Byla 2A-374-603/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) H. Ž. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. Ž. ieškinį atsakovei L. M. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas H. Ž. ieškiniu atsakovei L. M. prašė teismo priteisti 4756 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas ieškinyje bei parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2015 m. birželio mėn. pagal žodinį susitarimą jis atliko elektros instaliacijos darbus atsakovei priklausančiame viešbutyje. Minėtu laikotarpiu buvo atliekami ne tik elektros instaliacijos darbai, tačiau ieškovas iš savo lėšų atsakovės vardu pirkdavo įvairias medžiagas ir įrengimus darbams atlikti. Rašytinė sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, ieškovas ją pažinojo seniai, todėl ja pasitikėjo. Minėto laikotarpio pradžioje atsakovė tvarkingai apmokėdavo jai pateiktas atliktų darbų ataskaitas bei grąžindavo už medžiagas ieškovo sumokėtas sumas. Tačiau vėliau apmokėjimai pradėjo vėluoti, atsakovė vis prašydavo atidėti mokėjimo terminą, motyvuodama tai sunkia finansine padėtimi. Atsakovė iš viso nustojo mokėti ir pradėjo nuo ieškovo slapstytis. Tuo metu įsiskolinimas už atliktus darbus sudarė 4756 Eur. Kuomet ieškovas į atsakovę raštu kreipėsi dėl susidariusios skolos padengimo, ji nurodė, kad nieko nėra skolinga, kadangi rangos darbus viešbutyje atliko ne ieškovas, o UAB „Lisco plius“, kurioje tariamai dirbo ieškovas. Vėliau ieškovas sužinojo, kad nuo 2013-10-28 iki 2014-02-28 jis buvo fiktyviai įdarbintas UAB „Lisco plius“. Nurodė, kad jis su šia bendrove jokių santykių nėra turėjęs, jį tiesiogiai samdė atsakovė. Ieškovo manymu, atsakovė galimai siekdama apgaule išvengti savo turtinės prievolės, susitarė su UAB „Lisco plius“, kad šie fiktyviai įdarbintų ieškovą ir savo buhalterinėje apskaitoje ieškovo atliktus elektros instaliacijos darbus įformintų kaip atliktus UAB „Lisco plius“ darbuotojų, tame tarpe ir ieškovo. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškovo nurodytas aplinkybes, argumentus bei motyvus, prašė ieškinį tenkinti.
  3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji su UAB „Lisco plius“ 2013-01-01 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2013/01/02, pagal kurią minėta įmonė nuo 2013-01-10 iki 2014-02-01 privalėjo atsakovei atlikti statybos ( - ). Minėtoje įmonėje dirbo ir ieškovas, kuris pagal minėtą rangos sutartį, kaip UAB „Lisco plius“ darbuotojas, dirbo atsakovei priklausančiame objekte. Nurodė, kad ji su ieškovu jokių sutarčių: nei žodinių, nei rašytinių nesudarinėjo. Sutartis buvo tik su UAB „Lisco plius“ ir už atliktus darbus ji tiesiogiai mokėjo šiai įmonei. Kokie buvo ieškovo ir UAB „Lisco plius“ santykiai, ji nežino. Mokėjimai rangovui buvo vykdomi tik banko pavedimu, ji UAB „Lisco plius“ darbuotojų, tarp jų ir ieškovo, darbo nekontroliavo, netikrino, kiek ir kaip jie dirba; ji tik patikrindavo, ar darbai yra padaryti ir pagal aktus priimdavo darbus. Už statybines medžiagas ir prekes (tame tarpe ir elektros) mokėdavo ji pati arba UAB „Lisco plius“ tiesiogiai. Visą laiką už statybos ir elektros įrengimo darbus buvo atsakingas tik rangovas UAB „Lisco plius“. Iki 2014-02-01 sutartis buvo iš esmės įvykdyta ir UAB „Lisco plius“ jos objekte veiklos nebevykdė. Pagal sutartį liko ne iki galo atlikti kai kurie smulkūs darbai, pvz. šviestuvo pakabinimas, kuriuos, kaip rangovo darbuotojas, atliko ieškovas, nors pinigai UAB „Lisco plius“ jau buvo sumokėti.
