Byla Ik-1090-95/2012
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovams J. T. ir S. M.,

4vertėjai Jurgai Marcinkevičiūtei,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Perspektyvios investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Perspektyvios investicijos“ skundą atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Perspektyvios investicijos“ (toliau – ir UAB „Perspektyvios investicijos“, Bendrovė, Įmonė) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir TINP direkcija, Direkcija) 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. S-(10.7)-446 „Dėl specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų“ (toliau – ir Sprendimas) 1 ir 8 punktus; 2) įpareigoti TINP direkciją per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus pastato, esančio ( - ) (sklypo kadastrinis Nr. ( - )) (toliau – ir Pastatas), rekonstrukcijos projektui rengti, t. y. vadovautis kartu su UAB „Perspektyvios investicijos“ 2011 m. birželio 14 d. prašymu „Dėl specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimo“ pateiktais Pastato projektiniais pasiūlymais: Pastato stogas turi būti dvišlaitis, Pastato aukštis iki kraigo neturi viršyti 9,5 m ir kitų greta esančių pastatų kraigų aukščių, jį skaičiuojant nuo pirmojo aukšto grindų, taikant dvišlaičio stogo šlaito 40 - 42 laipsnių kampą; mansardai apšviesti naudoti tūrinius ir sutapdintus su stogo plokštuma stoglangius; tūrinių švieslangių stogus projektuoti vienšlaičius; pirmo aukšto ir rūsio langus projektuoti, atsižvelgiant į patalpų paskirtis; langai gali būti komponuojami įvairaus dydžio, varčias sudalinant; galimi sprendimai panaudojant medines langines – žaliuzes; fasadai gali būti paįvairinami atvirais medinės konstrukcijos balkonais; pagrindinio fasado pusėje pirmo aukšto grindų lygį galima apjungti su lauko terasa; centrinėje dalyje, iš rūsio patalpų galima numatyti išėjimą prie ežero; abipus išėjimo numatyti laiptus į terasą; Pastato statybai gali būti naudojamos šiuolaikinės medžiagos, tačiau apdailai naudoti tradicines apdailos medžiagas, kaip medis, akmuo, plytos, tinkas; stogo dangoms naudoti neryškių spalvų (rudos, juodos, pilkos) lakštinę skardą; fasadus dažyti tradicinėmis spalvomis.

9Skunde nurodė, kad, pareiškėjo nuomone, Sprendimo 1 ir 8 punktuose nustatyti reikalavimai naikintini, nes TINP direkcija, teigdama, kad pateikti Pastato rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai neatitinka Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo (toliau – ir Režimas) ir Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento (toliau – ir Reglamentas) reikalavimų, šių neatitikimų nekonkretizavo (nenurodė, kuriems teisės aktų straipsniams, dalims ar/ir punktams prieštarauja projektinių pasiūlymų sprendiniai), todėl laikė, kad sprendimas nepritarti projektiniams pasiūlymams yra nepagrįstas. Tvirtino, kad parengti ir TINP direkcijai pateikti Pastato projektiniai pasiūlymai atitinka teisės aktų reikalavimus, rengiant šiuos projektinius pasiūlymus buvo vadovautasi iki šiol formaliai galiojančiomis Sąlygomis, kurias parengė kultūros vertybių apsaugos ekspertė-architektė A. M. (toliau – ir Sąlygos) ir kurios buvo suderintos tiek Trakų istorinio nacionalinio parko, tiek Kultūros vertybių apsaugos departamento. Nurodė, jog suderinusi šį dokumentą, TINP direkcija pritarė parengtiems Pastato rekonstrukcijos projektiniams pasiūlymams, kurių architektūriniai sprendiniai (įskaitant ir Pastato matmenis) nesiskiria nuo sprendinių, išdėstytų 2011 m. birželio 14 d. TINP direkcijai pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose. Teigė, jog Sąlygos buvo rengiamos vadovaujantis Kultūros vertybių apsaugos departamento (toliau – ir KVAD) direktoriaus 1996 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 71, kuriuo patvirtintas Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo projektas, Kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436, kuriuo patvirtintas Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentas, t. y. būtent tais norminiais teisės aktais, kurių reikalavimų, TINP direkcijos teigimu, neatitinka 2011 m. birželio 14 d. jai pateikti Pastato rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai. Teigė, kad žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), kuriame yra statinys, yra komercinės paskirties smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti, jo ūkinės veiklos pobūdis – komercinė veikla. Nurodė, jog pareiškėjas Pastatą ketina rekonstruoti į motelį, t. y. pritaikyti turistų apgyvendinimo ir kitoms paslaugoms organizuoti, Pastatas nebus rekonstruotas į gyvenamąjį namą, o žemės sklypo paskirtis nebus keičiama namų valda, todėl teigė, jog rekonstruojamam Pastatui negali būti taikomi Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento nustatyti statinių specialieji architektūriniai reikalavimai dėl aukščio, aukštingumo, stogo formos ir t. t., nes jie yra skirti namų valdoms (sodyboms, gyvenamiesiems namams – Reglamento 18 punktas). Nurodė, jog Pastato rekonstrukcijai taikytini tik bendrieji reikalavimai, nustatyti Reglamento 10 punkte. Akcentavo, kad išvadą dėl būtinumo taikyti tik bendruosius (ne specialiuosius) reikalavimus Pastato rekonstrukcijai patvirtina ir kito TINP direkcijos Sprendime nurodyto teisės akto – Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo, analizė: pagal Režimo projektinius sprendinius, Pastatas patenka į zoną „C“, apimančią Bernardinų vienuolyno teritoriją, mūro paminklų teritoriją centrinėje miesto dalyje ir istorinio Birutės, Vytauto ir Trakų gatvių užstatymo dalis bei visas autentiškų gatvių trasas. Nurodė, jog šios zonos tvarkymo ir naudojimo režimas yra išsaugoti, restauruoti ar atkurti kultūros vertybės bei išlikusią užstatymo struktūrą, išsaugant jos tipą, elementus ir ryšį su gamtine aplinka. Atkreipė dėmesį, kad Pastatas buvo pastatytas 1987 metais, jį pritaikant administracinei paskirčiai, jis turi sovietinės architektūros charakterį. Nurodė, kad Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo projekto brėžinyje Pastatas pažymėtas kaip administracinis pastatas – pastatas be papildomų sąlygų. Taigi, Pastatas, kuris nėra saugoma kultūros vertybė Trakų senamiesčio apsaugos ir naudojimo reglamento (Režimo) nuostatų kontekste, gali būti tvarkomas siekiant atitikties tik bendriems reikalavimams, t. y. reikalavimui išsaugoti išlikusią užstatymo struktūrą, jos tipą, elementus ir ryšį su gamtine aplinka. Pabrėžė, kad priėjo prie tokios išvados ir Kultūros vertybių apsaugos ekspertė A. M., parengdama minėtas Sąlygas, kuriose įvertino rekonstruojamo Pastato bei atskirų jo dalių (sienos, stogas, terasos, laiptai ir t. t.) atitikimą bendriems, tiek Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo, tiek Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento, reikalavimams ir tuo pagrindu nustatė Sąlygas statybos darbams. Teigė, jog statinys savo architektūra bei matmenimis visiškai atitiko ekspertės A. M. nustatytas sąlygas, kurioms TINP direkcija 2005 m. vasario 22 d. pritarė. Pažymėjo ir tai, kad Pastatas pastatytas sklype, išsidėsčiusiame apatinėje terasoje prie Totoriškių ežero, Pastato projektiniai pasiūlymai buvo rengiami atsižvelgiant į to paties ežero pakrantėje neseniai pagal TINP direkcijos tinkamai suderintą projektą rekonstruoto buvusios viešosios Trakų pirties pastato, esančio ( - ), išorinį vaizdą. Nurodė, jog šis pastatas Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo projekte priskirtas „renovuojamiems“, t. y. vertingiems statiniams, kuriems tvarkyti nustatytos papildomos sąlygos – išsaugoti autentišką užstatymo struktūros elementų įvaizdį. Pastato rekonstrukcijos projektiniuose pasiūlymuose vaizduojami sprendiniai yra labai panašūs arba identiški rekonstruotos buvusios pirties pastato architektūriniams sprendiniams, tačiau tuo pat metu pareiškėjui priklausantis Pastatas po rekonstrukcijos savo aukščiu, tūriu, užstatymo plotu bus kur kas mažesnis ne tik lyginant su minėtu pastatu, bet ir su kitais Pastatą supančiais statiniais, esančiais ( - ) ir ( - ). Todėl laikė, kad pareiškėjo parengti ir TINP direkcijai pateikti Pastato projektiniai pasiūlymai visiškai atitinka tiek Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo, tiek Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento bendruosius reikalavimus, kurie gali būti taikomi rekonstruojant šį konkretų Pastatą, esantį Trakų senamiestyje. Manė, kad dėl šios priežasties TINP direkcijos nustatytų specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų 1 punktas naikintinas, o TINP direkcija įpareigotina nustatyti naują reikalavimą.

10Be kita ko, nurodė ir tai, kad TINP direkcijos nustatytas specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų statinio rekonstrukcijos darbams 8 punktas tiksliai atkartoja Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento 18 punktą. Tačiau, pareiškėjo nuomone, šio punkto reikalavimai negali būti taikomi Pastato rekonstrukcijos projektui, nes jie yra skirti namų valdose naujai statomiems gyvenamiesiems namams. Pabrėžė, kad Pastatas nėra ir po rekonstrukcijos netaps gyvenamuoju namu, o sklypas, kuriame jis pastatytas, nėra namų valda, šio žemės sklypo paskirtis yra komercinė veikla, todėl statinio rekonstrukcijai projektuoti taikytini tik bendrieji reikalavimai statiniams, numatyti Reglamento 10 punkte. Teigė, jog TINP direkcija, nustatydama reikalavimą dėl statinio stogų dangai naudotinos medžiagos – „dažyta lygi neblizgi skarda“, pati pažeidžia Reglamento nuostatas, nes jo 18.7 punkte kalbama tik apie „lakštinę skardą“, skardos paviršiaus forma bei jos blizgumas nereglamentuojami. Nurodė, jog pareiškėjas neketina šalia rekonstruotino Pastato statyti jokių pagalbinių pastatų, tai akivaizdu iš TINP direkcijai pateiktų projektinių pasiūlymų, todėl Bendrovei visiškai nesuprantamas Direkcijos sprendimas nustatyti reikalavimus tokių pastatų projektavimui. Manė, kad TINP direkcijos nustatytų specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų 8 punktas naikintinas ir TINP direkcija įpareigotina nustatyti naują reikalavimą.

11Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo UAB „Perspektyvios investicijos“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 31 dalis apibrėžia projektinių pasiūlymų sąvoką: projektiniai pasiūlymai yra eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti. Aiškindama įstatymų leidėjo pateiktą projektinių pasiūlymų sąvoką lingvistiniu, loginiu teisės aiškinimo metodais, darė išvadą, kad projektiniai pasiūlymai yra tik pasiūlymai, kurių vienintelis tikslas yra išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją; projektiniai pasiūlymai gali būti naudojami projektavimo sąlygoms parengti ir projektiniai pasiūlymai neturi jokio privalomojo pobūdžio projektavimo sąlygas rengiantiems subjektams. Taigi, išreiškė nuomonę, kad projektiniai pasiūlymai iš esmės neturi jokios teisinės galios, nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teigė, jog vienintelis dokumentas, kuris sukuria tam tikras teises ir pareigas statybos procese dalyvaujantiems subjektams, yra statinio projektas, t. y. normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. Rėmėsi Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią statinio projektas rengiamas, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir: savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams; Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje; saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje. Nurodė, jog TINP direkcija Sprendimu išdavė pareiškėjui specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, o tai suteikia pareiškėjui teisę pradėti statinio projekto rengimą statybos teisės aktų nustatyta tvarka.

13Atsakovas nurodė, jog sutinka su pareiškėjo pozicija, kad TINP direkcijos Sprendimo 8 punkte nustatyti reikalavimai yra taikomi gyvenamiesiems pastatams, tačiau nesutinka su išdėstytais argumentais, jog minėti reikalavimai negali būti taikomi ir kitos paskirties statiniams. Akcentavo, kad byloje tarp šalių ginčo nėra dėl to, kad pareiškėjui priklausantis Pastatas yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke, jis patenka į Trakų senamiesčio urbanistinį draustinį, yra nekilnojamosios kultūros vertybės – Trakų senamiesčio, teritorijoje. Atsakovo nuomone, tai suponuoja, kad be bendrųjų teisės aktų, ūkinė ir kita žmogaus veikla, turinti poveikį aplinkai, čia reglamentuojama ir specialiaisiais teisės aktais, nurodytais Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, jog Trakų istoriniame nacionaliniame parke taikomi bendri reikalavimai visose Trakų istorinio nacionalinio parko funkcinio prioriteto zonose (Reglamento 8.1. punktas) ir papildomi reikalavimai atskirose Trakų istorinio nacionalinio parko funkcinio prioriteto zonose (Reglamento 8.2. punktas). Teigė, jog pagal bendruosius reikalavimus, taikomus visose TINP funkcinio prioriteto zonose (Reglamento 10 punktas), statiniai Trakų istoriniame nacionaliniame parke projektuojami, statomi ar rekonstruojami atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinius architektūrinio ir urbanistinio paveldo savitumus, kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus, siekiant: išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, kultūrinių ir gamtinių kompleksų bei objektų vertės požymius (Reglamento 10.1. punktas); išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio, hidrologinio tinklo elementus (Reglamento 10.2. punktas); išlaikyti tradicinės architektūros pobūdį – formas, medžiagiškumą, spalvas ir dydžius, formuoti rekreacinių ir gyvenamųjų vietovių estetinį vaizdą (Reglamento 10.3. punktas). Tradicinė architektūra yra Trakų miestui ar jo daliai, Trakų apymiesčio vietovei ar kaimui būdinga gyvenamosios ir kitos paskirties pastatų ir statinių architektūra bei teritorinė erdvinė struktūra. Nurodė, jog, kadangi Reglamente nėra nuostatų, kurios atskirai reglamentuotų kitos, ne gyvenamosios, paskirties statinių architektūrinę raišką, TINP direkcija, vadovaudamasi Reglamento 5 punkte pateikta tradicinės architektūros sąvoka, taip pat Reglamento 10 punkto nuostatomis, pagal kurias statiniai TINP projektuojami, rekonstruojami atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinius architektūrinio ir urbanistinio paveldo savitumus, kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus, siekiant išlaikyti tradicinės architektūros pobūdį – formas, medžiagiškumą, spalvas ir dydžius, kitos, ne gyvenamosios, paskirties statinių tvarkybai specialiuosius reikalavimus turi nustatyti ir išduoti remdamasi Reglamento 18 punkto nuostatomis, taikomomis visose TINP funkcinio prioriteto zonose. Todėl TINP direkcija savo Sprendime ir suformulavo būtent tokio turinio 8 punktą.

14Atkreipė dėmesį, kad Sprendime nustatyti specialieji reikalavimai turi būti aiškinami ir taikomi neatsiejamai vieni nuo kitų, t. y. 8 punktas neatsiejamas nuo 15 punkto, pagal kurį rengiant Pastato rekonstrukcijos projektą privalu vadovautis Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto (reg. Nr. ( - )), patvirtinto Trakų rajono valdybos 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 395 „Dėl Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto“, sprendiniais. Tvirtino, kad pareiškėjo valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu valdomas žemės sklypas ir jame esantys statiniai patenka į Trakų senamiesčio paminklosauginio režimo D kategoriją, pagal kurią saugomas tradicinis užstatymo charakteris – šiuose sklypuose atskiri struktūros elementai gali būti perstatomi, rekonstruojami, papildomi, tačiau neturi keistis jų mastelis ir tradicinės architektūros išraiška. Pastebėjo, kad panaikinus Sprendimo 8 punktą, liktų galioti kiti TINP direkcijos nustatyti specialieji reikalavimai, kuriais privalu vadovautis rengiant statinio rekonstrukcijos projektą.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija bylą prašė spręsti teismo nuožiūra.

16Atsiliepime į skundą nurodė, kad yra akivaizdu, jog Pastatas, esantis ( - ), pagal Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo sprendinius patenka į zoną „C“, tačiau Senamiesčio režimo brėžinyje jis pažymėtas kaip Pastatas be papildomų sąlygų. Pažymėjo, kad Pastatas yra saugomoje Trakų senamiesčio teritorijoje, todėl manė, kad rekonstrukcijos Pastato išvaizda turėtų derėti prie jį supančios urbanistinės ir gamtinės aplinkos.

17II.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir Teismas) 2012 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

19Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2011 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Nr. S-(10.7)-446 „Dėl specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų“ 1 ir 8 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.

20Nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Bendrovė 2011 m. birželio 14 d. ir 2011 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į TINP direkciją su prašymu naujai nustatyti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus Pastato rekonstrukcijos projektui parengti, kartu TINP direkcijai pateikė projektinius pasiūlymus, o TINP direkcija, išnagrinėjusi minėtus pareiškėjo prašymus, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nustatė Pastato rekonstrukcijos specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus.

21Nustatė, jog pareiškėjas nesutinka su skundžiamo Sprendimo 1 ir 8 punktais, motyvuodamas tuo, kad Direkcija, teigdama, kad pareiškėjo pateikti projektiniai pasiūlymai neatitinka Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo ir Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento reikalavimų, šių neatitikimų nekonkretizuoja (nenurodo, kuriems nurodytų teisės aktų straipsniams, dalims ar/ir punktams prieštarauja projektinių pasiūlymų sprendiniai), o 8 punkte tiksliai atkartoja Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento 18 punktą, kuris, pareiškėjo nuomone, negali būti taikomas Pastato rekonstrukcijos projektui, nes jis yra skirtas namų valdose naujai statomiems gyvenamiesiems namams.

22Konstatavo, kad Direkcija yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos priimamiems aktams taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos. Rėmėsi VAĮ 8 straipsniu, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Taip pat Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika administracinėse bylose Nr. A3-750/2004, A444-203/2005, A556-549/2007, A63-994/2008, A556-1395/2008 ir nustatė, jog LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, sprendimas, t. y. institucijos valia, neprivalo būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte“.

23Nustatė, jog skundžiamo Sprendimo turinio analizė leidžia Teismui pagrįstai teigti, kad skundžiamas aktas atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, kurie reglamentuojami VAĮ 8 straipsnyje, jis pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), motyvuotas, pasirašytas įgalioto asmens.

24Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Sprendimo skundžiamuose punktuose nustatyti projektiniai pasiūlymai iš esmės neturi jokios teisinės galios, nesukelia jokių teisinių pasekmių. Nurodė, jog vienintelis dokumentas, kuris sukuria tam tikras teises ir pareigas statybos procese dalyvaujantiems subjektams, yra statinio projektas, t. y. normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma.

25Teismas rėmėsi Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi. Inter alia pažymėjo, jog pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalį, projektiniai pasiūlymai yra eskizinis projektas, kurio tikslas išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti. Taigi, šios teisės normos turinio analizė Teismui suponavo, kad projektiniai pasiūlymai neturi privalomojo pobūdžio, tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas.

26Teismas pastebėjo ir tai, kad pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimas Sprendimo 1 ir 8 punktuose, o tik išdėstė savo nuomonę, pateikė faktinių aplinkybių interpretaciją, tačiau nenurodė, kokios jo teisės buvo pažeistos, kokias konkrečiai teisines pasekmes sukėlė Sprendimo 1 ir 8 punktai. Nurodė, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Sisteminė nurodytų teisės normų analizė Teismui suponavo, kad jos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, tai yra pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, tai yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Teimas konstatavo, kad tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytu būdu, o nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

27Teismas darė išvadą ir konstatavo, kad Sprendimo 1 ir 8 punktai, priimti išnagrinėjus pareiškėjo projektinius pasiūlymus, Bendrovei nesukelia jokių teisinių pasekmių, Sprendimas laikytinas tarpiniu dokumentu rengiant statinio projektą. Nurodė, jog teisines pasekmes pareiškėjui sukels tik statinio projektas, todėl skundžiamas Sprendimas galės būti įvertintas ateityje sprendžiant galutinį sprendimą, t. y. statinio projekto teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo nuomone, Sprendimo 1 ir 8 punktai nepažeidė įstatymo ar kito teisės akto, atsakovas neviršijo kompetencijos (neveikė ultra vires). Teismas, inter alia, nenustatė, kad pareiškėjo teisės buvo objektyviai pažeistos atsakovui priimant skundžiamą aktą.

28Teismas sprendė, kad naikinti Sprendimo 1 ir 8 punktus, remiantis ABTĮ 89 straipsnio nuostatomis, ir įpareigoti atsakovą per 5 darbo dienas nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus Pastato, esančio ( - ) (sklypo kadastrinis Nr. ( - )), rekonstrukcijos projektui rengti, nurodytais ir kitais motyvais nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

29III.

30Pareiškėjas UAB „Perspektyvios investicijos” apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie argumentai:

  1. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime nevertino skundžiamo TINP direkcijos individualaus administracinio akto paties Teismo paminėtais ir tiek įstatymuose įtvirtintais, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojamais akto pagrįstumo bei teisėtumo aspektais. Mano, kad Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl skunde išdėstytų argumentų bei kartu su skundu pateiktų įrodymų, iš kurių akivaizdu, kad atsakovo priimto sprendimo skundžiama dalis prieštarauja tiek objektyviems duomenims (faktams), tiek šiuo atveju aktualiems ir rekonstruotino statinio architektūrinius sprendinius (išvaizdą bei matmenis) nulementiems teisės aktams: Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 71 patvirtintam Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo projektui; Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 patvirtintam Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentui. Nurodo, jog Teismas apsiribojo skundžiamo akto patikrinimu vien tik dėl pastarojo atitikties formaliems, visiems oficialiems dokumentams keliamiems reikalavimams, numatytiems VAĮ 8 straipsnio 3 dalyje. Pažymi, kad šiuo aspektu TINP direkcijos sprendimas pareiškėjo net nebuvo skundžiamas.
  2. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog TINP direkcijos „sprendimo skundžiamuose punktuose nustatyti projektiniai pasiūlymai iš esmės neturi jokios teisinės galios, nesukelia jokių teisinių pasekmių.” Pareiškėjas mano, kad tuo atveju, kai administravimo subjektas, pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise, prašo statytojo jam pateikti tokį dokumentą, kuris išreiškia projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, vertina jį ir savo sprendimu pritaria arba ne pateiktiems pasiūlymams, toks administravimo subjekto sprendimas (teigiamas arba neigiamas) sukelia statytojui tam tikras teisines pasekmes – pareigą laikytis projektiniuose pasiūlymuose pateiktų sprendinių arba projektuoti kitas. Taigi, apeliantas mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „Perspektyvios investicijos” projektinių pasiūlymų ir TINP direkcijos sprendimo jiems nepritarti teisinę reikšmę suklydo, nes jeigu pareiškėjo parengti pasiūlymai patys savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia, tai jų pateikimas atsakovui ir pastarojo sprendimas sukuria UAB „Perspektyvios investicijos” naujas, privalomas pareigas. Šiuo aspektu pažymi, kad TINP direkcija savo 2011 m. liepos 8 d. rašte Nr. S-(10.7)-366 pati pasiūlė pareiškėjui pateikti Pastato rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, o skundžiamame akte priėmė dėl jų sprendimą (jiems nepritarė).
  3. Pareiškėjas nesutinka ir su Teismo išvada, kad jo subjektinės teisės nebuvo objektyviai pažeistos atsakovui priimant skundžiamą aktą. Nurodo, kad UAB „Perspektyvios investicijos” teisinės gynybos kreipėsi, nes TINP direkcija, viršydama kompetenciją, savo sprendimu Pastato projektui nustatė teisės aktų bei kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiagos neatitinkančius reikalavimus ir taip pažeidė pareiškėjo kaip statinio savininko teisę disponuoti (tinkamai, pagal įstatymus ir kitus teisės aktus projektuoti ir rekonstruoti) savo turtu.

31Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o 2012 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti tokie argumentai:

  1. Atsakovas mano, kad apeliacinio skundo argumentai, jog „<...> pirmosios instancijos teismas savo sprendime nevertino skundžiamo TINP direkcijos individualaus administracinio akto paties teismo paminėtais ir tiek įstatymuose įtvirtintais, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojamais akto pagrįstumo ir teisėtumo aspektais <...>“, yra visiškai nepagrįsti. Priešingai, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai pasisakė dėl TINP direkcijos priimto sprendimo 1 ir 8 punktų teisėtumo bei pagrįstumo ir nenustatė pagrindų jiems panaikinti. Be to, nurodo, jog atsakovui nesuprantami UAB „Perspektyvios investicijos“ apeliacinio skundo argumentai, jog šiuo aspektu TINP direkcijos sprendimas net nebuvo skundžiamas.
  2. Mano, jog apeliaciniame skunde yra nenurodytas apeliacinio skundo juridinis pagrindas (ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punktas), apsiribojama tik faktinių aplinkybių išdėstymu, pirmosios instancijos teismo sprendimo citavimu, sava aplinkybių bei teisės aktų interpretacija ir subjektyviu vertinimu. Teigia, jog savo apeliaciniame skunde UAB „Perspektyvios investicijos“ nurodo, neva TINP direkcija savo sprendimu pažeidė pareiškėjo, kaip statinio savininko, teisę disponuoti savo turtu, tačiau nedetalizuoja, kaip konkrečiai pasireiškia tas pažeidimas ir kokias neigiamas pasekmes sukelia.

32Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepimu prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

33Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV.

36Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

37Administracinis ginčas kilo dėl Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. S-(10.7)-446 „Dėl specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų“ 1 ir 8 punktų teisėtumo ir pagrįstumo (t. I, b. l. 83-85).

38Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2011 m. birželio 14 d. ir 2011 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į TINP direkciją su prašymu naujai nustatyti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus Pastato rekonstrukcijos projektui parengti, kartu TINP direkcijai pateikė projektinius pasiūlymus, o TINP direkcija, išnagrinėjusi minėtus pareiškėjo prašymus, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nustatė Pastato rekonstrukcijos specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus ir nusprendė nesivadovauti kartu su UAB „Perspektyvios investicijos“ 2011 m. birželio 14 d. prašymu „Dėl specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimo“ pateiktais Pastato projektiniais pasiūlymais (t. I, b. l. 52-53, 54-64, 66-68, 69-79).

39Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir: savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams; Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje; saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06.2005 „Statinio projektavimas“ (toliau – ir STR) IV skyriuje yra nustatyta projekto rengimo tvarka. Pagal STR 7 punktą projektas rengiamas vadovaujantis: 1) Statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais; 2) projekto rengimo dokumentais; 3) projektavimo darbų rangos sutartimi (kai projektavimas atliekamas rangos būdu); 4) nuostatomis, nustatytomis STR 7.4 punkte. Pažymėtina, jog kaip vieni iš projekto rengimo dokumentų STR 7.2 punkte yra įvardijami ir dokumentai, nustatyti Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (7.2.4 punktas) bei projektiniai pasiūlymai (7.2.1 punktas). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalį projektiniai pasiūlymai – tai eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms rengti.

40Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjo projektiniai pasiūlymai neturi privalomojo pobūdžio, o ginčijamo Sprendimo 1 ir 8 punktai, priimti išnagrinėjus pareiškėjo projektinius pasiūlymus, pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, Sprendimas laikytinas tarpiniu dokumentu rengiant statinio projektą, bei konstatavo, jog teisines pasekmes pareiškėjui sukels tik statinio projektas, todėl skundžiamas Sprendimas galės būti įvertintas ateityje sprendžiant statinio projekto teisėtumą ir pagrįstumą.

41Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Nors iš Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalies nuostatos negalima daryti išvados, kad projektiniai pasiūlymai yra privalomojo pobūdžio, tačiau teigtina, jog projekto rengimo metu reikia į juos atsižvelgti, jei jie yra parengti, kadangi projektiniai pasiūlymai, remiantis STR 7.2.1 punktu, yra priskiriami projekto rengimo dokumentams. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateikti projektiniai pasiūlymai buvo pateikti atsakovui TINP direkcijai, kuris, juos įvertinęs, ginčijamu Sprendimu nusprendė jais nesiremti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas Sprendimas, kuriuo nustatyti Pastato rekonstrukcijos specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir nesivadovaujama pareiškėjo pateiktais Pastato projektiniais pasiūlymais, yra svarbus Pastato projekto rengimo dokumentas. Kaip minėta, tiek Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis, tiek STR 7.2.4 punktas numato, jog jais turi būti vadovaujamasi rengiant projektą. Be to, pažymėtina, jog atsakovas nenurodė ir byloje nėra nustatyta, kad minėtais TINP direkcijos nustatytais reikalavimais projekto rengimo metu neturės būti vadovaujamasi. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovo TINP direkcijos skundžiamu Sprendimu nustatyti Pastato rekonstrukcijos specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai pareiškėjui yra privalomi.

42Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 22 str. 1 d.). Minėtos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

43Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1287/2012). Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1287/2012).

44Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas Sprendimas pagal savo turinį yra individualus administracinis sprendimas, todėl gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisme yra nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (LVAT 2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008).

45Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, jog pareiškėjas ruošiasi rengti Pastato rekonstrukcijos planą bei rekonstruoti Pastatą į motelį. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo 8 punkte nustatyti esminiai reikalavimai, taikomi Pastato rekonstrukcijos projektui rengti (tokie taip Pastato aukštis, stogo šlaito kampas ir kt.), kurie yra privalomi pareiškėjui, konstatuotina, jog jie pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Remiantis skundžiamo Sprendimo 1 ir 8 punktuose nurodytais Pastato rekonstrukcijos specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, turės būti rengiamas Pastato rekonstrukcijos projektas. Atsisakymas vertinti pareiškėjo skundžiamas Sprendimo dalis ir siūlymas vertinti skundžiamą Sprendimą ateityje sprendžiant statinio projekto teisėtumą ir pagrįstumą neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Jeigu, atsižvelgiant į Sprendime nurodytus reikalavimus parengus Pastato rekonstravimo projektą, Sprendimas vėliau būtų pripažintas neteisėtu ar nepagrįstu, tai sukeltų sunkesnes teisines pasekmes, projektas turėtų būti keičiamas pagal naujai nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, jog tai būtų neracionalu.

46ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ įtvirtintų procesinių reikalavimų laikymasis ir tinkamas įgyvendinimas yra būtina sąlyga, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą ir ginčyti administracinius aktus (LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1700/2010). Pažymėtina, jog nevertinus pareiškėjo skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, vėliau pasibaigus skundo padavimo administraciniam teismui terminui, pareiškėjo galimai pažeistų teisių teisminė gynyba būtų apsunkinama.

47Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nagrinėti ir vertinti Sprendimo 1 ir 8 punktų teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoti jų turinį, tačiau nepagrįstai to neatliko.

48Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1363/2012). Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, nenagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo byloje pareikštu reikalavimu, t. y. neišnagrinėjo svarbiausių teisinių ir faktinių klausimų, neišsprendė iš esmės tarp proceso šalių kilusio ginčo (ABTĮ 86 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas. Byla turi būti nagrinėjama visa apimtimi iš naujo, nustatyti proceso pažeidimai, kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimamas naujas naujas sprendimas (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

49Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

50Pareiškėjo UAB „Perspektyvios investicijos“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

51Panaikinti 2012 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

52Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovams J. T. ir 4. vertėjai Jurgai Marcinkevičiūtei,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Perspektyvios investicijos“... 9. Skunde nurodė, kad, pareiškėjo nuomone, Sprendimo 1 ir 8 punktuose nustatyti... 10. Be kita ko, nurodė ir tai, kad TINP direkcijos nustatytas specialiųjų... 11. Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija su pateiktu skundu... 12. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo... 13. Atsakovas nurodė, jog sutinka su pareiškėjo pozicija, kad TINP direkcijos... 14. Atkreipė dėmesį, kad Sprendime nustatyti specialieji reikalavimai turi būti... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija... 16. Atsiliepime į skundą nurodė, kad yra akivaizdu, jog Pastatas, esantis ( - ),... 17. II.... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir Teismas) 2012 m.... 19. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Trakų istorinio nacionalinio... 20. Nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Bendrovė 2011... 21. Nustatė, jog pareiškėjas nesutinka su skundžiamo Sprendimo 1 ir 8 punktais,... 22. Konstatavo, kad Direkcija yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos... 23. Nustatė, jog skundžiamo Sprendimo turinio analizė leidžia Teismui... 24. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Sprendimo skundžiamuose punktuose... 25. Teismas rėmėsi Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi. Inter alia... 26. Teismas pastebėjo ir tai, kad pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai... 27. Teismas darė išvadą ir konstatavo, kad Sprendimo 1 ir 8 punktai, priimti... 28. Teismas sprendė, kad naikinti Sprendimo 1 ir 8 punktus, remiantis ABTĮ 89... 29. III.... 30. Pareiškėjas UAB „Perspektyvios investicijos” apeliaciniu skundu prašo... 31. Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepimu prašo... 32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija... 33. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tuos pačius argumentus kaip ir... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV.... 36. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 37. Administracinis ginčas kilo dėl Trakų istorinio nacionalinio parko... 38. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2011 m. birželio 14 d. ir 2011... 39. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, statinio projektas rengiamas... 40. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad... 41. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.... 42. Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas... 43. Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į... 44. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 45. Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, jog pareiškėjas ruošiasi rengti... 46. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu specialus 47. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 48. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina... 49. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 50. Pareiškėjo UAB „Perspektyvios investicijos“ apeliacinį skundą tenkinti... 51. Panaikinti 2012 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo... 52. Nutartis neskundžiama....