Byla I-196-283

1Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios teisėjos Dalytės Zlatkuvienės, teisėjų Vaivos Savickienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, sekretoriaujant Kristinai Jėčiuvienei, vertėjai Justinai Janulevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos S.D. atstovams J.M. ir advokatei Virginijai Žukienei, trečiojo suinteresuotojo asmens Utenos apskrities viršininko administracijos atstovui Valerij Černov, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S.D. pareiškimą dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo trečiajam suinteresuotajam asmeniui Utenos apskrities viršininko administracijai ir

Nustatė

2pareiškėja S.D. teismui pateikė pareiškimą, prašydama atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Z.M. (S.M.) nuosavybės teise valdytą 21 ha žemės sklypą, esantį Zarasų rajone, Turmanto seniūnijoje, Saločių kaime, bei pateikti giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus (b.l.3-5).

3Pareiškėja S.D. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta įstatymų nustatyta tvarka, prašymo dėl bylos nagrinėjimo pareiškėja nepateikė. S.D. atstovai J.M. ir V.Žukienė prašė tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Advokatė V.Žukienė paaiškino, kad S.D. senelis Z.M. nuosavybės teise Zarasų rajone, Turmanto seniūnijoje, Saločių kaime valdė 21 ha žemės sklypą. Prasidėjus 1991 metais nuosavybės teisių atkūrimui buvusiems žemių savininkams, pareiškėja buvo nuvykusi į Zarasų rajono Turmanto seniūniją pasidomėti galimybėmis atkurti nuosavybės teises į nurodytą žemę, tačiau sužinojo, jog tuo metu galiojęs įstatymas tokios teisės vaikaičiams nenumatė. Priėmus 1997 m. liepos 1 d. naują Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, pareiškėja įgijo teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio žemę, tačiau to nepadarė dėl savo senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos. Su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėja kreipėsi tik 2007-12-14, praleidusi terminus paduoti prašymą bei pateikti giminystės ryšį su žemės savininku ir jo nuosavybės teises į žemę patvirtinančius dokumentus.

4Pareiškėjos atstovas J.M. papildomai paaiškino, kad jis yra S.M. sūnaus Stepono sūnus. Atstovas nurodė, kad 1999 ar 2000 metais jis vežė savo tetą S.D. į Zarasus tvarkyti žemės reikalų. Po to S.D. sakiusi, kad jai buvo paaiškinta, jog žemė yra ne jos tėvo, o senelio Z.M., ir kad dėl žemės grąžinimo nekils jokių problemų. S.D. manė, kad nuosavybės teisių atkūrimas į senelio žemę yra jos vienos reikalas, todėl ji nesitarė su kitais giminaičiais, pareiškėjos dukra taip pat nerodė jokios iniciatyvos nuosavybės į žemę atkūrimo klausimu. Atstovas nežinojo, kad žemė priklausė ne jo proseneliui, o seneliui S.M., ir nesidomėjo, ar yra išlikusių ir archyvuose saugomų dokumentų apie žemės nuosavybę. Atstovas pripažino, jog S.D. yra pasakojusi, kad jos tėvas S.M. žemę paveldėjo po savo tėvo Z.M. mirties, tačiau iki galo nesutvarkė dokumentų. Tik 2007 metais S.D. suteikus įgaliojimą, jis pradėjo rinkti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau paaiškėjo, kad yra praleisti nustatyti terminai.

5Trečiojo suinteresuotojo asmens Utenos apskrities viršininko administracijos (toliau tekste – Utenos AVA) atstovas V.Černov sutiko su S.D. pareiškimu ir neprieštaravo, kad pareiškėjai būtų atnaujinti įstatymo nustatyti terminai paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pateikti nustatytus dokumentus. Atstovas nurodė, kad nors yra 1931-05-19 rašytas S.M. prašymas dėl palikimo priėmimo, kas rodo, jog buvęs savininkas Z.M. tuo laiku buvo miręs, tačiau nuosavybės teisių atkūrimui reikalingi dokumentai būtų buvę ruošiami pagal Zarasų apskrities žemės ūkio komisijai siųstus ūkių, turinčių virš 5 ha žemės 1940 metų sąrašus, kuriuose kaip 21 ha ploto žemės savininkas įrašytas Z.M. S.D. prašymą atkurti jai nuosavybės teises pateikė tik 2007 m., praleidusi nustatytus terminus, pareiškėja yra vienintelė pretendentė į nurodytą žemę. Žemė yra priskiriama valstybės išperkamai ir nuosavybės teisės į ją būtų atkuriamos ne natūra, o kitais būdais.

6Pareiškimas atmestinas.

7LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau tekste - Atkūrimo įstatymo) 10 str. 1 d. (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-2490 redakcija, įsigaliojusi 2004-10-26) nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d., o 4 d. numato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems šiuos Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami.

8Atkūrimo įstatymo normos konkrečiai neapibrėžia, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisminėje praktikoje visuotinai pripažįstama, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą ar pateikti atitinkamus dokumentus arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Be to, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą atsižvelgiama ir į Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų trukmę, kadangi laiko faktorius yra atsiejamai susijęs su asmens elgesio galimybėmis įstatymo nustatyto termino eigoje.

9Byloje esančių dokumentų - Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007 m. rugpjūčio 9 d. pažymos Nr. R4-3701, Smalvų valsčiaus ūkių 1940 m. spalio 19 d. sąrašo, Zarasų apskrities viršininko fonde „pieno prievolės reikalu“ byloje esančio Smalvų valsčiaus ūkininkų, turinčių karves, 1943-09-03 sąrašo, S.M. 1931-05-19 prašymo Žemės tvarkymo departamentui - duomenys leidžia daryti išvadą, kad tuometiniame Zarasų apskrities Smalvų valsčiaus Saločių kaime Z.M. iki savo mirties nuosavybės teise valdė žemės sklypą, o po jo mirties nurodytą žemę kaip atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti sūnus S.M. (b.l.19-27). Byloje duomenų apie Z.M. mirties datą teismui nepateikta, jų neradus Lietuvos valstybės istorijos archyve (b.l.16). Teismui pateikti civilinės būklės dokumentai patvirtina, kad pareiškėja S.D. yra S.M., gimusio S.M. ir M.M. šeimoje ir mirusio 1977 m. sausio 27 d., dukra ir Z.M. vaikaitė (b.l.9-13,17). Archyvinės nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja su prašymu atkurti nuosavybės teises į Z.M. (S.M.) valdytą 21 ha ploto žemės sklypą, kartu pateikdama ir giminystės ryšį su žemės savininku ir jo nuosavybės teisę į žemę patvirtinančius dokumentus, Zarasų rajono žemėtvarkos skyriui Turmante pateikė tik 2007-12-14 ( b.l.7).

10Atsižvelgus į nurodytas aplinkybe, daroma išvada, kad pareiškėja S.D., patenkanti į Atkūrimo įstatymo nustatytą piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, praleido Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus terminus paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir pateikti buvusio savininko nuosavybės teises bei giminystės ryšius su juo patvirtinančius dokumentus.

11Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1454 redakcija) 2 straipsnyje buvo pateiktas baigtinis sąrašas piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atstatymą. Šio straipsnio 2 punktas numatė, kad nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamą turtą atstatoma mirus buvusiam savininkui – jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ar sutuoktiniui, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Atkūrimo įstatymo, priimto 1997 m. liepos 2 d. ir įsigaliojusio 1997 m. liepos 11 d., 2 str. 1 d. 4 p. nustatė, kad atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie yra turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Ši teisės nuostata nebuvo keičiama ir yra galiojanti šiuo metu.

12Pateikto teismui S.D. pareiškimo duomenys ir jos atstovų paaiškinimai patvirtina išvada, kad pareiškėjai nuo pat prasidėjusio nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pradžios buvo žinomi duomenys apie patį nekilnojamąjį turtą ir jo buvimo vietą, nekilnojamąjį turtą valdžiusius asmenis ir juos siejančius giminystės santykius, nuosavybės teisių atkūrimo klausimą nagrinėjančią instituciją ir kt.. Teismo nuomone, pareiškėjai žinomi duomenys buvo pakankami, kad ji, būdama suinteresuota nuosavybės teisių atkūrimu į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir elgdamasi kaip rūpestinga ir atidi pilietė, galėtų kreiptis į valstybės įgaliotas institucijas su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismui nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kad S.D. iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo būtų kreipusis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio Z.M. ar tėvo S.M. valdytą žemę ir kad toks jos prašymas tam tikrais motyvais būtų nepatenkintas. Pateiktų dokumentų duomenys leidžia daryti išvadą, kad suinteresuotiems asmenims galėjo kilti klausimas dėl nacionalizuoto nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise fakto, tačiau byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja, nuosavybės teisių atkūrimo tikslu būtų kreipusis į valstybėje veikiančius archyvus, rinkdama reikalingus dokumentus, ar kad valstybės įgaliotose institucijose būtų domėjusis šių teisių įgyvendinimo galimybėmis. Aktyvių veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, pareiškėja neatliko ir 1997-07-11 įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, pagal kurį piliečiai įgijo teisę atkurti nuosavybės teises ne tik į savo tėvų, bet ir senelių nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Kaip patvirtina valstybės archyvų pateiktų dokumentų duomenys ir pareiškėjos atstovo J.M. paaiškinimai, S.D. dar iki Atkūrimo įstatymo priėmimo žinojo, jog žemės sklypas nacionalizacijos metu faktiškai priklausė jos tėvui S.M., o ne seneliui Z.M., tačiau aktyviai rūpintis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo reikalais pradėjo tik nuo 2007 metų liepos vidurio, t.y., praėjus nuo paminėto įstatymo įsigaliojimo dešimtmečiui ir praleidusi nustatytus terminus.

13Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad jos nelaikytinos nuo S.D. valios nepriklausančiomis priežastimis, objektyviai trukdžiusiomis pareiškėjai Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais įgyvendinti suteiktą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Be to, atsižvelgęs į tai, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas Lietuvos Respublikoje buvo pradėtas priėmus 1991-06-18 įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, teismas mano, kad šis laikotarpis buvo užtektinai ilgas ir visiškai pakankamas, kad S.D., elgdamasi kaip rūpestingas, atidus ir aktyvus asmuo, asmeniškai ar per įgaliotus asmenis galėtų kreiptis į valstybės įgaliotas institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą. VšĮ „Šeškinės poliklinikos“ 2007-12-19 išduoto medicininio pažymėjimo Nr.40 duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad tinkamai pasirūpinti įstatymo suteiktos teisės realizavimu S.D. būtų sutrukdžiusios turimos sveikatos problemos. Nurodyta gydymo įstaiga minėtoje pažymoje nepateikė duomenų apie pareiškėjos gydimąsi stacionariai nuo 1991-06-18 iki Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų pabaigos, kad toks gydymas jai būtų buvęs taikomas periodiškai ir ilgą laiką ar kad dėl nustatytų sveikatos sutrikimų jai būtų buvusios atimtos ar žymiai suvaržytos judėjimo galimybės.

14Esant nurodytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, daroma išvada, kad S.D. Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus praleido dėl savo nerūpestingumo ir neapdairumo, nesidomėjimo įstatymų suteiktų teisių įgyvendinimo galimybėmis, tokį asmens elgesį sąlygojo ne objektyvios aplinkybės, o pačios pareiškėjos valia, todėl S.D. pareiškimas atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus yra nepagrįstas ir atmestinas.

15Kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 87 str., 88 str. 1 p.,

Nutarė

16atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos S.D. pareiškimą atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Zarasų rajone Turmanto seniūnijoje Saločių kaime esantį 21 ha ploto žemės sklypą ir pateikti giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.

17Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai