Byla A-146-775-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio, sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Bendorių statyba“ atstovui advokatui Tomui Puzinui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą pareiškėjams UAB „Bendorių statyba“ ir UAB „Vitvela“ dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) kreipėsi į teismą (b. l. 2-5) ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos (toliau – ir AG komisija) 2009 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. S-28-(A9G)-35).

5Atsakovas paaiškino, kad skundžiamu sprendimu AG komisija patenkino pareiškėjų UAB „Bendorių statyba“ ir UAB „Vitvela“ skundą ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją įregistruoti šių bendrovių 2009 m. sausio 6 d. pranešimą, patikslintą 2008 m. sausio 8 d. raštu apie statybos vykdymą be leidimo (toliau – ir Pranešimas), kaip statybos leidimą, taip pat įpareigoti pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir VĮ Registrų centras Pranešimo kopijas, kitus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.218 patvirtintą Statybos techniniu reglamentą STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.07.01:2002) būtinus duomenis ir dokumentus.

6Atsakovas teigė, kad AG komisijos sprendimas nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas, nes AG komisija visiškai neatsižvelgė į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos argumentus, kuriais ji grindė savo poziciją, kad pareiškėjai nevykdo įstatymų ir individualių teisės aktų reikalavimų ir dėl to jiems negalėjo būti išduotas statybos leidimas mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalo statybai. Nesutiko, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies ir Reglamento STR 1.07.01:2002 21 punkto nuostatas savivaldybės administracija yra besąlygiškai įpareigota įregistruoti statytojo pranešimą apie pradėtą statybą kaip statybos leidimą, jei nustato teisės aktų pažeidimus.

7Teiginį, kad pareiškėjai UAB „Bendorių statyba“ ir UAB „Vitvela“ nevykdo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų atsakovas grindė šiais argumentais:

81. Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija (toliau – ir Nuolatinė statybos komisija) 2009 m. sausio 15 d. posėdyje išanalizavusi pareiškėjų 2008 m. gruodžio 16 d. prašymą ir pateiktus dokumentus dėl statybos leidimo išdavimo mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalo statybai Klevinės vs., Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone (sklypo kadastrinis Nr.4174/0200:210), nustatė, kad pateiktame mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalo techniniame projekte numatomi statyti statiniai projektuojami už užstatymo zonos, kuri nustatyta 2002 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 74 „Dėl Vilniaus savivaldybės valdybos 2002-04-22 sprendimo Nr. 276 dalinio pakeitimo“, ribų. Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu Nr.74 buvo patvirtintas 81469 m2 (kadastrinis Nr.4174/0200:210) žemės ūkio paskirties sklypo Klevinės vs., Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone, paskirties pakeitimo mažaaukščiams gyvenamiesiems pastatams ir infrastruktūros objektams statyti detalusis planas ir užstatymo reglamentas. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d.įsakymu Nr.D1-239, 16.4 punktu, kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu. Pažymėjo, kad pareiškėjai niekada nesikreipė į Vilniaus rajono savivaldybę, kaip to reikalauja minėtų teisės aktų nuostatos, dėl savo žemės sklypo (unikalus Nr.4174/0200:210) teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų tikslinimo, todėl savivaldybė patikslinimams negalėjo pritarti ir nepritaria šiuo metu. Atsakovo nuomone, turi būti laikomasi tokio sklypo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, koks buvo nustatytas 2002 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 74 patvirtintame detaliajame plane ir jo brėžiniuose.

92. Projektas neatitinka 2008 m. sausio 10 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr.SA-75 (toliau – ir Sąvadas Nr.SA-75), išduoto pagal UAB „Bendorių statyba“ 2007 m. lapkričio 26 d. prašymą Nr.P-3375, reikalavimų. Projektas parengtas remiantis negaliojančiu 2006 m. vasario 28 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotu projektavimo sąlygų sąvadu Nr.SA-215 (toliau – ir Sąvadas Nr.215), kuris 2008 m. sausio 10 d. (išdavus Sąvadą Nr.SA-75) neteko galios.

103. Projekte nepateikti dokumentai, įrodantys, kad statiniai pagal 2007 m. vasario 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą UAB „Bendorių statyba“ statybos leidimą Nr. 0214 gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinių tinklų ir kelių statybai sklype (kadastro Nr. 1474/0200:210) yra pripažinti tinkamais naudoti remiantis STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.11.01:2002) pagal 2002 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus rajono savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 276 4 punktą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai, bandydami įrodyti, jog inžineriniai tinklai yra teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti tinkamais naudoti AG komisijai pateikė 2008 m. gruodžio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.(100)-11.75-1170. Šis aktas patvirtintas 2008 m. gruodžio 29 d., taigi jis negalėjo būti pateiktas Nuolatinei statybų komisijai 2008 m. gruodžio 16 d., kai buvo paduoti dokumentai statybos leidimui gauti. Svarbi aplinkybė yra ta, kad Statybos leidimas inžineriniams tinklams Nr. 0214 statyti buvo išduotas 2007 m. vasario 27 d. , o pareiškėjų pateiktame akte yra nurodyta, kad statybos leidimas Nr. 471 išduotas 2000 m. lapkričio 21 d. Taigi pareiškėjai pateikia aktą, kuriuo pripažįstami tinkamais naudoti visiškai kiti inžineriniai statiniai, kuriems statybos leidimas buvo išduotas anksčiau nė buvo patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. 1474/0200:210) detalusis planas.

