Byla Ik-2227-426/2010
Dėl vertinimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys - VšĮ Radviliškio ligoninė, UAB „Dussmann Service“)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Tomui Samulevičiui, atsakovės atstovui Povilui Straševičiui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Dussman Service“ atstotvui advokatui Deividui Soloveičikui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Smulkus urmas“ skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl vertinimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys - VšĮ Radviliškio ligoninė, UAB „Dussmann Service“).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėjas UAB „Smulkus urmas“ prašo:

41) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau Tarnyba) 2010 m. balandžio 2 d. viešojo pirkimo Nr. ( - ) vertinimą Nr. 4S-1244;

52) įpareigoti Tarnybą iš naujo vertinti pirkimo Nr. ( - ) sąlygas ir pirkimo procedūras;

63) įpareigoti Tarnybą pasinaudoti Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau Įstatymas) 8 str. 3 d. 5 p. nurodytomis teisėmis ir nauju pirkimo Nr. ( - ) vertinimu įpareigoti VšĮ Radviliškio ligoninę panaikinti sprendimus dėl pirkimo Nr. ( - ) rezultatų ir pirkimo sutarties su UAB „P. Dussmann UAB“ sudarymo.

7Skunde (t. I, l. 1-9 paaiškino, kad VšĮ Radviliškio ligoninė paskelbė supaprastintą atvirą konkursą (pirkimo Nr. ( - )) „Ligonių (dietinio) maitinimo paslaugos pirkimas“. Konkursas buvo organizuojamas elektroniniu būdu, kuriame ketino dalyvauti ir pareiškėjas. Tačiau, susipažinęs su konkurso sąlygomis, 2010 m. vasario 20 d. ligoninei pateikė pretenziją-prašymą Nr. 05-09-064 dėl tam tikrų konkurso sąlygų panaikinimo ir pakeitimo. Pretenzija buvo pateikta CVPIS priemonėmis, kaip numatyta konkurso sąlygų 7.1. ir 12.1. p. Ligoninė atsakė į pretenziją 2010 m. vasario 24 d. raštu Nr. S-402 (1.15), kuris buvo adresuotas visiems tiekėjams pagal sąrašą ir kuriame tik iš dalies buvo patenkinti pareiškėjo pretenzijoje nurodyti reikalavimai. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia ligoninės pozicija, pradėjo administracinę procedūrą Viešojo administravimo įstatymo 19 str. pagrindu ir 2010 m. kovo 8 d. pateikė prašymą Nr. 05-09-092 Tarnybai dėl konkurso procedūrų sustabdymo ir įpareigojimo ligoninei pakeisti konkurso sąlygas. Pareiškėjas mano, jog buvo pažeistos jo subjektinės teisės ir interesai dalyvauti konkurse, ko pasekoje prašo šias teises ir interesus apginti. Tai atitinka skundo sąvoką, išdėstytą Viešojo administravimo įstatymo (toliau VAĮ) 2 str. 1 d. 15 p., todėl Tarnyba turėjo pareigą pradėti viešojo administravimo procedūrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A822-530/2010). Tačiau iš Tarnybos ilgą laiką nebuvo girdėti jokių žinių, todėl pareiškėjas 2010 m. balandžio 12 d. Tarnybai parašė užklausimą Nr. 05-09-128, prašydamas atsiųsti atsakymą į prašymą - vertinimo išvadą. Kaip matyti iš šio prašymo, jo padavimo metu Tarnybos interneto puslapyje jokia išvada ar vertinimas dėl konkurso dar nebuvo paskelbti. 2010 m. balandžio 17 d. gavo Tarnybos vertinimą Nr. 4S-1244 dėl viešojo pirkimo Nr. 84924, todėl terminas vertinimo apskundimui skaičiuotinas būtent nuo 2010 m. balandžio 19 d.

8Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 15 str. 1 d. 1 p. ir 22 str. 1 d. reikalavimus. Ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, t y. daro įtaka atitinkamų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Tarnybos kompetenciją priimti teisės aktus viešųjų pirkimų srityje reglamentuoja Įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. kovo 2 d., kadangi ankstesnė redakcija taikoma tik pačiam Konkursui, bet ne atsakovės kompetencijai) 8 str., kurio 3 d. 5 p., be kita ko, numatyta ir Tarnybos teisė „įtarus įstatymo ir kitu su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, kol Viešųjų pirkimų tarnyba nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimo, o nustačiusi šiuos pageidimus — įpareigoti perkančiąją organizacija nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus“. Iš šių nuostatų akivaizdu, jog Tarnyba turi kompetenciją vertinti pirkimo procedūras, nustatinėti pažeidimus ir atitinkamas poveikio priemones. Tuo pačiu šios nuostatos reiškia ir tai, jog Tarnybos kompetencija yra ir leidimo tęsti pirkimo procedūras, nenustačius pažeidimus, davimas. Šiuo atveju vertinime kaip tik ir yra suformuluotas toks leidimas ligoninei tęsti pirkimo procedūras konkurse. Akivaizdu, jog be šio vertinime suformuluoto leidimo ligoninė nebūtų galėjusi tęsti pirkimo procedūrų, todėl vertinimas sukelia teisines pasekmes ligoninei — ligoninė, gavusi vertinimą, galėjo tęsti pirkimo procedūras.

9Pareiškėjas mano, kad vertinimas neabejotinai atitinka individualaus administracinio akto įstatyminį apibrėžimą, ko pasekoje gali būti ginčo administracinėje byloje dalyku. Tuo pačiu vertinimas daro įtaką ne tik atsakovės, bet ir pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Tarnybai Įstatymo 8 str. suteiktos teisės rodo, jog Tarnyba turi teisę vertinti pirkimo procedūras ir įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti jas bei pakeisti ar panaikinti neteisėtus perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus. Akivaizdu, jog tokia teisė apima ir konkurso sąlygų teisėtumo įvertinimą - tą patvirtina ir paties vertinimo tekstas. Todėl kreipimasis į Tarnybą su prašymu įvertinti konkurso sąlygas ir įpareigoti ligoninę panaikinti diskriminacines konkurso sąlygų nuostatas yra vienas iš konkurso dalyvių teisių gynimo būdų. Šiuo atveju pareiškėjas, teikdamas prašymą Tarnybai, pasirinko būtent tokį savo teisių gynimo būdą. Akivaizdu, jog vertinimu duotas leidimas ligoninei tęsti pirkimo procedūras konkurse reiškia ne ką kitą, o tai, kad konkursas bus tęsiamas toliau ir pareiškėjas nebetenka galimybės dalyvauti konkurse ir pretenduoti į konkurso laimėtojus. Toks vertinimas neabejotinai įtakoja pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, ko pasekoje pareiškėjas turi teisini suinteresuotumą skusti vertinimą.

10Europos Teisingumo Teismas, svarstydamas teisinio suinteresuotumo fakto nustatymo aspektus, ne kartą pažymėjo, jog teisinio suinteresuotumo parodymui nebūtina netgi turėti formalųjį dalyvio ar kandidato statusą, o užtenka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Dar daugiau, Europos Teisingumo Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavimas tiekėjui, kurio teisės spėjamai galėjo būti pažeistos dėl pirkimų dokumentų diskriminacinių sąlygų, pateikti pasiūlymą tik tam, kad jis galėtų pasinaudoti peržiūros galimybe, nors ir iš anksto žinodamas apie negalėjimą laimėti viešojo pirkimo konkurso, būtų perteklinis, juolab, kad ES Direktyvos 89/665 2 straipsnio 1 pastraipos b punkte yra įtvirtinta valstybių narių pareiga užtikrinti, jog peržiūros procedūromis būtų galima anuliuoti diskriminuojančias pirkimo sąlygas. Pareiškėjas ketino dalyvauti konkurse, tačiau pareiškėjo dalyvavimui konkurse užkirto kelią konkurso sąlygų diskriminacinės nuostatos. Pareiškėjas dėl jų pareiškė pretenziją ligoninei, kuri tenkino pretenziją tik iš dalies ir paliko galioti diskriminacines sąlygas, užkertančias galimybę pareiškėjui laimėti konkursą. Kadangi pasiūlymo konkursui pateikimas reiškia ne ką kita, kaip tiekėjo, teikiančio pasiūlymą, sutikimą su konkurso sąlygomis ir įsipareigojimą jų laikytis, todėl pareiškėjas, neatitikdamas diskriminacinių konkurso sąlygų ir ligoninei netenkinus pretenzijos, pasiūlymo nepateikė, o kreipėsi į Tarnybą su prašymu, kurio pagrindu Tarnybą priėmė vertinimą. Tuo pačiu, kreipimasis į Tarnybą kaip į instituciją, turinčią kompetenciją įvertinti konkurso sąlygų teisėtumą, yra vienas iš pareiškėjo teisių gynimo būdų.

11Akcentuoja, kad vertinimas yra kartu ir administracinis sprendimas, kuriuo užbaigiama administracinė procedūra VAĮ 34 str. prasme. VAĮ 36 str. įtvirtinta asmens teisė apskųsti tokį administracinį sprendimą. Be to, pati administracinės procedūros pradžios vada yra asmens, kurio teisės ir interesai buvo pažeisti, skundas — VAĮ 21 str. 1 d. Akivaizdu, jog vien pareiškėjo skundo (prašymo) Tarnybai faktas ir tai, kad Tarnyba prašymo pagrindu atliko vertinimą ir faktiškai netenkino pareiškėjo prašymo, suponuoja, jog pareiškėjo pažeistos ir prašymu prašytos apginti teisės taip ir liko pažeistos.

12VAĮ 8 str. yra įtvirtinti reikalavimai individualiam administraciniam teisės aktui. Vienas iš šių reikalavimų — individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taigi, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kuri reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimu, kad jų sprendimai būtu pagristi, o sprendimu turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su Konkurso sąlygų 3.1. p. 2 lentelės 6 p. išdėstytu kvalifikaciniu reikalavimu tiekėjams „turėti maisto gamybai pritaikytas patalpas, kurio atitinka maisto tvarkymo subjekto reikalavimus, ir kurios spindulys ne daugiau 30 kilometrų nuo pirkėjo esamos vietos“, kuris buvo pakartotas konkurso sąlygų pridėtos techninės specifikacijos 12 p. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog šis reikalavimas neturėtų būti nurodytas kaip kvalifikacinis, tačiau galėtų būti pirkimo sutarties dalimi, nurodant laimėjusiam tiekėjui terminą, per kurį tiekėjas turi gauti maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą patalpoms, atitinkančioms šį reikalavimą. Taigi, pareiškėjas tiek pretenzijoje, tiek prašyme aiškiai išdėstė savo poziciją, jog nesutinka, kad konkurso sąlygų 3.1. p. 2 lentelės 6 p. ir techninės specifikacijos 12 p. nurodytas reikalavimas dėl patalpų, esančių ne daugiau nei 30 km spinduliu nuo ligoninės, kurių atžvilgiu išduotas maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas, būtų taikomas tiekėjų kvalifikacijai ar paslaugos techninei specifikacijai, ir prašė šį reikalavimą panaikinti. Tačiau Tarnyba vertinime visiškai nepasisakė dėl šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Akivaizdu, kad pats faktas, kad vertinime nėra net užsiminta apie pareiškėjo prašyme nurodytus konkurso sąlygų neteisėtumo motyvus, reiškia, kad toks vertinimas negali būti laikomas pagristu, ko pasekoje toks vertinimas naikintinas. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog konkurso sąlygų 3.1. p. 2 lentelės 6 p. ir techninės specifikacijos 12 p. nurodytas reikalavimas turėti maisto gamybai pritaikytas patalpas ne didesniu nei 30 kilometrų spinduliu nuo ligoninės reiškia ES steigimo sutarties 49 str. nuostatų, susijusių su paslaugų teikimo laisve, ribojimą. Toks reikalavimas dirbtinai riboja konkurso dalyvių ratą iki įmonių, kurios jau turi maisto gamybai pritaikytas patalpas 30 kilometrų spinduliu nuo ligoninės, o faktiškai siaurina tiekėjų ratą iki vienintelio tiekėjo UAB „P. Dussman UAB“, kuris atitinka aukščiau paminėtą reikalavimą dėl to, jog turi galimybę gaminti maistą Šiaulių miesto ligoninėje. Akivaizdu, jog tai pažeidžia Įstatymo 32 str. 2 d., 25 str. 2 d. nuostatas bei 3 str. įtvirtintą nediskriminavimo principą.

13Pažymi, jog visiškai analogiškos pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. A822- 507/2009, kurioje labai panašus reikalavimas dėl gamybinės bazės Šiaulių apskrityje turėjimo buvo pripažintas prieštaraujančiu Įstatymo 32 str. 2 d. reikalavimui, jog kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams negali dirbtinai riboti konkurencijos, bei Įstatymo 25 str. 2 d. reikalavimui, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Dar daugiau, toks reikalavimas pažeidžia ir Įstatymo 3 str. įtvirtintą proporcingumo principą, kurio turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasirenkamų priemonių derinimas - šių priemonių adekvatumo tikslams vertinimas (2009 m. rugsėjo 3d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo parengta viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Nr. 31).

14Kaip nurodyta pareiškėjo prašyme, higieninė norma „Maisto higiena HN 15:2005“ bei „Geros higienos praktikos taisyklės viešojo maitinimo įmonėms“ numato, jog pagamintas maistas, laikomas ne mažesnėje nei +68 C temperatūroje, turi būti suvartotas per 4 h nuo pagaminimo. Taigi, akivaizdu, jog šiuo atveju klausimas yra ne atstume iki ligoninės (nes bet kokį atstumą Lietuvos ribose galima įveikti per 3 valandas ir likusį laiką skirti maisto tiekimui, be to, tiekėjas disponuoja maisto gamybai tinkamomis patalpomis, esančiomis apie 100 km nuo Radviliškio, Papilės gimnazijoje), o tiekėjų turimoje taroje, t. y. ar ji užtikrina reikiamą temperatūrą ir kitas maisto gabenimo sąlygas. Tuo tarpu konkurso sąlygų 3.1. p. 2 lentelės 7 p. ir techninės specifikacijos 7.1. p. išdėstytas reikalavimas turėti specialią tarą, skirtą maistui gabenti, kuri užtikrintų temperatūrinį režimą ir apsaugą nuo taršos. Akivaizdu, jog reikalavimas turėti tokią tarą kaip tik ir skirtas užtikrinti maisto kokybę, temperatūrinį režimą ir maistines savybes. Todėl konkurso sąlygų 3.1. p. 2 lentelės 6 p. ir techninės specifikacijos 12 p. nurodytas reikalavimas turėti patalpas, esančias ne daugiau nei 30 km spinduliu nuo ligoninės, kurių atžvilgiu išduotas maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas, yra perteklinis, kadangi dubliuoja kitą aukščiau paminėtą reikalavimą dėl taros, todėl pažeidžia Įstatymo 3 str. įtvirtintą proporcingumo principą.

15Visiškai neaišku, kokiu kriterijumi vadovaujantis aukščiau paminėtose konkurso sąlygose buvo nustatytas būtent 30 kilometrų nuo ligoninės atstumas — nėra aišku, kodėl būtent toks nedidelis atstumas yra būtinas konkurso tikslams pasiekti. Faktas, kad vienintelis tiekėjas UAB „P. Dussman UAB“ atitiko šį reikalavimą dėl to, jog turėjo galimybę gaminti maistą Šiaulių miesto ligoninėje, o Šiauliai kaip tik nutolę nuo Radviliškio 30 kilometrų atstumu, verčia manyti, jog šios konkurso sąlygos buvo sukurtos specialiai vienam tiekėjui.

16Konkurso sąlygų 1.4. p. nurodyta, jog išankstinis skelbimas apie pirkimą nebuvo skelbtas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, CVPIS bei ligoninės tinklalapyje www.radviliskioligonine.lt. Kaip matyti iš CVPIS sistemos, konkurso sąlygos buvo paskelbtos 2010 m. vasario 19 d. Taigi, pareiškėjas neturėjo galimybės per tokį trumpą laiką nuo konkurso sąlygų paskelbimo iki vokų atplėšimo (2010 m. kovo 02 d.) susiorganizuoti aukščiau ginčijamą konkurso sąlygų reikalavimą atitinkančias patalpas - tai irgi rodo, jog nagrinėjamas konkurso sąlygų reikalavimas buvo neproporcingas ir diskriminacinis.

17Konkurso sąlygų 3.1. p. 2 lentelės 6 p. ir techninės specifikacijos 12 p. nurodytas reikalavimas turėti maisto gamybai pritaikytas patalpas ne didesniu nei 30 kilometrų spinduliu nuo ligoninės visiems konkurse dalyvaujantiems tiekėjams yra neproporcingas, todėl, kad reiškia tiekėjų pareigą patirti neproporcingas išlaidas tokioms patalpoms (tiek nuomai, tiek maisto tvarkymo pažymėjimo patalpoms gavimui) dar nelaimėjus konkurso. Šiuo atveju konkurso tikslams pasiekti pilnai užtektų tokį reikalavimą numatyti ne prie techninės specifikacijos ar tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų, o perkelti į pirkimo sutartį, numatant protingą ir realų terminą tiekėjui, laimėjusiam konkursą, pasirūpinti patalpomis, atitinkančiomis šį reikalavimą. Tokią poziciją pareiškėjas išreiškė ir prašyme bei pretenzijoje. Kadangi, būtent šis reikalavimas užkirto kelią pareiškėjui dalyvauti konkurse (joks protingas verslininkas neteiks pasiūlymo konkurse, kurio diskriminacinių sąlygų jis neatitinka), todėl šis pažeidimas turėjo būti pakankamas pagrindas Tarnybai įgyvendinti Įstatymo 8 str. 5 d. nurodytas teises įpareigoti ligoninę nutraukti pirkimo procedūras ir panaikinti diskriminacines konkurso sąlygas.

18Vertinime Tarnyba pripažino, jog, be vertinime nurodytų konkurso sąlygų punktų ydingumo, ligoninė padarė visą eilę Įstatymo pažeidimų - gavusi pareiškėjo pretenziją nesustabdė pirkimų procedūrų, išnagrinėjusi pretenziją, nepranešė apie tai pareiškėjui ir nepratęsė pirkimo procedūrų terminų (Įstatymo 94 str.), o taip pat, pakeitusi konkurso sąlygas, nepatikslino skelbimo apie pirkimą ir nepratęsė pasiūlymų paskelbimo termino (Įstatymo 27 str. 5 d.). Tačiau šie imperatyvių Įstatymo normų pažeidimai netapo pakankamu pagrindu Tarnybai pasinaudoti Įstatymo 8 str. 3 d. 5 p. įtvirtintomis teisėmis tik dėl vienos priežasties, nurodytos Tarnybos vertinimo 2 psl. priešpaskutinėje pastraipoje — atsakovės nuomone, šie pažeidimai (konkurso sąlygų ir pirkimo procedūrų trūkumai) neturi įtakos konkurso rezultatams. Tokią išvadą Tarnyba matyt padarė todėl, kad pasiūlymą konkurse pateikė vienintelis diskriminacines konkurso sąlygas atitinkantis konkurso dalyvis UAB „P. Dussman UAB“. Pareiškėjas pabrėžia, kad Įstatymo nuostatos yra imperatyvios ir jų turi būti laikomasi. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog imperatyvių Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra pakankamas pagrindas naikinti konkurso rezultatus. Atsakovas kitose bylose (2010 m. sausio 25 d. Tarnybos apeliacinis skundas Nr. 4S-281, 3 p. priešpaskutinė pastraipa) laikėsi visiškai priešingos pozicijos, o būtent, kad „LR Viešųjų pirkimų įstatymas yra procedūrinis įstatymas, todėl jame įtvirtinta ne materiali, o formali pažeidimo sudėtis“. Tuo atsakovė grindė argumentą, jog nustatant, kad konkurso sąlygos neatitinka Įstatymo reikalavimų, „nėra būtina nustatyti atitinkamų pasekmių potencialiems tiekėjams“. Tuo tarpu šioje byloje Tarnyba, spręsdama, ar konkurso sąlygų ir pirkimo procedūrų pažeidimai gali įtakoti konkurso rezultatus, akivaizdžiai užėmė priešingą poziciją, t. y. kad Įstatymo pažeidimai per se nėra pakankami tam, kad įpareigoti ligoninę nutraukti pirkimo procedūras. Tokiais savo veiksmais Tarnyba akivaizdžiai piktnaudžiauja teise ir diskriminuoja pareiškėją , kas yra savarankiškas vertinimo panaikinimo pagrindas.

19Priešingai nei teigia Tarnyba, ligoninės padaryti pirkimo procedūrų pažeidimai neabejotinai turėjo įtakos konkurso rezultatams vien dėl to, jog ligoninė, pakeitusi konkurso sąlygas, nepratęsė pasiūlymų pateikimo termino ir nepakeitė skelbimo apie konkursą — tuo užkirsdama kelią pateikti pasiūlymus konkurse bet kokiems tiekėjams, kurie galimai buvo suinteresuoti dalyvauti konkurse, bet dėl vienų ar kitų priežasčių dar nebuvo užsiregistravę konkursui.

20ABTĮ 88 str. nurodytos teismo galimų priimti sprendimų rūšys. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, jog skundžiamas aktas (vertinimas) gali būti panaikintas arba atitinkamas administravimo subjektas (atsakovė) gali būti įpareigotas pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Tarnybai vertinimu leidus tęsti pirkimo procedūras konkurse, procedūros buvo pratęstos bei sudaryta pirkimo sutartis, kas reiškia, jog konkursas yra pasibaigęs (Įstatymo 7 str. 3 d. 1 p.). Todėl šiuo atveju vertinimo panaikinimu pažeistos pareiškėjo teisės nebus apgintos, o vertinimo panaikinimas nesukels teisinių pasekmių ligoninei. Todėl greta reikalavimo panaikinti vertinimą pareiškėjas reiškia reikalavimą įpareigoti Tarnybą atlikti naują vertinimą, kuriuo Tarnyba Įstatymo 8 str. 3 d. 5 p. pagrindu įpareigotų ligoninę panaikinti diskriminacinių konkurso sąlygų pagrindu priimtus sprendimus dėl konkurso rezultatų ir pirkimo sutarties su konkurso nugalėtoju sudarymo. Dabartinė praktika vertinant viešųjų pirkimų procedūras rodo, jog Tarnyba vertina ir jau pasibaigusius pirkimus ir, nustačiusi pažeidimus, siūlo perkančiosioms organizacijoms pačioms nutraukti jau sudarytą pirkimo sutartį, o to nepadarius, grasina Įstatymo 8 str. 3 d. 9 p. pagrindu, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo. Kaip pavyzdį pateikia viešojo pirkimo Nr. 83668 vertinimą, kuriame matyti aukščiau nurodyti Tarnybos veiksmai, ir kuris viešai prieinamas adresu http://www.vpt.lt/rtmp8/dtd/index.php?pid=12118921105&cid=12118921120&sid=l&lan=LT.

21Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

22Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 118-119) paaiškino, kad pareiškėjas, kaip ir bet kuris tiekėjas, privalo naudotis įstatymų jam suteiktomis teisėmis sąžiningai. Šiuo atveju pareiškėjas neišnaudojo Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos ginčų nagrinėjimo stadijos (Įstatymo V skyrius). Pareiškėjas pagal bonus pater familias principą privalėjo ne tik nedelsiant inicijuoti viešųjų pirkimų procedūrų peržiūrą pateikdamas pretenziją perkančiajai organizacijai, bet, pastarajai pretenzijos netenkinus, naudotis tolesne, pareiškėjo manymu, pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo tvarka, t. y. skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus išnagrinėjus pateiktą pretenziją, teismui. Tarnybos nuomone, pareiškėjui teisines pasekmes sukelia ne vertinimas (kuris yra individualus administracinis aktas, skirtas konkrečiam subjektui - perkančiajai organizacijai), o būtent perkančiosios organizacijos sprendimas netenkinti pretenzijos reikalavimo. Įstatyme nustatytas dešimties dienų terminas ieškiniui paduoti, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie perkančiosios organizacijos pretenzijos išnagrinėjimą (Įstatymo 95 str.). Taigi, Įstatyme nustatytas sutrumpintas ieškinio padavimo terminas (Civilinio kodekso 1.125 str. 2 d.).

23Pažymi, kad nėra tiekėjų ar perkančiųjų organizacijų interesus ginanti institucija. Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdo Įstatymu jos kompetencijai priskirtas funkcijas. Įstatymo 8 str. 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba - viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi Įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų įstaiga. Įstatymo 8 str. 2 d. nustatytos Tarnybos funkcijos, tame tarpe - kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją. Tarnyba, atlikdama Įstatymu nustatytą kontrolės funkciją, vertino ne tik pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, o atliko išsamų ir objektyvų perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo Nr. 84924 dokumentų ir atliktų procedūrų vertinimą, kurio pagrindu surašė išvadą (2010 m. balandžio 2 d. raštas Nr. 4S-1244), nurodydama pastabas dėl konkrečių pirkimo dokumentų reikalavimų ir atliktų procedūrų. Vertinimo išvada negali būti vertinama kaip atsakymas į pareiškėjo 2010 m. kovo 8 d. raštą Nr. 05-09-092. Vertinimo išvada yra valdingo pobūdžio aktas, skirtas konkrečiam subjektui (perkančiajai organizacijai), kuriame nurodomi Įstatymo pažeidimai ir/ar Tarnybos pastabos dėl konkrečių konkurso sąlygų reikalavimų ar procedūrų. Šiuo atveju Tarnyba, atlikusi išsamų pirkimo dokumentų ir procedūrų vertinimą, nenustatė, kad perkančiosios organizacijos konkurso sąlygų 3.1 p. 2 lentelės 6 p. ir techninės specifikacijos 12 p. pažeidžia Įstatymo reikalavimus, todėl neprivalėjo dėl to pasisakyti vertinimo išvadoje.

24Įstatymo 32 str. 2 d. nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Tam tikra prasme to išvengti neįmanoma, kadangi bet kuris kvalifikacinis reikalavimas riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie neatitiks vieno ar kito kvalifikacinio reikalavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2009 m. rugsėjo mėn. 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. 31 išaiškinta, kad tai, jog konkretaus tiekėjo turimi kvalifikaciniai pajėgumai neatitinka nustatytų vertinimo kriterijų, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai (paslaugų teikimo rinkoje) yra apskritai diskriminaciniai. Tarnybos nuomone faktas, kad šiame viešajame pirkime dalyvavo vienas tiekėjas, nėra pakankamas įrodymas, kad ginčijamą reikalavimą apskritai atitinka tik vienas tiekėjas. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė jokių kitų įrodymų (pvz., pirkimo objektu apibrėžta veikla užsiimančių tiekėjų Šiauliuose, kurie nuo ligoninės nutolę būtent 30 km atstumu, rinkos tyrimas), jog reikalavimą turėti maisto gamybai pritaikytas patalpas ne didesniu nei 30 km spinduliu nuo perkančiosios organizacijos atitinka vienintelis, t. y. viešajame pirkime dalyvavęs, tiekėjas. Be to, atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 32 str. 3 d. nustatyta, jog prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. Perkančiosios organizacijos konkurso sąlygų 3.3 p. taip pat nustatyta, jog tuo atveju, jei bendrą pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, pirkimo dokumentų 2 lentelėje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu.

25Perkančioji organizacija, pagrįsdama ginčijamą reikalavimą nurodo, kad jis užtikrina tiekiamo maisto kokybę, maistines savybes, temperatūrinį režimą. Atkreipia dėmesį, kad sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 23 p. nustatyta, kad šiluma apdorotas maistas turi būti atvėsinamas iki nustatytos temperatūros ne ilgiau kaip per 4 valandas. Įvertinus tai, kad vidutinis planuojamas maitinamų ligonių skaičius per parą - 190 (konkurso sąlygų 2.2 p.), maitinimas - kasdien 3 kartus per parą (techninės specifikacijos 2 p.) ir atsižvelgus į aukščiau paminėtos higienos normos 23 punkto reikalavimus, Tarnybos nuomone, pareiškėjo ginčijamas reikalavimas nepažeidžia Įstatymo 32 str. 2 d. nuostatų ir negali būti vertinamas kaip dirbtinai ribojantis konkurenciją.

26Kaip minėta, Tarnyba, įvertinusi perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentus, nenustatė, kad pirkimo dokumentų reikalavimai pažeidžia Įstatymo nuostatas. Tuo tarpu perkančiosios organizacijos atliktų procedūrų neatitikimai Įstatymo nuostatoms, Tarnybos nuomone, neturėjo įtakos konkurso rezultatams. Tarnyba savo sprendimą - neprieštarauti, kad viešojo pirkimo procedūros būtų tęsiamos - priėmė vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris formuoja vienodą administracinių teismų praktiką, 2004 m. lapkričio 29 d. sprendimu, priimtu adm. byloje Nr. A5-918/2004, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis proporcingumo principu, reiškiančiu, jog administracinio sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Radviliškio ligoninė su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą; taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

28Atsiliepime į skundą (b. l. ) paaiškino, kad pagal ABTĮ 23 ir 52 str. teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Būtent šie elementai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę. Tačiau teisminis tikrai ar tariamai pažeistos teisės gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, įtvirtintų ABTĮ 37, 101, 103 ir kituose straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba. Pagal ABTĮ 15 str. 1 d. 1 pu. administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 str. 1 d. taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p. ir 22 str. 1 d. reikalavimus.

29Tarnyba pagal Įstatymo 8 str. 1 d. yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, įstaiga prie Ūkio ministerijos, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus. Šiuo atveju Tarnyba vertinimo juridinį pagrindą nurodo Įstatymo 8 str. 2 d. 2 p., kuris Tarnybai suteikia teisę kontroliuoti, kaip, atliekant pirkimus, laikomasi Įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją. Tarnybos kompetenciją priimti teisės aktus viešojo administravimo srityje reglamentuoja Įstatymo, kurio 8 str. 3 d. 5, 7 p. numato kokio pobūdžio teisės aktus (sprendimus) Tarnyba gali priimti asmenų, pažeidusių šio įstatymo reikalavimus, atžvilgiu. Iš šioje byloje skundžiamo vertinimo matyti, kad juo nei viena iš šių teisių nebuvo realizuota. Kita vertus, juo tik buvo patikrinta bei įvertinta perkančiosios organizacijos veikla vykdant konkursą, konstatuoti atitinkami procedūros trūkumai, tačiau netaikytos jokios neigiamo poveikio priemonės, numatytos anksčiau minėtuose punktuose. Priešingai nei teigia pareiškėjas, vertinimas niekaip neįtakoja jo teisių ir teisėtų interesų ne tik dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, bet ir atsižvelgiant į tai, kad jis nedalyvavo konkurse, neteikė savo pasiūlymo. Nedalyvaudamas perkančiosios organizacijos organizuotame konkurse, jis negali pretenduoti į konkurso laimėtojus, t. y. negali turėti jokio suinteresuotumo dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad vertinimas neatitinka ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p., 22 str. 1 d. kriterijų, todėl nelaikytinas administraciniu aktu, skundžiamu ABTĮ nustatyta tvarka. Tokią poziciją yra išsakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje administracinėje byloje. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtų bylų matyti, kad jose buvo ginčijami Tarnybos dokumentai, kuriais buvo patikrinta bei įvertinta perkančiųjų organizacijų veikla, vykdant viešąjį pirkimą, apsiribojus tik konstatavimu, jog buvo padaryti atitinkami procedūriniai pažeidimai ir tokie dokumentai teismo nebuvo vertinti kaip individualūs administraciniai teisės aktai Suinteresuoto asmens manymu, teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką yra negalimas, toks skundas yra nenagrinėtinas teismų, todėl byla turi būti nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 p.).

31Net jeigu laikyti, kad vertinimas yra individualus administracinis teisės aktas, pagal ABTĮ 33 str. 1 d., jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (2007 m. gruodžio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. AS5-550-07). ABTĮ 33 str. 1 d. taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (2006 m. sausio 12 d. nutartis adm. byloje Nr. AS5 - 8/2006). ABTĮ 33 str. 1 d. nustatyto vieno mėnesio termino eigos pradžia yra siejama su subjektyviu kriterijum: asmens sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie skundžiamą teisės aktą. Tarnyba vertinimo išvadas (jų turinį) skelbia savo internetiniame tinklapyje www.vpt.lt jų priėmimo dieną. Šiuo atveju vertinimas buvo priimtas 2010 m. balandžio 2 d. Taigi, laikytina, kad pareiškėjas apie priimtą Tarnybos vertinimą sužinojo dar 2010 m. balandžio 2 d. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2010 m. gegužės 17 d., t. y. praleidęs ABTĮ 33 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, todėl ši administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 6 p.).

32Tarnyba pagal Įstatymo 8 str. 1 d. yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, įstaiga prie Ūkio ministerijos, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus. Įstatymų leidėjas pavedė Tarnybai vykdyti šio Įstatymo 8 str. 2 d. numatytas funkcijas, tarp jų - kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją (Įstatymo 8 str. 2 d. 2 p.). Ši Tarnybos funkcija yra atkartojama ir Tarnybos nuostatuose, patvirtintuose Ūkio ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4-747 (su 2010 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 4-371 pakeitimais) (6.2 p.). Atsižvelgiant į šią Tarnybos turimą savarankišką kontrolės funkciją daro išvadą, kad kreipimasis į Tarnybą dėl vienos ar kitos perkančiosios organizacijos atliekamo pirkimo yra pagrindas Tarnybai vieną ar kitą kreipimesi nurodytą perkančiąją organizaciją ir jos atliekamą pirkimą įtraukti į tikrinamų sąrašus. Tačiau kiekvienu atveju Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 8 str. 2 d. 2 p., atlikdama patikrinimą, neapsiriboja kreipimesi nurodyta informacija, o atlieka išsamų patikrinimą kaip organizuojant ir vykdant pirkimą buvo laikomasi Įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Priešingas aiškinimas, trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, itin susiaurintų Tarnybos turimos kontrolės funkcijos turinį. Kiekvienoje Tarnybos pateikiamoje vertinimo išvadoje yra akcentuojami pirkimo procedūros metu nustatyti trūkumai. Taigi, vien tai, kad vertinime nebuvo paminėtas ginčo kvalifikacinis reikalavimas, kuris buvo pareiškėjo nurodytas kreipimesi į atsakovę, nesuponuoja išvados, kad ši konkurso sąlyga Tarnybos nebuvo įvertinta, priešingai, ji laikytina teisėta ir pagrįsta, kadangi nebuvo įtraukta šalia kitų Tarnybos nustatytų procedūrinių trūkumų.

33Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (Įstatymo 32 str. 1 d.). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina pagal tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus, kurie įtvirtinti Įstatymo 33-37 str. : tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai, teisė verstis ūkine veikla, ekonominis ir finansinis bei techninis pajėgumai, sąlygos, draudžiančios ar ribojančio dalyvavimą konkurse. Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikalingos kompetencijos neturi. Konkurso sąlygų 3.1 p. 2 lentelės 6 p. buvo įtvirtintas ginčo kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams: „turėti maisto gamybai pritaikytas patalpas, kurios atitinka maisto tvarkymo subjekto reikalavimus ir kurios spindulys ne daugiau 30 kilometrų nuo pirkėjo esamos vietos“. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčo kvalifikaciniu reikalavimu, turėjo teisę jį ginčyti bendrosios kompetencijos teisme, pareikšdamas perkančiajai organizacijai ieškinį dėl ginčo konkurso sąlygos pripažinimo neteisėta (Įstatymo 93 str. 1 d. 2 p.), tačiau to nepadarė. Šiuo atveju pareiškėjas teismui pateikė skundą dėl vertinimo, tačiau iš esmės jame nenurodo jokių pagrįstų teisinių argumentų, susijusių su priimto vertinimo tariamu neteisėtumu ir nepagrįstumu, t. y. nepateikia / nenurodo teisės aktų pažeidimų, padarytų priimant vertinimą, kas galėtų sudaryti tokio vertinimo panaikinimo pagrindą (ABTĮ 89 str.). Priešingai, pareiškėjas skunde didelį dėmesį skiria ginčo kvalifikaciniam reikalavimui. Teismas, trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, turėtų įvertinti tai, kad pateiktu skundu pareiškėjas iš esmės ginčija ne patį vertinimą, kadangi jame ginčo kvalifikacinis reikalavimas apskritai nebuvo akcentuojamas, o patį kvalifikacinį reikalavimą ir tokiu būdu visiškai nepagrįstai ginčą dėl konkurso sąlygos, nagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme, bando perkelti administraciniam teismui.

34Akcentuoja, kad ginčo kvalifikacinis reikalavimas nelaikytinas diskriminaciniu, pažeidžiančiu Įstatymo 3 str., 32 str. 2 d. nuostatas. Įstatymo 3 str. įtvirtintas reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip absoliutus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad vykdydama pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti tam tikrus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Šie kriterijai skirti perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad būsimasis viešojo pirkimo sutarties kontrahentas patikimas, pajėgus laiku ir tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Taigi, atsiranda poreikis kiekvienu atveju nustatyti ir įvertinti tokio (leistino) ribojimo ir juo siekiamo tikslo pusiausvyrą. Šiuo atveju konkurso sąlygų 3.1 p. 2 lentelės 6 p. įtvirtintu kvalifikaciniu reikalavimu tiekėjams: „turėti maisto gamybai pritaikytas patalpas, kurios atitinka maisto tvarkymo subjekto reikalavimus ir kurios spindulys ne daugiau 30 kilometrų nuo pirkėjo esamos vietos buvo visiškai išlaikyta teismų praktikoje akcentuojama (leistino) ribojimo ir siekiamo tikslo pusiausvyra, todėl kvalifikacinis reikalavimas negali būti laikomas diskriminaciniu (Įstatymo 3 str.).

35Atkreipia dėmesį į tai, kad konkurso objektas buvo specifinis - VšĮ Radviliškio ligoninėje gydomų ligonių (dietinio) maitinimo paslaugos. Maitinimo paslaugas sudaro maisto pagaminimas bei jo pristatymas ir maisto patiekimas (išdalinimas) ligoniams (konkurso sąlygų 2.2 p.). Šio pirkimo objekto specifiškumą atskleidžia tai, kad apskritai maitinimo paslaugoms yra keliama daug higienos reikalavimų. Maitinimo paslaugos turi būti teikiamos vadovaujantis higienos normomis: HN 15:2005 „Maisto higiena“, HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ ir medicinos norma MN Nr. 30:1998 „Dietinio gydymo organizavimas asmens sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigose tvarka“ (konkurso sąlygų 2.3 p.). Minėtose higienos normose įtvirtinami reikalavimai maisto kokybei, jo temperatūriniams režimams ir pan. Pvz., pagamintą maistą, kuris patiekiamas karštas, būtina laikyti ne žemesnėje kaip 68°C temperatūroje (HN 15:2005 „Maisto higiena“ 22 p); Šiluma apdorotas maistas turi būti atvėsinamas iki nustatytos temperatūros ne ilgiau kaip per 4 valandas (HN 15:2005 „Maisto higiena“ 23 p.). Taigi, tiekiamas maistas turi atitikti jam keliamus reikalavimus, tuo tarpu maisto vežimas ilgais atstumais, net ir turint tam tinkamą tarą, negali garantuoti tinkamos maisto kokybės. Be to, perkančiajai organizacijai buvo būtina užtikrinti ir kasdienį nepertraukiamą pacientų maitinimą 3 kartus per parą, tiekėjui atvežant ir išdalijant maistą (konkurso sąlygų 1 priedo 2 p.), o atitinkamais atvejais net 4-5 kartų maitinimą per parą (konkurso sąlygų 1 priedo 9 p.), kas reiškia, jog maisto tiekimas / vežimas turėtų vykti ne vieną kartą per parą. Ilgais atstumais ir ne vieną kartą per parą vežant maistą Radviliškio ligoninės pacientams užtikrinti jo pateikimą pacientams nustatytu laiku / grafiku, praktiškai būtų neįgyvendinama arba kiekvienu tokiu atveju būtų apsunkinamas sutartinių įsipareigojimų tinkamas ir savalaikis vykdymas. Perkančioji organizacija tokio pobūdžio paslaugas perka jau ilgą laiką, todėl konkretūs paskaičiavai dėl tiekėjo turimų maisto gaminimo patalpų 30 km spinduliu nuo Radviliškio ligoninės yra grindžiami turima perkančiosios organizacijos patirtimi.

36Perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios Įstatymo nuostatos. Imperatyviųjų teisės normų pažeidimas vykdant viešuosius pirkimus gali reikšti esminių įstatyme nustatytų taisyklių ar viešųjų pirkimų principų, dėl kurių buvo pažeistos nevaržomos konkurencijos sąlygos, pažeidimą. Todėl tik esant esminiams Įstatymo nustatytų taisyklių ar viešųjų pirkimų principų pažeidimams, pirkimo procedūros paprastai nutraukiamos, priimti sprendimai ir konkurso rezultatai naikinami. Šiuo atveju, kaip pagrįstai pažymėjo Ttarnyba pateiktame vertinime, pirkimui buvo pateiktas vienintelis pasiūlymas - UAB „P. Dussmann UAB“ (komisijos 2010 m. kovo 2 d. posėdžio protokolas Nr. 11). Komisija, išnagrinėjusi tiekėjo pasiūlymą (2010 m. kovo 4 d. posėdžio protokolas Nr. 15) ir nustačiusi, kad tiekėjo kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose keliamus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir siūloma kaina tenkina perkančiąją organizaciją, paskelbė laimėtoją. Tarnybos nustatyti procedūriniai trūkumai dėl pirkimo dokumentų netikslumų, pirkimo procedūrų nesustabdymo gavus UAB „Smulkus urmas“ pretenziją, skelbimo apie pirkimą nepatikslinimo negali būti laikomi esminiais, kadangi nepažeidė pirkime dalyvavusio tiekėjo teisių, priešingai, pirkimo procedūrų nutraukimas Šiais pagrindais būtų absoliučiai nepagrįstas, kadangi nepakeistų / neįtakotų galutinių pirkimo rezultatų.

37Mano, kad pareiškėjo reiškiami reikalavimai: 1) įpareigoti Tarnybą iš naujo vertinti pirkimo Nr. ( - ) sąlygas ir pirkimo procedūras; 2) įpareigoti Tarnybą pasinaudoti Įstatymo 8 str. 3 d. 5 p. nurodytomis teisėmis ir nauju pirkimo Nr. ( - ) vertinimu įpareigoti VšĮ Radviliškio ligoninę panaikinti sprendimus dėl pirkimo Nr. ( - ) rezultatų ir pirkimo sutarties su UAB „P. Dussmann UAB“ sudarymo yra absoliučiai teisiškai ydingi ir negali būti tenkinami. Tarnyba, vadovaudamasis Įstatymo 8 str. 2 d. 2 p., jau kartą įvertino VšĮ „Radviliškio ligoninė“ pateiktą medžiagą apie konkursą bei 2010 m. balandžio 2 d. pateikė viešojo pirkimo Nr. ( - ) vertinimą, kuriuo neprieštaravo, kad perkančioji organizacija tęstų pirkimo procedūras. Reiškiamu materialiuoju teisiniu reikalavimu pareiškėjas prašo vėl įpareigoti Tarnybą iš naujo vertinti pirkimo sąlygas ir procedūras. Toks reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi teismas savo sprendimu gali įpareigoti administravimo subjektą priimti atitinkamą sprendimą ar atlikti atitinkamus veiksmus tik tuo atveju, jei paties administravimo subjekto šie veiksmai nėra atliekami ar vilkinami (ABTĮ 90 str.). Kaip minėta, Tarnyba vertinimą atliko, savo veiksmais nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų (ABTĮ 5 str.), todėl reikalavimas įpareigoti Tarnybą atlikti viso konkurso vertinimo veiksmus yra nepagrįstas.

38Pareiškėjo reiškiamas reikalavimas - įpareigoti VšĮ Radviliškio ligoninę panaikinti sprendimus dėl pirkimo Nr. ( - ) rezultatų ir pirkimo sutarties su UAB „P. Dussmann UAB“ sudarymo - nėra suderinamas su kitu jo pareikštu reikalavimu - įpareigoti Tarnybą atlikti konkurso sąlygų ir procedūrų vertinimą. Viena vertus, pareiškėjas siekia, kad būtų atliktas pakartotinas vertinimas ir nustatyta, ar konkurso sąlygos ir procedūros nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Kita vertus, dar nežinant galimų tokio vertinimo rezultatų, pareiškėjas siekia, kad teismas Tarnybą įpareigotų priimti konkrečius sprendimus, kurie būtų galimi tik atlikus vertinimą ir apskritai paaiškėjus, kad yra pagrindas imtis Įstatymo 8 str. 3 d. 5 p. numatytų veiksmų. Taigi, šiose skundo dalyse reiškiami pareiškėjo reikalavimai yra vienas kitą šalinantys. Be to, teismas negali įpareigoti Tarnybą priimti atitinkamus veiksmus, kadangi išimtinai pačiai Tarnybai, kaip viešųjų pirkimų politiką įgyvendinančiai ir prižiūrinčiai įstaigai, turi būti palikta teisė nuspręsti kokių Įstatymo 8 str. 3 dalyje numatytų veiksmų imtis, nustačius Įstatymo ar jį įgyvendinančių teisės aktų pažeidimus. Reikalavimas įpareigoti VšĮ Radviliškio ligoninę panaikinti sprendimus dėl pirkimo Nr. ( - ) rezultatų ir pirkimo sutarties su UAB „P. Dussmann UAB“ sudarymo, t. y. panaikinti perkančiosios organizacijos konkurso metu priimtus procedūrinius sprendimus negali būti teismo tenkinamas ir dėl to, kad konkursas jau yra pasibaigęs (Įstatymo 7 str. 3 d. 1 p.). Taigi, teismo priimtas sprendimas šioje dalyje taip pat nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

39Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dussmann Service“ su pareišjėhjio skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą; taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

40Atsiliepime į skundą (t. III, l. 138-141) paaiškino, kad Tarnybos vertinimas nėra individualus administracinis teisės aktas ir negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku. Pagal ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p. administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 str. 1 d. taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Įstatyminės nuostatos patvirtina, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p. ir 22 str. 1 d. reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartis, priimta adm. byloje Nr. A8-1516/2006) patvirtina, kad Tarnybos dokumentai, kuriais buvo patikrinta bei įvertinta perkančiųjų organizacijų veikla, vykdant viešąjį pirkimą, tačiau netaikytos jokios poveikio priemonės, numatytos Įstatymo 8 str. 3 d. 5, 7 p., o tik apsiribota konstatavimu, jog buvo padaryti atitinkami procedūriniai pažeidimai, teismo nevertinami kaip individualūs administraciniai teisės aktai ir jie negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčijamas Tarnybos vertinimas yra skirtas perkančiajai organizacijai, o ne UAB „Smulkus urmas“, taigi ir šiuo aspektu pareiškėjas negali ginčyti vertinimo, kadangi juo niekaip nėra pažeidžiamos jo teisės ar teisėti interesai. Pareiškėjas savo tariamai pažeistus interesus pirkimo procedūrų eigoje turėjo ginti Įstatymo V skyriuje numatyta tvarka, t. y. manydamas, kad perkančioji organizacija jo pretenziją dėl konkurso sąlygose įtvirtintų kvalifikacinių reikalavimų atmetė nepagrįstai, turėjo perkančiosios organizacijos sprendimą Įstatyme numatytais terminais ir tvarka skųsti bendrosios kompetencijos teismui, tačiau to nepadarė.

41Įvertinus Įstatymo 8 str. 2 d. įtirtintas Tarnybos funkcijas, daro išvadą, kad kreipimasis į Tarnybą dėl vienos ar kitos perkančiosios organizacijos atliekamo pirkimo yra pagrindas Tarnybai vieną ar kitą kreipimesi nurodytą perkančiąją organizaciją ir jos atliekamą pirkimą įtraukti į tikrinamų sąrašus. Tačiau kiekvienu atveju Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 8 str. 2 d. 2 p., atlikdama patikrinimą, neapsiriboja kreipimesi nurodyta informacija, o atlieka išsamų patikrinimą kaip organizuojant ir vykdant pirkimą buvo laikomasi Įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Kiekvienoje Tarnybos pateikiamoje vertinimo išvadoje yra akcentuojami pirkimo procedūros metu nustatyti trūkumai. Taigi, vien tai, kad vertinime nebuvo paminėtas ginčo kvalifikacinis reikalavimas, kuris buvo pareiškėjo nurodytas kreipimesi į atsakovę, nesuponuoja išvados, kad ši konkurso sąlyga tarnybos nebuvo įvertinta, priešingai, ji laikytina teisėta ir pagrįsta, kadangi nebuvo įtraukta šalia kitų Tarnybos nustatytų procedūrinių trūkumų.

42Aptariant ginčo kvalifikacinį reikalavimą („turėti maisto gamybai pritaikytas patalpas ne didesniu nei 30 km spinduliu nuo perkančiosios organizacijos“ (konkurso sąlygų 3.1. p. 2 lentelės 6p.)) pažymi, kad jis nelaikytinas diskriminaciniu, pažeidžiančiu Įstatymo 3 str., 32 str. 2 d. nuostatas. Įstatymo 3 str. įtvirtintas reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip absoliutus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje (viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 31) yra pabrėžęs, kad vykdydama pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti tam tikrus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Kadangi reikalavimai tiekėjams susiaurina visų galimų tiekėjų sąrašą tam tikrų tiekėjų nenaudai, tai tiek perkančioji organizacija, tiek teismai turėtų kreipti ypatingą dėmesį į tokių kriterijų taikymo tikslingumą ir pagrįstumą kiekvieno viešojo pirkimo kontekste. Kita vertus, šie kriterijai skirti perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad būsimasis viešojo pirkimo sutarties kontrahentas patikimas, pajėgus laiku ir tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Taigi, atsiranda poreikis kiekvienu atveju nustatyti ir įvertinti tokio (leistino) ribojimo ir juo siekiamo tikslo pusiausvyrą.

43Šiuo atveju ginčo kvalifikaciniu reikalavimu, trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, buvo visiškai išlaikyta teismų praktikoje akcentuojama (leistino) ribojimo ir siekiamo tikslo pusiausvyra, todėl kvalifikacinis reikalavimas negali būti laikomas diskriminaciniu (Įstatymo 3 str.). Tokia išvadą daro įvertinus perkamų paslaugų specifiką - VšĮ Radviliškio ligoninėje gydomų ligonių (dietinio) maitinimo paslaugos. Maitinimo paslaugas sudaro maisto pagaminimas bei jo pristatymas ir maisto patiekimas (išdalinimas) ligoniams (konkurso sąlygų 2.2 p.). Šio pirkimo objekto specifiškumą atskleidžia tai, kad apskritai maitinimo paslaugoms yra keliama daug higienos reikalavimų (HN 15:2005 „Maisto higiena“, HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ ir medicinos norma MN Nr. 30:1998 „Dietinio gydymo organizavimas asmens sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigose tvarka“). Higienos normose įtvirtinami reikalavimai maisto kokybei, jo temperatūriniams režimams: pagamintą maistą, kuris patiekiamas karštas, būtina laikyti ne žemesnėje kaip 68°C temperatūroje (HN 15:2005 „Maisto higiena“ 22 p.); šiluma apdorotas maistas turi būti atvėsinamas iki nustatytos temperatūros ne ilgiau kaip per 4 valandas (HN 15:2005 „Maisto higiena“ 23 p.). Taigi, tiekiamas maistas turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Tuo tarpu maisto vežimas ilgais atstumais, net ir turint tam tinkamą tarą, negali garantuoti tinkamos maisto kokybės. Be to, perkančiajai organizacijai buvo būtina užtikrinti ir kasdienį nepertraukiamą pacientų maitinimą 3 kartus per parą, tiekėjui atvežant ir išdalijant maistą (konkurso sąlygų 1 priedo 2 p.), o atitinkamais atvejais net 4-5 kartų maitinimą per parą (konkurso sąlygų 1 priedo 9 p.), kas reiškia, jog maisto vežimas turėtų vykti ne vieną kartą per parą. Ilgais atstumais ir ne vieną kartą per parą vežant maistą Radviliškio ligoninės pacientams užtikrinti jo pateikimą pacientams nustatytu laiku praktiškai būtų neįgyvendinama.

44Atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad Tarnybos vertinime nustatyti procedūriniai trūkumai buvo pakankamas pagrindas įpareigoti VšĮ Radviliškio ligoninę nutraukti pirkimo procedūras. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios Įstatymo nuostatos. Imperatyviųjų teisės normų pažeidimas vykdant viešuosius pirkimus gali reikšti esminių įstatyme nustatytų taisyklių ar viešųjų pirkimų principų, dėl kurių buvo pažeistos nevaržomos konkurencijos sąlygos, pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-295/2005 ir 2007 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-295/2007). Todėl tik esant esminiams Įstatymo nustatytų taisyklių ar viešųjų pirkimų principų pažeidimams, pirkimo procedūros paprastai nutraukiamos, priimti sprendimai ir konkurso rezultatai naikinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3 K-3-416/2005, 3K-3-180/2005, 3K-3-295/2007 ir kt.). Kaip visiškai pagrįstai pažymėjo Tarnyba savo pateiktame ginčo vertinime, nustatyti procedūriniai trūkumai dėl pirkimo dokumentų netikslumų pirkimo procedūrų nesustabdymo gavus UAB „Smulkus urmas“ pretenziją, skelbimo apie pirkimą nepatikslinimo negali būti laikomi esminiais, kadangi nepažeidė pirkime dalyvavusio tiekėjo UAB „Dussmann Service“ teisių, priešingai, vien tik formalus pirkimo procedūrų nutraukimas šiais pagrindais būtų absoliučiai nepagrįstas, kadangi niekaip neįtakotų galutinių pirkimo rezultatų, be to, tokio pobūdžio veiksmai (pirkimo procedūrų nutraukimas) būtų absoliučiai neproporcingi Tarnybos nustatytiems procedūriniams neatitikimams.

45Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

46Atsakovės atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teisminio nagrinėjimo metu su pareiškėjo skundu nesutiko.

47Byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 4S-1244 „Dėl viešojo pirkimo Nr. ( - ) vertinimo“ nutrauktina; kitoje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas.

48Bylos ginčas yra dėl Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijos vykdant viešųjų pirkimų procedūrų kontrolę.

49Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad VšĮ Radviliškio ligoninė 2010 m. vasario 19 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 13 paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Ligonių (dietinio) maitinimo paslaugos pirkimas“ (pirkimo Nr. 84924). Konkursas buvo organizuojamas elektroniniu būdu. Pareiškėjas 2010 m. vasario 20 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją - prašymą Nr. 05-09-064 dėl tam tikrų konkurso sąlygų panaikinimo ir pakeitimo (t, I, b. l. 78-81). Perkančioji organizacija atsakė į pareiškėjo pretenziją 2010 m. vasario 24 d. raštu Nr. S-402 (1.15) (t. I, b. l. 82-83), kuris buvo adresuotas visiems tiekėjams pagal sąrašą ir kuriame iš dalies buvo patenkinti pareiškėjo pretenzijoje nurodyti reikalavimai. Gavęs VšĮ Radviliškio ligoninės atsakymą į pretenziją - prašymą, pareiškėjas neišreiškė noro dalyvauti konkurse, nepateikė perkančiajai organizacijai savo pasiūlymo. Konkurse dalyvavo tik vienas pasiūlymą pateikęs tiekėjas UAB „P. Dussmann UAB“ (šiuo metu tiekėjo pavadinimas pakeistas į UAB „Dussmann Service“). Pareiškėjas 2010 m. kovo 8 d. Tarnybai pateikė prašymą Nr. 05-09-092 dėl konkurso pirkimo dokumentų sąlygų, kuriuo prašė: 1) įpareigoti VšĮ Radviliškio ligoninę nutraukti konkurso pirkimo procedūras ir nesudaryti pirkimo sutarties iki kol bus išnagrinėtas UAB „Smulkus urmas“ prašymas ir priimtas sprendimas; 2) įpareigoti VšĮ Radviliškio ligoninę panaikinti konkurso sąlygų 3.1 p. 2 lentelės 6 p. ir techninės specifikacijos 12 p. nurodytą reikalavimą; 3) jei bus nuspręsta neįpareigoti naikinti konkurso sąlygų 3.1 p. 2 lentelės 6 p. ir techninės specifikacijos 12 p. nurodyto reikalavimo, įpareigoti VšĮ Radviliškio ligoninę perkelti konkurso sąlygų 3.1 p. 2 lentelės 6 p. ir techninės specifikacijos 12 p. nurodytą reikalavimą prie pirkimo sutarties sąlygų, numatant protingą ir realų terminą tiekėjui, laimėjusiam konkursą, pasirūpinti patalpomis, atitinkančiomis šį reikalavimą (t. I, l. 126-129). Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 8 str. 2 d. 2 p., įvertino VšĮ „Radviliškio ligoninė“ pateiktą medžiagą apie konkursą bei 2010 m. balandžio 2 d. pateikė viešojo pirkimo Nr. ( - ) vertinimą, kuriuo neprieštaravo, kad perkančioji organizacija tęstų pirkimo procedūras (t. I, l. 120-121).

50Iš skundo matyti, kad reikalaujama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Tarnybos 2010 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 4S-1244 „Dėl viešojo pirkimo Nr. ( - ) vertinimo“.

51ABTĮ 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

52ABTĮ 3 str. 2 d. nustatyta, kad administracinis teismas spręsdamas ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pagal ABTĮ 23 ir 52 str. teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę. Pagal ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p. administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 str. 1 d. taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 str. 1 d.1 p. ir 22 str. 1 d. reikalavimus.

53Tarnybos kompetenciją priimti teisės aktus viešojo administravimo srityje, reglamentuoja Įstatymas. Įstatymo 8 str. 1 d. pasakyta, kad Tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, įstaiga prie Ūkio ministerijos, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Tarnybos nuostatus tvirtina Ūkio ministerija. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorių priima ir atleidžia ūkio ministras Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 3 d. Tarnybos turi teisę: 1) savarankiškai pasirinkti tikrinamas perkančiąsias organizacijas, tikrinimo būdą, mastą ir laiką; 2) gauti iš perkančiosios organizacijos su pirkimais susijusią informaciją ir dokumentus; 3) gauti perkančiosios organizacijos, Viešojo pirkimo komisijos ar jos narių ir pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų su pirkimu susijusių veiksmų ir sprendimų paaiškinimus; 4) pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus pateikti papildomai ekspertizei; 5) įtarusi įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, kol Viešųjų pirkimų tarnyba nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus; 6) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras ar pakeisti pirkimo sutarties sąlygas; 7) šį įstatymą pažeidusius asmenis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn; 8) nustačiusi šio įstatymo pažeidimus ar galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, galimas korupcijos apraiškas, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar Konkurencijos tarybai; 9) nustačiusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi, Įstatyme aiškiai yra apibrėžta, kokio pobūdžio teisės aktus (sprendimus) atsakovė gali priimti asmenų, pažeidusių šio įstatymo reikalavimus, atžvilgiu. Iš byloje ginčijamo rašto matyti, kad juo buvo patikrinta bei įvertinta VšĮ Radviliškio ligoninės veikla vykdant viešąjį pirkimą Nr. ( - ), konstatuojant tam tikrus pirkimo sąlygų ir procedūrų trūkumus, pažymint, kad minėti trūkumai neturi įtakos pirkimo rezultatams, neprieštaraujant, kad perkančioji organizacija tęstų pirkimo procedūras. Minėtu raštu pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikytos neigiamo poveikio priemonės, numatytos Įstatymo 8 str. 3 d. Tokiu būdu, Tarnybos 2010 m. balandžio 2 d. raštas Nr. 4S-12444 „Dėl viešojo pirkimo Nr. ( - ) vertinimo“ negali būti laikomas administraciniu aktu, priimtu pareiškėjo atžvilgiu, kadangi jis nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių (neįtakojo pareiškėjo teisių ir pareigų). Minėta vertinimo išvada, kaip pagrįstai atsiliepime nurodė atsakovė, yra skirta būtent perkančiajai organizacijai. O tai lemia, kad teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą reikalavimą dėl minėto rašto (vertinimo) panaikinimo yra negalimas. Administracinė byla dalyje dėl Tarnybos 2010 m. balandžio 2 d. rašto Nr. 4S-1244 panaikinimo nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

54Kiti pareiškėjo skunde iškelti reikalavimai - įpareigoti Tarnybą iš naujo vertinti pirkimo Nr. ( - ) sąlygas ir pirkimo procedūras bei įpareigoti Tarnybą pasinaudoti Įstatymo 8 str. 3 d. 5 p. nurodytomis teisėmis ir nauju pirkimo Nr. ( - ) vertinimu įpareigoti VšĮ Radviliškio ligoninę panaikinti sprendimus dėl pirkimo Nr. ( - ) rezultatų ir pirkimo sutarties su UAB „P. Dussmann UAB“ sudarymo, kolegijos nuomone, yra nepagrįsti.

55Kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Radviliškio ligoninė, jos pateikta medžiaga apie konkursą jau buvo vertinta Tarnyboje, ko pasekoje buvo priimtas 2010 m. balandžio 2 d. raštas Nr. 4S-1244 „Dėl viešojo pirkimo Nr. ( - ) vertinimo“, todėl pakartotinis to paties veiksmo atlikimas būtų absoliučiai nesuderinamas su gero administravimo principo reikalavimais, juolab, kad teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, nenustatė, kad pirkimo Nr. ( - ) sąlygų vertinimas (Tarnybos 2010 m. balandžio 2 d. raštas Nr. 4S-1244 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 84924 vertinimo“) pažeidė pareiškėjo konkrečias subjektines teises ir/ ar teisėtus interesus.

56Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, VšĮ Radviliškio ligoninės Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. kovo 4 d. protokoliniu sprendimu Nr. 15 (t. I, l. 132-133) pripažino UAB „Dussmann Service“ konkurso laimėtoju, t. y. vykdytas konkursas faktiškai yra baigtas (Įstatymo 7 str. 3 d. 1 p.), todėl pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai (įpareigojimas atlikti minėtus veiksmus) nebesukeltų jokių teisinių pasekmių pareiškėjui. UAB „Smulkus urmas“, nesutikdamas su tam tikru nustatytu kvalifikaciniu reikalavimu (šiuo atveju - turėti maisto gamybai pritaikytas patalpas ne didesniu nei 30 kilometrų spinduliu nuo Radviliškio ligoninės), turėjo teisę jį ginčyti bendrosios kompetencijos teisme, pareikšdamas perkančiajai organizacijai ieškinį dėl konkurso sąlygos pripažinimo neteisėta, ką numato Įstatymo 93 str. 1 d. 2 p. nuostatos. Kaip rodo bylos medžiaga, pareiškėjas minėta Įstatymo suteikta teise nepasinaudojo, ir, kreipdamasis į apygardos administracinį teismą, pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą.

57Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą iš naujo vertinti pirkimo Nr. ( - ) sąlygas ir pirkimo procedūras bei įpareigoti Tarnybą pasinaudoti Įstatymo 8 str. 3 d. 5 p. nurodytomis teisėmis ir nauju pirkimo Nr. ( - ) vertinimu įpareigoti VšĮ Radviliškio ligoninę panaikinti sprendimus dėl pirkimo Nr. ( - ) rezultatų ir pirkimo sutarties su UAB „P. Dussmann UAB“ sudarymo. Šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

58ABTĮ 44 str. 1 d. numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 str. 1 d. suinteresuota šalis dėl išlaidų atlyginimo teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Tretieji suinteresuoti asmenys VšĮ Radviliškio ligoninė ir UAB „Dussmann Service“ atsiliepimuose į skundą prašė priteisti iš pareiškėjo turėtas teismo išlaidas, tačiau rašytinio prašymo nepateikė ir nenurodė, kokias išlaidas patyrė, nepateikė teismo išlaidų paskaičiavimo, todėl teismas neturi galimybės įvertinti, ar prašymai atlyginti teismo išlaidas yra pagrįsti. Dėl šios priežasties trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymai dėl teismo išlaidų atlyginimo paliktini nenagrinėtais. Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009 m. gegužės 11 d. nutartis adm. byloje Nr. A-261-599/2009). Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio ne vėliau kaip 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paduoti prašymus su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

59Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 101 str. 1 d. 1 p. 127 str. 2 d., teisėjų kolegija

Nutarė

60administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 4S-1244 „Dėl viešojo pirkimo Nr. ( - ) vertinimo“ nutraukti.

61Kitoje dalyje pareiškėjo UAB „Smulkus urmas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

62Trečiųjų suinteresuotų asmenų VšĮ Radviliškio ligoninės ir UAB „Dussmann Service“ prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtus.

63Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėjas UAB „Smulkus urmas“ prašo:... 4. 1) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau Tarnyba) 2010 m. balandžio... 5. 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo vertinti pirkimo Nr. ( - ) sąlygas ir... 6. 3) įpareigoti Tarnybą pasinaudoti Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau... 7. Skunde (t. I, l. 1-9 paaiškino, kad VšĮ Radviliškio ligoninė paskelbė... 8. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog teismine tvarka gali būti... 9. Pareiškėjas mano, kad vertinimas neabejotinai atitinka individualaus... 10. Europos Teisingumo Teismas, svarstydamas teisinio suinteresuotumo fakto... 11. Akcentuoja, kad vertinimas yra kartu ir administracinis sprendimas, kuriuo... 12. VAĮ 8 str. yra įtvirtinti reikalavimai individualiam administraciniam teisės... 13. Pažymi, jog visiškai analogiškos pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis... 14. Kaip nurodyta pareiškėjo prašyme, higieninė norma „Maisto higiena HN... 15. Visiškai neaišku, kokiu kriterijumi vadovaujantis aukščiau paminėtose... 16. Konkurso sąlygų 1.4. p. nurodyta, jog išankstinis skelbimas apie pirkimą... 17. Konkurso sąlygų 3.1. p. 2 lentelės 6 p. ir techninės specifikacijos 12 p.... 18. Vertinime Tarnyba pripažino, jog, be vertinime nurodytų konkurso sąlygų... 19. Priešingai nei teigia Tarnyba, ligoninės padaryti pirkimo procedūrų... 20. ABTĮ 88 str. nurodytos teismo galimų priimti sprendimų rūšys. Šio... 21. Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo... 22. Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 118-119) paaiškino, kad pareiškėjas,... 23. Pažymi, kad nėra tiekėjų ar perkančiųjų organizacijų interesus ginanti... 24. Įstatymo 32 str. 2 d. nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti... 25. Perkančioji organizacija, pagrįsdama ginčijamą reikalavimą nurodo, kad jis... 26. Kaip minėta, Tarnyba, įvertinusi perkančiosios organizacijos pirkimo... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Radviliškio ligoninė su pareiškėjo... 28. Atsiliepime į skundą (b. l. ) paaiškino, kad pagal ABTĮ 23 ir 52 str.... 29. Tarnyba pagal Įstatymo 8 str. 1 d. yra viešųjų pirkimų politiką... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad vertinimas neatitinka ABTĮ 15 str. 1... 31. Net jeigu laikyti, kad vertinimas yra individualus administracinis teisės... 32. Tarnyba pagal Įstatymo 8 str. 1 d. yra viešųjų pirkimų politiką... 33. Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar... 34. Akcentuoja, kad ginčo kvalifikacinis reikalavimas nelaikytinas... 35. Atkreipia dėmesį į tai, kad konkurso objektas buvo specifinis - VšĮ... 36. Perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų panaikinimas pateisinamas... 37. Mano, kad pareiškėjo reiškiami reikalavimai: 1) įpareigoti Tarnybą iš... 38. Pareiškėjo reiškiamas reikalavimas - įpareigoti VšĮ Radviliškio... 39. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dussmann Service“ su pareišjėhjio... 40. Atsiliepime į skundą (t. III, l. 138-141) paaiškino, kad Tarnybos vertinimas... 41. Įvertinus Įstatymo 8 str. 2 d. įtirtintas Tarnybos funkcijas, daro išvadą,... 42. Aptariant ginčo kvalifikacinį reikalavimą („turėti maisto gamybai... 43. Šiuo atveju ginčo kvalifikaciniu reikalavimu, trečiojo suinteresuoto asmens... 44. Atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad Tarnybos vertinime... 45. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis jame... 46. Atsakovės atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teisminio... 47. Byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m.... 48. Bylos ginčas yra dėl Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijos vykdant... 49. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad VšĮ Radviliškio ligoninė 2010 m.... 50. Iš skundo matyti, kad reikalaujama pripažinti neteisėtu ir panaikinti... 51. ABTĮ 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto... 52. ABTĮ 3 str. 2 d. nustatyta, kad administracinis teismas spręsdamas ginčus... 53. Tarnybos kompetenciją priimti teisės aktus viešojo administravimo srityje,... 54. Kiti pareiškėjo skunde iškelti reikalavimai - įpareigoti Tarnybą iš naujo... 55. Kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo... 56. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, VšĮ Radviliškio ligoninės... 57. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą... 58. ABTĮ 44 str. 1 d. numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas... 59. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 60. administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų... 61. Kitoje dalyje pareiškėjo UAB „Smulkus urmas“ skundą atmesti kaip... 62. Trečiųjų suinteresuotų asmenų VšĮ Radviliškio ligoninės ir UAB... 63. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...