Byla eI-222-561/2017
Dėl žalos atlyginimo (tretieji suinteresuotieji asmenys P. K. ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas,

2dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui,

3trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui Edgarui Tomui Paberaliui,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mitnijos durys“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Premmier EU“, šiuo metu atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių biuras“) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Regitra“, dėl žalos atlyginimo (tretieji suinteresuotieji asmenys P. K. ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Mitnijos durys“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Premmier EU“, šiuo metu atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių biuras“) (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“ (toliau – ir atsakovė, Regitra), 2 633,73 Eur turtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovės 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Skunde pareiškėja nurodė, kad 2016 m. vasario 5 dieną Vilniaus rinktinės Lavoriškių pasienio kontrolės poste, išvykstant iš Lietuvos Respublikos, buvo sulaikytas automobilis Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. ( - ) (toliau – ir automobilis), kurį vairavo Bendrovės direktorius R. D.. Automobilį valdo ir naudoja kaip lizingo gavėjas pagal 2013 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PPS/201307F-479, sudarytą tarp UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“, UAB „Krasta Auto Vilnius“ ir Bendrovės, bei 2013 m. liepos 30 d. Lizingo sutartį Nr. 201307F-479, sudarytą tarp UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ ir Bendrovės. Automobilio sulaikymo priežastis – nesutapo keli automobilio identifikavimo numerio simboliai su automobilio registracijos liudijime Nr. F028133 nurodytais automobilio identifikavimo numerio simboliais. Dėl šios priežasties, 2015 m. vasario 5 d. poėmio metu, iš R. D. buvo paimtas automobilis, jo registracijos liudijimas, rakteliai ir kiti dokumentai. Taip pat dėl nurodyto fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 02-5-00022-15, kuris Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Audronės Pupeikienės 2015 m. liepos 17 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, buvo nutrauktas tik 2015 m. liepos 17 d. Automobilis pareiškėjos valdymui ir naudojimui buvo grąžintas tik nutraukus minėtą ikiteisminį tyrimą, t. y. 2015 m. liepos 17 d. Nuo automobilio poėmio (2015 m. vasario 5 d.) iki nurodytos datos (2015 m. liepos 17 d.), faktiškai daugiau nei 5 mėnesius, pareiškėja negalėjo valdyti automobilio bei juo naudotis.

8Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu, gavus 2015 m. balandžio 2 d. specialisto išvadą Nr. 140-(2180)-IS1-2314, buvo nustatyta, kad automobilio identifikavimo numeris nebuvo pakeistas, kaip ir nebuvo pakeista originali automobilio kėbulo bazinės dalies spalva (pilka). Kaip paaiškėjo, registruojant automobilį Regitroje, specialistas P. K. padarė klaidą ir nurodė neteisingą automobilio identifikavimo numerį. Dėl šios priežasties buvo išduotas automobilio registracijos liudijimas Nr. F028133, kuriame buvo nurodytas neteisingas automobilio identifikavimo numeris. Vietoj automobilio identifikavimo numerio JMBLYV98W7J013276, buvo nurodytas klaidingas automobilio identifikavimo numeris – JMBLNV98W7J003276.

9Pareiškėjos teigimu, dėl jai padarytos žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovę, kuri pretenziją pateikė savo draudikui – AB „Lietuvos draudimas“. 2015 m. spalio 6 d. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad šiuo atveju draudimo išmoka nėra mokama. Dėl šios priežasties atsakovė pateikė 2015 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. (1.15)-24-4901 „Į pretenziją dėl žalos atlyginimo“, kuriame iš esmės sutiko su draudiko pozicija ir atsisakė atlyginti pareiškėjai padarytą žalą.

10Skunde pareiškėja tvirtino, kad šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniuose. Padarytą turtinę žalą pareiškėja įvertino taip: per laikotarpį, kuomet pareiškėja negalėjo valdyti automobilio bei juo naudotis (nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2015 m. liepos 17 d., iš viso 5 mėnesiai ir 12 dienų, kas sudaro 162 dienas), pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 201307F-479 UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ sumokėtos mėnesinės įmokos (204,35 Eur per mėnesį) – iš viso 1 097,11 Eur (204,35 Eur : 28 d. – 7,30 Eur; 204,35 Eur : 30 d. – 6,81 Eur; 204,35 Eur : 31 d. – 6,59 Eur; 23 d. x 7,30 Eur + 60 d. x 6,81 Eur + 62 d. x 6,59 Eur = 1 097,11 Eur); pagal Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. LT/AEC3388079), sudarytą su AB „Lietuvos draudimas“, sumokėtos įmokos dalis (bendra sumokėtos įmokos suma – 123,06 Eur) – 55.08 Eur (123,06 Eur : 365 d. = 0,34 Eur; 162 d. x 0,34 Eur = 55,08 Eur); pagal Transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. 102445491), sudarytą su AB „Lietuvos draudimas“, sumokėtos įmokos dalis (bendra sumokėtos įmokos suma – 790,95 Eur) – 351,54 Eur (790,95 Eur : 365 d. = 2,17 Eur; 162 d. x 2,17 Eur = 351,54 Eur). Pabrėžė, kad atsižvelgiant į su UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ sudarytos Finansinio lizingo sutarties Nr. 201307F-479 9 straipsnio „Turto draudimas“ nuostatas, negalėjo atsisakyti ir/arba sustabdyti automobilio draudimo sutarties galiojimo, nes tai būtų traktuojama kaip minėto sutarties straipsnio pažeidimas. Vadovaujantis Lizingo sutarties 12.2.7. punktu, pažeidus minėtos sutarties 9 straipsnio nuostatas, UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ įgyja teisę vienašališkai nutraukti Finansinio lizingo sutartį Nr. 201307F-479, atsiimti automobilį, negrąžinti iki sutarties nutraukimo sumokėtų įmokų, bei prašyti atlyginti visus kitus UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ dėl sutarties nutraukimo atsiradusius nuostolius (Finansinio lizingo sutarties Nr. 201307F-479 12.5. punktas); dėl ilgo automobilio stovėjimo atsiradusios jo remonto išlaidos – 850 Eur; išlaidos susijusios su pretenzijos parengimu – 280 Eur. Pareiškėja pabrėžė, kad šios patirtos išlaidos už advokato procesinių dokumentų parengimą buvo neišvengiamos, kadangi įmonė neturėjo teisininko ir pati nebūtų sugebėjusių tinkamai parengti procesinių dokumentų.

11Skunde nurodė, kad visas išvardintas išlaidas patyrė būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

12Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo.

13Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

14Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai reikalauja turtinės žalos atlyginimo, nes atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pagrįsdama šiuos savo argumentus, rėmėsi nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad automobilis įregistruotas, jo registracijos liudijimas išduotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad tokios išvados buvo padarytos atlikus ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo įvertinti su automobiliu bei registracija susiję dokumentai ir apklausti visi asmenys, kurie buvo susiję su automobilio registracija ir duomenų keitimu. Darė išvadą, jog pareiškėja neįrodė, kad Regitra darbuotojas veikė netinkamai, todėl sprendė, kad nėra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai.

15Atsakovės įsitikinimu, net jeigu ir būtų nustatyti Regitra neteisėti veiksmai, tačiau nenustačius kitų dviejų šios atsakomybės sąlygų, reikalavimas atlyginti turtinę žalą negali būti tenkinamas. Atkreipė dėmesį, jog žalos padarymo faktas turi būti pagrįstas pareiškėjos, siekiančios žalos atlyginimo, pateiktais leistinais ir su ginčo dalyku susijusiais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtintų informaciją apie žalos atsiradimo faktą, kuris priežastiniu ryšiu susijęs būtent su pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja tokių įrodymų nepateikė. Pareiškėja nei tiesiogiai atsakovei, nei teismui nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog remonto išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su Regitra neva neteisėtais veiksmais. Todėl pareikštu skundu šios išlaidos negali būti priteistinos iš atsakovės. Atsakovės nuomone, pareiškėja išlaidas, susijusias su pagal finansinio lizingo sutartį sumokėtas mėnesines įmokas, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokas ir įmokas sumokėtas pagal transporto priemonių draudimo sutartį būtų patyrusi. Minėtas įmokas laikė nesusijusiomis priežastiniu su Regitra neva neteisėtais veiksmais, todėl sprendė, kad jos taip pat negali būti priteisiamos, kaip ir išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

16Dėl procesinių palūkanų nurodė, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes tarp pareiškėjos ir Lietuvos valstybės susiklostę teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, ir palūkanų, kaip minimalių nuostolių užtikrinimo, institutas šiems santykiams netaikomas.

17Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir Draudikas) atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

19Atsiliepime nurodė, kad negali būti atlyginama žala, nes pareiškėjas neįrodė Regitros neteisėtų veiksmų. Pabrėžė, kad AB „Lietuvos draudimas“ žalos administravimo metu nenustatė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų. Sutiko su pareiškėja, kad Regitra, kaip tam tikro registro tvarkytojas, turi užtikrinti, kad registro duomenys atitiktų registratoriui pateiktų dokumentų duomenis, kad registras būtų tikslus, įrašai teisingi. Tačiau nesutiko su pareiškėja, kad atsakovė šių pareigų nesilaikė. AB „Lietuvos draudimas“ vertinimu, atsakovės darbuotojai tinkamai vykdė savo pareigas ir įregistravo transporto priemonę, įvedė būtinus juos duomenis į sistemą, išdavė tai patvirtinančius dokumentus. Vien to, kad dokumentuose galimai įsivėlė techninė klaida, nepakanka teigti, kad valstybė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. kad atsakovės darbuotojai elgėsi nerūpestingai, neatidžiai. AB „Lietuvos draudimas“ vertinimu, atsakovės darbuotojai tinkamai atliko jiems pavestas funkcijas, veikė pagal teisės aktų reikalavimus, todėl negali būti konstatuojami jų neteisėti veiksmai. Techninė klaida nėra nulemta savo funkcijų neatlikimo, netinkamo atlikimo. Šio ginčo atveju nėra nustatyta, kad įmonės darbuotojas būtų nepatikrinęs jam pateiktų duomenų teisingumo, faktiškai nesusipažinęs su dokumentais, automobiliu ir tik formaliai jį įregistravęs.

20Pažymėjo, kad 2015 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (toliau – ir Nutarimas) nurodyta, kad tyrimo metu liudijęs atsakovės darbuotojas P. K. apklausos metu paaiškino, kad registruojant yra žiūrima būtent į pateiktą automobilio sertifikatą. Darė išvadą, kad ne atsakovės darbuotojas įvedė ne gerą automobilio VIN numerį (padarė klaidą), o būtent registruojantis asmuo pateikė klaidingą informaciją (sertifikatą su klaida). Atsakovės darbuotojas veikė maksimaliai atsakingai ir rūpestingai, tinkamai vykdė savo funkcijas, įregistravo transporto priemonę pagal jam pateiktus dokumentus, todėl jokių atsargumo pareigų nepažeidė ir neteisėtų veiksmų neatliko. Regitra darbuotojas neprivalėjo imtis jokių papildomų priemonių, kurių neatlikus, būtų galima teigti, kad jis dirbo aplaidžiai.

21Draudiko vertinimu, net jei teismas konstatuotų, kad vis dėl to atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nei žalos faktas, nei žalos dydis nėra įrodytas, todėl nėra būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Nėra ir trečiosios civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio – nes šios išlaidos nėra nulemtos būtent atsakovės veiksmų.

22Pažymėjo, kad įmokos pagal Finansinio lizingo sutartį nėra pareiškėjos turtiniai praradimai, dėl kurių kenčia jos turtinė padėtis. Šios išlaidos nepablogina pareiškėjos padėties, priešingai, sumokėdama šias įmokas pareiškėja išsipirks nuosavybės teise automobilį. Šių įmokų sumokėjimas nesukelia jokios neigiamos įtakos, jokių papildomų turtinių išlaidų pareiškėjai. Taip pat šių įmokų mokėjimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais. Pareiškėja šias įmokas būtų mokėjusi nepriklausomai nuo to, ar minėtas automobilis būtų sulaikytas muitinėje, ar nebūtų. Tokiu būdu pareiškėja įgyvendina savo sutartinius įsipareigojimus pagal sudarytą lizingo sutartį, su tikslu ateityje išsipirkti konkretų automobilį. Dėl atsakovės veiksmų šios išlaidos nei padidėja, nei pamažėja, yra tokios pat, kurias pareiškėja būtų sumokėjusi.

23Draudikas paaiškino, kad pareiškėja galėjo išvengti įmokų, susijusių su privalomojo valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, tačiau to nepadarė. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – ir TPVCAPDĮ) gali būti sustabdyta, jei asmuo ilgiau nei 1 mėnesį nenaudoja savo automobilio. Pareiškėja, žinodama apie pradėtą tyrimą, apie sulaikytą jos automobilį, apie mokamas įmokas pagal privalomojo draudimo sutartį, galėjo kreiptis, kad apsauga jai būtų sustabdyta ir minėtų įmokų nereikėtų mokėti. Net jei buvo sumokėta visa einamųjų metų įmoka sutarties sudarymo metu, pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį, apsauga gali būti sustabdoma, o pareiškėjos sumokėtos įmokos užskaitomos tam pačiam periodui ateityje (sustabdymo laikotarpis pridedamas prie sutartos paskutinės draudimo apsaugos dienos) arba sumokėtos įmokos gali būti grąžinamos.

24AB „Lietuvos draudimas“ nuomone, sumokėtos įmokos pagal Transporto priemonių draudimo sutartį (kuri sudaryta pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021) tai pat nelaikomos žala ir neatlyginamos dėl tų pačių argumentų, kaip ir minėtos privalomojo valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įmokos. Pagal šią sutartį, draudimo apsauga taip pat gali būti sustabdoma, taigi, pareiškėja galėjo kreiptis tiesiogiai į Draudiką dėl sutarties pakeitimo. Ši sutartis taip pat galėjo būti nutraukta, jei pareiškėja nebenorėjo Draudiko teiktos apsaugos. Tačiau pareiškėja nesikreipė į AB „Lietuvos draudimas“ nei dėl apsaugos sustabdymo, nei dėl sutarties nutraukimo, nei dėl sutarties performinimo, nurodant pasikeitusią riziką (transporto priemonė laikinai neeksploatuojama), kuri galimai sumažintų įmokos dydį. Taigi, pati pareiškėja, žinodama apie susiklosčiusią situaciją, neišvengė žalos atsiradimo (jos didėjimo).

25Draudikas nesutiko atlyginti dėl automobilio stovėjimo neva atsiradusių išlaidų, pažymėdamas, kad neeksploatuojamam automobiliui, jei jo būklė iki eksploatacijos buvo tinkama, neatsiranda jokių defektų per tokį trumpą laiko tarpą (~ 5 mėnesius). AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų skyriaus ekspertai, susipažinę su minėta pareiškėjos pateikta PVM sąskaita faktūra ir atliktais darbais nustatė, kad minėti darbai yra einamieji remontai, kurių atlikimo objektyviai negalėjo sąlygoti automobilio neeksploatavimas.

26Nesutiko atlyginti ir prašomų išlaidų už pretenzijos parengimą, nes yra įsitikinęs savo sprendimo teisingumu; Draudiko klientas palaikė mūsų sprendimą ir jo neskundė, nekvestionavo; pareiškėjai nebuvo būtina samdytis advokatą, nes iš pretenzijos turinio matyti, kad ten yra apibendrinamos faktinės aplinkybės, nuostolio paskaičiavimas, tačiau nėra pateikiama daug ir išsamių teisinių argumentų; pastebėtina ir tai, kad šios išlaidos neatitinka protingumo kriterijaus, yra pernelyg didelės ir neprotingos.

27Dėl procesinių palūkanų nurodė, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes tarp pareiškėjos ir Lietuvos valstybės susiklostę teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, ir palūkanų, kaip minimalių nuostolių užtikrinimo, institutas šiems santykiams netaikomas.

28Teismo posėdžio metu AB „Lietuvos draudimas“ atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo P. K. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

30Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2016 m. vasario 5 dieną Vilniaus rinktinės Lavoriškių pasienio kontrolės poste, išvykstant iš Lietuvos Respublikos, buvo sulaikytas automobilis Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. ( - ), kurį vairavo Bendrovės direktorius R. D.. Automobilio sulaikymo priežastis – nesutapo keli automobilio identifikavimo numerio simboliai su automobilio registracijos liudijime Nr. F028133 nurodytais automobilio identifikavimo numerio simboliais. 2015 m. balandžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2180)-IS1-2314 buvo nustatyta, kad automobilio identifikavimo numeris nebuvo pakeistas, kaip ir nebuvo pakeista originali automobilio kėbulo bazinės dalies spalva (pilka). Kaip paaiškėjo, registruojant automobilį Regitroje, specialistas P. K. padarė klaidą ir nurodė neteisingą automobilio identifikavimo numerį. Dėl šios priežasties buvo išduotas automobilio registracijos liudijimas Nr. F028133, kuriame buvo nurodytas neteisingas automobilio identifikavimo numeris. Vietoj automobilio identifikavimo numerio JMBLYV98W7J013276, buvo nurodytas klaidingas automobilio identifikavimo numeris – JMBLNV98W7J003276.

31Byloje ginčas kilęs dėl turtinės žalos pareiškėjai atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

32Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 straipsnio 2 dalis) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 straipsnio 3 dalis) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (turtinės ir/ar neturtinės), pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

33Atsižvelgiant į tai, kad valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų veiksmai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

34Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 10 punkte nustatyta, kad registro tvarkytoja ir asmens duomenų tvarkytoja yra valstybės įmonė „Regitra“, kurią sudaro centrinis registratorius ir teritoriniai registratoriai. Tų pačių nuostatų 12 punktas nustato, kad registro tvarkytojas privalo: 12.1. skirti teikėjams ne ilgesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti, jeigu nustato, kad registrui pateikti duomenys yra netikslūs ar neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų; 12.2. nustatyti registro darbo organizavimo principus ir tvarką; 12.3. užtikrinti, kad registras veiktų nepertraukiamai; 12.4. užtikrinti, kad registro duomenys atitiktų registro tvarkytojui pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis; 12.5. užtikrinti, kad registro duomenys būtų nuolat atnaujinami Registracijos taisyklėse, duomenų teikimo sutartyse su susijusių registrų, informacinių sistemų valdytojais (tvarkytojais), taip pat sutartyse su duomenų teikėjais nustatytu periodiškumu ir tvarka; 12.6. užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs registro duomenys būtų ištaisyti, patikslinti, papildyti arba panaikinti; 12.7. užtikrinti, kad asmenims, gaunantiems registro duomenis (toliau – gavėjai), kuriems buvo pateikti neteisingi, netikslūs, neišsamūs registro duomenys, būtų pranešta apie ištaisytus netikslumus; 12.8. užtikrinti, kad registras būtų tvarkomas vadovaujantis Nuostatais ir kitais teisės aktais.

35Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – ir Registravimo taisyklės) (galiojusios ginčui aktualiu laikotarpiu) 4 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikoje transporto priemonės registruojamos tik nustatyta tvarka atlikus jų tipo patvirtinimą (procedūra, pagal kurią patvirtinama transporto priemonės atitiktis tam tikroms administracinėms nuostatoms ir techniniams reikalavimams; toliau – transporto priemonių patvirtinimas), privalomąją techninę apžiūrą, privalomas muitinės procedūras, sumokėjus valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius ir apdraudus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tų pačių taisyklių 53 punkte nustatyta, kad pareiškėjų prašymai įregistruoti transporto priemonę, pakeisti įregistruotos transporto priemonės registravimo duomenis, išregistruoti transporto priemonę pateikiami raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis. Pareiškėjų prašymai turi būti pasirašyti (elektroninių ryšių priemonėmis teikiamų prašymų pareiškėjai turi būti patvirtinę savo tapatybę per Elektroninių valdžios vartų portalą), juose turi būti nurodytas pareiškėjo adresas korespondencijai ir duomenys ryšiui palaikyti. 54 punktas nustato, kad nagrinėdama pareiškėjų prašymus VĮ „Regitra“ tikrina pareiškėjų tapatybę, nagrinėja pateiktus dokumentus (originalių dokumentų skaitmenines kopijas), duomenis, informaciją, atlieka transporto priemonės tapatumo nustatymo procedūras, tikrina, ar transporto priemonė, jos variklis, numerio ženklai, kuriais transporto priemonė yra paženklinta, pareiškėjas ir jo teikiami dokumentai nėra ieškomi policijos.

36Registravimo taisyklių 58 punkte nustatyta, kad transporto priemonės tapatumo nustatymas yra pareiškėjo prašymo nagrinėjimo sudėtinė dalis ir yra atliekamas pirmiausia. Transporto priemonės tapatumo nustatymo procedūrą sudaro transporto priemonės kilmės šalies ir statuso jos kilmės šalyje nustatymas, transporto priemonės autentiškumo patikrinimas (toliau – transporto priemonės autentiškumo patikrinimas) ir (arba) transporto priemonės kilmės dokumentų autentiškumo patikrinimas, siekiant nustatyti, ar nėra atlikti neteisėti jų pakeitimai ir transporto priemonė yra laikytina transporto priemonių registro objektu. Registravimo taisyklių 59 punktas nustato, kada privalu atlikti transporto priemonės autentiškumo patikrinimą – kai registruojami pasikeitę Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės duomenys (59.2 punktas).

37Taigi, paminėtos teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, 2014 m. lapkričio 27 d. gavusi pareiškėjos prašymą „Dėl transporto priemonės registracijos“ turėjo atlikti anksčiau Registravimo taisyklėse nustatytus veiksmus, tačiau jų neatliko – pasikliaudama pateiktais pareiškėjos dokumentais, kuriuose buvo nurodytas neteisingas automobilio identifikavimo numeris, įregistravo Automobilį su klaidingu automobilio identifikavimo numeriu. Pažymėtina ir tai, jog to, kad galimai įvyko techninė klaida, neneigia ir pati atsakovė bei liudytoju ikiteisminiame tyrime apklaustas jos darbuotojas. Taigi, teismas konstatuoja, jog registro tvarkymo įstaiga neveikė taip, kaip privalėjo veikti, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, t. y. nustatyti neteisėti veiksmai kaip būtinoji atsakomybės sąlyga.

38Nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, svarstytina, ar pareiškėja dėl šių neteisėtų veiksmų patyrė jos nurodytą žalą, o pripažinus, kad pareiškėja ją patyrė, svarstytina, ar neteisėtus veiksmus ir pareiškėjos patirtą žalą sieja priežastinis ryšys.

39CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis 2006 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, pareiškėjai turėtų būti kompensuota realiai patirta žala, kuri yra priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais. Konstitucinis Teismas šiame nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

40CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai.

41Pažymėtina, kad žalos atsiradimo dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų fakto bei priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir valdžios institucijos neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, kuris kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, t. y. pareiškėjai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartys administracinėse bylose: 2011 m. kovo 30 d. Nr. A444-669/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. Nr. A520-1673/2013, 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. A525-3063/2011).

42Pareiškėja teismo prašė atlyginti dėl Finansinio lizingo sutarties sumokėtas mėnesines įmokas – 1 097,11 Eur; dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokas – 55,08 Eur; sumokėtos įmokos pagal Transporto priemonių draudimo sutartį – 351,54 Eur; dėl ilgo automobilio stovėjimo atsiradusios techninės išlaidas – 850 Eur; išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka – 280 Eur.

43Dėl Finansinio lizingo sutarties sumokėtų mėnesių įmokų.

44Pareiškėja teismui nurodė, kad per laikotarpį, kuomet negalėjo valdyti automobilio bei juo naudotis, mokėjo mėnesines įmokas pagal Finansinio lizingo sutartį, todėl tvirtino, kad šios išlaidos turi būti priteistos.

45CK 6.567 straipsnyje nustatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šio skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas. Taigi, pareiškėjos patirtos mėnesinės įmokos negali būti laikomos kaip turtiniai praradimai, nes sumokėjus šias įmokas pareiškėja išsipirks nuosavybės teise Automobilį ir jokių papildomų turtinių išlaidų nepatyrė. Minėti mokėjimai nėra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais. Tai mokėjimai, kuriais pareiškėja vykdo įsipareigojimus pagal sudarytą Finansinio lizingo sutartį. Atsižvelgiant į tai, minėta 1 097,11 Eur suma negali būti priteista.

46 Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokos bei dėl įmokų pagal Transporto priemonių draudimo sutartį.

47Pareiškėja tvirtino, kad per laikotarpį, kuomet negalėjo valdyti Automobilio bei juo naudotis, mokėjo įmokas pagal Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį – 55,08 Eur. Tiek atsakovė, tiek AB „Lietuvos draudimas“ tvirtino, kad šios išlaidos atsirado dėl pačios pareiškėjos kaltės, nes jų galima buvo išvengti.

48Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nustato (galiojusi ginčo laikotarpiu), kad draudėjo prašymu draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo atleisti draudėją nuo draudimo įmokų pagal galiojančią draudimo sutartį mokėjimo, jei draudėjas ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau kaip vieną mėnesį. Draudėjas privalo pateikti draudikui pasižadėjimą atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpiu nenaudoti pačiam ir neleisti naudoti kitiems asmenims draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės ir gali perduoti draudikui neatlygintinai laikinai saugoti transporto priemonės registracijos numerį. Atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpis pasibaigia anksčiau, negu nurodyta draudėjo prašyme, jei draudikas draudėjo prašymu išdavė naują draudimo liudijimą. Jeigu draudimo įmoka buvo sumokėta už laikotarpį, kurį draudėjas yra atleistas nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudikas privalo pratęsti draudimo sutarties terminą tam laikotarpiui nereikalaudamas už šį laikotarpį papildomų draudimo įmokų. Atleidus draudėją nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudikas pažymi apie tai draudimo liudijime. Taigi, pareiškėja galėjo sustabdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų mokėjimą arba paprašyti draudiko jau sumokėtas įmokas užskaityti tam pačiam periodui ateityje arba prašyti sumokėtą įmoką grąžinti, tačiau to nepadarė.

49Pareiškėja taip pat prašė priteisti įmokas pagal Transporto priemonių draudimo sutartį – 351,54 Eur, pabrėždama, jog pagal sudarytos Finansinio lizingo sutarties 201307F-479 9 straipsnio „Turto draudimas“ nuostatas, negalėjo atsisakyti ir/arba sustabdyti automobilio draudimo sutarties galiojimo, nes tai būtų traktuojama kaip minėto sutarties straipsnio pažeidimas. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 5.6 punkte nustatyta, kad draudikui ir draudėjui raštu sutarus, draudimo sutartis gali būti pakeista. Pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, jog dėl minėtos sutarties pakeitimo kreipėsi į Draudiką ir siekė sustabdyti ar bet sumažinti įmokas pagal Transporto priemonių draudimo sutartį, todėl pritartina AB „Lietuvos draudimas“ argumentui, kad ir šios įmokos negali būti priteistinos. Dar daugiau, nors Automobilis ir nebuvo eksploatuojamas tam tikrą laikotarpį, tačiau draudimo apsauga jam buvo teikiama. Draudikas buvo įsipareigojęs, jog atsiradus žalai (automobilis galėjo būti apgadintas dėl trečiųjų asmenų kaltės, stichinių nelaimių ir kt.) tuo metu, ji turėtų būti atlyginta draudimo bendrovės. Taip pat pabrėžtina, kad minėti mokėjimai nėra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais.

50Dėl ilgo automobilio stovėjimo atsiradusių techninių išlaidų.

51Pareiškėja prašė teismo priteisti dėl ilgo automobilio stovėjimo atsiradusias jo remonto išlaidas – 850 Eur ir jas grindė išrašyta UAB „Farena“ 2015 m. liepos 31 d. sąskaita-faktūra.

52Iš 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros serija ( - ) Nr. 0039 matyti, kad pareiškėja sumokėjo už įsigytas: kaladėles diskines gal., kaladėlės diskinės priek., lemputę, manžetų komplektą, remontinį kompl. gal. suportui ir kt. bei jai suteiktas paslaugas – stabdžių suportų, trinkelių remontą ir kt.

53Teismas daro išvadą, jog pareiškėja neįrodė, jog įsigytos detalės bei atlikti remonto darbai buvo reikalingi. Į bylą pateikta AB „Lietuvos draudimas“ išvada „Apie pakeistas automobilio detales ir atliktus remonto darbus“ patvirtina, kad atlikti keitimo darbai būdingi transporto priemonės eksploatacinių gedimų remontui. Pažymėjo, kad Automobilis saugojimo metu nebuvo eksploatuojamas, todėl sprendė, kad nėra pagrindo minėtus gedimus priskirti kaip įvykusius automobilio saugojimo metu. Išdėstytos aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvados, jog tai susiję su Regitra neteisėtais veiksmais.

54Dėl išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka.

55Pareiškėjos įsitikinimu, šios patirtos išlaidos už advokato procesinių dokumentų parengimą buvo neišvengiamos, kadangi įmonė neturėjo teisininko ir pati nebūtų sugebėjusių tinkamai parengti procesinių dokumentų. Atsakovė ir AB „Lietuvos draudimas“ su išlaidomis už pretenzijos parengimą nesutiko ir tvirtino, kad pareiškėjai nebuvo būtina samdytis advokato pretenzijos parengimui.

56Teismas su atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos draudimas“ argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad kiekvienas asmuo savo interesus gali ginti pats arba per atstovus, todėl daro išvadą, kad pareiškėja pagrįstai kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos (pretenzijos surašymo) suteikimo. Pareiškėja prašė teismo priteisti 280 Eur ir šias patirtas išlaidas grindė sąskaita už teisines paslaugas Nr. 46 bei mokėjimo nurodymu Nr. 30.

57Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos už pretenzijos parengimą sumokėta 280 Eur suma neatitinka ginčo sudėtingumo, specialių žinių reikalingumo, ji viršija dydį, kuris nustatytas Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d., toliau – ir Rekomendacijos) 8.1 punkte, todėl mažintina. Teismas daro išvadą, kad 209,94 Eur (8.1 Rekomendacijų punktas) suma vertintina kaip racionali ir pagrįsta, todėl priteistina pareiškėjai iš atsakovės.

58Pareiškėja taip pat teismo prašė priteisti 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

59CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Galimų priteisti palūkanų santykiniai dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje. Pagal LVAT formuojamą vienodą administracinių teismų praktiką, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos gali būti priteisiamos bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais atlyginimo (2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas adm. byloje Nr. A756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis adm. byloje Nr. A492-3550/2011; 2012 m. birželio 11 d. nutartis adm. byloje Nr. A662-1673/2012). Nagrinėjamoje byloje atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.

60Pareiškėja prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

61Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti pateiktas teismui raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl pareiškėjos prašymas negali būti sprendžiamas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl pareiškėja turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.

62Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

Nutarė

63Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mitnijos durys“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Premmier EU“) skundą patenkinti iš dalies.

64Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Mitnijos durys“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Premmier EU“) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybinės įmonės „Regitra“, 209,94 Eur (du šimtus devynis eurus 94 euro centus) turtinei žalai atlyginti.

65Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Mitnijos durys“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Premmier EU“) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybinės įmonės „Regitra“, 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

66Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mitnijos durys“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Premmier EU“) skundo dalį atmesti.

67Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas,... 2. dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui,... 3. trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Mitnijos durys“ (buvęs... 7. Skunde pareiškėja nurodė, kad 2016 m. vasario 5 dieną Vilniaus rinktinės... 8. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu, gavus 2015 m. balandžio 2 d.... 9. Pareiškėjos teigimu, dėl jai padarytos žalos atlyginimo kreipėsi į... 10. Skunde pareiškėja tvirtino, kad šiuo atveju egzistuoja visos civilinės... 11. Skunde nurodė, kad visas išvardintas išlaidas patyrė būtent dėl... 12. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo.... 13. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko... 14. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai reikalauja turtinės žalos... 15. Atsakovės įsitikinimu, net jeigu ir būtų nustatyti Regitra neteisėti... 16. Dėl procesinių palūkanų nurodė, kad toks reikalavimas negali būti... 17. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir... 19. Atsiliepime nurodė, kad negali būti atlyginama žala, nes pareiškėjas... 20. Pažymėjo, kad 2015 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus... 21. Draudiko vertinimu, net jei teismas konstatuotų, kad vis dėl to atsakovė... 22. Pažymėjo, kad įmokos pagal Finansinio lizingo sutartį nėra pareiškėjos... 23. Draudikas paaiškino, kad pareiškėja galėjo išvengti įmokų, susijusių su... 24. AB „Lietuvos draudimas“ nuomone, sumokėtos įmokos pagal Transporto... 25. Draudikas nesutiko atlyginti dėl automobilio stovėjimo neva atsiradusių... 26. Nesutiko atlyginti ir prašomų išlaidų už pretenzijos parengimą, nes yra... 27. Dėl procesinių palūkanų nurodė, kad toks reikalavimas negali būti... 28. Teismo posėdžio metu AB „Lietuvos draudimas“ atstovas palaikė... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. K. atsiliepimo į... 30. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2016 m. vasario 5 dieną Vilniaus... 31. Byloje ginčas kilęs dėl turtinės žalos pareiškėjai atlyginimo, kurios... 32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1... 33. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės viešosios atsakomybės pagal 34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286... 35. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu... 36. Registravimo taisyklių 58 punkte nustatyta, kad transporto priemonės tapatumo... 37. Taigi, paminėtos teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad... 38. Nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus,... 39. CK 40. CK 41. Pažymėtina, kad žalos atsiradimo dėl valstybės institucijų ir/ar jų... 42. Pareiškėja teismo prašė atlyginti dėl Finansinio lizingo sutarties... 43. Dėl Finansinio lizingo sutarties sumokėtų mėnesių įmokų.... 44. Pareiškėja teismui nurodė, kad per laikotarpį, kuomet negalėjo valdyti... 45. CK 6.567 straipsnyje nustatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį... 46. Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 47. Pareiškėja tvirtino, kad per laikotarpį, kuomet negalėjo valdyti... 48. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 49. Pareiškėja taip pat prašė priteisti įmokas pagal Transporto priemonių... 50. Dėl ilgo automobilio stovėjimo atsiradusių techninių išlaidų.... 51. Pareiškėja prašė teismo priteisti dėl ilgo automobilio stovėjimo... 52. Iš 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros serija (... 53. Teismas daro išvadą, jog pareiškėja neįrodė, jog įsigytos detalės bei... 54. Dėl išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka.... 55. Pareiškėjos įsitikinimu, šios patirtos išlaidos už advokato procesinių... 56. Teismas su atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos... 57. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos už pretenzijos parengimą sumokėta 280... 58. Pareiškėja taip pat teismo prašė priteisti 5 procentų metinių palūkanų... 59. CK 60. Pareiškėja prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 61. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 62. Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktu, 132–134... 63. Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mitnijos durys“ (buvęs... 64. Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Mitnijos durys“... 65. Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Mitnijos durys“... 66. Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mitnijos durys“... 67. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...