Byla I-1124-414/2017

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas V. S. 2017 m. sausio 31 d. ir 2017 m. vasario 20 d. skundais (b. l. 5 (skundas voke), b. l. 9-10; toliau – ir skundas) kreipėsi į teismą ir patikslinęs reikalavimą prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 22 d. iki 2012 m. gegužės 28 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių plotas buvo 16 kv. m., jos būdavo pilnos, t. y. po 5 žmones, todėl vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Vienai valandai išeidavo į ketvirtą aukštą, uždarą patalpą, kurios plotas buvo vos 10,5 kv. m. Jo kalinimo metu nebuvo atliekamas joks remontas, buvo seni langai, atviras tualetas, netinkamas apšvietimas. Dėl tokių kalinimo sąlygų ir atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, susilpnėjo regėjimas, dažnai kildavo konfliktinės situacijos. Akcentavo, kad atsakovas duoda melagingus duomenis apie kalinimo sąlygas ir jų mąstymas žmonių atžvilgiu nesikaičia. Prašė netaikyti ieškinio senaties, nes jis per visą laikotarpį nėra gavęs Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, prašė atsižvelgti į jo amžių, į tai, kad buvo ne kartą etapuojamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl regėjimo, kad neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo, kad Kauno tardymo izoliatorius pažeidinėjo jo teises bei, kad ilgą laiką būdamas be akinių negalėjo rašyti ir skaityti.

6Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius (toliau - ir atsakovas, ir Kauno TI) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 13-17) nurodė, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas netinkamomis, mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto, sąlygomis, tačiau tai sąlygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausančios priežastys. Pažymėjo, kad Kauno TI kamerų įranga atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Sanitariniai mazgai turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, yra atskirti nuo bendro kameros ploto apie 2,1 m. aukščio sienele, turi duris, tokiu būdu užtikrinamas privatumas ir higienos normų laikymasis. Kauno TI įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 11,22 kv. m. iki 17,43 kv. m. Du kiemeliai įrengti su sporto įranga, yra teniso kambarys. Taip sudaromos sąlygos didesniam suimtųjų (nuteistųjų) fiziniam aktyvumui. Kamerų dirbtinis apšvietimas atitinka teisinį reglamentavimą, būna įjungtas iki 9 val., bei po 16 val. Pareiškėjas nepateikia informacijos, kad jam prašant būtų atsisakyta įjungti dirbtinį apšvietimą, Kauno TI tokių duomenų taip pat neturi. Kamerose yra įrengti langai, užtikrinantys natūralią dienos šviesą. Trečio aukšto kamerų langai į A. Mickevičiaus g. ir septyni antro aukšto langai pakeisti į apsaugine plėvele padengto stiklo su natūralia ventiliacija langus. Pakeitimai padaryti siekiant užtikrinti teisėtą ikiteisminį tyrimą, nes skaidraus stiklo langai buvo naudojami susisiekti su A. Mickevičiaus gatvėje esančiais asmenimis keičiantis šviesos signalais ir kalbantis. Kartą per savaitę suimtiesiems (nuteistiesiems) sudaroma galimybė pasinaudoti dušu. Jis į Kauno TI atvyko 2011 m. gegužės 2 d., o 2011 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl pablogėjusio regėjimo. Gydytojas nustatė regėjimo aštrumą AS 0,2 ir AD 0,1, ryšio tarp laikymo sąlygų Kauno TI ir regėjimo aštrumo gydytojas nenurodė. Darė išvadą, kad į Kauno TI pareiškėjas atvyko su regėjimo yda, kalinimo sąlygos neigiamos įtakos pareiškėjo sveikatai nepadarė. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti. Akcentavo, kad jis tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko jau kreipėsi į teismą, kuris savo sprendimu pareiškėjo skundui taikė senaties terminą ir skundą atmetė.

7Pareiškėjo skundas atmestinas.

8Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 22 d. iki 2012 m. gegužės 28 d., jam kalint Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis, t.y. perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerose.

9Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2012 m. gegužės 30 d. (išskyrus laikotarpius, kai buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; b. l. 18; 19-27). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, numato, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

10Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno TI laikotarpiais nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2011 m. birželio 16 d., nuo 2011 m. birželio 20 d. iki 2011 m. birželio 22 d., nuo 2011 m. liepos 4 d. iki 2011 m. liepos 13 d., nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. liepos 25 d., nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 10 d., nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2011 m. spalio 12 d., nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2011 m. lapkričio 8 d., nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2011 m. gruodžio 12 d., nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki 2011 m. gruodžio 26 d., 2011 m. gruodžio 28 d., nuo 2012 m. sausio 17 d. iki 2012 m. sausio 26 d., nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. gegužės 8 d. ir nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. gegužės 30 d. pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. plotas. Atsižvelgiant į tai, kad kameros buvo užstatytos būtinais baldais ir kitais reikmenimis, akivaizdu, kad minėtais laikotarpiais buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei teisės aktuose nustatyta kameros ploto norma, t. y. atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus jis ar jo atstovas privalėjo veikti. Minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto normos pažeidimo pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių.

11Pareiškėjas nurodė, jog prašomą priteisti neturtinę žalą jis patyrė ir dėl netinkamo kamerų apšvietimo, atviro tualeto, senų langų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam pablogėjo regėjimas ir sveikata.

12Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte numatyta, jog kameros langas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele, o 14.10 punkte nurodyta, jog kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas. Atsakovas atsiliepime pripažino, kad Kauno TI pastato 3-ojo aukšto kamerų langai, išeinantys į A. Mickevičiaus gatvę, ir septyni 2-ojo aukšto langai yra pakeisti į tamsinto stiklo su natūralia ventiliacija, kadangi per skaidraus stiklo atidaromus langus, Kauno TI laikomi asmenys, susisiekdavo su gatvėje esančiais asmenimis. Savo argumentus dėl kamerų langų atitikimo teisės aktų reikalavimams ir sanitarinių mazgų tinkamą įrengimą atsakovas iliustravo į bylą pateiktomis tipinės kameros langų bei kamerų fotonuotraukomis (b. l. 43, 45, 46), sanitarinio mazgo fotonuotraukomis (b. l. 47, 48, 49, 50), kurios paneigia pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl senų langų bei privatumo sanitariniuose mazguose neužtikrinimo. Pareiškėjas jokių aplinkybių dėl kamerų apšvietimą, langų ir tualeto įrengimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų galimo pažeidimo, ar tokius pažeisimus patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kita vertus, pastebėtina, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Bylos duomenys (Asmens sveikatos istorija; b. l. 35) patvirtina, kad 2011 m. gegužės 5 d. pareiškėjas skundėsi dėl paskutiniu metu labai pablogėjusio regėjimo. Į Kauno TI jis buvo atvežtas 2011 m. gegužės 2 d., taigi laikymo Kauno TI sąlygos negalėjo turėti įtakos regėjimo pablogėjimui. Pareiškėjui akiniai buvo išrašyti jau 2011 m. birželio 16 d. ir pakartotinai išrašyti 2015 m. gruodžio 14 d. (b. l. 11). Iš pareiškėjo pateikto Medicinos pažymėjimo (b. l. 11) matyti, kad išrašant naujus akinius, jų stiprumas žiūrėjimui arti nepakito, o žiūrėjimui į tolį pakito nežymiai. Dėl nurodytų aplinkybių teismas neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėjo regėjimo susilpnėjimą galėjo sąlygoti netinkamos kalinimo sąlygos (netinkamas kamerų apšvietimas). Kuo konkrečiai pasireiškė bendras sveikatos pablogėjimas, pareiškėjas nedetalizavo, todėl laikytinas deklaratyviu.

13Atsakovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

14Pareiškėjas prašė netaikyti ieškinio senaties, nurodė, kad jis nėra gavęs Civilinio kodekso (toliau – ir CK), Civilinio proceso kodekso, skundą pateikti teismui trukdė jo amžius, regėjimas, buvimas be akinių, todėl negalėjo rašyti ir skaityti, neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo apie savo teisių pažeidimus.

15Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys).

16Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis Kauno TI laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 22 d. iki 2012 m. gegužės 28 d. Skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2017 m. sausio 30 d. (b. l. 6), t. y. praėjus daugiau kaip ketverių metų laikotarpiui nuo paskutinės Kauno TI buvimo dienos. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senatį prašo taikyti atsakovo atstovas Kauno TI, todėl pareiškėjo skunde nurodytam laikotarpiui yra pagrindas spręsti klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo.

17CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

18Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas vertina, kad pareiškėjas, jausdamas dėl kalinimo sąlygų skunde nurodytą diskomfortą, turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos, todėl apie savo teisių pažeidimą jis turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo Kauno TI pradžios (atsakovo duomenimis nuo 2011 m. gegužės 2 d.). Pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei kitų kalinimo sąlygų į įstaigos administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, naudotis biblioteka (Naudojimosi biblioteka taisyklės, patvirtintos Kauno TI direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-85; b. l. 70-71), skaitykla (Naudojimosi skaitykla taisyklės, patvirtintos Kauno TI direktoriaus 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1-30; b. l. 72-73), gauti reikiamą informaciją iš Kauno TI administracijos. Akiniai jam buvo išrašyti 2011 m. birželio 16 d., aplinkybė, kad jis ilgą laiką jų neturėjo, vertintina nuo paties pareiškėjo valios priklausančia priežastimi. Pareiškėjo amžius, teisinio išsilavinimo neturėjimas taip pat nelaikytinos svarbiomis ir objektyviomis priežastimis, galėjusiomis sukliudyti jam pačiam tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, todėl pareiškėjui nenurodžius jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos ir teismui tokių aplinkybių nenustačius, teismas neturi pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

19Esant šioms aplinkybėms, atsakovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

20Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad pareiškėjas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko jau kreipėsi į teismą, kuris sprendimu (administracinė byla Nr. I-3253-422/2016) taikė senaties terminą ir skundą atmetė. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad administracinės bylos Nr. I-3253-422/2016 ir nagrinėjamos bylos nagrinėjimo dalykas ir pagrindas nėra visiškai tapatūs, tačiau pareiškėjas įspėtinas, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 4 dalį ir 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise sumokėti žyminį mokestį arba sumokėti Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nurodytą baudą. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Nutarė

22Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.