Byla P-492-160-13

Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS502-750/2012 pagal pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos bankui (trečiasis suinteresuotas asmuo – „Swedbank“, AB) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 1-3), prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos banko (toliau – ir atsakovas) 2012 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. S20121(21.12-2101)-12-4037 ir įpareigoti atsakovą įvykdyti privalomąjį Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – ir Lietuvos banko įstatymas) 47 straipsnio 11 dalies nurodymą, kad Lietuvos bankas privalo tarpininkauti, kad ginčo šalys pasiektų abi šalis tenkinantį susitarimą, ir įpareigoti atsakovą nagrinėti pateiktą jam skundą.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi (b. l. 4) atsisakė priimti pareiškėjo R. A. skundą kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

7Teismas, įvertinęs Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 3, 13 dalies nuostatas, darė išvadą, kad Lietuvos banko sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojo skundą dėl finansų rinkos dalyvio veiksmų, teismui neskundžiami, nes rekomendacinio pobūdžio sprendimu nėra pažeidžiamos kokios nors pareiškėjo teisės ar teisėti interesai (ABTĮ 5 str. 1 d.).

8III.

9Pareiškėjas R. A. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 10-13), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir išspręsti ginčą iš esmės.

10Paaiškino, kad pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes teisėja Halina Zaikauskaitė buvo nušalinta nuo Lietuvos banko 2012 m. rugpjūčio 17 d. rašte minėtos administracinės bylos Nr. I-1553-437/2012 nagrinėjimo esant pagrįstoms abejonėms dėl jos nešališkumo.

11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi (b. l. 24-25) pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja Lietuvos bankas – Lietuvos banko įstatymo numatytais atvejais ir tvarka. Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos bankas nagrinėja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vartotojų ginčus su draudimo, finansinių paslaugų ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikėjais, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, taip pat iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas (Lietuvos banko įstatymo 47 str. 13 d.). Pagal Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 15 dalį vartotojo kreipimasis į Lietuvos banką laikantis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl ginčo išnagrinėjimo sustabdo ieškinio senaties terminą. Vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisykle, ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios institucijos sprendimo priėmimo. Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.

13Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, sprendė, jog vartotojas, nesutinkantis su Lietuvos banko, veikiančio kaip vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija, sprendimu dėl ginčo esmės (Lietuvos banko įstatymo 47 str. 11 d.), siekdamas savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos bet kurioje minėtos procedūros stadijoje gali tiesiogiai reikšti ieškinį paslaugų teikėjui, kuriuo tikrinamos bylos duomenimis yra kredito įstaiga „Swedbank“, AB. Remdamasis tuo, teismas pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė kaip nepagrįstą ir skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, jog priimta nutartis neriboja pareiškėjo teisės kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) numatyta tvarka.

14Pareiškėjas R.A. prašymu dėl proceso atnaujinimo (b. l. 30-36) prašė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS502-750/2012, nuspręsti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-750/2012, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-4336-142/2012, Lietuvos banko 2012 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. S20121 (21.12-2101)-12-4037 „Dėl įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1553-437/2012“. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą realiai įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusį 2012 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1553-437/2012 bei priimti dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto atskirąją nutartį.

15Pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, padarė esminį materialinį teisės normų pažeidimą. Pažymėjo, jog pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėjo ir priėmė skundžiamą nutartį neteisėtos sudėties teismas. Teisėja Halina Zaikauskaitė buvo nušalinta nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-1553-437/2012 nagrinėjimo dėl pagrįstų abejonių dėl jos nešališkumo. Mano, jog teisėja Halina Zaikauskaitė pati privalėjo nusišalinti nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjo skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo. Pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas pats asmeniškai ne kartą matė pareiškėjo asmens dokumentą. Mano, jog teismas neatliko reikiamos kontrolės, ar atsakovas Lietuvos bankas, kuris privalo atlikti komercinių bankų priežiūrą, vykdo visus norminių teisės aktų reikalavimus.

16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 27 d. nutartimi (administracinė byla Nr. P858-89/2013) pareiškėjo prašymo netenkino. Proceso administracinėje byloje Nr. AS502-750/2012 neatnaujino.

17Teisėjų kolegija pabrėžė, jog teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo klausimai yra sprendžiami kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkrečios administracinės bylos aplinkybes, nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas prašymas dėl nušalinimo, reiškiamos abejonės teisėjo šališkumu ar pačiam teisėjui kyla tokių abejonių. Pastebėjo, jog vien tik ta aplinkybė, kad atitinkamoje byloje teisėjas buvo nušalintas pati savaime nereiškia, kad jis negali nagrinėti kitų bylų, kuriose dalyvauja pareiškėjas ar pareiškėjo atstovas, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinamos aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas galimas šališkumas. Pabrėžė, jog šioje administracinėje byloje pačiai teisėjai Halinai Zaikauskaitei abejonių dėl jos nešališkumo nekilo, nušalinimai šiai teisėjai pareikšti nebuvo. Be to, pažymėjo, jog pareiškėjas atskirajame skunde nurodė šias aplinkybes, pateikė dėl jų argumentus, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs šias aplinkybes, priimdamas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas nešališkai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, teismas procesinių pažeidimų nagrinėjant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nenustatė.

18Teismas taip pat nenustatė pareiškėjo nurodytų, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10, 11, 12 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

19IV.

20Pareiškėjas R. A. prašymu dėl proceso atnaujinimo (b. l. 65-71) prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje, nuspręsti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-89/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-750/2012, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-4336-142/2012, Lietuvos banko 2012 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. S20121 (21.12-2101)-12-4037 „Dėl įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1553-437/2012“. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą realiai įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusį 2012 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1553-437/2012 bei priimti dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto atskirąją nutartį.

21Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. P858-89/2013, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo 2013 m. vasario 11 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo, neteisėtumu ir nepagrįstumu. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog procesas administracinėje byloje Nr. AS502-750/2012 atnaujintinas pareiškėjo 2013 m. vasario 11 d. prašyme, kurio motyvų šiame prašyme pareiškėjas nebekartoja, nurodytais pagrindais.

22Teisėjų kolegija konstatuoja:

23VI.

24Pareiškėjo prašymas atmestinas, procesas byloje neatnaujintinas.

25Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). Pažymėtina, jog šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodyto įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

26ABTĮ 158 straipsnio 1 dalis numato, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka, nekviesdama į posėdį bylos proceso dalyvių.

27Vadovaudamasi šia nuostata teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo prašymą nagrinėti jo prašymą dėl proceso atnaujinimo žodinio proceso tvarka.

28ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

29Šiuo atveju pareiškėjas siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinė byloje Nr. AS502-750/2012. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9, 10, 1, 12 punktuose nurodytais pagrindais, darytina išvada, jog apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, pareiškėjas sužinojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties paskelbimo metu. Kitokių aplinkybių, kuriomis būtų grindžiamas ABTĮ 156 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, pareiškėjas nenurodė (ABTĮ 157 str. 1 d. 6 p.). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas savo teises ir interesus galėjo ginti paduodamas prašymą atnaujinti procesą iki 2013 m. vasario 21 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 65-71), prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas padavė tik 2013 m. gegužės 27 d., t. y. praleidęs įstatyme įtvirtintą trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą. Pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto termino.

30Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Ši pareiga proceso atnaujinimo instituto atžvilgiu ypač svarbi, kadangi įsiteisėję teismų sprendimai yra vykdomi ir sukelia teisines pasekmes ne tik proceso šalims, bet jas gali sukelti ir kitiems asmenims. Dėl to teisinių santykių stabilumo principas prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo metu reikalauja ypač tiksliai laikytis ABTĮ nustatytų prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminų.

31Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas ir neprašoma jo atnaujinti, vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas teismui atsisakyti atnaujinti procesą (ABTĮ 159 str. 1 d.).

32Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas taip pat grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. P858-89/2013, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo 2013 m. vasario 21 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinė byloje Nr. AS502-750/2012, neteisėtumu ir nepagrįstumu.

33ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis yra neskundžiama vertinti šioje byloje nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nėra teisinio pagrindo.

34Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

35Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

36Pareiškėjo R. A. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

37Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS502-750/2012 pagal pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos bankui (trečiasis suinteresuotas asmuo – „Swedbank“, AB) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

38Nutartis neskundžiama.