Byla N-662-84-14

Dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio Y. H. administracinėje byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimo ( - ) piliečio Y. H. administracinėje byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4( - ) pilietis Y. H. (toliau – ir užsienietis, pareiškėjas) kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą prašydamas panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 13 d. sprendimą, kuriuo užsienietis yra sulaikytas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) iki 2014 m. liepos 13 d.

5Nurodė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 13 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Šiuo metu sulaikymo pagrindai išnykę, užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio priimtas nagrinėti iš esmės, jam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, nėra duomenų, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, taip pat duomenų apie tai, kad buvo nuvykęs į kitas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybes ar būtų paskelbti draudimai užsieniečiui atvykti į Šengeno erdvę. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatant, ar užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, vertinami jo veiksmai po to, kai buvo suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis. Nėra duomenų, kad užsienietis piktnaudžiautų prieglobsčio procedūra, kad neteikia informacijos ar teikia klaidinančią informaciją, nebendradarbiauja su institucijomis. Migracijos departamentas priėmė užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės, nepripažino prašymo akivaizdžiai nepagrįstu, todėl prieglobsčio prašymo motyvai yra pakankamai rimti. Nors užsieniečio tapatybė nepatvirtinta asmens dokumentu, tačiau prieglobsčio procedūros metu jo asmens dokumentai iš kilmės valstybės negali būti gauti, neaišku, kiek laiko užtruks prieglobsčio procedūra, todėl sulaikyti užsienietį vien šiuo pagrindu būtų neteisinga.

6Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras prašė teismo sprendimą sulaikyti užsienietį palikti galioti.

7Nurodė, kad užsienietis buvo sulaikytas jam bandant išvykti iš Lietuvos Respublikos, jis turėjo nusipirkęs bilietą į Varšuvą, užsienietis asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų neturėjo. Užsienietis sulaikymo metu nesikreipė dėl prieglobsčio, nors teismo posėdžio metu jam buvo paskirtas gynėjas, kreipėsi dėl prieglobsčio tik pradėjus jo išsiuntimo į kilmės šalį procedūrą. Apklausiamas užsienietis nenurodė konkrečių išvykimo iš šalies priežasčių, taip pat klaidingai nurodė vykimo maršrutą. Užsienietis buvo sulaikytas, prašymą dėl prieglobsčio pateikė tik tuomet, kai jam buvo išaiškinta, jog jis bus išsiųstas į savo kilmės šalį. Užsienietis nurodo, kad norėjo vykti į Italiją ar Ispaniją, nenurodo valstybių, per kurias vyko į Lietuvą, todėl yra pagrindas manyti, kad užsienietis slepia atvykimo tikslus, prašymą dėl prieglobsčio pateikė siekdamas išvengti išsiuntimo, užsieniečio tapatybė nenustatyta, todėl panaikinti teismo sprendimą sulaikyti užsienietį nėra pagrindo.

8Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 17 d. sprendimu (b. l. 27-29) ( - ) piliečio Y. H. prašymą tenkino ir panaikino Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 13 d. sprendimą sulaikyti Užsieniečių registracijos centre ( - ) pilietį Y. H..

9Nustatė, jog Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (15/6-7)15PR-104 ( - ) piliečio Y. H. prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje priimtas nagrinėti iš esmės, jam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Migracijos departamento sprendimu užsieniečiui suteikus laikiną teritorinį prieglobstį, jam suteikta teisė būti Lietuvos Respublikoje iki prašymo dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėjimo, jo buvimas Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į Įstatymo 39 straipsnį, negali būti laikomas neteisėtu. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą, užsienietis, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti sulaikytas tuo pagrindu, kad į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir neteisėtai joje yra, todėl šiuo metu išnykę teismo sprendimu nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai. Prieglobsčio prašytojo paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių vertina Migracijos departamentas nagrinėdamas užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymą suteikti prieglobstį, nepasisakė dėl Įstatyme įvardintų aplinkybių nepakankamumo, nepripažino prašymo akivaizdžiai nepagrįstu, priėmė užsieniečio prašymą nagrinėti iš esmės ir suteikė užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl, sprendžiant dėl užsieniečio sulaikymo pagrįstumo, teismui vertinti minėtų aplinkybių pakankamumo nėra pagrindo.

10Byloje nenustatyti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje ar 4 dalyje numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai – šiuo metu nesprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, užsienietis Lietuvos Respublikoje turi laikiną teritorinį prieglobstį, jo asmens tapatybę ir pilietybę nustatė Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą suteikti užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, taip pat byloje negauta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad užsienietis, kol bus iš esmės išnagrinėtas jo prašymas suteikti prieglobstį, gali pasislėpti – EURODAC sistemoje nėra duomenų apie tai, kad užsienietis buvo nuvykęs į kitas ES valstybes, taip pat duomenų, kad jam būtų paskelbti draudimai atvykti į Šengeno erdvę, bei duomenų, kad užsienietis trukdytų kompetentingoms institucijoms priimti sprendimus, susijusius su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu iš esmės, ar nebendradarbiautų su šiomis institucijomis. Sprendžiant dėl sulaikymo pagrindo negali būti remiamasi prielaidomis, nepagrįstomis byloje esančiais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N822-75/2014). Teismas nustatė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai yra išnykę, kitų pagrindų sulaikyti užsienietį nėra, todėl teismo sprendimas sulaikyti užsienietį panaikintas.

11II.

12Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras pateikė apeliacinį skundą (b. l. 32-34), kuriuo prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą.

13Apeliaciniame skunde vadovaujasi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 113 straipsnio 4 dalimi ir nurodo, jog Švenčionių rajono apylinkės teismas, konstatuodamas, kad pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą, užsienietis, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti sulaikytas tuo pagrindu, kad į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir neteisėtai joje yra, netinkamai vadovavosi Įstatymo nuostatomis, kadangi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje aiškiai numatyti pagrindai, kuriais gali būti sulaikomi prieglobsčio prašytojai, t. y. siekiant nustatyti ir patikrinti jų asmenybę.

14Pažymi, jog iš bylos matyti, kad užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, kadangi jis neturi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nėra gautas atsakymas iš ( - ) ambasados ( - ) dėl minėto asmens tapatybės bei pilietybės patvirtinimo. Nėra aišku, kuo remdamasis teismas nurodė, jog užsieniečio asmens tapatybę bei pilietybę nustatė Migracijos departamentas. Tie faktai, jog Migracijos departamentas šiuo metu nagrinėja asmens, pasivadinusio ( - ) piliečiu Y. H. prieglobsčio prašymą, suteikė jam laikiną teritorinį prieglobstį bei išdavė užsieniečio registracijos pažymėjimą, nepatvirtina minėto asmens tapatybės duomenų.

15Teismas, spręsdamas dėl administracinio sulaikymo pagrįstumo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsniu, turėjo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir aiškintis bet kurio iš Įstatymo 113 straipsnyje numatytų užsieniečio sulaikymo pagrindų buvimą ar nebuvimą. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N822-75/2014.

16( - ) pilietis Y. H. atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

17Išdėsto, jog remiantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies lingvistine analize, akivaizdu, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą, sulaikyti užsienietį tam, kad būtų nustatyta jo tapatybė (pilietybė). Bet ir nenustačius užsieniečio tapatybės (pilietybės), užsienietis nebūtinai turi būti sulaikytas. Prieglobsčio prašytojo sulaikymas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies pagrindu gali būti taikomas tuo atveju, kai tai yra reikalinga sprendžiant klausimą dėl jo prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje suteikimo (jeigu yra tikimybė, kad asmuo trukdys priimti sprendimą, jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, kai reikia išsiaiškinti motyvus, kuriais jis grindžia savo prieglobsčio prašymą ir pan.). Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikomas siekiant nustatyti jo tapatybę (pilietybę) tik tuo atveju, jeigu tapatybės (pilietybės) nustatymas ir patvirtinimas turi esminės reikšmės Migracijos departamentui sprendžiant klausimą dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo. Migracijos departamentas, net ir nenustatęs pareiškėjo pilietybės (tapatybės), priėmė sprendimą dėl laikino teritorinio prieglobsčio jam suteikimo. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad pareiškėjo tapatybės (pilietybės) oficialus patvirtinimas turėtų esminės ir lemiamos reikšmės Migracijos departamentui sprendžiant klausimą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas neturėtų būti sulaikomas tuo pagrindu, kad jo tapatybė (pilietybė) nėra oficialiai patvirtintos.

18Atkreipia dėmesį, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu pareiškėjas buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre nuo 2014 m. balandžio 13 d., o būtent Užsieniečių registracijos centras nuo tada turėjo imtis aktyvių veiksmų, kad pareiškėjo tapatybė (pilietybė) būtų oficialiai patvirtintos. Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad 2014 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą ( - ) su prašymu tarpininkauti ( - ) ambasadai ( - ) patvirtinant pareiškėjo tapatybę. Iki šiol atsakymas dar nėra gautas. Nuo kreipimosi su prašymu patvirtinti pareiškėjo tapatybę praėjo beveik 3 mėnesiai, todėl šiuo atveju reikėtų remtis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N822-70/2014, pateiktais išaiškinimais, konstatuojant, kad pareiškėjo sulaikymas vien tuo tikslu, kad jo tapatybė (pilietybė) būtų oficialiai patvirtintos, kai nuo paskutinių Užsieniečių registracijos centro atliktų veiksmų, siekiant ją išsiaiškinti, praėjo 3 mėnesiai, būtų neproporcingas ir nepagrįstas.

19Paaiškina, kad motyvai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra išdėstyti jo apklausų dėl prieglobsčio suteikimo metu. Įvertinęs juos, Migracijos departamentas 2014 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-9)-15PR-104 „Dėl ( - ) piliečio Y. H. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo“. Tokio Migracijos departamento sprendimo priėmimas liudija, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas yra pagrįstas pakankamai rimtais motyvais, kurie reikalauja nuodugnaus bei išsamaus tyrimo, todėl jis nebuvo pripažintas kaip grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule. Pareiškėjui yra suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis bei išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, kas taip pat liudija, kad minėto sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatyta Įstatymo 77 straipsnyje laikinojo teritorinio prieglobsčio nesuteikimo priežasčių, t. y. pareiškėjas atvyko iš nesaugios šalies, pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Be to, iš užsieniečio Y. H., 1991 m. gegužės 1 d., asmens byloje Nr. PK00525 (toliau – ir užsieniečio asmens byla) esančios informacijos taip pat matyti, kad įvedus jo pirštų atspaudus į EURODAC informacinę sistemą, sutapimų rasta nebuvo, taip pat ir informacijos, kad jo atžvilgiu anksčiau būtų paskelbtas ir/ar galiotų draudimas atvykti į Šengeno sutarties valstybių teritoriją. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas niekada Europos Sąjungos valstybėse nėra prašęsis prieglobsčio ir prieglobsčio procedūra nepiktnaudžiauja, todėl pagrindo manyti, jog jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nėra.

20Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N822-75/2014, teisėjų kolegija išaiškino, kad vertinant, ar prieglobsčio prašytojas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, reikia nagrinėti užsieniečio elgesį po laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi ir atmetė Užsieniečių registracijos centro argumentus, kad pareiškėjas neva piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir dėl to turėtų būti sulaikytas Užsieniečių registracijos centre.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22III.

23Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

24Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 13 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2014 m. liepos 13 d., o skundžiamu Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu jo sulaikymas Užsieniečių registracijos centre, nustačius, kad išnyko Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje ar 4 dalyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, buvo panaikintas. Šioje byloje svarbu išsiaiškinti, ar pagrįstai buvo panaikintas užsieniečio sulaikymas Užsieniečių registracijos centre.

25Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnis. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi, užsienietis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

26Užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (15/6-7)15PR-104 ( - ) piliečio Y. H. prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje priimtas nagrinėti iš esmės, jam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą (užsieniečio asmens byla, b. l. 16). Kadangi remiantis minėtu sprendimu užsieniečiui suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, darytina išvada, kad minėto sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatyta numatytų Įstatymo 77 straipsnyje laikinojo teritorinio prieglobsčio nesuteikimo priežasčių, t. y. pareiškėjas atvyko ne iš saugios šalies, pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

27Migracijos departamento 2014 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (15/6-8)-25PR-29 nuspręsta ( - ) pilietį Y. H. apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre (užsieniečio asmens byla, b. l. 20).

28Užsieniečių registracijos centras 2014 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (21(26)-7K-1081 (užsieniečio asmens byla, b. l. 15) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ambasadą ( - ) su prašymu tarpininkauti ( - ) ambasadai ( - ) patvirtinant tapatybę ir išduodant grįžimo pažymėjimą ( - ) piliečiui Y. H., tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakymas iš ( - ) ambasados ( - ) dėl minėto asmens tapatybės bei pilietybės patvirtinimo būtų gautas.

29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-70/2014 konstatavo, kad sulaikymo pagrindu – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečio tapatybę (pilietybę), gali būti remiamasi tik tam tikrą laikotarpį, per kurį kompetentingos institucijos turi imtis visų reikiamų priemonių, siekiant išsiaiškinti užsieniečio tapatybę. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (41 str. 1 d.). Šios Chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Gero administravimo principas reikalauja, kad užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio nebūtų nagrinėjamas nepagrįstai ilgą laiką ir tik siaurai formaliai. Gero administravimo principas apima viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam. Sulaikymo pagrindu – išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat pagrįstai galima remtis tik tam tikrą laikotarpį ir šiuo atveju turi būti aišku ir įmanoma patikrinti, kokių veiksmų ėmėsi kompetentingos institucijos, siekiant išsiaiškinti pareiškėjo motyvus, kokių veiksmų kompetentingos institucijos nespėjo atlikti per atitinkamą laikotarpį.

30Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju užsieniečiui paskirti sulaikymą, siekiant tik nustatyti tapatybę, nėra pagrindo, juo labiau, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kokių papildomų veiksmų iki skundžiamo sprendimo priėmimo ėmėsi kompetentingos institucijos, siekdamos išsiaiškinti užsieniečio tapatybę, ir, ar tapatybė nebuvo nustatyta. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentas, jog nėra nustatyta pareiškėjo asmens tapatybė (sulaikytas prisistatė kaip Y. H.), vertintinas kritiškai. Pastebėtina, jog užsienietis buvo sulaikytas nuo 2014 m. balandžio 12 d., t. y. beveik tris mėnesius. Kompetentinga institucija negali prašymą sulaikyti asmenį grįsti aplinkybėmis, kurios galbūt dalinai yra nulemtos pačios institucijos veikimu, nesiderinančiu su Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje nustatytu gero administravimo principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-70/2014).

31Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog užsienietis, suteikus jam laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje, būtų nesilaikęs nustatyto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tvarkos ar kaip nors kitaip trukdęs kompetentingoms institucijoms atlikti veiksmus, susijusius su užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimu iš esmės. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, EURODAC sistemoje nėra duomenų apie tai, kad užsienietis buvo nuvykęs į kitas ES valstybes, taip pat duomenų, kad jam būtų paskelbti draudimai atvykti į Šengeno erdvę. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjimu atveju Įstatymo 113 straipsnyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai yra išnykę, nėra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog užsieniečio sulaikymo pagrindai yra išnykę, ir pagrįstai panaikino Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 13 d. sprendimą sulaikyti užsienietį.

32Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

35Nutartis neskundžiama.