114. Pareiškėjai teigė, kad projekte pateikė melioracijos griovio kanalizavimo planą, kuris suderintas su Vilniaus rajono savivaldybės žemės ūkio skyriumi dar iki projekto pateikimo Nuolatinei statybos komisijai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad kartu su skundu pateiktame brėžinyje derinimo žymės neatitinka tikrovės. Pareiškėjų pateiktame brėžinyje nurodyta plano parengimo data – 2007 metai, tuo tarpu iš derinimo žymų galima spręsti, kad derinimai atlikti 2006 ir 2005 metais.

12Remdamasis šiais argumentais atsakovas paaiškino, kad įvertinusi gausius projekto trūkumus Nuolatinė statybos komisija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, nutarė atsisakyti išduoti statybos leidimą. Dėl minėtų priežasčių Vilniaus rajono savivaldybės administracija negali įregistruoti pareiškėjų UAB „Bendorių statyba“ ir UAB „Vitvela“ Pranešimo kaip statybos leidimo. Net ir tuo atveju, jei jis būtų įregistruotas kaip statybos leidimas, ateityje nebūtų galima pripažinti pastatus tinkamais naudoti, kadangi pagal Reglamento STR 1.11.01:2002 16 puntą ir šio Reglamento priedo 1 punktą turi būti pakartotinai patikslintas statinio projektas, kuris yra parengtas pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių, 16.4 punkto bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 74 reikalavimus.

13Pareiškėjai UAB „Bendorių statyba“ ir UAB „Vitvela“ (toliau – ir pareiškėjai) su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

14Atsiliepime į skundą (b. l. 58-64) paaiškino, kad 2006 m.vasario 28 d. gavo atsakovo parengtą projektavimo sąlygų sąvadą – specialiąsias projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti Nr.SA-215, kuriame buvo nurodyti visi esminiai planuojamo žemės sklype (kadastro Nr. 1474/0200:210) statyti mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalo projektiniai reikalavimai. Vadovaudamiesi Sąvado Nr. SA-215 sprendiniais pirmiausia parengė viso statinių kvartalo inžinerinių tinklų projektinius sprendinius, kuriems realizuoti atsakovas išdavė 2007 m. vasario 27 d. statybos leidimą Nr.0214. Gavus minėtą statybos leidimą, 2008 m. buvo baigtas rengti Sąvado Nr. SA-215 reikalavimus atitinkantis statinių techninis projektas (gyvenamųjų namų projektiniai sprendiniai). Pareiškėjai teigė, kad 2008 m. gruodžio 16 d. jie kreipėsi į atsakovą, prašydami išduoti statybos leidimą mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalo statybai. Kartu su prašymu pateikė visus Statybos įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje ir Reglamento STR 1.07.01:2002 15 punkte nurodytus dokumentus. Atsakovas per Statybos įstatymo 23 straipsnio 12 dalies ir Reglamento STR 1.07.01:2002 18 punkte nustatytą 10 dienų terminą statybos leidimo neišdavė ir nepateikė motyvuoto atsisakymo jį išduoti nurodant konkrečias neišdavimo priežastis. Todėl pareiškėjai teigė pagrįstai pasinaudoję Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies ir Reglamento STR 1.07.01:2002 19 bei 21 punkto nuostatomis - 2009 m. sausio 6 d. pranešimu, kurį patikslino 2009 m. sausio 8 d. raštu, informavo atsakovą apie statybos vykdymą be leidimo, o atsakovas, pagal minėtų teisės aktų nuostatas, šį Pranešimą privalėjo be jokių išlygų įregistruoti kaip statinio statybos leidimą ir apie tai informuoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją bei VĮ Registrų centras Vilniaus filialą. Pareiškėjų nuomone, AG komisija pagrįstai įpareigojo atsakovą atlikti šiuos veiksmus.

15Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas prašyme teismui nepaneigė AG komisijos sprendime nustatytų aplinkybių, nenurodė priežasčių, dėl kurių jis netinkamai vykdė administracinę procedūrą, pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek kituose teisės aktuose įtvirtintus principus - valdžios tarnavimo žmonėms (Konstitucijos 5 str.), maksimalių pastangų veikiant interesantų naudai ir jiems palankiausiu, suprantamu būdu (Viešojo administravimo įstatymo 1 str.), įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principu

16Teigė, kad visi statinių projektiniai sprendiniai visiškai atitinka tiek bendrovėms išduotų Projektavimo sąlygų sąvadų, tiek sklypui patvirtinto detaliojo plano numatytus sklypo užstatymo rodiklius.

17Pareiškėjų nuomone, atsakovas neteisingai vertina Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių, 16.4 punkto nuostatas, numatančias teisę keisti atskirus detaliuoju planu nustatytus žemės sklypo naudojimo režimo rodiklius (tarp jų – statybos liniją) rengiant statinių techninius projektus. Atsakovas neatsižvelgia į tai, kad statinių projektavimas yra kitas statybos proceso etapas, kuriam teritorijų planavimo procesą reguliuojančios teisės normos nebetaikomos. Atkreipė dėmesį, kad nurodymas, jog projektiniais sprendiniais yra keičiama atsakovo minima statybos linija yra pateiktas techninį projektą sudarančiuose aiškinamuosiuose raštuose, šį nurodymą papildomai išskiriant atskiru raštu, kurį papildomai pasirašė UAB „Bendorių statyba“ ir UAB „Vitvela“ vadovai. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovas neginčija savo išduoto 2007 m. vasario 27 d. statybos leidimo Nr. 0214, kuriuo buvo leista statyti planuojamiems statiniams aptarnauti skirtus inžinerinius tinklus už detaliuoju planu numatytus pirminės statybos linijos, žinodama apie tai, kad už minėtos linijos planuojami statyti statiniai. Išduodamas tokį leidimą, atsakovas leido nekilnojamųjų daiktų statybą už detaliuoju planu nustatytos statybos linijos, t.y. jau patikslino (leido patikslinti) šį sklypo naudojimo režimo reikalavimą, tačiau nesutinka su kitomis sudedamosiomis minėto techninio projekto dalimis - pačių statinių projektinių sprendinių — parengtų pagal jau patikslintą detaliojo plano reikalavimą, nesutinka derinti, nors toks statinių išdėstymas buvo atsakovui žinomas dar iki 2007 m. vasario 27 d. statybos leidimo Nr. 0214 išdavimo.

18Nesutiko su atsakovo argumentais, kad rengiant statinių projektinius sprendinius buvo vadovautasi neteisingai parengtu projektavimo sąlygų sąvadu. Pareiškėjai aiškino gavę atsakovo 2008 m. gegužės 8 d. raštą Nr. A27-774, kuriuo buvo informuoti apie Sąvado Nr. SA-75 galiojimo sustabdymą iki atskiro raštiško atsakovo nurodymo, tačiau negavo jokios informacijos apie galiojimo atnaujinimą. Todėl negalima sutikti, kad Sąvadas Nr. SA-215 yra negaliojantis.

19Pareiškėjai nurodė, kad nepagrįstas atsakovo argumentas, jog statinių statybos leidimas negali būti išduotas neįrengus detaliajame plane nenumatytų inžinerinių tinklų. Tokia savivaldybės nuostata neturi teisinio pagrindo. Teigė, kad pateikti statinių projektiniai sprendiniai (techninis projektas) neturi jokių trūkumų, neleidžiančių minėtos projektinės dokumentacijos pagrindu išduoti statinių statybos leidimą. Nuolatinė statybos komisija protokole nurodė pastabas, kurios yra nepagrįstos.

20II.

21Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 1 d. sprendimu atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundą atmetė.

22Teismas visų pirma išanalizavo ir nustatė bylai aktualias faktines aplinkybes. Nustatė, kad pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 8,1469 ha bendro ploto, kitos naudojimo paskirties (gyvenamiesiems namas statyti ir eksploatuoti) žemės sklypas (unikalus Nr. 1474-0200-0210), esantis Vilniaus rajono savivaldybėje, Kleivinės vs., Riešės kadastro vietovėje (kadastrinis adresas 4174/0200:210). Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 74 „Dėl Vilniaus savivaldybės valdybos 2002-04-22 sprendimo Nr. 276 dalinio pakeitimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, kuriuo buvo leista statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus bei infrastruktūros objektus jų eksploatavimui. 2006 m. vasario 28 d.Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius parengė projektavimo sąlygų sąvadą - specialiąsias projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti, o 2007 m. vasario 27 d. išdavė statybos leidimą Nr. 0214 gyvenamųjų namų kvartalo inžineriniams tinklams ir keliams statyti. 2008 m. gruodžio 16 d. pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl statinių statybos leidimo išdavimo. Atsakovas statybos leidimo neišdavė, motyvuoto atsisakymo išduoti statybos leidimą nepateikė. 2009 m. sausio 6 d. pranešimu, kurį patikslino 2009 m. sausio 8 d. raštu, pareiškėjai informavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių apie statybos vykdymą be leidimo. 2009 m. sausio 13 d. raštu atsakovas informavo pareiškėjus, kad atsisako įregistruoti jų Pranešimą kaip statybos leidimą. Nurodė, kad parengtame mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalo projekte yra nustatyti pažeidimai, kurie nesuteiks galimybės statinius pripažinti tinkamais naudoti. 2009 m. sausio 15 d. įvyko Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdis, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl statybos leidimo išdavimo pareiškėjams ir nuspręsta statybos leidimo neišduoti dėl padarytų pažeidimų. 2009 m. vasario 24 d. pareiškėjai pateikė skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai, prašydami įpareigoti atsakovą įregistruoti jų Pranešimą statybos leidimą. AG komisija 2009 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino - įpareigojo atsakovą įregistruoti UAB „Bendorių statyba“ ir UAB „Vitvela“ 2009 m. sausio 6 d. pranešimą „Apie statybos vykdymą be leidimo“ ir 2009 m. sausio 8 d. raštą „2009-01-06 pranešimo apie statybos vykdymą be leidimo patikslinimas“ kaip statybos leidimą, pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir VĮ Registrų centras Vilniaus filialui šių pranešimų kopijas ir kitus būtinus duomenis bei dokumentus.

23Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“. Pažymėjo, jog Statybos įstatymo 23 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad statybos leidimą savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) išduoda ne vėliau kaip per 10 dienų nuo dokumentų, nurodytų šio straipsnio 6 ar 7 dalyse, pateikimo. To paties straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad jei statybos leidimas neišduodamas, valstybinio administravimo subjektas, kuriam pavesta išduoti šį leidimą, per 10 dienų nuo statytojo (užsakovo) dokumentų, nurodytų šio straipsnio 6 ar 7 dalyse, pateikimo praneša apie tai raštu statytojui (užsakovui), nurodydamas konkrečias leidimo neišdavimo priežastis. Jei leidimas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir statytojui (užsakovui) nepranešta apie neišdavimo priežastis, statytojas (užsakovas) turi teisę vykdyti statybą be leidimo, tačiau apie tai raštu praneša statybos leidimą išduodančiam viešojo administravimo subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki statybos pradžios. Leidimą išduodantis viešojo administravimo subjektas privalo šį raštą įregistruoti kaip statybos leidimą. Toks pat statybos leidimo išdavimo teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir Reglamento STR 1.07.01:2002 16, 18, 20, 21 punktuose. Reglamento 21 punktas numato, kad jei statybos leidimas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir statytojui nepranešta apie neišdavimo priežastis, statytojas turi teisę vykdyti statybą be leidimo, tačiau apie tai raštu pranešęs statybos leidimą išduodančiam viešojo administravimo subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki statybos pradžios. Leidimą išduodantis subjektas privalo šį raštą įregistruoti kaip statybos leidimą.

24Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad 2008 m. gruodžio 16 d. pareiškėjai kreipėsi į atsakovą dėl statybos leidimo išdavimo, pateikdami visus teisės aktų reikalaujamus dokumentus. 2009 m. sausio 15 d. įvyko Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdis dėl statybos leidimo pareiškėjams išdavimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teigia, jog pareiškėjai buvo įspėti apie Nuolatinės statybos komisijos posėdžio datą, nes pasirašė registracijos žurnale. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai buvo informuoti apie Nuolatinės statybos komisijos posėdžio datą, byloje nėra. Teismo vertinimu, iš pateiktos registracijos žurnalo kopijos negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjai buvo informuoti apie vėliau numatomą Nuolatinės statybos komisijos posėdį, kuriame bus svarstoma dėl statybos leidimo išdavimo. Akcentavo, jog registracijos žurnale nėra aiškiai nurodyta, kad įrašyta data – 2009-01-15, yra Nuolatinės statybos komisijos posėdžio data dėl statybos leidimo išdavimo. Be to, pažymėjo, kad ir 2009 m. sausio 13 d. atsakovo rašte nurodoma, jog atsisakyta Pranešimą įregistruoti kaip statybos leidimą, tačiau apie 2009 m. sausio 15 d. Nuolatinės statybos komisijos posėdį, kuriame bus išsamiai svarstoma dėl pareiškėjų prašymo išduoti statybos leidimą ir jų pateiktų dokumentų trūkumų, nenurodoma.

25Išanalizavęs minėtas faktines aplinkybes teismas konstatavo, kad nebuvo laikytasi teisės aktuose nustatytų terminų išduodant pareiškėjams statybos liudijimą. Statybos leidimas per dešimt dienų jiems nebuvo išduotas, taip pat nebuvo pranešta apie neišdavimo priežastis. Pažymėjo, kad nei Statybos įstatyme, nei Reglamente STR 1.07.01:2002 nėra nuostatų, leidžiančių prailginti terminus leidimams išduoti, taip pat nenurodyti neišdavimo priežasčių. Teismas pabrėžė, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų, taigi, nagrinėjamu atveju – laiku neišdavęs statybos liudijimo privalėjo raštu informuoti apie to priežastis, šiuo atveju, apie tai, kad Nuolatinės statybos komisijos posėdis, kuriame turėjo būti svarstoma dėl statybos leidimo išdavimo buvo numatytas tik 2009 m. sausio 15 d. Remdamasis išdėstytais motyvais teismas priėjo prie išvados, kad AG komisija ginčijamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad atsakovas nepakankamai vadovavosi protingumo, teisingumo, įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, teikiamos informacijos apie pareiškėjų prašymo nagrinėjimo eigą išsamumo principais bei pagrįstai, atsižvelgdama į imperatyvias Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies ir Reglamento STR 1.07.01:2002 21 punkto nuostatas, įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją įregistruoti UAB „Bendorių statyba“ ir UAB „Vitvela“ 2009 m. sausio 6 d. pranešimą „Apie statybos vykdymą be leidimo“ ir 2009 m. sausio 8 d. raštą „2009-01-06 pranešimo apie statybos vykdymą be leidimo patikslinimas“ kaip statybos leidimą, pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir VĮ Registrų centras Vilniaus filialui šių pranešimų kopijas ir kitus būtinus duomenis bei dokumentus.

26III.

27Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 89-92), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – pareiškėjų skundą atmesti.

28Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų ir per siaurai aiškino ir taikė Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalį ir Reglamento STR 1.07.01:2002 21 punktą. Pažymi, kad net ir tais atvejais, kai statybos leidimas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir statytojui (užsakovui) nepranešta apie neišdavimo priežastis, statytojas įgydamas teisę vykdytu statybą be leidimo ir pranešdamas apie tai statybos leidimą išduodančiam viešojo administravimo subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki statybos pradžios, neatleidžiamas nuo pareigos projektavimo ir statybos metu laikytis teisės aktų reikalavimų. Teiginį, kad pareiškėjai nagrinėjamu atveju nevykdė įstatymų ir individualių teisės aktų reikalavimų atsakovas grindžia tais pačiais motyvais, kuriuos buvo nurodęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

29Pareiškėjas UAB „Bendorių statyba“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 97-103) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Savo poziciją grindžia analogiškais argumentais, kuriuos buvo nurodęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

33Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl viešojo administravimo subjekto, kuriam įstatymu suteikti įgaliojimai išduoti statybos leidimą, atsisakymo įregistruoti kaip statybos leidimą statytojo rašytinį pranešimą apie pradedamą vykdyti statybą, pateiktą vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalimi ir Reglamento STR 1.07.01:2002 21 punktu, pagrįstumo bei teisėtumo.

34Administracinį ginčą nagrinėjamoje byloje dėl atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus iškėlė pareiškėjai UAB „Bendorių statyba“ ir UAB „Vitvela“, 2009 m. vasario 24 d. paduodami skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai. Atsakovas, nesutikdamas su minėtu AG komisijos sprendimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl AG komisijos sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas UAB „Vitvela“ 2009 m. birželio 18 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškimą, jog atsisako šio savo skundo. Motyvavo tuo, kad ginčo nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog atsakovo pretenzijos dėl projekto yra reiškiamos tik dėl tos žemės sklypo dalies, kuri priklauso UAB „Bendorių statyba“.

35Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 3 dalis nustato, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Apskundus administracinių ginčų komisijos sprendimą teismui, šio ginčo šalys turi visas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytas teises ir pareigas. Šio įstatymo 52 straipsnis nustato, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Vitvela“ rašytinį atsisakymą skundo apeliacinės instancijos teismui pateikė paštu, aplinkybių, jos atsisakymas šio skundo prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus nenustatyta (ABTĮ 56 str. 2 d.), todėl administracinė byla dalyje dėl pareiškėjo UAB „Vitvela“ 2009 m. vasario 24 d. skundo atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai nutrauktina šiam pareiškėjui atsisakius skundo (ABTĮ 101 str. 3 p.).

36Statybos leidimo išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Statybos įstatymo 23 straipsnis (byloje aktuali 2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr.X-857 redakcija), jo nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.218 patvirtintas Statybos techniniu reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (byloje aktuali 2008 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. D1-297 redakcija).

37Pagal Statybos įstatymą statybos leidimas statinio statybai yra privalomas, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Statybos leidimo išdavimas yra detaliai sureglamentuoja administracinė procedūra, kuriai nustatyta eilė imperatyvių reikalavimų. Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas), siekiantis gauti statybos leidimą, savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) turi pateikti nustatytos formos prašymą ir šioje įstatymo normoje išvardytus dokumentus, tarp jų – statinio projektą (Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 4 p.).

38Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje numatyta tokia statybos leidimo išdavimo procedūra: 1) savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) prašymą ir kitus dokumentus perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai; 2) Komisija privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus; 3) Nuolatinė statybos komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui); 4) Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui (jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas motyvuotas sprendimas neišduoti statybos leidimo); 5) Nuolatinės statybos komisijos sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (atsakovais šiose bylose laikomi subjektai, kurių atstovai, įeinantys į Nuolatinės statybos komisijos sudėtį, nepritarė statybos leidimo išdavimui).

39Statybos įstatymo 23 straipsnyje taip pat nustatyti terminai, per kuriuos viešojo administravimo subjektas turi priimti sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo. Numatyta, kad statybos leidimą savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) išduoda ne vėliau kaip per 10 dienų (ypatingo statinio statybos leidimą – per 15 dienų) nuo dokumentų, nurodytų šio straipsnio 6 dalyje pateikimo (Statybos įstatymo 23 str. 12 d.). Jei statybos leidimas neišduodamas, valstybinio administravimo subjektas, kuriam pavesta išduoti šį leidimą, per 10 dienų nuo statytojo (užsakovo) dokumentų, nurodytų šio straipsnio 6 ar 7 dalyse, pateikimo praneša apie tai raštu statytojui (užsakovui), nurodydamas konkrečias leidimo neišdavimo priežastis (Statybos įstatymo 23 str.16 d.).

40Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje taip pat nustatyta, kad tuo atveju, jei leidimas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir statytojui (užsakovui) nepranešta apie neišdavimo priežastis, statytojas (užsakovas) turi teisę vykdyti statybą be leidimo, tačiau apie tai raštu praneša statybos leidimą išduodančiam viešojo administravimo subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki statybos pradžios. Leidimą išduodantis viešojo administravimo subjektas privalo šį raštą įregistruoti kaip statybos leidimą. Atsisakymą išduoti statybos leidimą statytojas (užsakovas) gali apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) teisėjų kolegija konstatuoja, kad AG komisija ir pirmosios instancijos teismas sprendimuose teisingai pažymėjo, kad ši teisės norma yra imperatyvi, tačiau netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė kitas materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas nustatė papildomą (išimtinį) statytojo (užsakovo) teisių gynimo būdą, kai viešojo administravimo subjektas, kuriam suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo, per įstatymu nustatytą 10 dienų terminą nepriima jokio sprendimo. Pagal minėtą įstatymo normą viešojo administravimo subjektui nustatyta tvarka ir terminais neišdavus statybos leidimo ir nepranešus apie neišdavimo priežastis statytojas (užsakovas) įgyja tik vieną teisę – pradėti statyti (pranešęs apie tai raštu ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki statybos pradžios), tačiau toje pačioje normoje taip pat numatyta statytojo (užsakovo) teisė apskųsti atsisakymą išduoti statybos leidimą. Minėtas teisinis reguliavimas suteikia pagrindą išvadai, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies nuostata, numatanti viešojo administravimo subjekto pareigą įregistruoti kaip statybos leidimą statytojo (užsakovo) pranešimą apie tai, kad negavęs per įstatymu nustatytą terminą jokio sprendimo dėl statybos leidimo išdavimo, jis pradeda vykdyti statybą be leidimo, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas, kuriam suteikti įgaliojimai išduoti statybos leidimus, atlikęs šią pareigą, turi nutraukti Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje numatytą statytojo (užsakovo) prašymo išduoti statybos leidimą išsprendimo administracinę procedūrą. Vertindamas Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje numatyto pranešimo teisinį statusą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad šioje įstatymo normoje numatyto pranešimo išsiuntimas pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra prilyginamas statybos leidimui – specialia tvarka kompetentingo viešojo administravimo subjekto statytojui (užsakovui) išduotam individualiam administraciniam aktui (žr. Lietuvos vyriausiojo adm. teismo nutartis: 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį adm. byloje Nr.A5-803/2007; 2010 m. birželio 7 d. nutartį adm. byloje Nr. A556- 826/2010).

41Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija, priimdama sprendimą dėl pareiškėjo 2008 m. gruodžio 16 d. prašymo išduoti statybos leidimą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnyje nustatytą 10 dienų terminą (sprendimas priimtas 2009 m. sausio 20 d.). Atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. gruodžio 26 d. buvo šventinė, sprendimo priėmimo terminas baigėsi 2008 m. gruodžio 29 d. Atsakovui nepriėmus sprendimo per įstatymu nustatytą 10 dienų terminą, pareiškėjas pasinaudojo Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalimi ir ją pakartojančiu Reglamento STR 1.07.01:2002 21 punktu, 2009 m. sausio 6 d. pranešimu, kurį patikslino 2009 m. sausio 8 d. raštu, informavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių, jog nuo 2009 m. sausio 12 d. pradeda vykdyti mažaaukščių statinių kvartalo statybą žemės sklype (unikalus Nr.4174/0200:210) Vilniaus rajone, ir prašė įregistruoti šį pranešimą kaip statybos leidimą bei perduoti su tuo susijusius dokumentus apskrities viršininko administracijai ir Registrų centrui.

42Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas dėl statybos leidimo išdavimo priėmė du sprendimus: 2009 m. sausio 13 d. sprendimą Nr.A33-134-(4.20), kuriuo išsprendė pareiškėjo Pranešime suformuluotus prašymus – atsisakė įregistruoti Pranešimą kaip statybos leidimą ir persiųsti su tuo susijusius dokumentus kitoms valstybės institucijoms. 2009 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. A33-259-(4.20) atsakovas, pažeisdamas Statybos įstatymo 23 straipsnyje nustatytą 10 dienų terminą, išsprendė pareiškėjo 2008 m. gruodžio 16 d. prašymą išduoti statybos leidimą pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje numatytą procedūrą, t.y. gavęs privalomąjį statybos leidimo išdavimo procedūros dokumentą - Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. sausio 15 d. sprendimą (juo Komisija nusprendė statybos leidimo neišduoti, kadangi nustatė eilę statinio projekto trūkumų) atsisakė išduoti statybos leidimą. Pareiškėjas 2009 m. vasario 24 d. pateikė AG komisijai skundą dėl administracinės procedūros nevykdymo ir prašė įpareigoti atsakovą įregistruoti Pranešimą, kaip statybos leidimą ir pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir VĮ Registrų centras Pranešimo kopiją, kitus statybos leidimui būtinus duomenis ir dokumentus, nors, kaip matyti iš skundo AG komisijai turinio, šio skundo pateikimo metu pareiškėjui jau buvo žinoma apie Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. sausio 15 d. sprendimą ir atsakovo 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. A33-259-(4.20), t.y. apie individualius administracinius aktus, kurie pareiškėjui dėl statybos leidimo išdavimo sukuria galutines teisines pasekmes. Atsakovo sprendimas, kuriuo atsisakyta įregistruoti Pranešimą kaip statybos leidimą šiuo konkrečiu atveju yra tik tarpinis individualus administracinis aktas, priimtas iki sprendimo, kuriuo statybos leidimo išdavimo klausimas pagal nustatytą administracinę procedūrą buvo išspręstas iš esmės. AG komisija, atsižvelgdama į pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus nustatė, kad administracinio ginčo ribos – atsakovo atsisakymo įregistruoti Pranešimą kaip statybos leidimą, pagrįstumas ir nagrinėjo ginčą šia apimtimi. Ginčo ribos nustatytos teisingai.

43Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo 2009 m. sausio 13 d. ir 2009 m. sausio 20 d. sprendimai yra atskiri individualūs administraciniai aktai. AG komisija nepagrįstai sutiko su pareiškėjo skundo argumentais, esą Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2009 m. sausio 20 d. raštu Nr. A33-259 – (4.20) pateikė pareiškėjui atsisakymo įregistruoti Pranešimą kaip statybos leidimą priežastis. Pirmosios instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Pirmiau minėta, kad šiais sprendimais atsakovas išsprendė pareiškėjų skirtingu laiku pateiktus rašytinius prašymus. Kaip matyti iš šių sprendimų turinio, atsakovas kiekvieną sprendimą pagrindė atitinkamais (savarankiškais) motyvais, išaiškino apskundimo tvarką. 2009 m. sausio 20 d. sprendime Nr. A33-259 – (4.20) aiškiai nurodyta, kad statybos leidimą atsisakoma išduoti remiantis Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. sausio 15 d. sprendimu. Tuo tarpu atsakovo 2009 m. sausio 13 d. sprendimas dėl atsisakymo įregistruoti Pranešimą kaip statybos leidimą pagrįstas aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos iki Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. sausio 15 d. sprendimo priėmimo (nurodyta, kad 2008 m. lapkričio 16 d. prašymas išduoti statybos leidimą pateiktas pakartotinai; Nuolatinė statybos komisija jau buvo priėmusi sprendimą netenkinti pareiškėjo 2008 m. prašymo išduoti statybos leidimą, kadangi nustatė, kad techninio projekto neatitikimus detaliojo plano sprendiniams ir projektavimo sąlygų sąvadui; įregistravus Pranešimą kaip statybos leidimą projekte nustatyti pažeidimai nesuteiktų galimybių pripažinti statinius tinkamais naudoti pagal Reglamentą STR 1.11.01:2002). AG komisija ir pirmosios instancijos teismas netinkamai vertindami įrodymus neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjo skundo AG komisijai pateikimo metu, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą įregistruoti Pranešimą kaip statybos leidimą, dėl statybos leidimo buvo priimti ir galiojantys trys individualūs administraciniai aktai: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 13 d. sprendimas Nr.A33-134-(4.20), kuriuo atsisakyta įregistruoti Pranešimą kaip statybos leidimą; 2009 m. sausio 15 d. Nuolatinės statybos komisijos sprendimas neišduoti statybos leidimo; Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. A33-259 – (4.20) atsisakyti išduoti statybos leidimą. Taigi Statybos įstatymu numatytos statybos leidimo išdavimo procedūros kontekste šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui galutines teisines pasekmes sukelia ne atsakovo atsisakymas įregistruoti Pranešimą kaip statybos leidimą, o Nuolatinės statybos komisijos sprendimas ir juo remiantis priimtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. A33-259 – (4.20). Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms AG komisija nepagrįstai įpareigojo atsakovą įregistruoti Pranešimą kaip statybos leidimą, nes administracinio ginčo iškėlimo AG komisijoje metu byloje buvo įrodymai, kad atsakovas, nors ir pažeisdamas įstatymu nustatytą terminą, buvo užbaigęs Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje numatytą administracinę procedūrą ir priėmęs šioje procedūroje numatytus individualius administracinius aktus, kuriais pareiškėjo prašymas dėl statybos leidimo išdavimo buvo išspręstas iš esmės ir priimti pirmiau minėti administraciniai aktai, kurie pareiškėjui sukuria galutines teisines pasekmes – išduoti statybos leidimą atsisakoma. Statytojo teisė ginčyti šiuos administracinius aktus numatyta įstatymu (Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 ir 16 dalys), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas ja nesinaudojo.

44Teisėjų kolegija pažymi, kad AG komisijos ir pirmosios instancijos teismo pozicija, jog viešojo administravimo subjektas, vykdydamas jam įstatymu pavestas funkcijas, turi vadovautis protingumo, teisingumo, įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, teikiamos informacijos apie pareiškėjų prašymo nagrinėjimo eigą išsamumo principais, yra teisinga, tačiau vertinimas, ar viešojo administravimo subjektas laikėsi šių principų kiekvienoje konkrečioje byloje yra individualus ir turi būti pagrįstas bylos faktinėmis aplinkybėmis. Todėl byloje nustatytą aplinkybę, kad atsakovas pažeidė Statybos įstatymu nustatytą terminą, per kurį turėjo išspręsti pareiškėjo prašymą dėl statybos leidimo išdavimo, kartu atsižvelgiant į tai, kad šis pažeidimas nežymus (prašymas išspręstas per 34 dienas, į kurias patenka Kalėdų ir Naujųjų Metų šventės), šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo vertinti kaip minėtų principų pažeidimą. Ar pareiškėjams tinkamai buvo pranešta apie Nuolatinės statybos komisijos posėdį nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. sausio 15 d. sprendimas šioje byloje neginčijamas. Pažymėtina ir tai, kad statytojas (užsakovas) savo pažeistas teises dėl prašymo išduoti statybos leidimą per nustatytą terminą neišdavimo gali ginti per žalos atlyginimo institutą.

45Remiantis išdėstytais motyvais atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

47Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

48Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą ta apimtimi, kuria atmestas atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundas dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. S-28-(A9G)-35) dalies, kuria išspręstas pareiškėjo UAB „Bendorių statyba“ 2009 m. vasario 24 d. skundas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. S-28-(A9G)-35) dalį, kuria Vilniaus rajono savivaldybės administracija įpareigota įregistruoti UAB „Bendorių statyba“ pranešimą kaip statybos leidimą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus kitoms valstybės institucijoms, ir pareiškėjo UAB „Bendorių statyba“ skundą atmesti.

49Bylą dalyje dėl UAB „Vitvela“ skundo atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nutraukti.

50Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija 5. Atsakovas paaiškino, kad skundžiamu sprendimu AG komisija patenkino... 6. Atsakovas teigė, kad AG komisijos sprendimas nepagrįstas ir turėtų būti... 7. Teiginį, kad pareiškėjai UAB „Bendorių statyba“ ir UAB „Vitvela“... 8. 1. Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 9. 2. Projektas neatitinka 2008 m. sausio 10 d. Vilniaus rajono savivaldybės... 10. 3. Projekte nepateikti dokumentai, įrodantys, kad statiniai pagal 2007 m.... 11. 4. Pareiškėjai teigė, kad projekte pateikė melioracijos griovio... 12. Remdamasis šiais argumentais atsakovas paaiškino, kad įvertinusi gausius... 13. Pareiškėjai UAB „Bendorių statyba“ ir UAB „Vitvela“ 14. Atsiliepime į skundą (b. l. 58-64) paaiškino, kad 2006 m.vasario 28 d. gavo... 15. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas prašyme teismui nepaneigė AG komisijos... 16. Teigė, kad visi statinių projektiniai sprendiniai visiškai atitinka tiek... 17. Pareiškėjų nuomone, atsakovas neteisingai vertina Teritorijų planavimo... 18. Nesutiko su atsakovo argumentais, kad rengiant statinių projektinius... 19. Pareiškėjai nurodė, kad nepagrįstas atsakovo argumentas, jog statinių... 20. II.... 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 1 d. sprendimu... 22. Teismas visų pirma išanalizavo ir nustatė bylai aktualias faktines... 23. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir Statybos... 24. Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad 2008 m. gruodžio 16 d. pareiškėjai... 25. Išanalizavęs minėtas faktines aplinkybes teismas konstatavo, kad nebuvo... 26. III.... 27. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį... 28. Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino... 29. Pareiškėjas UAB „Bendorių statyba“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV.... 32. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 33. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl viešojo administravimo subjekto, kuriam... 34. Administracinį ginčą nagrinėjamoje byloje dėl atsakovo Vilniaus rajono... 35. Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 3 dalis nustato, kad... 36. Statybos leidimo išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Statybos įstatymo 23... 37. Pagal Statybos įstatymą statybos leidimas statinio statybai yra privalomas,... 38. Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje numatyta tokia statybos leidimo... 39. Statybos įstatymo 23 straipsnyje taip pat nustatyti terminai, per kuriuos... 40. Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje taip pat nustatyta, kad tuo atveju,... 41. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Vilniaus rajono... 42. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas dėl statybos leidimo išdavimo... 43. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo 2009 m. sausio 13 d. ir 2009 m. sausio... 44. Teisėjų kolegija pažymi, kad AG komisijos ir pirmosios instancijos teismo... 45. Remiantis išdėstytais motyvais atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140... 47. Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą... 48. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą... 49. Bylą dalyje dėl UAB „Vitvela“ skundo atsakovui Vilniaus rajono... 50. Nutartis neskundžiama....