  4. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus atsakovės paaiškinimus ir argumentus bei motyvus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai pažymėjo, jog pagal CK 1.73 straipsnio 1 punktą, ieškovo susitarimas su atsakove turėjo būti sudarytas raštu, nes ieškovo skolos suma, kildinama iš neva buvusio šalių susitarimo, viršijo minėtame straipsnyje nustatytą sumą. Nors rašytinės formos nesilaikymas nagrinėjamu atveju nedarytų sandorio, jei jis iš tiesų buvo, negaliojančio, tačiau tai riboja paties sandorio įrodinėjimą tam tikrais įrodymais, pvz., liudytojų parodymais. Be to, ieškovas savo reikalavimą įrodinėja vienašališkai surašytais dokumentais, paties nurodomomis sumomis, dokumentų išsiuntimu atsakovei elektroniniu paštu. Tačiau tai nepatvirtina fakto, kad kažkokie konkretūs darbai buvo atlikti atsakovės turte ir kad juos atliko ieškovas. Pažymėjo, kad ieškovas pats pripažino, jog jis yra verslininkas, šia veikla verčiasi ne vienerius metus, todėl pagal CK 2.4 straipsnio 3 dalį privalėjo visa, kas susiję su jo verslu, profesine veikla, dokumentais tvarkyti taip, kad kiti asmenys galėtų gauti visapusišką informaciją. Nagrinėjamu atveju ieškovas nevykdė teisės aktų reikalavimus nustatančių veiksmų, todėl turi pats prisiimti ir iš to kylančias neigiamas pasekmes. Byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes. Ginčo nėra, kad ieškovas apskritai buvo atsakovės pastatuose, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė ieškovą samdė atskirai kaip rangovą.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovas prašo skolą priteisti už atliktus elektros instaliacijos darbus. Savo reikalavimą kildina iš su atsakove sudarytos žodinės rangos sutarties. Atsakovė neigia bet kokius žodinius ar rašytinius susitarimus su ieškovu, nurodydama, kad darbus pagal rangos sutartį jai vykdė UAB „Lisco plius“, kurioje dirbo ieškovas.
  3. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Tinkamam ginčo išsprendimui būtina išsiaiškinti, ar tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai (sudaryta rangos sutartis). Rangą reglamentuojančios teisės normos imperatyviai nenustato privalomos rašytinės rangos sutarties formos. Tačiau ieškovo prašoma priteisti skola, kurią jis kildina iš rangos teisinių santykių, yra 4756 Eur; kaip nurodė ieškinyje ieškovas, atsakovė pradžioje už darbus apmokėdavo, minėta suma yra atsakovės įsiskolinimas. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktą paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų (sandorio sudarymo metu - penki tūkstančiai litų), išskyrus sandorius, kurie įvykdomi sudarymo metu. Ieškovas teigia, kad jis su atsakove buvo sudaręs žodinę rangos sutartį dėl elektros instaliacijos darbų. Iš ieškovo paaiškinimų ir pateiktų dokumentų matyti, kad ginčo sutarties suma viršija minėtoje CK normoje nurodytą, todėl tokia sutartis, atsižvelgiant į CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bei į ieškovo prašomos priteisti skolos dydį, t. y. ieškovo teigimu, jo atliktų darbų skolos likutį, turėjo būti sudaryta raštu. Tokio sandorio rašytinės formos reikalavimų nesilaikymo teisinės pasekmės numatytos CK 1.93 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Teismas pažymėjo, kad ieškovui minėta nuostata nebuvo taikoma, jam buvo suteikta teisė savo reikalavimą įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų ir liudytojų parodymais, įrodinėjimo pareiga išaiškinta. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas 2016-12-22 parengiamajame teismo posėdyje prašė apklausti liudytoją J. Ž.; teismas patenkino ieškovo atstovo prašymą ir nutarė šį liudytoją apklausti nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau ieškovas šio liudytojo dalyvavimu teismo posėdyje nepasirūpino; be to, nenurodęs jokių priežasčių nei teismui, nei savo atstovui, į teismo posėdį neatvyko ir pats ieškovas.
  4. Ieškovas, įrodinėdamas rangos teisinius santykius su atsakove, jo atliktus darbus ir už juos mokėtiną kainą, pateikė teismui darbų atlikimo ataskaitas. Ataskaitose nurodomi atlikti darbai ir jų bendra kaina. Ištyrus pateiktas ataskaitas nustatyta, kad jose nėra nurodyta nei ataskaitose minimų darbų užsakovas, nei objektas, kuriame atlikti darbai, jo adresas; visos ataskaitos pasirašytos vienasmeniškai tik ieškovo. Taip pat ieškovas nurodė, kad šios ataskaitos buvo siunčiamos atsakovei elektroniniu paštu bei pateikė elektroninio pašto išrašus, tačiau iš pateiktų išrašų nėra matyti, kad ataskaitos atsakovei iš tiesų buvo pateiktos.
  5. Pagal CK 6.662 str. 1 d. atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kurio esmė – užsakovo patvirtinimas (su išlygomis ar be jų), kad jis darbą priėmė, ir atitinkamas rangovo patvirtinimas, kad jis darbus pridavė. CK 6.694 str. 4 d. nurodyta, kad perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Taigi, paprastai darbų priėmimo-perdavimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos perdavimo–priėmimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus perdavimo–priėmimo akto požymius. Esminę reikšmę kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju priėmimo-perdavimo akto požymius atitinkantis dokumentas surašytas nebuvo.
