Byla 2A-296-431/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Nacionalinės jaunimo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Panevėžio dirbančiųjų profesinės sąjungos „Solidarumas“, Anykščių rajono dirbančiųjų profesinės sąjungos „Solidarumas“, paslaugų ir turizmo profesinės sąjungos „Solidarumas“, UAB „Narbutas ir ko“ profesinės sąjungos, smulkiųjų ir vidutinių verslininkų profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Nacionalinės jaunimo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Panevėžio dirbančiųjų profesinės sąjungos „Solidarumas“, Anykščių rajono dirbančiųjų profesinės sąjungos „Solidarumas“, Paslaugų ir turizmo profesinės sąjungos „Solidarumas“, UAB „Narbutas ir ko“ profesinės sąjungos, Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų profesinės sąjungos „Solidarumas“, Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ ieškinį dėl Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05, dalies sprendimų bei 2010-08-21 Koordinacinės tarybos sprendimų panaikinimo, pareikštą atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“, trečiasis asmuo byloje – A. J..

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05, sprendimus dalyje dėl LPS „Solidarumas“ pirmininko ir LPS Solidarumas" pirmininko pavaduotojo rinkimų kaip neteisėtus, priteisti bylinėjimosi išlaidas, atnaujinti ieškininės senaties terminą dėl LPS „Solidarumas“ XII ataskaitinio-rinkiminio suvažiavimo dalies sprendimų bei koordinacinės tarybos sprendimų apskundimo. Nurodė, kad 2010-06-05 įvyko Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ (toliau - atsakovas) XII ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas, kuriame iš visų išrinktų 150 delegatų, dalyvavo 136 delegatai. Pagal atsakovo įstatų 5.2 straipsnio 2 punktą suvažiavimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 į ji išrinktų delegatų, tai yra 100 delegatų. Dalyvavę suvažiavime 136 delegatai sudarė 91 procentą visų išrinktų delegatų, todėl suvažiavimo priimti sprendimai pirmaisiais darbotvarkėje numatytais klausimais - dėl atsakovo pirmininko ataskaitos, dėl revizijos komisijos ataskaitos laikytini teisėtais. Delegatams pradėjus svarstyti svarbiausius ataskaitinio-rinkiminio suvažiavimo darbotvarkės klausimus - vadovaujančiųjų organų rinkimus - buvo grubiai pažeista atsakovų įstatų nustatyta suvažiavimo vedimo ir rinkimų procedūra, todėl dalis, apie 40 suvažiavimo delegatų, atsisakė dalyvauti suvažiavimo darbe ir išėjo iš salės. Suvažiavime neliko reikalingo delegatų skaičiaus, užtikrinančio kvorumą, todėl delegatų priimti sprendimai dėl vadovaujančiųjų organų rinkimo laikytini neteisėtais ir naikintini. Atsakovo pirmininko rinkimuose dalyvauti užsiregistravo ne visi dalyvavusieji 136, bet 129 delegatai, kas sudaro 86 % visų delegatų. Į atsakovo pirmininkus delegatų buvo pasiūlyti 7 kandidatai. Po balsavimo du kandidatai - V. J. ir A. J., surinkę atitinkamai – 58 ir 52 balsus, išėjo į antrą rinkimų etapą. Po antro balsavimo, balsų skaičiavimo komisijai suskaičiavus balsus, už V. J. buvo atiduoti 65 balsai, už A. J. 64 balsai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.93 straipsnio 6 dalis nustato, kai balsuojama raštu arba sudaroma balsų skaičiavimo komisija, balsų skaičiavimo komisijos sprendimas yra galutinis. Tokiu būdu, kaip surinkęs daugiau suvažiavimo delegatų balsų, balsų skaičiavimo komisijos sprendimu atsakovo pirmininku buvo patvirtintas V. J.. Tačiau balsų skaičiavimo komisijos sprendimu patvirtintas pirmininku V. J. atsisakė pirmininko pareigų trečiojo asmens naudai. Savo apsisprendimą nebūti atsakovo pirmininku V. J. privalėjo pareikšti kandidatų į pirmininkus aptarimo metu iki įrašymo į balsavimo biuletenius ir iki balsų skaičiavimo komisijos patvirtinimo. Kai delegatų išrinktas pirmininkas atsisakė pareigų, dalis delegatų reikalavo, kad suvažiavimas pavestų balsų skaičiavimo komisijai organizuoti pakartotinę pirmininko rinkimo procedūrą. Prasidėjus delegatų ginčams dėl neteisėtai išrinkto pirmininko, pirmininko pareigų atsisakymo, trečiasis asmuo, nesant delegatų pritarimo, be balsų skaičiavimo komisijos sprendimo, save laikydama išrinkta pirmininke, pasiūlė delegatams toliau išrinkti pirmininko pavaduotoją. Nesutikdami su tokiais suvažiavimo vedimo procedūros pažeidimais, grupė delegatų, parėmusių V. J. kandidatūrą, atsisakė dalyvauti suvažiavime ir išėjo iš salės. Trečiojo asmens pasiūlymu suvažiavimo delegatų priimtas sprendimas išrinkti atsakovo pirmininkės pavaduotoju V. J. laikytinas neteisėtu, nes atsakovo pirmininkės pareigas trečiasis asmuo užėmė neteisėtai, daliai delegatų pasitraukus iš suvažiavimo, nebeliko įstatų numatyto 2/3 delegatų kvorumo, todėl visi vėlesni suvažiavimo priimti sprendimai yra neteisėti ir naikintini.

6Atsakovas ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Prašo, pasikeitus nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovams arba 2011-10-12 ieškinį pripažinus nauju, taikyti senaties terminą ir šiuo savarankišku pagrindu ieškinį atmesti. Nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovo pirmininku išrinktas ne V. J., neduoda pagrindo skųsti teismui atsakovo vadovybės rinkimų rezultatų. Ieškovai prašo panaikinti atsakovo XII suvažiavimo sprendimus dėl pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimų ir tokiu būdu siekia palikti atsakovą be vadovų. Išrinkti ieškovų lūkesčius atitinkančius atsakovo vadovus gali tik kitas neeilinis ataskaitinis-rinkiminis atsakovo suvažiavimas, kuris pagal atsakovo įstatų 5.2.1.1 punktą šaukiamas 2/3 atsakovo Koordinacinės tarybos narių iniciatyva arba 1/2 atsakovo suvažiavimo delegatų reikalavimu. Atsakovo XII suvažiavimo delegatų ir Koordinacinės tarybos narių absoliuti dauguma pritaria suvažiavimo nutarimui pirmininke išrinkti trečiąjį asmenį, o jos pavaduotoju V. J.. Atsakovo pirmininkės ir pavaduotojo rinkimai vyko pagal atsakovo įstatus. Kai antrojo turo balsavimo rezultatai buvo paskelbti abejotinais, nes vienas iš delegatų pasirašytinai gavo kelis balsavimo biuletenius ir balsavo du kartus už vieną kandidatą, o skirtumas tarp kandidatų surinktų balsų sudarė tik vieną balsą (65 ir 64 balsai) V. J. oficialiai atsisakė pirmininko pareigų. Suvažiavimui pirmininkavusi K. K. pasiūlė ir suvažiavimas nutarė atsakovo pirmininku patvirtinti trečiąjį asmenį. Po tokio suvažiavimo nutarimo kai kurie delegatai sukėlė sumaištį, salėje liko ir pirmininko pavaduotojo rinkimuose dalyvavo 71 delegatas, už pirmininko pavaduotojo V. J. kandidatūrą balsavo 69 suvažiavimo delegatai. Atsakovo įstatai nenumato balsų skaičiavimo komisijos sudarymo ir kaip elgtis tokioje situacijoje, kai vienas antrame atsakovo pirmininko rinkimų ture dalyvavęs asmuo atsisako pirmininko pareigų.

7Trečiasis asmuo prašo ieškinį atmesti tais pačiais kaip ir atsakovas argumentais.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė ir nusprendė pranešti prokurorui apie bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusius nusikalstamos veikos požymius.

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pirmasis netinkamo ieškovo ieškinys teismui buvo pateiktas 2010-08-26, t.y. nepasibaigus CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui. Nustačius šio ieškinio trūkumus, ieškovui buvo nustatytas terminas jiems pašalinti. Vilniaus apygardos teismo 2011-04-11 nutartimi panaikinus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-08-16 nutartį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalimi, laikytina, kad ieškinys teismui pateiktas 2010-08-26, t.y. pradinio jo pateikimo teismui dieną. Todėl pradinis ieškovas ieškinį, kuriame reiškė reikalavimą panaikinti atsakovo XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05, sprendimus dalyje dėl atsakovo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimų kaip neteisėtus, teismui pateikė nepraleidęs ieškinio senaties termino. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-27 protokoline nutartimi, vadovaujantis CPK 45 straipsnio 1 dalimi, netinkamas ieškovas, jam sutinkant, buvo pakeistas tinkamais ieškovais (t. 1, b.l. 149). Tais atvejais, kai ieškinį pareiškia netinkamas ieškovas, ieškinio senaties termino eiga nutraukiama nuo tos dienos, kurią teismas priima nutartį netinkamą ieškovą pakeisti tinkamu. Todėl nuo 2011-09-27 prasidėjo naujas 3 mėnesių ieškinio senaties eigos terminas. Ieškovai 2011-10-12 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pareiškė reikalavimus: panaikinti atsakovo XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05, sprendimus dalyje dėl atsakovo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimų kaip neteisėtus, priteisti bylinėjimosi išlaidas, atnaujinti ieškininės senaties terminą dėl atsakovo XII ataskaitinio-rinkiminio suvažiavimo dalies sprendimų bei koordinacinės tarybos sprendimų apskundimo. Todėl darytina išvada, kad ieškovai reikalavimą panaikinti atsakovo XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05, sprendimus dalyje dėl atsakovo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimų kaip neteisėtus, pareiškė nepraleidę ieškinio senaties termino, o atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas.

11Pasikeitus ieškovams, jų pateiktame ieškinyje yra suformuluotas ir prašymas - atnaujinti ieškininės senaties terminą dėl atsakovo XII ataskaitinio-rinkiminio suvažiavimo dalies sprendimų bei koordinacinės tarybos sprendimų apskundimo. Ieškinyje nėra suformuluoti konkretūs reikalavimai, todėl vadovaujantis CPK 78 straipsnio 3 dalimi, šis prašymas atmestinas.

12Ieškovai prašo panaikinti atsakovo XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05, sprendimus dalyje dėl atsakovo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimų kaip neteisėtus šiais argumentais: atsakovas pažeidė CK 2.93 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nes mano, kad, kai balsuojama raštu arba sudaroma balsų skaičiavimo komisija, balsų skaičiavimo komisijos sprendimas yra galutinis. O kilus abejonėms dėl balsavimo teisėtumo turėjo būti surengta pakartotinė pirmininko rinkimo procedūra, kas nebuvo padaryta; pirmininku išrinktas asmuo negalėjo atsisakyti pareigų po balsavimo rezultatų paskelbimo; pavaduotojo rinkimai vyko pasišalinus daliai delegatų, t.y. ieškovų nuomone nesant kvorumo.

13Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2010-04-10 iki 2010-06-18) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos Lietuvos Respublikoje veikia laisvai ir savarankiškai. Jos turi teisę parengti savo veiklos įstatus ir reglamentus, laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti savo aparatą ir veiklą bei formuoti savo veiklos programą. Profesinės sąjungos yra viešieji juridiniai asmenys (CK 2.34 str. 2 d.). CK 2.34 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešiesiems juridiniams asmenims CK VII skyrius – juridinio asmens organai – taikomas subsidiariai. Pagal atsakovo įstatų 5.1. punktą aukščiausias atsakovo organas yra suvažiavimas, kurio kompetencija įtvirtinta 5.2 punkte (t.1, b.l.7-12). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnyje nustatytą visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, darytina išvada, kad akcininkų susirinkimas prilyginamas profesinės sąjungos suvažiavimui. CK 2.93 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad CK 2.93 straipsnyje nustatytos taisyklės netaikomos akcininkų (pajininkų) susirinkimui. Todėl šiame straipsnyje įtvirtintos taisyklės gali būti taikomos tik kolegialių organų (Koordinacinės tarybos, valdybos, revizijos komisijos ir kt.) balsavimui ir nėra taikomos profesinių sąjungų suvažiavimui. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovų argumentai, kad, vadovaujantis CK 2.93 straipsnio 6 dalimi, išrinktam atsakovo pirmininkui atsisakius pareigų, turėjo būti rengiamas pakartotinis balsavimas atmestini kaip nepagrįsti.

14Atmestini kaip nepagrįsti ieškovų argumentai, kad išrinktasis pirmininkas neturėjo teisės atsisakyti pareigų po to, kai balsų skaičiavimo komisija paskelbė pirmininko rinkimų rezultatus. Sandoriai sudaromi išreiškiant juos sudarančių valią. Atsakovo įstatai, teisės aktai nereglamentuoja kaip turi būti elgiamasi, kai vienas kandidatas atsisako pareigų kito kandidato naudai, kuriuo metu šis veiksmas gali būti atliktas. Todėl išrinktasis atsakovo pirmininkas bet kuriuo metu galėjo pareikšti savo valią trečiojo asmens naudai – nebūti atsakovo pirmininku.

15Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05, sprendimo dalyje dėl atsakovo pirmininko rinkimų ieškovų nurodytais pagrindais.

16Atmestini kaip nepagrįsti ieškovų argumentai, kad iš suvažiavimo pasišalinus daliai delegatų nebeliko įstatų numatyto 2/3 delegatų kvorumo, dėl ko visi vėlesni suvažiavimo priimti sprendimai, tame tarpe ir pirmininko pavaduotojo rinkimai, yra neteisėti ir naikintini. Įstatų 5.2 punkte nustatyta, kad suvažiavimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 į jį išrinktų delegatų. Iš pateikto protokolo matyti, kad į suvažiavimą atvyko 135 delegatai (t. 1, b.l. 89), todėl suvažiavimas – teisėtas. Įstatų 5.2.3 punkto 2 papunktyje nustatyta, kada sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma. Taigi, 2/3 ir didesne suvažiavime dalyvaujančių delegatų balsų dauguma galėjo būti tvirtinami įstatai bei jų pakeitimai. Įstatų 5.2.3 punkto 3 papunktyje nustatyta, kad suvažiavimas balsų dauguma priima nutarimus dėl kitų klausimų. Įstatuose nėra nustatyta atsakovo pirmininko, jo pavaduotojo rinkimo tvarka, todėl darytina išvada, kad primininkas, jo pavaduotojas išrenkamas paprasta dalyvaujančių suvažiavime delegatų balsų dauguma. Šiuo atveju tam, kad būtų priimtas nutarimas dėl pirmininko pavaduotojo išrinkimo, už jį turėjo būti atiduota ne mažiau kaip pusė balsavime dalyvaujančių delegatų balsų. Už pirmininko pavaduotoją balsavo 71 delegatas, todėl pirmininko pavaduotojas išrinktas taip pat teisėtai.

17Pagal įstatų 5.2 punkto 3 papunktį suvažiavime dalyvauja atsakovo narių išrinkti asmenys – delegatai. Šie asmenys yra kolektyvinių atsakovo narių – kitų profesinių sąjungų - atstovai, išrinkti atstovauti šių asmenų interesus aukščiausiame atsakovo valdymo organe. Tokiu būdu delegatams yra suteikiamas pasitikėjimas, perduodamos visų jų atstovaujamų asmenų teisės ir pareigos, tikintis, kad jie tinkamai atstovaus visų jos delegavusios organizacijos narių interesus. Todėl dalies suvažiavimo delegatų, tame tarpe ir dalies ieškovų atstovų, pasišalinimas iš suvažiavimo vertintinas kaip netinkamas jiems suteiktų teisių ir pareigų įgyvendinimas, neatsakingumas atstovaujamųjų atžvilgiu. Toks elgesys laikytinas neprotingu, neteisėtu, prilygintinas piktnaudžiavimui suteikta teise. Iš neteisės teisė neatsiranda, todėl asmenų savavališkai pasišalinusių iš suvažiavimo interesai, nulemti priešingo teisei elgesio negali būti ginami. Todėl tuo pagrindu, kad dalis delegatų pasišalino iš suvažiavimo jam nepasibaigus, taip pat nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05, sprendimo dalyje dėl atsakovo pirmininko pavaduotojo rinkimų.

18Atsižvelgiant į išdėstytą ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti atsakovo XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05, sprendimus dalyje dėl atsakovo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimų kaip neteisėtus atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus ieškovų argumentus, kuriais jie grindžia reikalavimą, dėl kitų šalių ir trečiojo asmens argumentų, įrodymų teismas atskirai nepasisako, laikydamas kad jie nebuvo esminiais sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

19Atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė teismui balsavimo biuletenius bei balsų skaičiavimo komisijos protokolus ir nurodė, kad, perskaičiavus balsų skaičiavimo komisijos pirmininkės pateiktus balsavimo biuletenius, rasti 65 balsavimo biuleteniai, kuriais suvažiavimo delegatai balsavo už A. J., ir 64 balsavimo biuleteniai, kuriais buvo balsuota už kitą kandidatą – V. J. (t.2, b.l. 112). Balsų skaičiavimo 2010-06-05 protokolo 3 punkte yra šie įrašai: V. J. už 65, A. J. už 64 (t.2, b.l. 111). Mano, kad buvo suklastoti balsavimo rezultatai, ir prašo teismo kreiptis į prokuratūrą. CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Pateikti dokumentai rodo, kad protokole užfiksuoti duomenys neatitinka balsavimų biuletenių skaičiaus už kandidatus, todėl prašymas tenkintinas.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21Apeliaciniu skundu ieškovai Nacionalinės jaunimo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Panevėžio dirbančiųjų profesinės sąjungos „Solidarumas“, Anykščių rajono dirbančiųjų profesinės sąjungos „Solidarumas“, paslaugų ir turizmo profesinės sąjungos „Solidarumas“, UAB „Narbutas ir ko“ profesinės sąjungos, smulkiųjų ir vidutinių verslininkų profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas ieškovų ieškinys. Nurodė, kad byloje didelę reikšmę turi šalių paaiškinimai, todėl prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22Ieškovai apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

231) Pirmos instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovai savo ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu teigė, jog išrinktasis pirmininkas neva apskritai neturėjo teisės atsisakyti pareigų, jeigu balsų skaičiavimo komisija paskelbė pirmininko rinkimų rezultatus. Ši išvada neatitinka tikrovės. Išrinktasis pirmininkas turėjo teisę atsisakyti savo pareigų, tačiau turėjo būti įvykdytos tam tikros sąlygos. LPS įstatai nepakankamai reglamentuoja vadovo paskyrimo ir atšaukimo procedūrą. Todėl šiuo atveju taip pat pagal analogoją gali būti taikomas Akcinių bendrovių įstatymas, kurio 37 str. 5 d. Nustato, jog bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Išrinktas pirmininkas V. J. savo apsisprendimą nebūti LPS pirmininku privalėjo pareikšti kandidatų į pirmininkus aptarimo metu iki įrašymo į balsavimo biuletenius ir iki balsų skaičiavimo komisijos patvirtinimo. Balsų skaičiavimo komisijai patvirtinus balsavimo rezultatus, V. J. turėjo atsistatydinti aukščiau minėta tvarka, įvykdęs įstatymo reikalavimus. Po V. J. atsisakymo nuo LPS pirmininko posto, nebuvo jokio balsavimo dėl tokios susiklosčiusios situacijos. Tretysis asmuo A. J. suvažiavimui pareiškė, kad dėl V. J. apsisprendimo nebūti LPS pirmininku ji turi eiti šias pareigas ir be balsavimo dėl savo kandidatūros pati pasiskyrė LPS pirmininke. Tai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas.

242) Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 29 str. ir CK 2.90 str. protokolas – yra pagrindinis dokumentas, kuriuo žymima suvažiavimo eiga. Būtent su protokolu gali susipažinti juridinio asmens dalyviai ir būtent iš protokolo turinio galima teigti apie padarytus pažeidimus ir atitinkamai į juos reaguoti. Po antro balsavimo, balsų skaičiavimo komisijai suskaičiavus balsus, už V. J. buvo atiduoti 65 balsai, už A. J. – 64 balsai. Tai užfiksuota protokole. Manytina, kad būtent tokiais skaičiais ir turėjo vadovautis pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą. Be to, turėjo būti įvertinta ta aplinkybė, kad balsavimo biuletenius suvažiavimo metu, visų delegatų akivaizdoje, kai dar buvo filmuojama, nebuvo įmanoma suklastoti. O jų saugojimo metu (nuo suvažiavimo dienos iki pateikimo teismui) biuletenius galima buvo suklastoti, tačiau ieškovai neturėjo jokios galimybės to padaryti, nes biuletenius saugojo atsakovas ir tretysis asmuo. Todėl teismo sprendimas ne tik pažeidžia materialines teisės normas, bet ir yra tendencingas.

253) Pirmos instancijos teismas taip pat atmetė ieškovų argumentus, kad iš suvažiavimo pasišalinus daliai delegatų, nebeliko įstatų numatyto 2/3 delegatų kvorumo. Iš tikrųjų ginčijamo suvažiavimo pradžioje susirinko pakankamai delegatų ir kvorumas buvo. Tačiau po V. J. atsisakymo būti LPS pirmininku, daliai delegatų pasitraukus iš suvažiavimo, salėje nebeliko delegatų skaičiaus, atitinkančio LPS įstatų numatyto 2/3 delegatų kvorumui. Pagal bendrą taisyklę taikant Akcinių bendrovių įstatymo 27 str. 1 d., nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Tačiau pagal Profesinių sąjungų įstatymą ir LPS įstatus profesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. Vadinasi LPS turėjo teisę nustatyti savo veiklos reglamentavimą, neprieštaraujantį įstatymams, tame tarpe ir dėl suvažiavimo kvorumo. Į bylą buvo pateikti ginčijamo suvažiavimo vaizdo įrašai, kuriuose matosi, kad suvažiavimo metu buvo konstatuota, kad balsuojant dėl pirmininko pavaduotojo nėra kvorumo, nes dalis delegatų, protestuodami paliko salę. Vadinasi de facto balsuojant dėl kiekvieno klausimo buvo nustatinėjamas kvorumas, kuris yra svarbus ne tik LPS suvažiavimo pradžioje, bet ir jo eigoje.

264) Prašo prijungti naujus įrodymus, pateiktus apeliacinės instancijos teismui 2013-08-26, nurodydami, jog 2012-09-08 LPS “Solidarumas” Koordinacinė taryba priėmė sprendimą pašalinti iš LPS “Solidarumas”: Nacionalinę jaunimo profesinę sąjungą „Solidarumas“, paslaugų ir turizmo profesinę sąjungą „Solidarumas“, UAB „Narbutas ir ko“ profesinę sąjungą, Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininką V. M., o Anykščių rajono dirbančiųjų profesinės sąjungos pirmininkę A. V. be pagrindo pašalino iš LPS “Solidarumas” Valdybos.

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovų skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą nepakeistą, priteisti atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad profesinių sąjungų steigimą, status ir veiklą reguliuoja specialusis teisės aktas – Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas, o privataus status juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys teisės aktai profesinių sąjungų veikloje netaikytini. LPS įstatuose yra įtvirtinta nuostata, kad suvažiavimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 į jį išrinktų delegatų. Iš pateikto suvažiavimo protokolo matyti, kad į suvažiavimą atvyko ir atitinkama tvarka užsiregistravo 135 delegatai, todėl pagal nustatytą kvotą – suvažiavimas laikytinas teisėtu. 2/3 ir didesne suvažiavime dalyvaujančių delegatų balsų dauguma (kvalifikuota balsų dauguma), kaip nustatyta Įstatų 5.2.3. punkto 2 papunktyje, galėjo būti tvirtinami įstatai bei jų pakeitimai. Įstatų 5.2.3. punkto 3 papunktyje nustatyta, kad suvažiavimas balsų dauguma priima nutarimus dėl kitų klausimų. Įstatuose nėra nustatyta pirmininko, jo pavaduotojo rinkimų tvarka, todėl darytina išvada, kad pirmininkas ir jo pavaduotojas išrenkamas paprasta dalyvaujančių suvažiavime delegatų balsų dauguma. Šiuo atveju tam, kad būtų priimtas nutarimas dėl pirmininko pavaduotojo išrinkimo, už jų turėjo būti atiduota ne mažiau kaip pusė balsavime dalyvavusių delegatų balsų. Už pirmininko pavaduotoją balsavo 71 delegatas. Nurodytų teisės normų ir aplinkybių kontekste, manytina, kad suvažiavimas įvyko teisėtai, taip pat pirmininko pavaduotojo rinkimų rezultatai yra vienareikšmiškai teisėti ir pagrįsti. Ieškovai painioja teisines kategorijas – “atsisakymą” ir “atsistatydinimą”, kaip atsisakymą sudaryti darbo sutartį ir atsistatydinimą kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Ieškovai nepagrįstai taiko Akcinių bendrovių 37 str. 5 d. nuostatas, kadangi šioje įstatymo nuostatoje reglamentuojami teisiniai santykiai, atsirandantys po darbo sutarties sudarymo. Šiuo atveju rinkimų rezultatai, nesvarbu ar juos paskelbia suvažiavimo pirmininkas, ar balsų skaičiavimo komisija, yra pagrindas sudaryti darbo sutartį ir tuo pačiu – rinkimus laimėjęs asmuo, įgyja specialiąją teisę – teisę, bet ne pareigą, ją sudaryti. Asmeniui nesutinkant, priverstinis specialiosios teisės įgyvendinimas ir darbo santykių atsiradimas, neatitinkantis asmens tikrosios valios, prieštarautų DK įtvirtintiems darbo santykių teisinio reglamentavimo principams, būtent DK 2 str. 1 d. 2 p. Įtvirtintai asmens laivei pasirinkti darbą. Kadangi šioje byloje didelę reikšmę turi šalių paaiškinimai prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

28IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

30Bylos šalys pateikė prašymus nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. nustato bendrą taisyklę, jog apeliacinis procesas vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nustatytas išimtis. Pastarasis straipsnis nurodo, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl proceso formos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raštinius įrodymus, primos instancijos teisme vykusių posėdžių protokolus, daro išvadą, kad pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl įstatymų normų aiškinimo ir taikymo, visos pagrindinės apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytos aplinkybės yra grindžiamos byloje esančiais dokumentais, todėl ieškovų ir atsakovo prašymas netenkintinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

31Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat atsisako priimti ieškovų 2013-08-26 pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie nėra susiję su byloje nagrinėjamomis aplinkybės.

32Byloje nustatyta, kad Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ XII-ojo suvažiavimo, vykusio 2010-06-05, protokole (t. I, b.l. 88-94) nurodyta, jog iš suvažiavime turėjusių dalyvauti 150 delegatų atvyko 135. Pirmininkas buvo renkamas dviem etapais. Pirmajame iš penkių kandidatų daugiausiai surinko V. J. (58 balsus) ir A. J. (52 balsus). Antrojo etapo metu balsavimui buvo išdalinti 129 biuleteniai, V. J. gavo 65 balsus, A. J. – 64 balsus. Kilus nesutarimams dėl balsavimo tvarkos ir pateikus pasiūlymą perbalsuoti, V. J. atsisakė savo kandidatūros, todėl LPS pirmininke buvo patvirtinta A. J. (t. I, b.l. 93).

33Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl CK 2.93 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatų taikymo šalių ginčo teisiniams santykiams. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog CK 2.93 str. 8 d., nustatanti, kad šio straipsnio taisyklės netaikomos akcininkų (pajininkų) susirinkimui, reiškia ir šių taisyklių netaikymą profesinių sąjungų suvažiavimui. Atsižvelgdami į šią išvadą, ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad šalių ginčui turėtų būti taikomos ir kitos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos.

34Pagal CK 2.34 str. 2 d. ir 2.38 str. nuostatas profesinės sąjungos yra viešieji juridiniai asmenys, todėl jiems CK VII skyrius, reglamentuojantis juridinių asmenų organų funkcijas ir kompetenciją, sprendimų priėmimo tvarką, taikomas subsidiariai. Tai yra, kai minėtų klausimų nereglamentuoja konkrečias juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai, taikomas nurodytas CK antros knygos skyrius. Kadangi yra priimtas specialus Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas, tai minėtas skyrius profesinėms sąjungoms taikomas tiek, kiek Profesinių sąjungų įstatymas nereglamentuoja aukščiau minėtų klausimų. Taip pat Profesinių sąjungų įstatymo egzistavimas lemia, kad kitų juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys įstatymai, tame tarpe ir Akcinių bendrovių įstatymas, nėra taikomas profesinėms sąjungoms. Profesinių sąjungų įstatymas nedetalizuoja minėtų klausimų tik nustato, kad profesinės sąjungos įstatuose turi būti nurodyta visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, valdymo organai, jų kompetencija, sudarymo tvarka, kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) narių ir pirmininko skyrimo (rinkimo) ir atšaukimo tvarka (8 str. 2 d. 6-7 p.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad CK 2.93 str. 6 d. gali būti taikoma ir profesinės sąjungos visuotinio suvažiavimo balsavimo tvarkai.

35Pagal CK 2.46 str. 1 d. juridiniai asmenys, tame tarpe ir profesinės sąjungos, veikia pagal savo steigimo dokumentus: įstatus, steigimo sandorį arba įstatymų numatytais atvejais – bendruosius nuostatus. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ įstatuose (t. I, b.l. 7-12) numatyta, kad aukščiausiasis valdymo organas yra LPS suvažiavimas (5.1.1. punktas), kuris yra teisėtas, jei dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 į jį išrinktų delegatų (5.2.2 punkto 1 papunktis). Suvažiavime nutarimai priimami visų dalyvaujančių delegatų balsų dauguma (išskyrus atvejus, kai priimami nutarimai dėl LPS veiklos nutraukimo ar reorganizavimo) (5.2.2. punkto 2 papunktis).

36Iš aukščiau nurodytų 2010-06-05 vykusio LPS „Solidarumas“ suvažiavimo protokolu nustatytų aplinkybių matyti, jog LPS „Solidarumas“ pirmininkas buvo renkamas dviem etapais. Dėl pirmo etapo balsavimo, kurio nugalėtojais buvo pripažinti du daugiausiai iš penkių kandidatų surinkę asmenys, teisėtumo jokių ginčų tarp suvažiavimo narių nekilo, todėl jis yra pripažintinas teisėtu. Po antro balsavimo, nariams iškėlus pageidavimą dėl pakartotinio balsavimo, daugiausiai balsų surinkęs kandidatas nutarė atsiimti savo kandidatūrą tam, kad nekiltų jokių nesusipratimų (t. I, b.l. 93). Taigi, pirmininke liko patvirtinta A. J., kuri buvo antroji pagal surinktą balsų daugumą pirmajame etape ir dėl kurio teisėtumo klausimų nekilo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad likus antrajame etape tik dviems kandidatams ir vienam iš jų atsiėmus savo kandidatūrą, pakartotinis balsavimas netenka prasmės, nes lieka tik vienas kandidatas, kuris ankstesniame balsavimą jau surinko teisėtą balsų daugumą. Todėl, egzistuojant minėtoms konkrečioms balsavimo aplinkybėms, CK 2.93 str. 6 d. nėra taikytina.

37Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išvada, jog pagal aukščiau nurodytas atsakovo įstatų nuostatas pirmininko pavaduotojas buvo išrinktas teisėtai, nes įstatuose nėra nustatyta atsakovo pirmininko, jo pavaduotojo rinkimo tvarka, todėl iš pagal įstatų 5.2.2 ir 5.2.3 punktus jie renkami paprasta dalyvaujančių suvažiavime delegatų balsų dauguma.

38Pagal CPK 300 str. 1 d. jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

39Balsų skaičiavimo 2010-06-05 protokolo 3 punkte yra įrašyta, jog už V. J. yra 65 balsai, o už A. J. – 64 balsai (t.2, b.l. 111). Byloje yra pateikti balsavimo biuleteniai, tarp kurių rasti 65 balsavimo biuleteniai, kuriais suvažiavimo delegatai balsavo už A. J., ir 64 balsavimo biuleteniai, kuriais buvo balsuota už kitą kandidatą – V. J. (t.2, b.l. 112). Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. apibrėžtą dokumento klastojimo sudėtį – dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Iš byloje esančių dokumentų akivaizdu, kad balsavimo biuleteniais nustatytas rezultatas ir nurodytas protokole nesutampa, taigi nusikalstamos veikos požymių yra, todėl pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą apie šią aplinkybę pranešti prokurorui. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina ieškovams, kad toks civilinę bylą nagrinėjusio teismo sprendimas nereiškia konstatavimo tikrai egzistuojant padarytą nusikalstamą veiką, ši aplinkybė gali būti nustatyta tik atlikus ikiteisminį tyrimą BPK nustatyta tvarka.

40Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

41Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovų 907,50 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinio proceso metu ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovui yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

42Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

43Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Priteisti atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ (j.a.k. 290806370), lygiomis dalimis iš ieškovų Nacionalinės jaunimo profesinės sąjungos „Solidarumas“ (j.a.k. 300602369), Panevėžio dirbančiųjų profesinės sąjungos „Solidarumas“ (j.a.k. 193048257), Anykščių rajono dirbančiųjų profesinės sąjungos „Solidarumas“ (j.a.k. 154300155), paslaugų ir turizmo profesinės sąjungos „Solidarumas“ (j.a.k. 193074412), UAB „Narbutas ir ko“ profesinės sąjungos (j.a.k. 126215598), smulkiųjų ir vidutinių verslininkų profesinės sąjungos „Solidarumas“ (j.a.k. 300095880) ir Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ (j.a.k. 145664359) 907,50 Lt (devynis šimtus septynis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos profesinės... 6. Atsakovas ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Prašo, pasikeitus... 7. Trečiasis asmuo prašo ieškinį atmesti tais pačiais kaip ir atsakovas... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovų... 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pirmasis netinkamo ieškovo... 11. Pasikeitus ieškovams, jų pateiktame ieškinyje yra suformuluotas ir prašymas... 12. Ieškovai prašo panaikinti atsakovo XII suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05,... 13. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (redakcija galiojusi nuo... 14. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovų argumentai, kad išrinktasis pirmininkas... 15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad nėra pagrindo... 16. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovų argumentai, kad iš suvažiavimo... 17. Pagal įstatų 5.2 punkto 3 papunktį suvažiavime dalyvauja atsakovo narių... 18. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti atsakovo... 19. Atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė teismui balsavimo biuletenius bei balsų... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 21. Apeliaciniu skundu ieškovai Nacionalinės jaunimo profesinės sąjungos... 22. Ieškovai apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:... 23. 1) Pirmos instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovai savo... 24. 2) Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 29 str. ir CK 2.90 str. protokolas –... 25. 3) Pirmos instancijos teismas taip pat atmetė ieškovų argumentus, kad iš... 26. 4) Prašo prijungti naujus įrodymus, pateiktus apeliacinės instancijos... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovų skundą atmesti... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 29. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 30. Bylos šalys pateikė prašymus nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK... 31. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat atsisako priimti ieškovų... 32. Byloje nustatyta, kad Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ XII-ojo... 33. Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl CK 2.93 str. 6 d. ir Lietuvos... 34. Pagal CK 2.34 str. 2 d. ir 2.38 str. nuostatas profesinės sąjungos yra... 35. Pagal CK 2.46 str. 1 d. juridiniai asmenys, tame tarpe ir profesinės... 36. Iš aukščiau nurodytų 2010-06-05 vykusio LPS „Solidarumas“ suvažiavimo... 37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo... 38. Pagal CPK 300 str. 1 d. jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja... 39. Balsų skaičiavimo 2010-06-05 protokolo 3 punkte yra įrašyta, jog už V. J.... 40. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad... 41. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovų 907,50 Lt bylinėjimosi... 42. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti... 44. Priteisti atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ (j.a.k....