Byla e2-4574-577/2016
Dėl nuostolių atlyginimo priėmimo klausimą

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovo G. M. ieškinio atsakovams UAB „Veldė“, J. B., V. T., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl nuostolių atlyginimo priėmimo klausimą,

Nustatė

2ieškovas G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Veldė“, J. B., V. T., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašo iš atsakovų solidariai priteisti 64 377,94 Eur patirtų nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškinį atsisakytina priimti.

4Visas civilines bylas pirma instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui teismingos bylos tik atskirais, įstatyme nurodomais atvejais – pvz. civilinės bylos, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 43 500 EUR (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

5Ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, tačiau teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, gali pripažinti, jog šiuos reikalavimus galima nagrinėti skyrium (CPK 136 straipsnio 1-2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu nėra nustatoma privalomojo procesinio bendrininkavimo ir kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą, įstatyme esant galimybei ieškovui pasinaudoti procesine teise sujungti tarpusavyje susijusius reikalavimus vienoje byloje, o bylos teismingumą tokiu atveju nulemia atskirai kiekvieno savarankiško reikalavimo dydis, bet ne visų savarankiškų reikalavimų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-560/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-401/2012). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad teismingumo taisyklės, diferencijuojančios bylas pagal pareikšto turtinio reikalavimo apimtį, skirtos atriboti bylų nagrinėjimą pagal jų rūšinį teismingumą, atsižvelgiant į bylų sudėtingumą. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta rūšinio teismingumo taisyklės išimtis grindžiama prezumpcija, kad ginčas, kurio objektas yra turtinis interesas, savo verte viršijantis 43 500 Eur, yra sudėtingesnis, jo baigtis siejama su reikšmingesnėmis teisinėmis pasekmėmis bylos šalims. Neprivalomo bendrininkavimo atveju šie kriterijai taikytini kiekvienam savarankiškam ginčui.

6Iš teismui pateikto ieškinio turinio matyti, kad visa šiuo ieškiniu iš atsakovų reikalaujama priteisti suma sudaro 64 377,94 Eur, tačiau pastebėtina, jog net ir pats ieškovas nurodo, jog šią sumą sudaro skirtingos sumos, t.y. 15 015,78 Eur bendrovei sumokėtas dokumentų ir turto grąžinimo mokestis, ir 49 362,16 Eur dėl netinkamos kokybės paslaugų patirtų išlaidų, susijusių su prievolėmis valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetams, kurios susideda iš Vilniaus apskrities VMI apskaičiuotų: 1.1 už 2008 m. apskaičiuoto papildomo 16 971,15 Eur GPM; 1.2. už 2009 m. - 8 091,4 Eur GPM; 1.3 už 2009 m. - 3 214,2 Eur PSD, 1.4. už 2010 m. - 83,12 Eur GPM. Taip pat ieškovas nurodo, kad jam VMI sprendimu buvo papildomai priskaičiuoti delspinigiai - 16 945,29 Eur GPM ir 1 784,67 Eur PSD bei skirta 1 950,91 Eur GPM bauda ir 321,42 Eur PSD bauda. Taigi akivaizdu, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį, sujungdamas kelis reikalavimus, kurie faktiškai kyla skirtingais pagrindais ir yra savarankiški; pagal kiekvieną reiškiamą reikalavimą atskirai ieškinio suma nesiekia 43 500 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog net įvertinus faktą, kad reikalavimo dėl netinkamos kokybės paslaugų patirtų 49 362,16 Eur išlaidų, susijusių su prievolėmis valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetams pagrindas sietinas su VMI sprendimu, tačiau akivaizdu, jog iš bendrai reikalaujamos sumos 28 359,87 Eur suma sudaro nesumokėti mokesčiai, o likusią sumos dalį sudaro 18 729,96 Eur delspinigiai ir 2 272,33 Eur – baudos (dėl nesumokėtų mokesčių); pažymėtina, jog kiekviena suma atskirai vis tiek neviršija ginčo, kuris priskirtinas pagal rūšinį teismingumą nagrinėti apygardos teismui, sumos (CPK 27 str.1 d.).

7Ieškovui pareiškus ieškinį, susidedantį iš kelių savarankiškų turtinių reikalavimų, kurių nei vieno suma nėra didesnė nei 43 500 Eur (150 196,8 Lt), teismas atsisako tokius reikalavimus priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi pareikštieji savarankiški reikalavimai kartu sujungti arba kiekvienas atskirai nagrinėtini apylinkės teisme pagal atsakovų gyvenamąją vietą (bendrovės buveinės vietą) – Vilniaus miesto apylinkės teisme (CPK 29 straipsnis).

8Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

Nutarė

9ieškovo G. M. ieškinį atsakovams UAB „Veldė“, J. B., V. T., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl nuostolių atlyginimo atsisakyti priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

10Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai