Byla I-2224-624/2013

Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant vertėjams A. M. ir Ritai Nasalytei, pareiškėjo R. C. atstovui K. M., nedalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėjas R. C. skunde teismo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reiklų ministerijos (toliau – ir MD prie VRM) 2013-01-16 sprendimą Nr. (15/6-8)-15PR-13 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) piliečiui R. C. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į ( - )“ ir įpareigoti MD prie VRM išnagrinėti prieglobsčio prašymą iš naujo. Nurodo, kad 2013 m. sausio 7 d. bei 2013 m. sausio 14 d. pirminių apklausų metu paaiškino priežastis, dėl kurių išvyko iš ( - ) bei prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Teigia, kad tapo karo padarinių auka, šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena ( - ) arba ( - ) rajone. Dėl prastų gyvenimo sąlygų ir baimės, kad negalės tinkamai aprūpinti savo šeimą, jis negali sugrįžti atgal į ( - ), taip pat mano, kad atsakovas neįsigilino į jo situaciją, neištyrė ir neįvertino visų pateiktų aplinkybių. Mano, kad skiriant draudimo atvykti į šalį terminą atsakovas turėjo nurodyti ir tokio sprendimo motyvus. Jis negali pateikti išsamių argumentų dėl šio atsakovo sprendimo, nes jo priėmimo motyvai nėra jam žinomi. Pareiškėjui nežinant kuo remiantis atsakovas priėmė minėtą sprendimą, yra ribojama jo teisė į gynybą. Taip pat nurodo, kad Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, jog svarstant klausimą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo turi būti įvertinta objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma (b. l. 1-3).

3Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais.

4Pateiktame atsiliepime atsakovas MD prie VRM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad gavęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei išsamiai ištyręs visus jo pateiktus faktus, pagrįstai nustatė, jog jo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir jam negali būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Iš pareiškėjo skundo nėra aišku, kokiu Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 87 str. 1 d. punktu remiantis jam reikėtų suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Iš ( - ) jis išvyko ne dėl persekiojimo baimės, bet siekdamas pagerinti savo materialinį gerbūvį. Pareiškėjas nepateikė jokių faktų apie patirtą politinį persekiojimą, apie kurį užsimena prašyme suteikti prieglobstį. Asmuo, siekdamas išvengti situacijų, kurių metu nukentėjo ar patyrė smurtą, prievartą, dėtų visas pastangas, kad tokioj situacijos vėl neatsidurtų. Šiuo atveju - turėtų pateikti kuo išsamesnę informaciją apie visas aplinkybes, prieš jį veikusius asmenis, persekiotojus, kad sprendimą dėl prieglobsčio priimanti institucija turėtų pagrindo daryti išvadą, kad asmuo iš tiesų patyrė persekiojimą ir jaučia pagrįstą baimę vėl jį patirti. Prieglobsčio prašytojas nieko apie tai nepapasakojo detaliau, priešingai jis nuoširdžiai prisipažįsta, jog išvyko iš ( - ) dėl prastų gyvenimo sąlygų ir nieko nedarė, kad jas pakeistų. Kalbos barjeras, trikdančios aplinkybės svetimoje šalyje šiuo atveju negali būti laikomos priežastimis, dėl kurių jis negalėjo pagrįsti savo prieglobsčio prašymo išsamiu, detaliu aplinkybių išdėstymu, nes jis galėjo savo gimtąja kalba, nekliudomai atsakyti į visus užduotus klausimus. Šiuo atveju nebuvo nustatyta patikimų ir pakankamų individualios jam kylančios grėsmės įrodymų, todėl nėra pagrindo manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Taip pat jis nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad ( - ) bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Įvertinus pareiškėjo pateiktų duomenų visumą daro išvadą, kad ne persekiojimo baimės vedamas jis išvyko iš ( - ), o dėl priežasčių, susijusių su sunkia jo materialine padėtimi ir siekiu tokią padėtį pagerinti gerbūvio valstybėse Europoje. Pareiškėjo skundas dalyje dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 str. 2 d. užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas savo kompetencijos ribose nustatė, kad jis pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką bei piktnaudžiavo prieglobsčio suteikimo procedūra, todėl buvo priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką minimalų (1 metų) laikotarpį. Įvertinus pareiškėjo bylos individualias aplinkybes, buvo nuspręsta netaikyti jam maksimalaus 5 metų draudimo atvykti termino. Taip pat pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. IV-361 patvirtinto „Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo“ nuostatomis, Migracijos departamento sprendime dėl prieglobsčio nesuteikimo turi būti nurodyti šio sprendimo motyvai, tuo tarpu remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-12-24 įsakymu Nr. 1V-429 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012-05-15 įsakymo Nr. 1V-382 redakcija) patvirtinto „Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo“ nuostatomis, Migracijos departamentui priimant sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo ir draudimo atvykti, tokio sprendimo motyvai nurodomi išvadoje, kurios pagrindu priimamas toks sprendimas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja Migracijos departamentą išplėstai nurodyti motyvus tik sprendimo dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo, o išsiuntimo ir draudimo atvykti motyvai privalo būti išdėstyti tik išvadoje (b. l. 12-14).

5Atsakovo atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

6Skundas netenkinamas.

7Byloje nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – VSAT Vilniaus rinktinė) sargybų skyriaus specialistas Padvarionių užkardos vadui 2012-11-04 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2012-11-04 vykdant tarnybą pasienio sargyboje, apie 19.30 val. Vilniaus r., Medininkų sen., Bajorų k. prieigose buvo pastebėti du tamsaus gymio asmenys. Patikrinus duomenis nustatyta, kad vienas iš jų yra R. C.. Sulaikytų asmenų ( - ) Respublikos pasuose Šengeno valstybių vizų, leidžiančių teisėtai būti Lietuvos Respublikoje, nebuvo (Migracijos departamento byla, b. l. 1). VSAT Vilniaus rinktinės vyresn. specialistas 2012-11-04 19.30 val. sulaikė pareiškėją R. C., įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d. (Migracijos departamento byla, b. l. 2). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-11-06 nutartimi R. C. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą 20 dienų (Migracijos departamento byla, b. l. 4), o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-11-22 sprendimu nusprendė R. C. sulaikyti ir patalpinti VSAT prie VRM Užsieniečių registracijos centre iki 2013-02-21, bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta išsiuntimo procedūra iš Lietuvos Respublikos (Migracijos departamento byla, b. l. 13-14). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-12-21 baudžiamuoju įsakymu R. C. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 291 str. 1 d. ir nuteisė 18 parų arešto (Migracijos departamento byla, b. l. 16-17). Pareiškėjas MD prie VRM 2012-11-27 pateikė prašymą suteikti prieglobstį dėl politinių motyvų (Migracijos departamento byla, b. l. 18). Pareiškėjas 2013-01-07 Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole pasirašė apie susipažinimą su savo teisėmis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu ir paaiškino, kad išvyko iš kilmės valstybės prašyti prieglobsčio į Lietuvos Respubliką, kadangi neturi gyvenamosios vietos. Dirbo mokytoju mokykloje. Turi žmoną ir du vaikus, kurie gyvena ( - ). Pastovios gyvenamosios vietos neturėjo (Migracijos departamento byla, b. l. 19-23). Taip pat pareiškėjas prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo 2013-01-14 protokole nurodė, kad išvyko dėl prastų gyvenimo sąlygų, politinėms partijoms ar organizacijoms nepriklausė (Migracijos departamento byla, b. l. 38-42).

8MD prie VRM, vadovaudamasis MD prie VRM Prieglobsčio reikalų skyriaus 2013-01-16 išvada Nr. (15/6-8)19PR-13RN (Migracijos departamento byla, b. l. 56-61), 2013-01-16 priėmė sprendimą Nr. (15/6-8)-15PR-13 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) piliečiui R. C. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į ( - )“, kuriuo nusprendė: nesuteikti ( - ) piliečiui R. C. laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kadangi jo prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas: jame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo, taip pat piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka siekiant kitų, ne su persekiojimo kilmės šalyje išvengimu susijusių tikslų; nesuteikti ( - ) piliečiui R. C. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, kadangi jo pateiktos išvykimo iš ( - ), kilmės šalies, priežastys tik formaliai susietos su tariamu persekiojimu. Jis nepateikė informacijos, kuri leistų pagrįstai manyti, kad jis iš tiesų patyrė persekiojimą ir, siekdamas to išvengti, išvyko iš ( - ), arba galėtų jį patirti grąžintas į ( - ), nėra pagrindo jį laikyti asmeniu, patyrusiu persekiojimą, kaip tai yra apibrėžta Tvarkos aprašo 66.1 p., ar smurto, kaip tai apibrėžta Tvarkos aprašo 66.5 p; uždrausti R. C. atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (Migracijos departamento byla, b. l. 62-63).

9Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2013-01-16 sprendimo Nr. (15/6-8)-15PR-13, kuriuo nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga ( - ) piliečiui R. C. bei nuspręsta uždrausti jam dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką.

10Pagrindiniai teisės aktai, Lietuvos Respublikoje reglamentuojantys santykius, susijusius su pabėgėlio statuso suteikimu, yra 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) bei 1967 m. Protokolas dėl pabėgėlių statuso, ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seimo 1997-01-21 įstatymu Nr. VIII-85, 2004-04-29 Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (toliau – ir Direktyva) ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP), kuriame, be kita ko, detalizuota prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarka.

11Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punktas numato, kad pabėgėliu šios Konvencijos prasme yra ir asmuo, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, yra už šalies, kurios pilietis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba. ĮUTP 86 str., reglamentuojantis pabėgėlio statuso suteikimą, 1 d. numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. ĮUTP 77 str., nustatantis priežastis, dėl kurių prieglobsčio prašytojas neįleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nesuteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis, 2 d. numato, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį, kaip nustato ĮUTP 2 str. 1 d., yra toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

12Be to, Konvencijos 33 str. 1 d. numato, kad nė viena Susitariančioji valstybė jokiu būdu neišsiunčia ir negrąžina pabėgėlio į šalį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų. ĮUTP 87 str., reglamentuojanti papildomos apsaugos suteikimą, 1 d. numato, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Direktyvos 2 straipsnio e punktas numato, kad Direktyvos 15 straipsnis nustato, kad smurto veiksmus sudaro: 1) mirties bausmė ar egzekucija; 2) prašytojo kankinimas, nežmoniškas ar žeminantis elgesys arba baudimas kilmės šalyje; 3) rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

13Pareiškėjas R. C. niekada neteigė, kad savo kilmės valstybėje – ( - ) – buvo ar gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjo nurodytos prieglobsčio prašymo priežastys – mažas darbo užmokestis ir menka socialinė parama ( - ) – nėra priežastis suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą.

14Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo paaiškinimas apie jo šeimos buvimo vietą ir mėginimus emigruoti yra prieštaringas: ( - ) Respublikos pasas pareiškėjui yra išduotas 2012-10-04. 2013-01-14, duodamas paaiškinimus, pareiškėjas nurodė, kad į ( - ) atvyko 2012-08-25, iš jos deportuotas – 2012-10-23, o paaiškinti, kaip ( - ) pasas jam buvo išduotas 2012-10-04, iš esmės nesugebėjo (Migracijos departamento byla, b. l. 39-40).

15Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galima teigti, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pripažino akivaizdžiai nepagrįstu, atitinkamai – skundžiamas atsakovo sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, taip pat, vadovaujantis ĮUTP 126 str. 1 d, 2 p., 127 str. 5 d. ir 133 str. 2 ir 5 d., jis išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į ( - ), uždraudžiant 2 metus nuo išsiuntimo atvykti į Lietuvos Respubliką, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundo tenkinti nėra pagrindo.

16Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galima teigti, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundo tenkinti nėra pagrindo.

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

18Pareiškėjo R. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.