  6. Ieškovas taip pat pateikė prekių pirkimo sąskaitas, iš kurių matyti, kad prekės buvo pirktos atsakovės vardu, dalį prekių priėmė ieškovas. Teismui pateikta ir UAB „Projektavimo sprendimai“ parengti atsakovės kaimo turizmo sodybos techniniai projektai. Tačiau teismo vertinimu, tai nepatvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai.
  7. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovo reikalavimą, pateikė su UAB „Lisco plius“ 2013-01-02 sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 2013/01/02, minėtos įmonės atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, apmokėjimą už darbus patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, kad rangos darbus objekte, esančiame Šafarnės k., Aukštadvario sen., Trakų r. sav., atsakovės užsakymu atliko UAB „Lisco plius“, kurioje, kaip nurodė atsakovė, dirbo ir ieškovas. Teismui pareikalavus, UAB „Lisco plius“ pateikė ieškovo 2013-10-25 pasirašytą prašymą priimti dirbti jį į UAB „Lisco plius“ elektriko pareigose nuo 2013-10-28, taip pat ieškovo ir UAB „Lisco plius“ 2013-10-25 pasirašytą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas dirbo nuo 2013-10-28 iki 2014-02-28. Nors ieškovas nurodė, kad jis jokių santykių su UAB „Lisco plius“ neturėjo ir tai yra tik atsakovės bandymas išvengti savo prievolės, ieškovą fiktyviai įdarbinant rangovo įmonėje, tačiau teismas tokius ieškovo teiginius laiko deklaratyviais, ieškovas šios nurodomos aplinkybės neįrodinėjo, pripažino, kad ant minėtų dokumentų yra jo parašai. Be to, tai, kad ieškovas nuo 2013-10-28 iki 2014-02-28 dirbo UAB „Lisco plius“ patvirtina ir VSDFV pažyma. Taigi ieškovas nepaneigė atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ieškovas objekte darbus atliko būdamas rangovo UAB „Lisco plius“ darbuotoju.
  8. Fakto, kad tarp šalių 2013 m. gegužės mėn. – 2015 m. birželio mėn. susiklostė rangos teisiniai santykiai, kad ieškovas vykdė atsakovės užsakymu kokius nors rangos darbus, kad susitarė dėl jų apimties ir kainos nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Nors ieškovas nurodė, kad atsakovė žodinį susitarimą vykdė, t. y. pradžioje pateiktas ataskaitas apmokėdavo, tačiau ieškovas nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.
  9. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad byloje dėl skolos priteisimo ieškovas neįrodė ieškinio pagrindo iš kurio kildino savo reikalavimą – rangos su atsakove teisnių santykių buvimo.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
  1. Ieškovas (apeliantas) H. Ž. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, privalo, gindamas proceso šalių teises ir teisėtus interesus, nepažeisdamas jų lygiateisiškumo bei laikantis rungtiniškumo principo, pagal įstatymą ir vidinį įsitikinimą įvertinti visus įrodymus, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Tačiau toks procesinis sprendimas gali būti priimtas tik įrodymus įvertinus pagal įrodymų pakankamumo ir tikimybių pusiausvyros principų prizmę, kas reiškia, kad teismas turi pasverti abejų šalių argumentus bei įrodymus ir konstatuoti tik tuos faktus, kurie atlaiko įrodymų pakankamumo principo patikrą. Kitaip tariant teismo sprendimas civilinėje byloje negali būti paremtas vien prielaidomis arba gal būt tikėtinomis aplinkybėmis, kaip ir negali savo nuožiūra pasirinkti kuria šalimi jis nori labiau tikėti. Tik nuoseklus ir sistemiškas šių ir kitų CPK įtvirtintų taisyklių laikymas gali užtikrinti teisėto, teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimą. Tačiau šioje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė remtis tik atsakovės pateiktais įrodymais, kai tuo tarpu ieškovo pateiktus įrodymus vertino atsainiai, o dalį įrodymų apskritai nepagrįstai atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepakankamai motyvavo kodėl nusprendė vertinti tik atsakovės pateiktas sutartis, kai, tuo tarpu, ieškovo pateiktus aktus, elektroninį susirašinėjimą ir pirkimo sąskaitas, patvirtinančias medžiagų pirkimą būtent atsakovei, nusprendė laikyti nepakankamais, o ieškovo su atsakove telefoninių pokalbių apskritai nevertinti, nors būtent jie įrodytų ieškinio reikalavimų pagrįstumą.
    2. Pagal CPK 220 str. įrodymais byloje gali būti ir garso įrašai. CPK 177 str. 3 d. nustato, kad garso įrašai įrodinėjimo priemonėmis gali būti tik tuomet, kai yra padaryti nepažeidžiant įstatymų, klausimas dėl garso įrašo kaip įrodinėjimo priemonės leistinumo sprendžiamas individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į tokio įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. Tačiau šioje byloje dėl garso įrašų leistinumo pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime apskritai nepasisakė.
    3. Pagal visuomenės informavimo įstatymo 5 str. kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informaciją - ją filmuodamas, darydamas garso įrašus ir pan. Tai asmuo turi daryti nepažeisdamas minėto įstatymo 13 str., t. y. siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje atvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose, tačiau šie draudimai netaikomi, kuomet informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Šiuo atveju padaryti garso įrašai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo juos prijungti prie bylos ir jais grįsti savo sprendimą.
    4. Teismu praktikoje įtvirtinta taisyklė, kad CPK normos nustato tvarką, kuria vadovaudamasis teismas konstatuoja turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Sprendimą galima pagrįsti tik tais įrodymais, kurie CPK nustatyta tvarka buvo ištirti teismo posėdyje, laikantis asmenų lygybės, rungimosi, žodiškumo, betarpiškumo ir nepertraukiamumo principų taisyklių. Todėl šiuo atveju, man, kad buvo pažeistas lygybės bei rungimosi principai, kadangi pirmenybė buvo teikiama atsakovės pateiktiems įrodymams, bet nesudarant ieškovui galimybės šiuos įrodymus tinkamai nuginčyti. Teismu praktikoje taip įtvirtinta nuostata, kad motyvuojamoje sprendimo dalyje turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, kiekvieno pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis vertinimas. Teismas neturi apsiriboti vien tik įrodymų išvardinimu, o privalo, nurodydamas įrodomąją reikšmę, išdėstyti jų turinį. Įvertindamas įrodymus, teismas turi patikrinti kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, tarpusavio ryšį. Visoje byloje pateikti įrodymai turi būti įvertinti.
    5. Nurodo, kad priimant teismo sprendimą civilinėje byloje visos abejonės dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pašalintos.
  3. Atsakovė L. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas teikdamas kaip įrodymą garso (pokalbių) įrašus nesugebėjo paaiškinti ir nurodyti, kada, kokiomis aplinkybėmis, kur ir kokias priemones naudojant šie pokalbiai buvo įrašomi. Be to, ieškovas atsakovei niekada neminėjo, jog jis įrašinėja pokalbius, todėl, mano, kad šie įrašai nesusiję su atsakove. Taip pat neaišku, kokius teisės pažeidimus ieškovas siekė atskleisti atliekant šiuos garso įrašus, jeigu juos atliko. Daro išvadą, kad tokie įrašai negali būti laikomi teisėtais bei pažeidžia įrodymų leistinumo principą. Teismas pagrįstai juos atsisakė priimti.

4IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

5

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  2. Nors apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
  3. Nagrinėjamoje byloje ieškovas H. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovės L. M. 4756 Eur skolos bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovas savo reikalavimą grindė su atsakove sudarytomis žodinėmis sutartimis dėl elektros instaliacijos darbų atsakovei priklausančiame viešbutyje.
  4. Šioje byloje kilęs ginčas pirmosios instancijos teisme iš esmės buvo nagrinėjamas dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių nebuvo atsiradusių rangos teisinių santykių. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, apskritai netyrė bei neanalizavo aplinkybių, susijusių su galimai ieškovo atliktais elektros instaliacijos darbais, kurių pagrindu prašo priteisti susidariusią skolą, ir atsakovės nurodytos pagal 2013-01-02 Statybos rangos sutartį Nr. 2013/01/02 su UAB ,,Lisco Plius“ atliktais viešbutyje elektros instaliacijos darbais, nepaisant to, kad ieškovą su UAB ,,Lisco Plius“ laikotarpiu nuo 2013-10-28 iki 2014-02-28 ir siejo darbo teisiniai santykiai (b. l. 15 - 16). Spręsdamas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo, pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik iš esmės ieškovo atliktais vienašališkais veiksmais atsakovės atžvilgiu (ataskaitų apie atliktus darbus, įgytų prekių sąskaitų pateikimas, kt.), nevertindamas nei galimai ieškovo suteiktų paslaugų atsakovei masto bei laikotarpio, nei UAB ,,Lisco Plius“ atliktų darbų tapatumo su ieškovo nurodomais atliktais darbais, taip pat kitų svarbių bylai aplinkybių.
  5. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo turės būti įvertintos ne tik visos šios nutarties 20 punkte nurodytos aplinkybės, išklausyti šalių paaiškinimai, bet ir išreikalauti bei ištirti nauji įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, susijusias su ieškovo atsakovei suteiktų paslaugų apimtimi ir atitinkamu laikotarpiu. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, dėl naujų įrodymų pareikalavimo ir ištyrimo būtinybės, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais. Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminio ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.
  6. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodytais aspektais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

7Trakų rajono apylinkės teismo 2017-03-15 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai