Byla 2A-634-520/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Rasai Bagdžiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovams A. P., advokatei A. P., atsakovių atstovui advokatui V. P., trečiojo asmens atstovui D. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „LT VALDA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje dėl nepagrįstai įgytų lėšų išieškojimo pagal ieškovo UAB „LT VALDA“ ieškinį atsakovėms A. K. ir J. N. (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja AB LESTO, kuris perėmė AB Rytų skirstomųjų tinklų teises ir pareigas),

Nustatė

2Ieškovas UAB „LT VALDA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė jam iš atsakovių A. K. ir J. N. priteisti po 4 693,97 Lt. Nurodė, kad nuo 2003 m. Vilniaus r., Avižienių sen., Bendorių k. buvo statoma grupė gyvenamųjų namų, kurių du priklausė A. P., o keturi – A. K.. 2005-08-03 A. K. pateikė paraišką dėl elektros energijos vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo dėl jai priklausančių statomų namų prijungimo, A. P. 2006-03-14 padavė paraiškas dėl jam priklausančių statomų namų prijungimo. Įsteigus UAB „APPE“, A. P. priklausantys sklypai tapo šios bendrovės įstatinio kapitalo dalimi. UAB „APPE“ 2006-10-16 iš A. K. nupirko 0,1196 ha žemės sklypą, o 2006-09-01 iš V. K. nupirko 0,1577 ha žemės sklypą (šį sklypą 2006-07-17 V. K. padovanojo A. K.). Po šių pirkinių UAB „APPE“ Vilniaus r., Bendorių k. nuosavybės teisėmis priklausė keturi žemės sklypai, o Kovieroms liko du žemės sklypai. Jau paduotų minėtų paraiškų pagrindu sklypų savininkai tęsė veiksmus, kurie buvo būtini, siekiant prisijungti prie elektros skirstomųjų tinklų. 2006-09-12 AB Rytų skirstomieji tinklai ir UAB „LT VALDA“ (buvęs pavadinimas UAB „APPE“) sudarė Elektros energijos vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų pagal technines sąlygas paslaugos sutartį. Vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų paslaugos mokestis sudarė 40 proc. prijungimo projekto sąmatinės vertės (28 163,87 Lt). Dėl visų šešių statinių prijungimo buvo paruoštas vienas suderintas projektas, sudaryta viena sąmata. Jis, siekdamas, kad jam nuosavybės teise priklausantys statomi objektai būtų prijungti prie elektros tinklų, sutaręs su A. K. dėl vėlesnio jos atsiskaitymo su juo, sumokėjo sutarties numatytą mokestį - 40 proc. elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų paslaugos mokestį. A. K. privalėjo pati sumokėti dviejų jai priklausančių objektų prijungimo prie elektros tinklų mokestį, tačiau to nepadarė. 2006-04-05 A. K. vieną iš sklypų su pastatu padovanojo savo dukrai J. N., kuri taip pat prisijungė savo elektros įrenginius prie veikiančių elektros tinklų, nesumokėjusi nustatyto mokesčio. Kadangi sumokėtas 28 163,87 Lt prijungimo mokestis už šešis objektus, vieno objekto prijungimo mokestis sudaro 4 693,97 Lt, vengdamos vykdyti šią prievolę, atsakovės be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo jo sąskaita ir privalo atlyginti tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 str.).

3Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šiuo metu žemės sklypų, esančių Bendorių k., Vilniaus r., savininkai yra A. K., J. N. bei UAB „LT VALDA“ (buvęs pavadinimas UAB „APPE“), kad pagal A. K. ir A. P. bendrai užsakytą ir paruoštą grupės gyvenamųjų namų prijungimo prie elektros tinklų techninį projektą Nr. 3212-06.141-DP ir sąmatą dėl šešių statomų objektų 2006-09-12 tarp AB Rytų skirstomųjų tinklų ir UAB „APPE“, atstovaujamo direktoriaus A. P., buvo sudaryta Elektros energijos vartotojų ir elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų pagal technines sąlygas paslaugos sutartis Nr. 23000/660791, pagal kurią faktiškai atlikti darbai, kad pagal sutarties 3.1 p. vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų paslaugos mokestis sudaro 40 proc. elektros įrenginių prijungimo projektinės sąmatinės vertės, t. y. 28 163,87 Lt, kad UAB „APPE“ AB Rytų skirstomiesiems tinklams sumokėjo šią sumą. Teismas, remdamasis šalių, trečiojo asmens paaiškinimais, projektu, pagal kurį faktiškai buvo atlikti darbai, nustatė, kad kiekvienai atsakovei proporcingai faktiškai gaunamai galiai prijungimo mokestis yra 3 645,14 Lt, kad J. N. 2007-08-10 mokėjimo pavedimu pervedė ieškovo direktoriui 20 000 Lt už statybos darbus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių vyko derybos tiek dėl elektros įrenginių prijungimo, tiek dėl kitų darbų, padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys rašytinio susitarimo dėl bendros veiklos nepasirašė, kad atsakovės pateikė įrodymus apie joms tenkančios dalies prijungimo paslaugos mokesčio sumokėjimą, padarė išvadą, kad ieškovo pateikti įrodymai, argumentai dėl mokėjimo ir sutarčių datos, mokėjimo paskirties pavadinimo nurodymo, sumos laikytini tik prielaidomis ir nepaneigia atsakovių nurodytų aplinkybių, jog jos atsiskaitė už elektros įrenginių prijungimą, mokėjo už kitus statybos darbus. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovės yra sumokėjusios ieškovui tenkančią 3 645,14 Lt prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugos mokesčio dalį, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės praturtėjo jo sąskaita pagal ieškinio reikalavimą, todėl ieškinį atmetė.

4Ieškovas UAB „LT VALDA“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas. Nurodo, kad reikalavimas yra pagrįstas CK 6.242 str., kad teismas, priimdamas sprendimą, nevertino atsakovių sąžiningumo, todėl netinkamai taikė CK 6.242 str. 1 d. ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Jis įrodė, kad dėl šešių statomų objektų (kurių du priklauso atsakovėms) pagal 2006-09-12 AB Rytų skirstomųjų tinklų ir jo sudarytą sutartį sumokėjo 28 163,87 Lt prijungimo mokestį (2006-09-12 mokėjimo nurodymu Nr. 255), kad atsakovės šias aplinkybes pripažino. Jis pripažino, kad iš atsakovės J. N. 2007-08-10 mokėjimo nurodymu gavo 20 000 Lt, tačiau šie pinigai buvo pervesti už kelio asfaltavimo darbus. Byloje kilo ginčas dėl mokėjimo paskirties. Atsakovės teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti, kokią sumą pervedė už elektros įrenginių prijungimą, kitų apmokėtos sumos dalių paskirties. Kilus ginčui dėl mokėjimo paskirties, atsakovių nežinojimas, už ką konkrečiai J. N. sumokėjo 20 000 Lt sumą, teismo liko neįvertintas pagal teismų praktikoje suformuotus sąžiningumo kriterijus. Dėl šios priežasties teismas netinkamai taikė CK 6.242 str. 1 d. Teismas pažeidė CPK 185, 197, 263 str. 2 d., 270 str. 4 d., nes padarė nepagrįstą išvadą, jog jo pateikti įrodymai, argumentai dėl mokėjimo ir sutarčių datos, mokėjimo paskirties pavadinimo nurodymo, sumos laikytini tik prielaidomis, nepaneigia atsakovių nurodytų aplinkybių, kad jos atsiskaitė už elektros pajungimą, mokėjo ir už kitus statybos darbus. Teismo nevertintų rašytinių įrodymų: sutarčių ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, PVM sąskaitų-faktūrų duomenimis bendra atsakovėms atliktų darbų vertė sudaro po 38 749,36 Lt. Teismas, vertindamas tik dalį, vietoje visumos, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusias faktines aplinkybes, todėl padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė J. N. atsiskaitė už abi atsakoves, sumokėjusi 20 000 Lt. Teismas nepripažino jo išdėstytų faktinių aplinkybių, kurioms pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus, o atsakovių paaiškinimams suteikdamas didesnę įrodomąją galią. Remdamasis atsakovių paaiškinimais teismas padarė neteisingą išvadą ir spręsdamas dėl atsakovėms tenkančio prijungimo mokesčio dydžio, t. y. teismas atsižvelgė, kad pagal projektą buvo padaryti 9 įvadai, tačiau jis buvo nurodęs, kad už 6 žemės sklypus sumokėta elektros prijungimo mokesčio suma yra 28 163,87 Lt. Teismas taip pat nevertino trečiojo asmens nei rašytinių, nei žodinių paaiškinimų, kad mokėtinos sumos paskirstymo būdas tarp naujųjų vartotojų galėjo būti ir kitoks, t. y. ne pagal kW, kad atsižvelgiant į protingumo principą, abejotina, ar šalys tardamosios dėl elektros prijungimo mokesčio analizavo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002-09-17 įsakymo Nr. 326 nuostatas ir sutarė jomis vadovautis.

5Atsakovės A. K. bei J. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas reikalavimą reiškia dėl neatsiskaitymo už elektros tiekimo atsakovių gyvenamiesiems namams prijungimą, ieškovas tokią teisę kildina iš tam tikro susitarimo tarp jų ir ieškovo, t. y. iš esmės kelia klausimą dėl atsiskaitymo už tam tikrus darbus (veiksmus), todėl ieškovo reikalavimas turi būti reiškiamas pagal prievolių teisės normas, reglamentuojančias tinkamą prievolių įvykdymą, o ne CK 6.242 str. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog jos neturi pareigos mokėti ieškovui jo nurodomų sumų, tuo pačiu pagrįstai pripažino, jog jos yra sąžiningos. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, kad byloje aptariamo 20 000 Lt mokėjimo dieną joms egzistavo pareiga apmokėti už kitus darbus ir kad šis mokėjimas buvo atliktas vykdant kitus įsipareigojimus ieškovui. Ieškovo nurodomos sutartys, PVM sąskaitos-faktūros, priėmimo-perdavimo aktai išrašyti ieškovo vardu, pagal juos jos nėra prisiėmusios įsipareigojimų, todėl ieškovo tvirtinimas, kad už šiuos darbus ieškovo nurodomomis proporcijomis jos turėjo sumokėti, yra nepagrįstas. Teismas šiems įrodymams suteikė atitinkamą įrodomąją galią, t. y. aplinkybė, kad teismas juos įvertino ne taip, kaip norėtų ieškovas, nerodo, kad šie įrodymai byloje netirti ir nevertinti. Kadangi ieškovas neįrodė, kad jų mokėjimo ieškovo direktoriui dieną egzistavo kitos prievolės ieškovui, teismas pagrįstai jų pateiktiems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią.

6Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovo UAB „LT VALDA“ ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovių A. K. ir J. N. po 4 693,97 Lt dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kurios sudarė ieškinio pagrindą.

8Byloje nustatyta, kad atsakovei A. K. priklausė keturi žemės sklypai, esantys Bendorių k., Vilniaus r. Pagal atsakovės A. K. trečiajam asmeniui 2005-08-03 pateiktą Elektros energijos vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo paraišką Nr.23/5/138 gyvenamojo namo, esančio Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., prijungimo projekto rengimui tą pačią dieną buvo išduotos techninės sąlygos Nr.523/5/1386, kuriose numatyta leistinoji galia – 56 kW (T. 1, b. l. 132, 135). Atsakovė A. K. 2006-07-17 vieną iš turimų sklypų padovanojo savo dukrai V. K., kuri 2006-09-01 sklypą pardavė UAB „APPE“; vieną sklypą 2006-04-05 padovanojo kitai savo dukrai – atsakovei J. N., bei vieną sklypą 2006-10-16 pardavė UAB „APPE“ (dabar „LT VALDA“) (T. 1, b. l. 71-92). Bylos nagrinėjimo metu minėtų žemės sklypų savininkai yra A. K., J. N. ir UAB „LT VALDA“. Dviejų žemės sklypų, esančių Bendorių k., Vilniaus r., savininkui A. P. (A. P. priklausantys sklypai tapo UAB „APPE“ (pervadinto į UAB „LT VALDA“) įstatinio kapitalo dalimi) pagal pateiktas paraiškas Nr.23/6/0458 ir Nr.23/6/0459 techninės sąlygos Nr. 23/6/0458 ir Nr.23/6/0459 projektų rengimui buvo išduotos 2006-03-14 (T. 1, b. l. 133-134, 136-137). Pagal A. K. ir A. P. bendrai užsakytą ir paruoštą grupės gyvenamųjų namų prijungimo prie elektros tinklų techninį projektą Nr.3212-06.141-DP ir sąmatą dėl šešių statomų objektų (T. 1, b. l. 9-56) 2006-09-12 tarp AB Rytų skirstomųjų tinklų ir UAB „APPE“, atstovaujamo direktoriaus A. P., buvo sudaryta Elektros energijos vartotojų ir elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų pagal technines sąlygas paslaugos sutartis Nr.23000/660791 (T. 1, b. l. 127-130). Sutarties 3.1 p. nustatyta, kad vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų paslaugos mokestį sudaro 40 proc. elektros įrenginių prijungimo projektinės sąmatinės vertės, t. y. 28 163,87 Lt. Pagal sutarties 2.1.1., 2.1.2. p. skirstomųjų tinklų operatorius įsipareigojo organizuoti viešuosius pirkimus ir nutiesti elektros tinklus tik vartotojui sumokėjus 3.1. p. nurodytą prijungimo paslaugos mokestį. UAB „APPE“ 2006-09-12 mokėjimo nurodymu Nr. 255 sumokėjo AB Rytų skirstomiesiems tinklams pagal minėtą sutartį 28 163,87 Lt (T. 1, b. l. 104-105, 138). AB Rytų skirstomieji tinklai pagal pateiktą projektą darbus atliko 2007-01-24 (T. 1, b. l. 110), atsakovės prisijungė elektros įrenginius prie skirstomųjų elektros tinklų.

9Ieškovas UAB „LT Valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovių A. K. ir J. N. po 4 693,97 Lt, nurodydamas, kad vieno objekto prijungimo mokestis yra 4 693,97 Lt (28 163,87:6), atsakovės nesumokėjo šio mokesčio, todėl be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita. Ieškovas ieškinį grindė CK 6.242 str. Atsakovės, nesutikdamos su ieškiniu, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002-09-17 įsakymu Nr. 326 patvirtintų Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sąlygų 14.3 p. už prisijungimą prie elektros tinklų kiekviena iš jų turi mokėti po 3 617,32 Lt, nes jos prisijungė ir naudoja tik pagal paraišką užsakytą po 14 kW galią, 1 kW kainą skaičiuoja pagal sutartyje numatytą bendrą 109 kW suminę galią, ir sumą yra sumokėjusios UAB „LT VALDA“ direktoriui į jo asmeninę sąskaitą. Byloje buvo pateiktas J. N. 2007-08-10 mokėjimo pavedimas (T. 1, b. l. 156), iš kurio matyti, kad A. P. buvo sumokėta 20 000 Lt, nurodyta mokėjimo paskirtis – statybos darbai. Ieškovas byloje nurodė, kad ši suma buvo sumokėta kaip avansas už kelio tiesimo darbus, pateikė įrodymus, kad 2007-08-07 ieškovas su UAB „AD VIVUM“ sudarė sutartį dėl asfalto paklojimo, kelio bortų pastatymo ir pagrindo paruošimo, ir kad 2007-08-17 pagal sutartį sumokėjo 30 000 Lt avansą (T. 1, b. l. 107, 170). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, susijusias su tarp šalių susiklosčiusiais teisiniais santykiais, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad kiekvienai atsakovei proporcingai faktiškai gaunamai galiai (14,625 kW) prijungimo mokestis yra 3 645,14 Lt (14,625 kW x 249,24 Lt), kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai ir atsakovės yra sumokėjusios ieškovui po joms tenkančią 3 645,14 Lt prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų paslaugos mokesčio dalį, o ieškovas neįrodė, kad atsakovės praturtėjo jo sąskaita pagal ieškinio reikalavimą, ir dėl to ieškinį atmetė. Įvertinus apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas byloje neįrodė, jog atsakovės nesąžiningai ir neteisėtai praturtėjo ieškovo sąskaita ir ieškovas CK 6.242 str. pagrindu turi teisę prisiteisti ieškinyje nurodomus nuostolius. Byloje atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina jo nurodomos aplinkybės, kad atsakovės nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita, nesumokėdamos po 4 693,97 Lt prijungimo mokesčio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad pagal faktiškai suteiktą galią prijungimo mokestis 1 kW yra 249,24 Lt (28163,87 Lt :113 kW) ir kiekvienai atsakovei proporcingai faktiškai gaunamai galiai (14,625 kW) prijungimo mokestis yra 3 645,14 Lt (14,625 kW x 249,24 Lt), atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kad faktiškai prijungta 113 kW galia, padaryti 9 įvadai, iš kurių vienas į vandens gręžinį (suteikta leistinoji galia – 5 kW), du į A. K. sklypus (po 14 kW), kiti į A. P. sklypus. 2007-03-07 notarinis susitarimas, sudarytas tarp UAB „LT VALDA“ ir atsakovės A. K., bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalys gręžiniu naudojasi bendrai, kad atsakovėms priskirtina ir dalis galios, skirtos vandens gręžiniui, t. y. 0,625 kW (5 kW:8 įvadams). Ieškovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytu prijungimo mokesčiu nenurodo jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į protingumo principą abejotina, jog šalys, tardamosios dėl elektros prijungimo mokesčio, analizavo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002-09-17 įsakymo Nr. 326 nuostatas ir susitarė jomis vadovautis, A. K. pripažino, kad konkrečios susitarimo sumos neatsimena, J. N. patvirtino, kad žino apie susitarimus dėl elektros, t. y. abi atsakovės nurodė, kad buvo susitarimas tarp šalių, kad buvo tartasi dėl kainos, o ne dėl kW kainos, o trečiasis asmuo nurodė, kad mokėtinos sumos 28 163,87 Lt paskirstymo būdas tarp naujųjų vartotojų galėjo būti ir kitoks. Kadangi ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog buvo kitoks susitarimas tarp šalių dėl apmokėjimo už elektros prijungimą, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovės turi mokėti prijungimo mokestį, neatsižvelgiant į suteiktas galias. Taip pat nepripažintini pagrįstais kiti apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti teismo sprendimą, nes iš ieškovo nurodomų aplinkybių matyti, kad ieškovas iš esmės kelia klausimą dėl atsiskaitymo už tam tikrus darbus, todėl ieškovo reikalavimas turi būti reiškiamas pagal prievolių teisės normas, reglamentuojančias tinkamą prievolių įvykdymą, o ne CK 6.242 str. pagrindu, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog byloje aptariamo 20 000 Lt mokėjimo dieną atsakovėms egzistavo pareiga apmokėti ieškovui už kitus darbus ir kad šis mokėjimas buvo atliktas vykdant kitus įsipareigojimus.

10Kaip jau buvo minėta, ieškovas ieškinį pareiškė vadovaudamasis CK 6.242 str., kuris reglamentuoja nepagrįstą praturtėjimą. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nes atsakovės pripažino, jog su ieškovu buvo derybos tiek dėl elektros prijungimo, tiek dėl kitų statybos darbų – kelio tiesimo, gręžinio įrengimo, gatvės apšvietimo. Apeliaciniame skunde šios aplinkybės nėra ginčijamos. Taigi ieškovas, siekdamas iš atsakovių prisiteisti turėtas išlaidas, nuostolius, turi reikšti ieškinį ne pagal CK 6.242 str., o pagal materialinės teisės normas, reglamentuojančias partnerių išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą, partnerių atsakomybę pagal bendras prievoles. Nagrinėjamoje byloje esant atsakovių pateiktam įrodymui apie 20 000 Lt sumokėjimą, ieškovo pateiktam įrodymui apie tai, kad jis yra apmokėjęs tik už elektros įrenginių prijungimą prie skirstomųjų elektros tinklų ir 30 000 Lt už kelio tiesimo darbus, nėra pagrindo teigti, kad atsakovės neapmokėjo ieškovui už elektros įrenginių prijungimą prie skirstomųjų elektros tinklų, kad jos nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita, kad ieškovas patyrė jo nurodomus nuostolius. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybių, kurioms esant būtų galima konstatuoti, kad atsakovės nesąžiningai yra praturtėjusios ieškovo sąskaita.

11Atsakovės ieškovui yra sumokėjusios žymiai daugiau nei, kad jos turėtų sumokėti už elektros įrenginių prijungimą prie skirstomųjų elektros tinklų, t. y. yra sumokėjusios daugiau 12 709,72 Lt. Atsakovas nereiškia jokių reikalavimų dėl apmokėjimo už kitus darbus, t. y. kelio asfaltavimą, lauko gatvės apšvietimo darbus. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad bendra atsakovėms atliktų darbų vertė sudaro 77 498,72 Lt, t. y. kiekviena atsakovė turėtų apmokėti po 38 749,36 Lt, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis šią pinigų sumą yra sumokėjęs už atliktus darbus. 2007-08-10 mokėjimo nurodyme nurodyta, kad mokama už statybos darbus, o ne už elektros įrenginių prijungimą prie skirstomųjų elektros tinklų, tačiau tai nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje nustatyti, kad atsakovės, mokėdamos 20 000 Lt, neapmokėjo ieškovui jo sumokėto mokesčio už elektros įrenginių prijungimą prie skirstomųjų elektros tinklų dalies, nes atsakovės nurodė, kad buvo kalbama dėl apmokėjimo už elektros įrenginių prijungimą prie skirstomųjų elektros tinklų, už kelio tiesimą, gręžinio įrengimą, gatvės apšvietimą. Ieškovas byloje teigė, kad atsakovės apmokėjo vien tik už kelio tiesimo darbus, ir tai įrodo tai, kad atsakovės A. P. pinigus pervedė 2007-08-10, o ieškovas 30 000 Lt avansą už asfaltavimo darbus pervedė 2007-08-17, atsakovės pinigus turėjo sumokėti A. P. dėl to, kad PVM iš valstybės susigrąžins bendrovė ir atsakovėms kainuos mažiau (T. 1, b. l. 165-166). Ieškovas taip pat nurodė, kad 2007-08-07 buvo sudaryta sutartis, kuria preliminariai susitarta dėl asfaltavimo darbų kainos 66 316 Lt, kad prasidėtų kelio įrengimo darbai buvo nustatyta, jog preliminariai atsakovių sklypų daliai tenka asfaltavimo darbų kaina – 10 000 Lt (66 316:6). Atsakovės dar nėra apmokėjusios po 10 000 Lt už kelio įrengimo darbus. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovės 20 000 Lt sumokėjo vien už kelio įrengimo darbus, nes UAB „LT VALDA“ PVM sąskaitą-faktūrą už kelio darbus J. N. išrašė tik 2010-01-07 (T. 2, b. l. 31), ieškovas nepateikė įrodymų, kad už kelio darbus jis tuo metu, kai atsakovės mokėjo 20 000 Lt, buvo sumokėjęs 66 316 Lt. Pagal bylos duomenis Ieškovas UAB „AD VIVUM” už darbus yra sumokėjęs tik 30 000 Lt. Pagal ieškovo nurodymą, kad visos jo sumokėtos pinigų sumos turi būti dalijamos į 6 dalis, leidžia daryti išvadą, kad pagal ieškovo nurodymą atsakovės iš ieškovo sumokėtos 30 000 Lt sumos turėjo sumokėti tik 10 000 Lt. Įvertinus tai, kad atsakovės turėjo sumokėti prijungimo mokestį – 7 290,28 Lt, t. y. iš viso jos 2007-08-10 turėjo mokėti ieškovui 17 290,28 Lt, o yra sumokėjusios 20 000 Lt, todėl teigti, kad atsakovės yra nesąžiningai praturtėjusios ieškovo sąskaita, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Kaip jau buvo minėta, ieškovas savo reikalavimus atsakovėms turi reikšti pagal materialinės teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos teisinius santykius. Nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima vartoti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai ieškovas gali apginti savo pažeistas teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo būdais ar prisiteisti nuostolius, remdamasis sutarčių teisės nuostatomis, CK 6.242 str. nuostatos negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006).

12Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad apeliacinio skundo motyvai nepatvirtina ieškovo nurodomos aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą pagal ieškovo byloje pareikštą ieškinį. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, todėl vadovaujantis CPK 98 str., atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovių atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, iš ieškovo atsakovėms priteistina po 500 Lt advokato atstovavimo apeliacinės isntancijos teisme išlaidų. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 14,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

13Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

14Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš ieškovo UAB „LT VALDA“ atsakovėms A. K. ir J. N. po 500 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

16Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš ieškovo UAB „LT VALDA“ 14,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai