Byla I-490-171/2010

2Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjo D. J. atstovei advokato padėjėjai Ievai Klimavičiūtei ir trečiojo suinteresuoto asmens LR aplinkos ministerijos atstovei Eglei Izokaitytei,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. T., Ž. T., D. J., R. K. ir M. K. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – VAVA) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija).

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 3–12), kuriame prašo įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją sudaryti su jais sutartį dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo (žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) k.v., esantis Vilniaus rajono savivaldybėje, ( - ) seniūnijoje, ( - ) vs.).

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-01-12 sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją prašymą su pareiškėjais sudaryti sutartį dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo (unikalus Nr.( - ), kadastrinis Nr.( - ) ( - ) k.v.), esančio Vilniaus rajono savivaldybėje, ( - ) seniūnijoje, ( - ) vs., išnagrinėti iš naujo ir dėl prašymo priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės 2006-09-08 raštu suformuluotas aktas – atsisakymas su pareiškėjais sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

7Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-11-06 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-01-12 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės rašte yra nurodytos faktinės aplinkybės bei išdėstyti tam tikri teisiniai argumentai dėl kurių yra netenkinamas prašymas leisti rengti detalųjį planą ir sudaryti detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, kas iš esmės atitinka įstatyminius reikalavimus, kurie yra keliami individualaus administracinio akto turiniui (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

8Pareiškėjai skunde nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso 8,24 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ). kadastrinis adresas ( - ) ( - ) k.v.), esantis Vilniaus rajono savivaldybėje, ( - ) seniūnijoje. Naujasodžiu vs. Pagrindinė tikslinė šio žemės sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio paskirties žemė (toliau – Žemės sklypas). 2006-09-03 pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydami sudaryti su sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, turėdami tikslą parengti Žemės sklypo detalųjį planą. Prašyme buvo nurodytas planavimo tikslas – pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš miškų ūkio į kitos paskirties žemę. 2006-09-13 iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos gavo raštą. Nr. A33-2627-(4.9), kuriuo atsakovė atsisakė sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo detaliojo planavimo dokumentams rengti. Pareiškėjai mano, kad toks Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsisakymas atlikti jos kompetencijai priskirtus viešojo administravimo veiksmus ir trukdymas rengti Žemės sklypo detalųjį planą yra neteisėtas ir neatitinka teisinio reguliavimo.

9Pareiškėjai pažymėjo, kad teisės aktai Vilniaus rajono savivaldybės administracijai nesuteikia teisės spręsti, kuris miško pavertimo kitomis naudmenomis ar pagrindinės tikslinės žemės paskirties keitimo atvejis gali būti laikomas išimtiniu. LR Vyriausybes 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 patvirtintų Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 10 punkte numatyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama apskrities viršininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, žemes konsolidacijos projektus ir detaliuosius planus. Šioje normoje aiškiai nustatyta, kad sprendinius dėl pagrindinės tikslinės žemės paskirties keitimo priima apskrities viršininkas, o ne savivaldybės administracijos direktorius. LR Vyriausybės 2002-05-09 nutarimu Nr. 641 patvirtintoje Miško žemes pavertimo kitomis naudmenomis tvarkoje (toliau – Tvarka) nustatytos specialios taisyklės, kurių turi būti laikomasi keičiant miško žemės paskirtį. Tvarkos I punkte nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Šie interesai derinami rengiam teritorijų planavimo dokumentus ir atliekant viešąjį svarstymą. Iš šios Vyriausybės nutarimo normos darytina akivaizdi išvada, kad atsakovei nesuteikta teisė a priori spręsti, ar konkretus žemės paskirties keitimo atvejis yra išskirtinis. Tai išsiaiškinama detaliojo planavimo procedūros metu.

10Pareiškėjai mano, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi. Atsakovo cituojama Teritorijų planavimo įstatymo nuostata negali būti taikoma šiuo atveju, kadangi savo žemės sklype jie neplanuoja vykdyti jokių aukštybinių pastatų statybos ar infrastruktūros objektų plėtros. Pareiškėjai nurodė, kad jei atsakovė mano, jog šiuo atveju yra būtina rengti specialų teritorijos planą, tai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 13 straipsniu, 14 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 15 straipsnio 3 dalimi ji pati privalo parengti tokį teritorijos planavimo dokumentą.

11Pareiškėja nurodė, kad Žemės sklype planuojamo rengti detaliojo plano tikslai neprieštarauja nei galiojantiems bendrųjų ar specialiųjų planų sprendiniams, nei kitų teisės aktų reikalavimams. Tai, kad prašymo padavimo metu nepatvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės bendrasis planas ar specialusis planas, neturi įtakos miško sklypo paskirties keitimui, kadangi toks paskirties keitimas yra leidžiamas ir nesant patvirtintų bendrųjų ar specialiųjų planų.

12Paaiškino, kad jokiems galiojantiems teisės aktams būsimo detaliojo planavimo tikslai neprieštarauja ir jokių teisinių nuostatų nepažeidžia. Todėl Vilniaus rajono savivaldybės administracija neturi jokio teisinio pagrindo atsisakyti pradėti detaliojo planavimo procedūros ir perduoti jiems detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas.

13Pareiškėjai pažymėjo, kad nuostatą, kad nesant teisinių kliūčių detaliojo plano rengimui atsakovas turi sudaryti sutartį su pareiškėju dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

14Teismo posėdyje pareiškėjo D. J. atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti ( II t., b. l. 6).

15Atsakovė su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 46–50) nurodė, kad šioje byloje atsakovė verčiama įpareigoti atlikti veiksmus, kurie yra priešlaikiniai, todėl negalimi dėl to, kad neatlikti kiti teisės aktuose numatyti būtini veiksmai, neparengti kiti privalomi dokumentai, reikalingi parengti iki detalaus planavimo pradžios. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad kol nėra parengtas Vilniaus rajono savivaldybės bendrasis planas, savivaldybės tarybos pritarimas žemės paskirties keitimui negautas, todėl atsakovės nuomone, perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų pareiškėjai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius negali, todėl ir įpareigojimas jį tai atlikti bus neteisėtas.

16Atsakovė pažymėjo, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais. Kiekvienas miško žemės keitimo kitomis naudmenomis atvejis privalo būti išimtis, o ne taisyklė. Galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės kitoms institucijoms už savivaldybę nuspręsti dėl kiekvieno konkretaus atvejo išskirtinumo. Atsakovė pažymėjo, kad nagrinėjamas atvejis nelaikytinas išimtiniu.

17Atsakovė mano, kad pareiškėjai neteisingai aiškina 2002-05-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 641 patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4 papunktį. Atsakovė pažymėjo, kad šios nuostatos plečiamai aiškinti negalima, ir tik nesant vienintelių specialiųjų planavimo dokumentų – miškotvarkos projektų galima miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Kadangi Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4 punkte kalbama tik apie vieną specialiųjų planų rūšį – miškotvarkos projektus, iš to darytina išvada, jog kitus specialiuosius planus, nurodytus Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi ir 16 straipsniu privaloma ir būtina rengiami visais atvejais, ypač jei nėra parengto bendrojo plano, ar sklype ruošiamasi statyti gyvenamąjį namą.

18Atsakovė pažymėjo, kad pageidaudami keisti Žemės sklypo paskirtį, pareiškėjai privalo derintis prie visos tos vietovės bendruomenės interesų, kuriems taip pat atstovauja ir Vilniaus rajono savivaldybė, todėl į savivaldybės argumentus privaloma įsiklausyti, o jos teisėti reikalavimai privalo būti vykdomi.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo VAVA atsiliepime (b. l. 77–78) nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, jog keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose, o tai nepriklauso VAVA kompetencijai.

20Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens LR aplinkos ministerijos atstovė prašė skundo netenkinti ( II t. b. l. 6).

21Skundas atmestinas.

22Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 8,24 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas Vilniaus rajone, ( - ) vs. unikalus Nr. ( - ) (b. l. 18–20). Siekdami pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pareiškėjai 2006-08-07 prašymu (b. l. 14–17, 52–55) kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją leisti rengti šio žemės sklypo detaliojo plano projektą ir sudaryti su jais sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, planavimo tikslas jame nurodytas miško ūkio paskirties žemės keitimas į kitos paskirties žemę, nedetalizuojant kokių tikslų šiuo keitimu siekiama. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2006-09-08 raštu Nr. A33-2627-(4.9) (b. l. 13, 51) pareiškėjų prašymą atsisakė tenkinti. VĮ „Vilniaus miškų urėdija“ raštu Nr. I-1729 (b. l. 71) paaiškino, kad Žemės sklypą sudaro ( - ) girininkijos ( - ) kvartalo 1–6 sklypai, kurie yra priskirti IV miškų grupei – ūkiniams miškams, kurių funkcinė paskirtis yra tiekti medieną, laikantis aplinkosaugos reikalavimų ir nenualinant miškų, valyti orą, palaikyti gruntinių vandenų lygį.

23Ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsisakymo tenkinti pareiškėjų prašymą sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį.

24Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjų siekiamo vykdyti planavimo tikslas – pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš miškų ūkio į kitos paskirties.

25Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalį (2006-06-08 įstatymo redakcija, galiojusi ir atsakovės 2006-09-08 sprendimo priėmimo metu) savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. LR Vyriausybė, vadovaudamasi minėtą nuostata, 2004-05-26 priėmė nutarimą Nr. 635 „Dėl Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nutarimu patvirtintas aprašas reglamentavo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui perdavimo ir sutarčių dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo tvarką ir sąlygas (1 p.). Remiantis Aprašo 7.2 punktu (redakcija galiojusi nuo 2004-05-29 iki 2007-01-19), detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos gali būti perduodamos ir sutartis sudaroma, kai inter alia numatoma keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, jeigu keitimui pritaria savivaldybės taryba ir toks keitimas neprieštarauja galiojantiems savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendriesiems ar specialiesiems planams, Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

26Darytina išvada, jog turi būti nustatytos visos privalomos teisės normoje įvardintos sąlygos tam, kad būtų galima perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį, t. y.: 1) numatoma keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) keitimui turi pritarti savivaldybės taryba; 3) toks keitimas turi neprieštarauti galiojantiems savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendriesiems ar specialiesiems planams, Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams. Teismo vertinimu, vienos iš sąlygų nebuvimas paneigia savivaldybės teisę sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui.

27Nagrinėjamu atveju dėl pirmos sąlygos egzistavimo abejonių nekyla, tačiau administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui pritarė savivaldybės taryba ar apskritai šis klausimas buvo nagrinėjamas savivaldybės taryboje. Kartu pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta ir trečioji būtina sąlygą, kuriai esant galėtų būti tenkinamas prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei sutarties sudarymo. Konstatuotina, jog, nenustačius sąlygų, būtinų detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo ir įpareigoti atsakovę sudaryti detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį su pareiškėjais.

28Pagal ginčui taikytiną Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakciją (nuo 2006-05-31 iki 2008-01-01) miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, (kai vartojamos formuluotės „tik išimtiniais atvejais“ turinys nėra atskleistas) Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus, ( kai nenustatytos procedūros interesų derinimui) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-06-22 nutarimu pripažino, kad Miškų įstatymo (2001-04-10 redakcija; Žin., 2001, Nr. 35-1161) 11 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nėra nustatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 641 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4 punktas (2002-05-09 redakcija; Žin., 2002, Nr. 48-1840) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nutarime nurodyta, kad negalimas šios normos aiškinimas, esą įstatymo leidėjas tokiu būdu leidžia nustatyti išimtiniais laikytinus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus.

29Toks Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas ir jame padarytos išvados pašalina bet kokias dvejones dėl viešojo administravimo subjekto pozicijos, užimtos sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl detaliojo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo nagrinėjamu atveju.

30Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. 2009-12-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2/2009, 2009-12-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-7/2009, 2009-11-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-17/2009 ir kt.).

31Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

32Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime nurodė, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą <....>. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose“. Paminėtos nuostatos dėl jurisprudencijos tęstinumo taikytinos ir administracinių teismų praktikos atžvilgiu.

33Atsižvelgdamas į minėtą Konstitucinio Teismo doktriną, kuri yra taikoma ir administraciniuose teismuose, dėl jurisprudencijos tęstinumo (priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą) ir Teismų įstatymo minėtas nuostatas, teismas laikosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose (2009-12-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2/2009, 2009-12-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-7/2009, 2009-11-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-17/2009 ir kt.) suformuluoto teisės aiškinimo. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos bylos yra analogiškos tiek faktinėmis aplinkybėmis (yra nagrinėjamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsisakymas sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, kai asmenys siekia pakeisti miškų ūkio žemės sklypo paskirtį į kitą paskirtį), tiek taikytini teisės aktai (jų redakcijos taip pat).

34Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, bei į Konstitucinio Teismo 2009-06-22 nutarimą (kuriuo Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nėra nustatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, Tvarkos 7.4 punktas buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai), teismas konstatuoja, kad pareiškėjų skundžiamas atsakovo atsisakymas tenkinti jų prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo iš esmės yra pagrįstas, t. y. tenkinti pareiškėjų skundą nėra pagrindo.

35Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu yra galiojantis Vilniaus rajono savivaldybės bendrasis planas (b. l. 200–201), todėl šis teismo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis į atsakovę su nauju prašymu sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais.

36Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

Nutarė

37atmesti pareiškėjų A. T., Ž. T., D. J., R. K. ir M. K. skundą.

38Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
2. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 3–12), kuriame prašo... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-01-12 sprendimu pareiškėjų... 7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-11-06 nutartimi Vilniaus... 8. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso 8,24 ha... 9. Pareiškėjai pažymėjo, kad teisės aktai Vilniaus rajono savivaldybės... 10. Pareiškėjai mano, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi Teritorijų planavimo... 11. Pareiškėja nurodė, kad Žemės sklype planuojamo rengti detaliojo plano... 12. Paaiškino, kad jokiems galiojantiems teisės aktams būsimo detaliojo... 13. Pareiškėjai pažymėjo, kad nuostatą, kad nesant teisinių kliūčių... 14. Teismo posėdyje pareiškėjo D. J. atstovė palaikė... 15. Atsakovė su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime... 16. Atsakovė pažymėjo, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis... 17. Atsakovė mano, kad pareiškėjai neteisingai aiškina 2002-05-09 LR... 18. Atsakovė pažymėjo, kad pageidaudami keisti Žemės sklypo paskirtį,... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo VAVA atsiliepime (b. l. 77–78) nurodė, kad... 20. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens LR aplinkos ministerijos... 21. Skundas atmestinas.... 22. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad pareiškėjams... 23. Ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsisakymo... 24. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjų siekiamo vykdyti planavimo... 25. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalį (2006-06-08... 26. Darytina išvada, jog turi būti nustatytos visos privalomos teisės normoje... 27. Nagrinėjamu atveju dėl pirmos sąlygos egzistavimo abejonių nekyla, tačiau... 28. Pagal ginčui taikytiną Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakciją... 29. Toks Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas ir jame padarytos... 30. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz.... 31. Teismų įstatymo 33 32. Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime nurodė, kad „Konstitucijoje... 33. Atsižvelgdamas į minėtą Konstitucinio Teismo doktriną, kuri yra taikoma ir... 34. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, bei į Konstitucinio... 35. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu yra galiojantis Vilniaus rajono... 36. Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87... 37. atmesti pareiškėjų A. T., Ž. T.,... 38. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...