Byla 2A-69-123/2009

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Kristinai Vitkienei, dalyvaujant ieškovei D. K. , atsakovo Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro atstovei advokatei Vidai Šeikienei, trečiojo asmens AB banko „Hansabankas“ atstovui Vincentui Šupiniui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui Kretingos rajono 1-ajam notarų biurui dėl pareiškimo priimti palikimą pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB Ūkio banko lizingas, AB bankas „Hansabankas“, institucija, teikianti išvadą – Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, bei ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimo ir

Nustatė

2ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu Kretingos rajono 1-ajam notarų biurui 2007-04-03 pateiktą pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Teigė, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo pareiškė dėl suklydimo ir jis prieštarauja imperatyvioms įsatymo normos.

3Skuodo rajono apylinkės teismas 2008-07-01 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė buvo supažindinta su palikimo priėmimo pasekmėmis, apie visas mirusio skolas ji žinojo, todėl jos veiksmuose, rašant notarų biure pareiškimą dėl palikimo priėmimo nepilnametės I. R. vardu, jokio suklydimo nebuvo.

4Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-07-01 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas remiantis tik atsakovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, o jos argumentai bei įrodymai nebuvo analizuoti, todėl teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teigia, kad pareiškimas priimti mirusio E. R. palikimą pažeidžia vaiko teises ir interesus, todėl toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Mano, kad pareiškimas yra su valios trūkumais, nes paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo nežinojo, kad palikimas yra apsunkintas kreditorių reikalavimais, nes tretieji asmenys – kreditoriai jai nurodė, kad mirusiojo E. R. prievolinių įsipareigojimų nereikės grąžinti, todėl paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo buvo suklaidinta.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo teismo 2008-07-01 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad ieškovei prieš pasirašant pareiškimą dėl palikimo priėmimo buvo išaiškintos visos CK 5.52, 5.53 straipsnių nuostatos. Ieškovė nenurodė, koks įstatymas ar kita teisės norma buvo pažeisti tvirtinant pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Ieškovė neįrodė, kad ji priimdama palikimą iš esmės suklydo. Ieškovė prieš pasirašydama pareiškimą dėl palikimo priėmimo žinojo apie mirusiojo skolas kredito įstaigoms, todėl paduodama pareiškimą dėl savo pačios kaltės pasielgė neapdairiai ir nerūpestingai.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Byloje nustatyta, kad ( - ) mirė ieškovės sugyventis E. R. . Kretingos rajono apylinkės teismas 2007-03-28 nutartimi ieškovei išdavė leidimą priimti E. R. palikimą nepilnametės dukters I. R. vardu (b. l. 7). Ieškovė 2007-04-03 kreipėsi į Kretingos rajono 1-ajį notarų biurą su pareiškimu priimti palikimą (b. l. 4). Ieškovė ginčija 2007-04-03 pareiškimą dėl palikimo priėmimo, remdamasi CK 1.80 ir 1.90 straipsnių pagrindais (b. l. 1?3).

8Paveldėjimo teisė užtikrina teisinių santykių stabilumą ir perimamumą, t. y. kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Palikimo priėmimas yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą (CK 5.50 str). Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sandoris, nes dėl valinių veiksmų atsiranda konkrečios ir tiesioginės teisinės pasekmės įpėdiniui (CK 1.63 str. 3 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad priima palikimą (CK 5.50 str. 2 d.).

9Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pareiškimas priimti, mirusio E. R. palikimą pažeidžia vaiko teises ir interesus, todėl jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pagal CK 1.80 straipsnį negaliojančiu pripažįstamas tik toks sandoris, kurį sudarant pažeidžiamos įstatymuose nustatytos imperatyviosios nuostatos, kurių teisinių santykių subjektai negali pakeisti ar panaikinti vienašališkais veiksmais ar tarpusavio susitarimu. Teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimo teisinius santykius, imperatyvus pobūdis reiškiasi tuo, kad neleidžiama palikimo priimti ar palikimo atsisakyti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d., 5.60 str. 1 d.). Palikimo priėmimas yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju, mirus ieškovės sugyventiniui, ieškovė nusprendė priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, todėl kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą prašydama išduoti leidimą priimti palikimą (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Vaikų teisių apsaugos tarnyba teismui pateikė išvadą, kad palikimo priėmimas neprieštarauja vaiko interesams ir nepažeidžia jo teisių, teismas konstatavo, kad vaiko interesai priimant palikimą nenukentės, todėl 2007-03-28 išdavė leidimą priimti palikimą (b. l. 7). Ieškovė, paduodama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, priėmė palikimą nepilnametės dukros vardu (CK 5.50 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo ginčijamą ieškovės 2007-04-03 pareiškimą priimti palikimą pripažinti neatitinkančiu imperatyvių teisės normų reikalavimų.

10Sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo sąlygos reglamentuojamos CK 1.90 straipsnyje. Suklydimas laikomas esminiu, kai neteisingai suvokiamas sudaromas sandoris, nesvarbu, kaip elgiasi kiti asmenys. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Kiekvienas asmuo prieš sudarydamas sandorį turi išsiaiškinti, kokias pareigas jis įgis sandorio pagrindu ar kokias teises jis praras. Todėl teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

11Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliantės argumentą, kad paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo ieškovė nežinojo apie mirusiojo finansinius įsipareigojimus, o kad palikimas yra apsunkintas kreditorių reikalavimais, sužinojo tik po palikimo priėmimo. Byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškovė prieš priimdama palikimą apsvarstė galimus šio veiksmo teisinius padarinius, t. y. domėjosi palikėjo turtu ir jo turimais finansiniais įsipareigojimais bei jų grąžinimu. Praėjus savaitei po jo mirties lankėsi kredito įstaigose (b. l. 17, 95?97, 107?108, 126), jai buvo nurodyti palikėjo finansiniai įsipareigojimai bei paaiškinta, kad už juos atsakys turto paveldėtojai. Tretieji asmenys šias aplinkybes patvirtino. Teisėjų kolegija nemano, kad kredito įstaigos būtų nesuteikusios informacijos apie mirusiojo skolas, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė net dalį mirusiojo finansinių įsipareigojimų persirašė savo vardu (b. l. 92) ir tokiais savo veiksmais sutiko su dalimis skolų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė priimdama palikimą nežinojo apie mirusiojo finansinius įsipareigojimus. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė kreipėsi ne į visas kredito įstaigas, o tik į tas, iš kurių mirusysis buvo paėmęs paskolas. Teisėjų kolegija išaiškina, kad palikimas yra vientisas: jį sudaro visas turtas, priklausantis palikėjui. Įpėdinis, kuris priima palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu (CK 5.53 str.). Tačiau ieškovė palikimo priėmimą aiškina su išlygomis, kaip neapimantį viso palikimo. Pagal materialinės teisės normas tai neteisėta, nes dėl paveldėjimo galioja palikimo teisės nedalumo principas (CK 5.50 str. 1 d., 5.60 str. 1 d.).

12Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji manė, kad mirusio asmens finansinių įsipareigojimų nereikės grąžinti, negali būti sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu. Tai daugiau parodo ieškovės buvusį nerūpestingą požiūrį į savo teisinių reikalų tvarkymą, bet ne ieškovės išreikštos valios sudarant sandorį trūkumus. Teisėjų kolegija mano, kad ieškovė buvo neapdairi, abejodama dėl palikimo priėmimo ir jo galimų teisinių padarinių, prieš priimdama palikimą privalėjo pasikonsultuoti su teisininku arba apskritai susilaikyti, jai jai kilo neaškumų. Be to, pažymėtina, kad notarė prieš ieškovei pasirašant pareiškimą išaiškino visas šio sandorio teisines pasekmes, tačiau apeliantė tikėdamasi, kad dalį finansinių įsipareigojimų persirašius savo vardu, likusių nereikės grąžinti, ir norėdama paveldėti sugyventinio pinigines lėšas elgėsi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdama tokiu būdu ji pati prisiimė ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė padavė pareiškimą notarui ne laisva valia ar būdama neapsisprendusi įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė buvo susipažindinta su palikimo priėmimo pasekmėmis, apie visas mirusiojo skolas žinojo, todėl jos veiksmuose, rašant notarų biure pareiškimą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu, jokio suklydimo nebuvo.

13Teisės būti išklausytam ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai civiliniame procese įpareigoja teismą sudaryti sąlygas šalims teikti įrodymus, ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje (CPK 12, 17 str.). Bylos duomenimis, ieškovė pareikšdama ieškinį nurodė savo reikalavimus bei tuos reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes, pateikė įrodymus, argumentus bei atsikirtimus, ieškovei prašant teismas iškvietė jos nurodytus liudytojus, todėl ieškovės argumentas, kad buvo pažeistas proceso šalių lygiateisiškumo principas, atmestinas kaip neįrodytas. Civilinėje byloje esantys įrodymai yra įvertinami kiekvienas atskirai ir kaip įrodymų visuma, nes išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, kuris grindžiamas visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga ir teisės normomis, išsamiai išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, kuriais grindė išvadas ir argumentavo jas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.

14Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 328 str.), kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

15Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai