Byla 2S-1622-345/2015
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų B. M., M. M. ir K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties netenkinti prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu civilinėje byloje pagal ieškovo 939 DNSB „Pašilaičiai“ ieškinį atsakovams B. M., M. M. ir K. M. dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovams už suteiktas komunalines paslaugas.

5Atsakovai pateikė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, kadangi ieškovas nesilaikė ikiteisminės šio ginčo sprendimo tvarkos numatytos Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 23 straipsnyje.

6Ieškovas atsiliepimu į atsakovų prašymą prašė atsakovo prašymą atmesti ir nurodė, jog ikiteismine tvarka turi būti nagrinėjami ginčai tarp bendrijos ir jos narių, tačiau prievolė mokėti komunalinius mokesčius yra atsakovo turtinė prievolė, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir ji nepatenka į ginčų sritį, kurie numatyti Bendrijų įstatymo 23 straipsnyje, kadangi minėtas straipsnis reglamentuoja ginčus, kilusius tarp Bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių).

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi atsakovų prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu netenkino. Teismas konstatavo, kad atsakovų pareiga mokėti mokesčius už pastato bendro turto priežiūrą grindžiama CK įtvirtintomis teisės normomis, t.y. pareiga mokėti mokesčius, o ne atsakovų buvimu ar nebuvimo Bendrijos nariu, todėl šiems ginčams nėra taikoma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu atsakovai B. M., M. M., K. M. prašo nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtinu grąžinti spręsti pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad atsakovai prašydami palikti ieškinį negarinėtu rėmėsi civilinio proceso norma, kurios numato išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarką visiems ginčams tarp bendrijos ir bendrijos butų savininkų. Nagrinėjamu atveju nesvarbus ginčo pobūdis, nes išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka privaloma visiems ginčams. Bendrijoje privaloma sudaryti ginčų nagrinėjimo komisiją ar skirti asmenį nagrinėjantį ginčus. Kadangi ieškovas nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, ieškinys paliktinas nagrinėtinu. Tokios praktikos laikosi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1028-640/2015, Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-862-125/2013.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas 939 GNSB „Pašilaičiai“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ginčas nepatenka į ginčų sritį, kurie numatyti nagrinėti pagal Bendrijų įstatymo 23 straipsnį, dėl ko teismas pagrįstai atsisakė netenkinti prašymo ieškinį palikti nenagrinėtu.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas atmestinas.

13Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

14Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje laikė, kad atsakovų pareiga mokėti mokesčius už pastato bendro turto priežiūrą grindžiama CK įtvirtintomis teisės normomis, todėl šiems ginčams nėra taikoma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Apeliantai su tokia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju nesvarbus ginčo pobūdis, nes išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka privaloma visiems ginčams, todėl ieškovui nesilaikius išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, ieškinys paliktinas nagrinėtinu. Pažymi, kad tokios praktikos laikosi tiek Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1028-640/2015, tiek Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-862-125/2013. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantų argumentu nesutinka.

15Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnyje numatyta ginčų nagrinėjimo tvarka. Bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog tuo atveju jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant pastato namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios - bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti, ką teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Iš ieškovo ieškinio argumentų ir formuluojamų reikalavimų matyti, kad ieškovas reiškia reikalavimus atsakovui, kuriam nuo 2012-09-20 priklauso butas, esantis Pašilaičių g. 16-96, Vilniuje, už teiktas komunalines paslaugas, namo išlaikymą, išsaugojimą, rinkliavas, įmokas, lėšų kaupimą. Atsakovas B. M. savo atsiliepime ginčija reikalavimą sumokėti skolą už ieškovo nurodytas paslaugas ir mokesčius. Taigi apeliantai nesutinka su asmenine pareiga mokėti mokesčius už pastato bendro turto priežiūrą ir ši pareiga nėra grindžiama apeliantų buvimu ar nebuvimu pastato savininko bendrijos nariu, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiam ginčui nėra taikoma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, dėl ko nėra pagrindo ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu.

16Apeliantai savo atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos taikymą pagrindžia teismų praktika, suformuota Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1028-640/2015, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-862-125/2013, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantų nurodytų bylų ratio decidenti nesutampa, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikoma. Kaip matyti Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1028-640/2015 ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo nurodytus 727-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2014-11-20 d. susirinkimo protokolu Nr. 2014/11/20 priimtus sprendimus ir apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog šis ginčas pirmiausiai turi būti nagrinėjamas bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijoje. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-862-125/2013 ieškovai ginčijo butų ir patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2012-12-03 protokolo 9 punktą, įpareigoti atsakovę butų ir patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole įrašyti, jog poilsio namų, esančių (duomenys nekslebtini), savininkų bendrija balsavimu raštu priėmė nutarimą pritarti lauko aikštelės įteisinimui, nustatyti atsakovei 100 Lt baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad bendrija neprivalo sudaryti ginčų nagrinėjimo komisiją ar skirti ginčus nagrinėjantį asmenį, Bendrijos įstatuose nėra nustatyta ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka, todėl savininkų bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai turi būti sprendžiami teisme CPK numatyta tvarka. Taigi apeliantų nurodytose bylose ginčijami bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai, susiję su Bendrijos narių bendruoju turtu, kurie perduodami nagrinėti Bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai, o ne kaip nagrinėjamu atveju dėl išlaidų, skirtų bendraturčio asmeniniams poreikiams ir interesams tenkinti, kurie nagrinėti tiesiogiai teisme.

17Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovų prašymą ieškinį palikti nenagrinėtu.Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto apylinkės 2015-05-18 teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalimi, 336 ir 338 straipsniais, teismas

Nutarė

19Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai