Byla 2-197/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kraitenė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. nutarties, kuria nutarta palikti ieškinį nenagrinėtą, civilinėje byloje Nr. 2-245-324/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kraitenė“ ieškinį atsakovams Estijos įmonei „Nordnet Eesti AS“, Suomijos įmonei „Tehojakelu OY“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Termotransportas“ dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas BUAB „Kraitenė“ 2007 m. vasario 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai vėliau buvo patikslinti, atsakovams Estijos įmonei „Nordnet Eesti AS“, Suomijos įmonei „Tehojakelu OY“, trečiajam asmeniui UAB „Termotransportas“, prašydamas pripažinti negaliojančia 2005 m. gegužės 18 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Kraitenė“‘ ir „Nordnet Eesti AS“, 2006 m. rugpjūčio 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp „Nordnet Eesti AS“ ir „Tehojakelu OY“ ir taikyti sutarčių šalių atžvilgiu restituciją.

4Kauno apygardos teismas 2008 m. sausio 16 d. nutartimi nutarė palikti BUAB „Kraitenė“ ieškinį atsakovams Estijos įmonei „Nordnet Eesti AS“, Suomijos įmonei „Tehojakelu OY“, trečiajam asmeniui UAB „Termotransportas“ dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad BUAB „Kraitenė“ reiškia ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais Estijoje ir Suomijoje esantiems juridiniams asmenims, todėl šiems teisiniams santykiams taikomos CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ normos, o CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad minėtos CPK dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublika daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare, o ES institucijos bendriems siekiams įgyvendinti pagal konvenciniu pagrindu nustatytą kompetenciją išleidžia įvairius teisės aktus, todėl tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“ („Briuselis I“; toliau tekste – Reglamentas). Teismas pažymėjo, kad Reglamente įtvirtintas bendras siekis, kad Europos Sąjungos valstybių teismų jurisdikciją reglamentuotų privalomas ir tiesiogiai taikomas Bendrijos teisinis dokumentas ir pagal Reglamento 1 straipsnį jis taikomas civilinėse ir komercinėse bylose. Teismas nurodė, kad Reglamente taip pat nustatyta, kada išvardytų kategorijų bylose jo nuostatos netaikomos, vadinasi, tokiais atvejais taikomi kiti šaltiniai. Teismas nurodė, kad Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 2 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad byla teisminga atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismams, o juridinio asmens buvimo vietos apibrėžimas yra įtvirtintas Reglamento 60 straipsnyje, ir pažymėjo, kad valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos kitos valstybės narės teismuose gali būti keliamos tik pagal šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (3 straipsnis). Teismo teigimu, reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nėra specialios ar išimtinės Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos pagrindų, todėl ši civilinė byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Teismas pažymėjo, kad Reglamento 2 straipsnio nuostata dėl teismingumo pagal atsakovo (juridinio asmens) buvimo vietą reiškia, kad civilinės bylos dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nagrinėjamos Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra atsakovo (juridinio asmens) buvimo vieta. Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad byla Kauno apygardos teisme buvo priimta nagrinėti pažeidžiant teismingumo taisykles ir nors, vadovaujantis CPK 34 straipsnio antrąja dalimi, teismas turi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, tačiau, nesant tokią procedūrą (Lietuvos Respublikos teisme iškeltos civilinės bylos perdavimą nagrinėti kitam ES valstybės narės teismui) nustatančio ES teisės akto, ši procesinė nuostata netaikytina ir ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

5Atskiruoju skundu ieškovas BUAB „Kraitenė“ prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismo išvada, kad byla yra teisminga atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės vietos) valstybės teismams, nepagrįsta. Reglamento 2 straipsnyje reglamentuojamas bylų teismingumas siejamas su asmens pilietybe bei nuolatine gyvenamąja vieta, o ne su atsakovo buveinės vieta, todėl minėtas Reglamentas juridiniams asmenims netaikomas. Be to, teismas neįvertino Reglamento preambulėje įtvirtintos rekomendacinės nuostatos, jog jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą.
  2. Teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad BUAB „Kraitenė“ yra bankrutuojanti įmonė ir ginčas yra susijęs su bankroto teisiniais santykiais, o, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio trečiosios dalies 8 punktu, administratoriui patikrinus bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, pareiškiami ieškiniai dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Be to, Reglamento 1 straipsnio antrosios dalies 1 punkte nustatyta, jog šis reglamentas netaikomas bankrotui, nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimo procesams, teisminėms priemonėms, kompromisiniams susitarimams ir panašioms byloms. Byloms, susijusioms su bankroto teisiniais santykiai yra taikytinos 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamento Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ nuostatos, kuriose numatyta, kad teismų jurisdikcija nustatoma pagal skolininko pagrindinių turtinių interesų vietą, o bankroto byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla, teisė.
  3. Teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad šalys yra laisvos susitarti dėl taikytinos teisės (šalių autonomijos principas). Tiek 2005 m. gegužės 18 d. UAB „Kraitenė“ ir „Nordnet Eesti AS“ sudarytoje akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek 2006 m. rugpjūčio 24 d. „Nordnet Eesti AS“ ir „Tehojakelu OY“ sudarytoje akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad ginčai, kylantys iš sutarties, sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme.
  4. Ginčui, kilusiam tarp šalių dėl UAB „Termotransportas“ akcijų perleidimo sutarčių panaikinimo, yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė ir byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismui, vadovaujantis CK 1.48 straipsnio pirmosios dalies, Akcinių bendrovių įstatymo 41 straipsnio, CK 1.56 straipsnio antrosios dalies nuostatomis.
  5. Teismas priėmė ginčijamą nutartį motyvuodamas tuo, jog byla neteisminga teismui, tačiau nenurodė į kokią instituciją ar teismą pareiškėjas turėtų kreiptis, todėl laikytina, kad ginčijama nutartis neatitinka CPK 137 straipsnio trečiosios dalies reikalavimų ir yra naikintina.

6Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas „Nordnet Eesti AS“ nurodo, kad su ieškovo BUAB „Kraitenė“ atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

7Atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.

8Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas BUAB „Kraitenė“ ieškiniu ginčija UAB „Kraitenė“ ir „Nordnet Eesti AS“ 2005 m. gegužės 18 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavėjas UAB „Kraitenė“ pardavė pirkėjui „Nordnet Eesti AS“ 34 UAB „Termotransportas“ akcijas, „Nordnet Eesti AS“ ir „Tehojakelu OY“ 2006 m. rugpjūčio 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavėjas „Nordnet Eesti AS“ pardavė pirkėjui „Tehojakelu OY“ 24 UAB „Termotransportas“ akcijas, ieškinio reikalavimai dėl minėtų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra susiję ir pagal CPK 782 straipsnio reikalavimus bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

9Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublika daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare. ES institucijos bendriems siekiams įgyvendinti pagal konvenciniu pagrindu nustatytą kompetenciją išleidžia įvairius teisės aktus, todėl tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra ir Tarybos Reglamentai.

10Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamento Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ nuostatos. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentas bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius skolininkams – užsienio valstybių subjektams – teismingumo klausimų nereglamentuoja. Sisteminė minėto Tarybos Reglamento normų analizė leidžia daryti išvadą, kad jomis reglamentuojami jurisdikcijos klausimai, susiję tik su bankroto bylų iškėlimu, eiga, užbaigimu, taip pat kitais su bankroto byla tiesiogiai susijusiais teismo sprendimais (Tarybos Reglamento preambulės 6 p., 9 p., 15 p., 22-23 p., 1 str., 2 str. „d“ p.). Teisėjų kolegijos nuomone, 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamento taikymas neapima bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius skolininkams – kitos valstybės narės ūkio subjektams – jurisdikcijos klausimų, nes dėl tokiuose ieškiniuose pareikštų materialinių reikalavimų priimami sprendimai negali būti priskiriami tiesiogiai su bankroto bylos iškėlimu, jos eiga ar užbaigimu susijusiems sprendimams. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto administratorius ieškinius reiškia siekdamas apginti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus, todėl negalima teigti, kad tokio pobūdžio ieškiniai nėra susiję su bankroto teisiniais santykiais, tačiau tokie ieškiniai neturi tiesioginių sąsajų su bankroto bylos iškėlimo, eigos ir jos užbaigimo procese priimamais sprendimais, todėl 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamente nustatytos jurisdikcijos (teismingumo) taisyklės tokių ieškinių pareiškimo atvejais netaikytinos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju BUAB „Kraitenė“ administratorius pareiškė ieškinius užsienio juridiniams asmenims dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir byloje nėra sprendžiami klausimai, susiję su bankroto bylos iškėlimu, jos eiga ar užbaigimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamento Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ nuostatų, o atskirojo skundo argumentas dėl minėto Tarybos Reglamento taikymo yra atmestinas.

11Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog Tarybos Reglamentai, kaip Europos Sąjungos teisės aktai, turi aukštesnę teisinę galią už Lietuvos Respublikos teisės aktus, nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog administratorius ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais reiškia bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio trečiosios dalies 8 punktu.

12Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarybos Reglamente (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“, kuris dar vadinamas reglamentu „Briuselis I“, yra įtvirtintas bendras siekis, kad Europos Sąjungos valstybių teismų jurisdikciją reglamentuotų privalomas ir tiesiogiai taikomas Bendrijos teisinis dokumentas. Pagal šio Tarybos Reglamento 1 straipsnį jis taikomas civilinėse ir komercinėse bylose; taip pat nustatyta, kada išvardytų kategorijų bylose jo nuostatos netaikomos; vadinasi, tokiais atvejais taikomi kiti šaltiniai. Šio Tarybos Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 2 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad byla teisminga atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismams; valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles. Juridinio asmens buvimo vietos apibrėžimas yra nurodytas Tarybos Reglamento 60 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju atsakovų „Nordnet Eesti AS“ ir „Tehojakelu OY“ buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, todėl, ieškovui siekiant, kad civilinė byla būtų keliama ne atsakovo buvimo vietos valstybėje, teismas turi tirti, ar pagal Tarybos Reglamento II skyriaus 3 straipsnį byla galėtų būti keliama, taikant II skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles dėl specialios jurisdikcijos, išimtinės jurisdikcijos ir kt. Tarybos Reglamento II skyriaus 7 skirsnio 23 straipsnis numato, kad jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją; tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip. Minėto straipsnio „a“ punktas numato, kad toks jurisdikciją suteikiantis susitarimas turi būti priimamas arba paliudijamas raštu.

13Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad minėto Tarybos Reglamento 2 straipsnyje reglamentuojamas bylų teismingumas siejamas tik su asmens pilietybe bei nuolatine gyvenamąja vieta, o ne su atsakovo buveinės vieta, ir kad šis Tarybos Reglamentas juridiniams asmenims netaikomas. Sistemiškai aiškinant minėto Tarybos Reglamento nuostatas bei atsižvelgiant į Reglamento 60 straipsnio nuostatas dėl juridinių asmenų buvimo vietos nustatymo, darytina išvada, kad Reglamente nustatytos teismingumo taisyklės mutatis mutandis taikytinos ir juridiniams asmenims. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog byla yra teisminga atsakovų buveinės vietos valstybės teismams, yra nepagrįsta, o šalys turi teisę susitarti dėl taikytinos teisės. Kaip jau minėta Tarybos Reglamento 23 straipsnis numato galimybę susitarti dėl jurisdikcijos. Į bylą pateiktos 2005 m. gegužės 18 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Kraitenė“ ir „Nordnet Eesti AS“ 6 straipsnio 1 punktas patvirtina, kad šiai sutarčiai, jos aiškinimui ir visoms iš šios sutarties atsirandančioms teisėms ir pareigoms taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai, o 4 punktas numato, kad sutarties šalys susitarė, jog visi šios sutarties pažeidimo, nutraukimo ar negaliojimo ar kitaip iš šios sutarties atsirandantys ginčai, nesutarimai ar reikalavimai turi būti sprendžiami taikiu būdu, o jei tokių ginčų, nesutarimų ar reikalavimų nepavyks išspręsti taikiu būdu, tai jie turi būti sprendžiami teisme Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ginčų sprendimas teisme Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka reiškia ginčų sprendimą teisme pagal Lietuvos Respublikos CPK normas, kurias taiko tik Lietuvos Respublikos teismai, kadangi kitų valstybių teismai nagrinėja bylas pagal šių valstybių civilinio proceso normas. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyta sutarties nuostata reiškia, kad šalys susitarė dėl minėtų ginčų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teisme. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad 2005 m. gegužės 18 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje šalys susitarė Lietuvos Respublikos teisme nagrinėti ginčus, kylančius iš šios sutarties, tačiau konkretus ginčas nėra kilęs iš sutarties – ginčas kilo ne dėl sutarties nuostatos galiojimo, pažeidimo ar nevykdymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad konkretus ginčas kilo dėl sutarties galiojimo (pripažinimo negaliojančia) ir šio ginčo sprendimo tvarka numatyta minėtos sutarties 6 straipsnio 4 punkte. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nėra pateikta 2006 m. rugpjūčio 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp „Nordnet Eesti AS“ ir „Tehojakelu OY“, kurioje, apelianto teigimu, yra numatytos analogiškos nuostatos dėl su sutartimi susijusių ginčų sprendimo, tačiau atsakovas „Nordnet Eesti AS“ atsiliepime į atskirąjį skundą minėtos aplinkybės neginčija. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas 2005 m. gegužės 18 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas bei į tai, kad analogiškos nuostatos yra numatytos ir 2006 m. rugpjūčio 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, konstatuoja, kad sutarčių šalys buvo susitarusios dėl Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos ir yra pagrindas taikyti Tarybos Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnio nuostatas. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad pagal Tarybos Reglamento normų reikalavimus Tarybos Reglamento 23 straipsnis dėl sutartinės jurisdikcijos negali būti taikomas. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog byla pagal ieškovo BUAB „Kraitenė“ ieškinį atsakovams Estijos įmonei „Nordnet Eesti AS“, Suomijos įmonei „Tehojakelu OY“, trečiajam asmeniui UAB „Termotransportas“ dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra nenagrinėtina Lietuvos Respublikos teisme, nepagrįsta.

14Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentas dėl sutartinės jurisdikcijos yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra tenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – byla pagal ieškovo BUAB „Kraitenė“ ieškinį atsakovams Estijos įmonei „Nordnet Eesti AS“, Suomijos įmonei „Tehojakelu OY“, trečiajam asmeniui UAB „Termotransportas“ dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis perduotina nagrinėti Kauno apygardos teismui.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

16Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kraitenė“ ieškinį atsakovams Estijos įmonei „Nordnet Eesti AS“, Suomijos įmonei „Tehojakelu OY“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Termotransportas“ dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Proceso dalyviai