Byla A-39-1211-06

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant atsakovo atstovui Vidui Rudokui, trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui adv. Zigmui Pečiuliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Erama“ dėl statybos leidimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėja visuomeninė organizacija (toliau – VO) „Žvėryno bendruomenė“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. rugpjūčio 10 d. išduotą statybos leidimą Nr. GN/996/05-1181, adresu Latvių g. 53, Vilnius.

4Pareiškėja nurodė, kad ji kreipiasi į teismą gindama viešąjį interesą, taip pat savo ir organizaciją sudarančių narių subjektines teises ir interesus, t. y. teisę dalyvauti detaliojo planavimo procese ir viešame detaliojo planavimo dokumentų svarstyme. Paaiškino, kad aplinkos pakeitimai sklype Latvių g. 53, Vilniuje, kuriuos leista atlikti skundžiamo statybos leidimo pagrindu, numato daugiaaukštę statybą (vietoj šiuo metu nustatytos mažaaukštės), želdinių mažinimą, reljefo keitimą ir kitus sprendinius, akivaizdžiai žalingus rekreacinės vietovės, kurioje yra šis sklypas, gamtai. Tokiais veiksmais yra pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB. Pareiškėja nurodė, kad Žvėryno tvenkinių teritorijos želdiniai yra labai svarbūs gyventojų sveikatai rekreaciniu ir ekologiniu atžvilgiais. Vilniaus m. savivaldybė išdavė statybos leidimą UAB „Erama“ nesant galiojančio detaliojo plano. Taip savivaldybė atėmė iš visuomenės ir kartu iš VO „Žvėryno bendruomenė“ narių įstatyminę teisę ginti savo interesus ir dalyvauti priimant su aplinka susijusius sprendimus, kurie jai daro ar gali daryti įtaką. Tokie savivaldybės veiksmais prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai. Taip pat paaiškino, kad žemės sklypo Latvių g. 53 paskirtis yra „kitos paskirties žemė“, o tvarkymo ir naudojimo režimas – „individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti“. Atsižvelgdama į Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnį, pareiškėja teigė, kad norint tikslinti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, tvarkymo ir naudojimo režimą, reikėjo atitinkamai rengti atskirą sklypo Latvių g. 53 detalųjį planą, tačiau teritorijų planavimo procedūros vykdomos nebuvo. Savivaldybė nutarė neorganizuoti detaliojo planavimo proceso, nes esą pakanka Žvėryno rajono plano, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 12 d. potvarkiu Nr. 82 V, tačiau savivaldybė neatsižvelgė į tai, kad šis planas apskritai nėra detalusis planas ir kad jis nėra galiojantis, nes jis, įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymui (nuo 1996 m. sausio 1 d.), nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas, o Vilniaus miesto taryba jo galiojimo nepatvirtino. Be to, Žvėryno rajono planas spėjo moraliai pasenti – neatitinka ne tik Vilniaus bendrojo plano, bet ir dabartinių įstatymų, prieštarauja ES direktyvoms. Šis planas yra itin „lakoniškas“ – nustato vos porą iš daugelio įstatymais nustatytų privalomųjų veiklą sąlygojančių teritorijų planavimo reglamentų, o nustatytus apibrėžia minimaliai. Akivaizdu, kad tiek ir tokių reglamentų („gyvenamoji statyba“ bei „aukštingumas pagal kontekstą“) anaiptol nepakanka statybos leidimui išduoti, todėl kiti privalomieji ir papildomieji reglamentai turėjo būti nustatyti ne projektavimo sąlygomis, o detaliuoju planavimu. Beje, net ir projektavimo sąlygų sąvado sąlygose pažeista nemažai Teritorijų planavimo įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatų. Statybos techniniai reglamentai, ypač STR „Gyvenamieji pastatai“, nustato tik minimalius valstybės reguliuojamus būsto visumos projektavimo privalomuosius reikalavimus, kurie funkciniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu užtikrina priimtiną būsto visumos kokybę (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, 5.1 p.). Vadinasi, neužtikrinus šių minimalių reikalavimų, būsto kokybė, pagal įstatymus, negali būti laikoma priimtina. Projektavimo sąlygos neatitinka ir Vilniaus bendrojo plano strateginių sprendinių dėl teritorijų atnaujinimo. Minėtos žemės valdos Latvių g. 53 plotas yra 2600 kv. m., joje stovėjusio namo bendras plotas yra 267 kv. m. Tuo tarpu dabartinis savininkas pageidauja per 4000 kv. m., t. y., 15 kartų daugiau. Taigi, čia planuojamas tankinimas dideliu mastu. Tuo tarpu Vilniaus bendrasis planas nustato, kad „teritorijų tankinimo priemones netikslingai panaudotose teritorijose galima naudoti tik parengus detaliuosius planus, atsižvelgus į esamų ir gretimų teritorijų gyventojų interesus, užtikrinus urbanistikos ir higienos normų reikalavimus (insoliacijų, vaikų žaidimų, poilsio aikštelių, želdynų kiekį ir kt.), išsaugant vertingiausius kraštovaizdžio savitumo bruožus“. Taip pat Vilniaus bendrasis planas nustato naujai užstatomoms teritorijoms parengti detaliuosius planus arba pakeisti dabar esančius. Vilniaus bendrasis planas skiria didelį dėmesį ir socialinei aplinkai, numato gerinti miesto gyvenamosios aplinkos kokybę (Vilniaus bendrasis planas, „Socialinė aplinka“, „Teritorijų atnaujinimas“). Deja, Vilniaus miesto savivaldybė statybų Latvių g. 53 atveju numato sunaikinti ar sumenkinti dabar egzistuojančius gyvenimo kokybės elementus, t. y. mažinti želdynus, tankinti teritoriją, didinti užterštumą ir eismo srautą. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė nesivadovauja Vilniaus miesto tarybos 1998 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 127 „Dėl Vilniaus miesto Senamiesčio, Šnipiškių ir Žvėryno seniūnijų želdinių plėtojimo schemų, kaip rekomendacinių, rengiant miesto detaliuosius planus, tvirtinimo“ ir nesprendžia aptariamoje teritorijoje želdynų klausimo apskritai. Pareiškėja nurodė, kad dėl šių priežasčių Žvėryno rajono planas negali būti laikomas detaliuoju planu ir galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu, todėl Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo teisės atsisakyti organizuoti detaliojo planavimo procesą ir išduoti projektavimo sąlygų sąvadą bei statybos leidimą Žvėryno rajono plano pagrindu, taip pat nustatyti projektavimo sąlygų sąvado dokumentais tokių reglamentų, kuriuos pagal įstatymus turi nustatyti teritorijų planavimo dokumentai (detalieji planai).

5Atsakovas pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsakovas, apibendrindamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A(5)-812/04, 2004 m. birželio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A(7)-720/04 ir 2004 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A(8)-988/04 suformuotą praktiką, teigė, kad nagrinėtini tik tie pareiškėjo motyvai, kurie pažeidžia konkrečias teisės aktuose įtvirtintas pareiškėjų teises bei yra pagrindžiami objektyvaus pobūdžio įrodymais, arba įrodymais, grindžiamais specialiomis žiniomis atitinkamose aplinkosaugos srityse. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai nėra pagrįsti minėtais įrodymais, patvirtinančiais realų žalingą arba kenksmingą poveikį jų gyvenimo kokybei, teisės aktų nustatytų triukšmo ar užterštumo normų viršijimą. Pareiškėjo teiginiai grindžiami abstrakčiais visuomenės poreikiais, kurie negali būti ginami kitų asmenų (sklypų savininkų) sąskaita. Taip pat atsakovas nurodo, kad Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 12 d. potvarkiu Nr. 82V „Dėl žvėryno plano patvirtinimo“, t. y. iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo, buvo patvirtintas Žvėryno rajono (seniūnijos ribose) planas ir kartu parengti: Žvėryno rajono teritorinio zonavimo schema; Žvėryno rajono funkcinio zonavimo planas; Žvėryno rajono žemės sklypų nužymėjimo schema su veiklos sklypuose reglamentavimu. Minėtas Žvėryno rajono Vilniuje planas buvo nustatyta tvarka įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre (Registro Nr. 07-005) kaip detalusis planavimo dokumentas (DP), bylos Nr. DP 005-01, Inv. Nr. 670, Registracijos Nr. 010013000005. Tokiu būdu patvirtintas ir nustatyta tvarka įregistruotas, sutinkamai su Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ nuostatomis, Žvėryno rajono planas yra pagrindas vykdyti statinių projektavimo darbus pagal šiame teritorijų planavimo dokumente nustatytus teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimus. Priešingai negu teigia pareiškėjas, nei 1996 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Teritorijų planavimo įstatymas, nei aukščiau minėtas Vyriausybės nutarimas nenumatė reikalavimo jau patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus pakartotinai tvirtinti. Taip pat atsakovas teigė, kad Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 12 d. potvarkiu Nr. 82V patvirtintam ir 1996 m. sausio 1 d. – 2004 m. gegužės 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 3 punkto pagrindines nuostatas atitikusiam bei nustatyta tvarka įregistruotam Žvėryno rajono planui negali būti taikomi vėliau, t. y. 2004 m. gegužės 1 d., įsigaliojusio Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų reikalavimai. Pažymėjo, kad vadovaujantis 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsniu ir Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 17 punktu, detalieji planai nerengiami, kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas. Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės institucija, išnagrinėjusi turimus teritorijų planavimo ir kitus dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) būtinas detalusis planas (jo keitimai), ar gali būti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas. Atsižvelgiant į nustatytą sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą, sklypui Latvių g. 53 turėjo būti taikomas naudojimo būdas – gyvenamiesiems namams statyti. Užstatymo tankis 40-50 proc. Pagal atliktus ir suderintus su Kultūros vertybių apsaugos departamentu Rusijos ambasados pastato altitudės skaičiavimus, projektuojamo pastato Latvių g. 53 aukštis negalėjo viršyti +18,26=124,76, kas pagal Aplinkos ministerijos 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 10 lentelėje numatytus gyvenamųjų pastatų aukščius (2,5 m.) ir perdangas sudaro galimybę projektuoti daugiaaukštį 5 aukštų gyvenamąjį namą. Pagal ginčijamą išduotą statybos leidimą UAB „Erama“ buvo leista statyti 5 aukštų daugiabutį gyvenamąjį namą, projektuojamo statinio santykis su žemės sklypo plotu (užstatymo tankis) – 48 proc., projektuojamo pastato aukštis +18,240=124,74, kas visiškai atitinka nustatytą sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą.

7Taip pat atsakovas nurodo, kad vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 292 patvirtintu Vilniaus miesto bendruoju planu, nustatančiu aptariamam sklypui visuomeninį naudojimo būdą, kuriame galima daugiaaukštė ar mažaaukštė gyvenamoji statyba ir Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 12 d. potvarkiu Nr. 82V patvirtinto Žvėryno rajono plano sprendiniais, nustatančiais aptariamam sklypui daugiaaukštį gyvenamąjį naudojimo būdą, pareiškėjo teiginiai, jog Latvių g. 53 sklypas yra rekreacinis negali būti pagrįsti. Teigė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių reljefo keitimą, ar želdinių mažinimo realų žalingą arba kenksmingą poveikį jų gyvenimo kokybei. Paaiškino, kad apie projektuojamą statinį buvo informuoti aplinkinių sklypų savininkai ir naudotojai, taip pat ir pareiškėja VO „Žvėryno bendruomenė“. Minėtiems asmenims buvo pranešta apie projektuojamo statinio aukštį (5 aukštai), užstatymo tankį (46 proc.), užstatymo intensyvumą (1,5), butų skaičių (44), kitus projektuojamo statinio duomenis, todėl pareiškėjo teiginiai, kad statyba buvo projektuojama bandant nuslėpti ją nuo gyventojų, nėra pagrįsti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2004 m. rugpjūčio 22 d. rašte nurodė, kad iš principo pritaria UAB „Erama“ siekiui statyti šiame sklype daugiabutį gyvenamąjį namą, kuris derėtų prie supančio kraštovaizdžio ir atitiktų teisės aktų reikalavimus. Statytojas į visus pareiškėjo prašymus, galinčius turėti įtakos jų gyvenimo kokybei, atsižvelgė, todėl pareiškėjo skundas nėra suprantamas.

8Atsakovas nurodė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1998 m. vasario 4 d. sprendiniu Nr. 127 patvirtintą Vilniaus miesto želdynų plėtojimo schemą Žvėryno seniūnijoje, aptariamas sklypas Latvių g. 53 nepatenka į Vilniaus miesto tarybos 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 292 patvirtintame Vilniaus miesto bendrajame plane ir Vilniaus miesto želdynų plėtojimo schemoje pažymėtą bendro naudojimo teritoriją, todėl pareiškėjo nurodytas rekreacinis ar bendro naudojimo būdas šiam sklypui netaikytinas. 1996 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punktas, kurio pagrindu Vilniaus miesto taryba 1998 m. gruodžio 18 d. sprendiniu Nr. 292 patvirtino Vilniaus miesto bendrąjį planą, nustatė, kad bendrojo plano sprendiniai nustato teritorijos naudojimo prioritetus ir vietovių raidos politiką. Pagal Vilniaus miesto bendrojo plano 2.2.2.4 punktą laikytina, kad Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai nustato ne atskirų sklypų, bet teritorijų (didesnių kaip 1 ha), kurioms nustatomi bendri naudojimo būdai ar pobūdžiai, vystymą. Tokiu būdu, pareiškėjo nurodyti strateginiai sprendiniai turi būti taikomi ne reglamentuojant veiklą sklype, bet planuojant teritorijas (kvartalus, rajonus) ir įvertinant šių teritorijų poreikius.

9Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Erama“ pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

10Atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo išdėstė panašius argumentus, kaip ir atsakovas. Taip pat dėl želdynų mažinimo, teritorijos tankinimo, užterštumo ir eismo srauto didinimo nurodė, kad pareiškėjo skunde nėra nurodoma, kokie želdynai bus sunaikinti ar sumenkinti, kaip ir kiek tai paveiks Žvėryno rajono gyventojų gyvenimo kokybę, byloje nėra jokių įrodymų kiek ir kaip vieno gyvenamojo namo statyba paveiktų rajono užterštumą ir eismo srautą. Dėl statybos techninių reglamentų pažeidimų Bendrovė teigė, kad šioje skundo dalyje pareiškėjas išėjo už savo subjektinės teisės – teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais ribų. Tai pagrindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-720-04 suformuota praktika. Be to, teigė, kad pareiškėjas skunde nenurodė nei vienos konkrečios statybos techninio reglamento normos, kuri būtų šiuo atveju pažeista, neatskleidė kuo pasireiškė pažeidimas, apsiribota tik teiginiu, jog nesilaikant būsto visumos projektavimo privalomųjų reikalavimų, būsto kokybė pagal įstatymus negali būti priimtina. Tas pats pasakytina ir apie projektavimo sąlygų neatitikimą Vilniaus bendrojo plano strateginiams sprendiniams. Pareiškėjo motyvai dėl želdinių mažinimo, reljefo keitimo, kitų sprendinių „žalingų rekreacinei vietovei“, bendrovės manymu, grindžiami tik bendro pobūdžio teiginiais.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.

12Pirmosios instancijos nenagrinėjo pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimų – panaikinti projektavimo sąlygų sąvadą, kurio pagrindu buvo parengtas statybos techninis projektas ir išduotas statybos leidimas Nr. GN/996/05-1181, adresu Latvių g. 53, Vilnius, ir Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolinį nutarimą rekomenduoti išduoti minėtą statybos leidimą – kadangi pareiškėja nenurodė skundžiamo protokolinio nutarimo datos ir numerio, jo nepateikė ir nenurodė konkrečių aplinkybių, kuriomis grindžiami reikalavimai ir tai patvirtinančių įrodymų, taip pat nenurodė, kaip konkrečiai projektavimo sąlygų sąvadas pažeidžia pareiškėjos teises.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-11-04, 2004 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-720-04 ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei 56 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad pareiškėja VO „Žvėryno bendruomenė“ turi teisę šioje byloje ginti viešą interesą, tačiau tik tiek, kiek tai susiję su aplinkos elementais (oru, atmosfera, vandeniu, dirvožemiu, žeme, kraštovaizdžiu, gamtos objektais, biologine įvairove).

14Remdamasis LR ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl tariamų aplinkosaugos pažeidimų yra bendro pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyvaus pobūdžio įrodymais arba įrodymais, grindžiamais specialiomis žiniomis, patvirtinančiomis realų žalingą arba kenksmingą poveikį jų gyvenimo kokybei, galimą teisės aktų nustatytą triukšmo ar užterštumo normų viršijimą ir pan., taip pat nenurodoma, kokie konkrečiai želdynai bus sunaikinti ar sumenkinti, kaip ir kiek tai paveiks Žvėryno rajono gyventojų gyvenimo sąlygas. Teismo nuomone, skunde nurodytos kitos aplinkybės, tokios kaip išduodant ginčijamą statybos leidimą detaliojo plano nebuvimas ar jo negaliojimas, neatsižvelgimas į statybos techninių reglamentų nuostatas ir pan., yra susijusios su administracinių procedūrų viešojo administravimo srityje pažeidimu, bet ne su pažeidimais aplinkosaugos srityje. Nekonstatavus pažeidimų aplinkosaugos srityje, pareiškėjo nurodyti pažeidimai nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, kadangi jais pareiškėjo įstatyme numatyta subjektinė teisė ginant viešą interesą nepažeidžiama.

15Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jis gina ir organizacijos narių teises ir teisėtus interesus. Kaip matyti iš skundo, VO „Žvėryno bendruomenė“ kreipėsi į teismą užimdama proceso šalies – pareiškėjo, o ne atstovo procesinę padėtį. Todėl tokia procesinė situacija yra pagrindas konstatuoti, kad organizacija jos narių vardu gindama jų pažeistas teises bei teisėtus interesus veikia be teisėto pagrindo, todėl neturi reikalavimo teisės ir jos skundas atmestinas.

16Remdamasis Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.1 punktu, teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto valdyba 1995 m. sausio 12 d. potvarkiu Nr. 82 V „Dėl Žvėryno rajono plano patvirtinimo“ patvirtino Žvėryno rajono (seniūnijos ribose) planą ir jo sudėtyje parengtus: Žvėryno rajono teritorinio zonavimo schemą; Žvėryno rajono funkcinio zonavimo planą su inžinerinių tinklų plėtojimo bei transporto sprendimo schemomis; Žvėryno rajono žemės sklypų nužymėjimų schemą su veiklos sklypuose reglamentavimu. Šis planas nustatyta tvarka iki 1997 m. kovo 30 d. buvo įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre (Registracijos Nr. 010013000005) kaip detalusis planavimo dokumentas, Registro Nr. 07-005, Bylos ind. Nr. DP005-001, Inv. Nr. 670. Minėto Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 12 d. potvarkio 2 punkte nustatyta, kad Žvėryno rajono plano įgyvendinimas bei tolesnis projektavimas turi būti vykdomas pagal išdėstytą priede tvarką. Todėl teismas konstatavo, kad nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas Žvėryno rajono planas buvo pagrindas vykdyti statinių projektavimo darbus pagal šiame teritorijų planavimo dokumente nustatytus teritorijų tvarkymo bei naudojimo režimus.

17Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

18Be motyvų, išdėstytų skunde, pareiškėja, remdamasi Konvencijos „Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais“ 2 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad pagal šią konvenciją, pažeidimai aplinkosaugos srityje gali būti realūs arba galimi, o šio pažeidimų galimumo aspekto teismas nenagrinėjo, o tik nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kokie pažeidimai bus padaryti. Remdamasi tuo pačiu Konvencijos straipsniu, pareiškėja nurodo, kad teismo nurodytais „administracinių procedūrų viešojo administravimo srityje pažeidimais“ buvo pažeista visuomenės teisė gauti informaciją ir galimybė dalyvauti priimant sprendimus (Konvencijos 2 str. 3 d. – Informacija apie aplinką).

19Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, t. y. teismas nepasisakė dėl pareiškėjos motyvo, kad „Žvėryno planas 1995“ yra ne detalusis, o specialusis planas. Remdamasi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 53 punktu, apeliantė nurodo, kad šis planas yra ne kas kita kaip žemėvaldos planas.

20Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Erama“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo VO „Žvėryno bendruomenė“ apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo grindžia argumentais, išdėstytais atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas grindžia iš esmės tais argumentais, kurie buvo išdėstyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

22Teisėjų kolegija konstatuoja:

23Skundą teismui visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ vardu padavė šios bendruomenės valdybos pirmininko pavaduotojas Vytautas Damaševičius.

24Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

25Pasirašyti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui V. Damaševičių įgaliojo visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ valdybos pirmininkė (b. l. 18). Tačiau visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ įstatų 5.9.1 punkte nustatyta, kad Valdyba kaip kolegialus valdymo organas atstovauja ar įgalioja kitus asmenis atstovauti Bendruomenei. Įstatų 5.14 punkte nustatyta, kad Valdybos pirmininkas yra oficialus Bendruomenės atstovas.

26Darytina išvada, kad pagal Bendruomenės įstatus, skundą teismui Bendruomenės vardu gali paduoti Bendruomenės valdyba kaip kolegialus valdymo organas arba Bendruomenės valdybos primininkas. Kiti asmenys skundui (prašymui) teismui paduoti turi turėti Bendruomenės valdybos įgaliojimą ar kitą dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus. Bendruomenės valdybos pirmininkui nesuteikti įgalinimai išduoti įgaliojimą kitiems asmenims pasirašyti ir paduoti skundą (prašymą) teismui Bendruomenės vardu. Tokią teisę turi tik Bendruomenės kolegialus organas – Valdyba.

27Valdyba nedavė V. Damaševičiui įgaliojimo paduoti teismui skundą (prašymą) visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ vardu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundą visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ vardu pasirašė ir teismui padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

28Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

29Šiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas panaikintinas, o pareiškėjo skundas paliktinas nenagrinėtas.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti, o visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ skundą palikti nenagrinėtą.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. Pareiškėja visuomeninė organizacija (toliau – VO) „Žvėryno... 4. Pareiškėja nurodė, kad ji kreipiasi į teismą gindama viešąjį interesą,... 5. Atsakovas pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip... 6. Atsakovas, apibendrindamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m.... 7. Taip pat atsakovas nurodo, kad vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 1998 m.... 8. Atsakovas nurodė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1998 m.... 9. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Erama“ pateiktame atsiliepime su skundu... 10. Atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo išdėstė panašius argumentus, kaip... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 2 d. sprendimu... 12. Pirmosios instancijos nenagrinėjo pareiškėjos patikslinto skundo... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis Vyriausiojo... 14. Remdamasis LR ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi, teismas konstatavo, kad... 15. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jis gina ir organizacijos narių... 16. Remdamasis Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl... 17. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 18. Be motyvų, išdėstytų skunde, pareiškėja, remdamasi Konvencijos „Dėl... 19. Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be... 20. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Erama“ atsiliepimu į apeliacinį... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės... 22. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 23. Skundą teismui visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ vardu... 24. Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad... 25. Pasirašyti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui V.... 26. Darytina išvada, kad pagal Bendruomenės įstatus, skundą teismui... 27. Valdyba nedavė V. Damaševičiui įgaliojimo paduoti teismui skundą... 28. Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 3 punkte nustatyta,... 29. Šiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, pirmosios... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 31. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimą... 32. Nutartis neskundžiama....