakeisti atsakovų nustatomi servitutai, o galiojantys ankstesnio plano sprendiniai gali būti pakeičiami tik kitais teritorijos planavimo dokumentų sprendiniais, bet ne servitutais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai konstatavo, kad atsakovų A. G. ir J. C. nuosavybės teisės panaikinimas neturi įtakos ieškovų teisių gynybai. Nors teismas ir teisingai nurodė, jog ieškovams nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą, tačiau jie turi teisę kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo teismine tvarka.

23Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai nevertino ginčo dovanojimo sutarties teisėtumo nuo jos sudarymo momento. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu sprendimu panaikino pagrindą, kuriuo O.R. J. grindė savo nuosavybės teisę į dovanojamą žemės sklypą. CK 6.470 straipsnio 3 dalis nustato, kad dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininku arba nebuvo įgaliotas sudaryti tokią sutartį. Sudarant ginčo dovanojimo sutartį, kuria žemės sklypas buvo padovanotas A. G. ir J. C., dovanotoja O.R. J. nebuvo dovanojamo sklypo savininke dėl to, kad administracinis aktas - Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-01-09 sprendimas ( - ), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemę O.R. J., grąžinant jai natūra 3,33 ha žemės sklypą, esantį ( - ), nebuvo teisėtas dėl neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų. Taigi nuosavybės teisę į perleistą dovanojimo sutartimi žemės sklypą atsakovė O.R. J. buvo įgijusi neteisėtu administraciniu aktu, kuris teismo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu. Dėl to nurodytas administracinis aktas dėl nuosavybės teisės į ginčo žemę atkūrimo O.R. J. negalėjo sukelti ir nesukėlė teisinių pasekmių (panaikinus administracinį aktą, t.y. teismui pripažinus jį neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, išnyksta ir civilinės teisės bei pareigos, kilusios asmeniui iš tokio administracinio akto). Todėl ginčo dovanojimo sutartis taip pat negali būti laikoma teisėta, nes perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo; dovanotojas gali perduoti tik tas su dovanojamu turtu susijusias teises, kurias jis turi (CK 4.48 str. 1 d., 6.465 str., 6.473 str. 2 d.). Pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus iuris ad alium transferre potest quam ipse habet). Taigi atsakovė O.R. J. 2004-04-27 dovanojimo sutartimi atsakovams A. G. ir J. C. negalėjo perduoti nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą, nes tokios teisės pati (dovanotoja) neturėjo.

24Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal ieškinio pagrindu nurodytas ir nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindas pripažinti ginčo dovanojimo sutartį niekine, nes ji prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str. 1 d.). Byloje nėra ginčo, kad atsakovai A. G. ir J. C. yra sąžiningi ginčo žemės sklypo įgijėjai, tačiau jį įgijo pagal neatlygintiną sandorį (dovanojimo sutartį), todėl pagal CK 6.153 straipsnio 2 dalį daiktą, esantį restitucijos objektu, šiuo atveju žemės sklypą, galima išreikalauti (CK 1.80 str. 2 d.). Pripažinus dovanojimo sutartį niekine (negaliojančia), išnyksta ir pagrindas, kuriuo Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota A. G. ir J. C. nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą.

25Kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-01-09 sprendimas ( - ), kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės O.R. J. ir kurio pagrindu buvo įregistruotas žemės sklypas, buvo pripažintas neteisėtu, privalo būti panaikintas ir Apskrities viršininko 2007-08-08 įsakymas ( - ) dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo, kadangi šiuo įsakymu buvo patikslinti šiuo metu atsakovams A. G. ir J. C. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys.

26Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir įrodymais bei teisės nuostatomis (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Nustačius, jog yra įstatyme numatyti pagrindai ieškiniui tenkinti, teisėjų kolegija jį tenkina kaip įrodytą ir pagrįstą.

27Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkina pilnai, ieškovams priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos valstybei (CPK 79, 88, 93, 96 str.) – ieškovams iš atsakovų A. G., J. C., O. R. J. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lygiomis dalimis priteistina 3078 Lt (po 769,50 Lt iš kiekvieno) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir apeliacinį skundą – b.l. 1, 31, 43, t.1; b.l. 1, t.2) ir 5356 Lt (po 1339 Lt iš kiekvieno) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 112, 128, 130, 131, t.1; 2011-03-07 kvitas). Valstybės naudai 53,25 Lt pašto išlaidų priteistina lygiomis dalimis priteisiama tik iš atsakovų A. G., J. C. ir O. R. J., nes Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo(CPK 96 str.).

28Teisėjų kolegija taip pat nepriteisia bylinėjimosi išlaidų iš atsakovu byloje patraukto VĮ Registrų centro, nes ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančia ginčo žemės sklypo teisinę registraciją atsakovų vardu atskirai reikšti nereikėjo. Daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, susijusius su daiktinėmis teisėmis, įregistruoja ir išregistruoja viešojo registro tvarkytojas – VĮ Registrų centras, remdamasis dokumentais, kurių pagrindu atsiranda ar pasibaigia nurodytos daiktinės teisės (CK 4.255 str., 4.257 str. 1 d.). Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, kai suinteresuotas asmuo pateikia viešojo registro tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius, kad ta teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str.). Vienas iš su daiktinėmis teisėmis susijusių juridinių faktų registravimo viešajame registre teisinių pagrindų yra teismo sprendimas (CK 4.255 str. 2 p.; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str., 22 str. 2 p.). Teismo sprendimu konstatavus, kad sandoris, kurio pagrindu buvo įregistruota atsakovų nuosavybės teisė į ginčo sklypą, yra niekinis, Nekilnojamojo turto registro duomenys pakeistini pagal teismo sprendimą (CK 4.254 str. 7 p., 4.255 str. 2 p., 4.257 str. 1, 2 d.; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str., 22 str. 2 p.).

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti:

31pripažinti niekine 2004 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovė O. R. J. padovanojo asmeninės ir bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis atsakovams J. C. ir A. G. 3,3300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus ( - ); taikyti restituciją ir šį žemės sklypą grąžinti valstybei;

32panaikinti 2004 m. gegužės 19 d. įrašą Nekilnojamojo turto registre, kuriuo žemės sklypo savininkais įregistruoti atsakovai A. G. ir J. C.;

33panaikinti 2007 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą ( - ) dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo.

34Priteisti iš atsakovų A. G. (asmens kodas ( - )), J. C. (asmens kodas ( - )), O. R. J. (asmens kodas ( - )) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos iš kiekvieno po 769,50 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt devynis litus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų ir po 1339 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt devynis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovų J. V. (asmens kodas ( - )) ir V. V. (asmens kodas ( - )) naudai.

35Priteisti iš atsakovų A. G., J. C. ir O. R. J. valstybei po 17,75 Lt iš kiekvieno pašto išlaidų.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Romualdos Janovičienės, Dalios Višinskienės, sekretoriaujant... 3. Eglei Berželionytei , dalyvaujant ieškovams J. V., V. V., ieškovų... 4. adv. Laurai Altun,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 6. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. Ieškovai V. V. ir J. V. 2009-06-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį... 8. Atsakovai A. G. ir J. C. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 9. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios teisių... 10. Atsakovas VĮ Registrų centras nurodė, kad jam reiškiamas reikalavimas yra... 11. Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį... 12. Apeliaciniu skundu ieškovai V. V. ir J. V. prašo sprendimą panaikinti ir... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centras prašo,... 14. ... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. G. ir J. C. prašo apeliacinį... 16. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovė apeliacinį... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 19. CPK 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 20. Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl neatlygintinio sandorio negaliojimo po... 21. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas yra... 22. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nepagrįstai nurodė, jog... 23. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad... 24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal ieškinio pagrindu nurodytas ir... 25. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-01-09 sprendimas... 26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 27. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo... 28. Teisėjų kolegija taip pat nepriteisia bylinėjimosi išlaidų iš atsakovu... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 30. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti... 31. pripažinti niekine 2004 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutartį, kuria... 32. panaikinti 2004 m. gegužės 19 d. įrašą Nekilnojamojo turto registre,... 33. panaikinti 2007 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą... 34. Priteisti iš atsakovų A. G. (asmens kodas ( - )), J. C. (asmens kodas... 35. Priteisti iš atsakovų A. G., J. C. ir O. R. J. valstybei po 17,75 Lt iš...