Byla A-663-721-06

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pirmininkas) ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Giedrei Telksnienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui adv. Modestui Girdzevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Utenos apskrities viršininko administracijai, S. Č. dėl termino dokumentams nuosavybės teisių atkūrimui paduoti atnaujinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėja E. B. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad terminas pateikti Molėtų rajono žemėtvarkos skyriui nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. P. 3,50 ha valdytą žemę ( - ), buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. Nurodė, kad 1991-12-15 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį buvusio savininko A. P. nekilnojamąjį turtą. Jai buvo nurodyta laukti raštiško pranešimo iš žemėtvarkos skyriaus. Jokio pranešimo negavus, 2005-02-15 ir 2005-02-17 pateikė papildomus prašymus, tačiau žemėtvarkos skyrius atsakė, kad praleisti terminai dokumentams paduoti, todėl nuosavybės teisės nebus atkuriamos. Manė, jog aplinkybės, kad žemėtvarkos skyrius tinkamai neinformavo jos apie dokumentų pateikimo tvarką, kad prašyme nėra nurodyta, kokie dokumentai turi būti pateikti, kad ji yra senyvo amžiaus ir labai prastos sveikatos, beveik visą laiką dėl sunkių susirgimų praleido ligoninėse, todėl pati negalėjo tinkamai pasirūpinti dokumentų tvarkymu, pripažintinos svarbiomis termino praleidimo aplinkybėmis.

4Tretysis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija (Utenos AVA) atsiliepime į prašymą su juo nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja į Molėtų rajono žemėtvarkos skyrių su pirminiu prašymu dėl nuosavybės teisės atkūrimo į A. P. turėtą žemę ( - ) kreipėsi 1991-12-15 nurodydama, kad žemę norėtų atgauti lygiaverčiu plotu (ekvivalentine natūra) pagal gyvenamąją vietą ( - ). Pagal archyvinius dokumentus minėtos žemės savininku buvo J. P., o A. P. tik valdė žemę, taigi pirmiausia reikėjo nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą rajono apylinkės teisme. Su teiginiu, kad žemėtvarkos skyriaus darbuotojai siūlė laukti atskirų raštiškų pranešimų apie vėlesnį nuosavybės teisių ir giminystės ryšio dokumentų pateikimą, nesutiko, nes pirminio prašymo anketoje, kurią užpildė pareiškėja, visi reikiami dokumentai nurodyti. Be to, pareiškėjai dėl papildomų dokumentų pateikimo buvo siunčiami pranešimai 1999-12-31 Nr. 818, 2003-02-26 Nr. 3.59-97. Argumentas, jog pareiškėja yra senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos, nėra pagrindas terminui atnaujinti, nes ji bet kuriuo metu galėjo pasinaudoti teisine pagalba, ką jį padarė šiuo metu.

5Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėja į Utenos AVA Molėtų rajono žemėtvarkos skyrių kreipėsi 1991-12-15, prašydama atkurti jai nuosavybės teises į jos tėvo A. P. 3,50 ha iki žemės nacionalizacijos valdytos žemės ( - ). Pagal žemės ištyrimo žiniaraštį Nr. 42-44, 1934-06-30 įrašu nustatyta, kad savininkas yra P. J., o žemę valdo P. K., D., M., A. ir J. lygiomis dalimis. Duomenų apie A. P. nuosavybės teise turėtą žemę nepateikta. Taigi, iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 10 str. nustatyto termino - 2003-12-31 pareiškėja nepateikė nei nuosavybės teisę, nei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku įrodančių dokumentų. Utenos apskrities viršininko 2004-05-20 sprendimu Nr. 13-7459 nuosavybės teisė atkurta J. P. įpėdinei S. Č. Aplinkybės, kad pareiškėjai buvo nurodyta laukti atskiro pranešimo iš žemėtvarkos skyriaus, Utenos AVA nepatvirtino. Nei Atkūrimo įstatymas, nei Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka nenumato institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus, pareigos prašyti pretendentų pateikti dokumentus. Su prašymu būtini pateikti dokumentai yra išvardinti minėtuose norminiuose aktuose ir juos pateikti yra paties prašymą paduodančio asmens pareiga. Pareiškėja iki nustatyto termino - 2003-12-31 pati nė karto nėra kreipusis į Utenos AVA, nesidomėjo, kaip sprendžiamas jos prašymas, nesiaiškino, kokius dokumentus jai reikia pateikti, ką pripažino ir jos atstovas. Apie tai, kad trūksta dokumentų atkuriant nuosavybės teises į jos prašomą žemės sklypą, pareiškėja buvo informuota 1999-12-31 pranešimu Nr. 818 ir 2003-02-26 pranešimu Nr. 3.59-97, kuris išsiųstas registruotu laišku 2003-02-27. Jame nurodyta, kad neturint jokių kitų dokumentų, ji gali kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, nepateikus šių dokumentų iki 2003-07-01, ji neteks teisių į nuosavybės atkūrimą. Tačiau ir po šių pranešimų išsiuntimo juose nurodyti dokumentai nebuvo pateikti. Nors liudytoja B. M. parodė, kad pareiškėja nuo 2000 m. ( - ) negyvena, apie savo adreso pasikeitimą ji žemėtvarkos skyriui nepranešė. Pareiškėjos atstovas bei liudytoja B. M. parodė, kad pareiškėjai gyvenant vienkiemyje, ja rūpinosi sūnus ir prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ji 1991 m. padavė nuvykusi kartu su juo. Darytina išvada, kad kitiems pareiškėjos šeimos nariams buvo žinoma apie ketinimus atkurti nuosavybes teises į jos tėvo valdytą žemę, ji turi du suaugusius vaikus, bendravo su savo sūnumi ir nebuvo visiškai izoliuota nuo išorinio pasaulio. Todėl pareiškėja tam, kad jos interesai būtų tinkamai atstovaujami, galėjo įgalioti tvarkyti dokumentus ar rūpintis jais savo vaikus ar kitus asmenis. Argumentas, jog būdama senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos pareiškėja nuo 1994 m. sunkiai sirgo ir dėl to negalėjo tinkamai pasirūpinti dokumentų tvarkymu, negali būti laikoma svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti terminą, nes veiksnumas jai nebuvo apribotas, tai neužkirto jai kelio pasinaudoti kitų asmenų pagalba, t. y. įgalioti juos savo atstovais. Be to, kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų (b. 1. 24), ji nuo 1998 iki 2004 m. stacionare nebuvo gydyta. Teismas padarė išvadą, kad terminą dėl nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo pareiškėja praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl šį terminą atnaujinti nėra pagrindo.

6Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo teismo 2005-09-30 sprendimą panaikinti ir tenkinti jos prašymą. Nurodo, kad teismas nesivadovavo protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, neatsižvelgė į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas nesivadovavo prašymo padavimo metu galiojusiais norminiais aktais, o būtent 1991-07-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 259, 1991-09-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 376 ir 1991-11-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 470, kurie nustatė, kad apylinkės agrarinės reformos tarnyba išnagrinėja gautus prašymus ir jeigu piliečiai neturi nurodytų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, prašymus - anketas tarnyba persiunčia į Lietuvos valstybinį archyvą. Jeigu nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų Lietuvos valstybiniame archyve nerasta, archyvas apie tai praneša (privalėjo duoti atsakymą per pusantro mėnesio) atitinkamai apylinkės agrarinės reformos tarnybai, kuri raštiškai informuoja suinteresuotus piliečius. Darytina išvada, kad pareiškėjos ir liudytojos parodymai dėl to, kad žemėtvarkos skyrius nurodė laukti atsakymo į pateiktą jos prašymą, yra pagrįsti, nes pareiškėja turėjo būti informuota apie prašymo nagrinėjimo eigą ir priimtus sprendimus. Teismas neatsižvelgė ir į pareiškėjos bei liudytojos parodymus, kad 1999-12-31 pranešimo Nr. 181 ir 2003-02-26 pranešimo Nr. 3.59-97 E. B. negavo. Be to, minėti raštai neatitinka 2001-01-30 Archyvų įstatymo ir Lietuvos archyvų departamento prie LR vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 19 "Dėl dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių patvirtinimo" 25.8 p., nes juose nenurodytas fizinio asmens adresas. Tai patvirtina teiginius, kad raštai galėjo būti neišsiųsti arba išsiųsti neteisingu adresu. Teismo argumentai, kad pareiškėjos šeimos nariams buvo žinoma apie ketinimus atkurti nuosavybės teises į tėvo valdytą žemę ir ji nebuvo izoliuota nuo išorinio pasaulio, jos senyvas amžius, silpna sveikata negali būti laikoma svarbia priežastimi, nes veiksnumas nebuvo apribotas ir tai neužkirto jai kelio pasinaudoti kitų asmenų pagalba, yra nepagrįsti ir neteisingi. Teismas faktus vertino formaliai, nesivadovaudamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Byloje nustatyti faktai, kad pareiškėja, paduodama pareiškimą žemėtvarkos skyriui, buvo 71 metų amžiaus, neturėjo pakankamo išsilavinimo ir buvo silpnos sveikatos (byloje pateiktas pažymėjimas apie antros grupės invalidumą nuo 1971 metų), paneigia nurodytą teismo argumentą. Teismas, konstatuodamas, kad liga ir amžius nėra svarbios priežastys, neatsižvelgė į sveikatos pažymoje nurodytų ligų diagnozę (galvos smegenų aterosklerozė, tuberkuliozė), jų poveikį pareiškėjai, kad nuo 1994 m. jį pastoviai ambulatoriškai gydėsi sveikatos įstaigose. Pareiškėjai sergant sunkiomis ligomis, būnant labai garbingo amžiaus yra pateisinamos ir svarbios termino praleidimo priežastys, t. y. vadovaujantis protingumo ir teisingumo principu suprantama, kad esant 83 metų amžiaus pastoviai rūpinantis sveikata ir neturint išsilavinimo, tai pat dėl lėtinės smegenų išeminės smegenų ligos sunku susiorientuoti ir suprasti nuolat besikeičiančius įstatymus, reglamentuojančius nuosavybės teisės atkūrimo tvarką, kas objektyviai kliudė jai laiku ir tinkamai pateikti įstatyme nurodytoms institucijoms nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, o nurodytos termino praleidimo priežastys turi būti įvertintos kartu su kitomis bylos aplinkybėmis.

7Utenos AVA atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka. Palaiko pirmos instancijos teismui pateikto atsiliepimo argumentus. Taip pat nurodo, kad aplinkybę, jog siunčiamuose pranešimuose buvo nurodomi pretendentų adresai, patvirtina pateiktos siunčiamų dokumentų registracijos žurnalo ištraukų kopijos.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9Byloje yra nustatyta, kad pareiškėja 1991-12-15 kreipėsi į Molėtų rajono Suginčių agrarinės reformos tarnybą su prašymu grąžinti žemę (b. l. 14). Šiuo prašymu ji tinkamai išreiškė valią atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą. Tuo metu galiojantys poįstatyminiai aktai, tai yra 1991-07-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 259, 1991-09-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 376 ir 1991-11-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 470 patvirtintos Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į žemę padavimo tvarka ir sąlygos, nustatė, kad apylinkės agrarinės reformos tarnyba išnagrinėja gautus prašymus ir jeigu piliečiai neturi nurodytų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, prašymus - anketas tarnyba persiunčia į Lietuvos valstybinį archyvą. Jeigu nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų Lietuvos valstybiniame archyve nerasta, archyvas apie tai praneša (privalėjo duoti atsakymą per pusantro mėnesio) atitinkamai apylinkės agrarinės reformos tarnybai, kuri raštiškai informuoja suinteresuotus piliečius. Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėja 1999-12-31 ir 2003-02-26 pranešimais buvo informuota apie dokumentų trūkumą, tačiau ji pranešimuose nurodytu adresu jau negyveno, todėl pranešimų turinio nežinojo ir negalėjo žinoti. Atsižvelgiant į tai, kad pirmas pranešimas apie dokumentų trūkumą pareiškėjai buvo nusiųstas po 8 metų nuo prašymų grąžinti žemę pateikimo, taip pat atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, darytina išvada, kad ji, kreipdamasi į viešojo administravimo subjektą su prašymu, turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad viešojo administravimo subjektas laiku ir tinkamai atliks jo kompetencijai priskirtus veiksmus, tačiau to neįvyko. Dėl šių motyvų teisėjų kolegija mano, kad viena iš esminių termino pateikti reikiamus dokumentus praleidimo priežasčių buvo ir paties viešojo administravimo subjekto neveikimas, todėl termino praleidimo priežastis teisėjų kolegija laiko svarbiomis.

10Apibendrinant tai, kas parašyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad terminas pateikti Molėtų rajono žemėtvarkos skyriui dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku, atkuriant nuosavybės teises į P. valdytą 3,50 ha žemę ( - ), turi būti atnaujintas.

11Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

12Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendimą.

13Atnaujinti E. B. terminą pateikti Molėtų rajono žemėtvarkos skyriui nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, tikslu atkurti nuosavybės teises į P. valdytą 3,50 ha žemę ( - ).

14Sprendimas neskundžiama.

Proceso dalyviai