Byla 2A-1160/2012
Dėl draudimo išmokos priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-868-372/2011. Teisėjų kolegija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Minresta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Minresta“ ieškinys atsakovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Industrijos garantas“ dėl draudimo išmokos priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-868-372/2011. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos sumokėjimo.

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 369 000 Lt draudimo išmoką. Nurodė, kad 2010-11-10 ieškovo bankroto administratorius sudarė su atsakovu Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį. Pagal ją buvo apdraustas ieškovui priklausantis pastatas - sandėlis, esantis Šiaulių pl. 18, Telšiai. Pastatas buvo apdraustas likutine 500 000 Lt suma, nustatant 1000 Lt išskaitą. Pastatas buvo draustas nuo ugnies, avarijos, stichinės nelaimės, tyčinės trečiųjų asmenų veiklos, stiklo dūžio. Sutartis galiojo nuo 2010-11-11 iki 2012-11-10. 2011-01-10 apdraustas pastatas sugriuvo. Apie tai atsakovas buvo informuotas. 2011-02-09 atsakovas pranešė, kad draudimo išmoka nebus mokama, nes ekspertai nurodė, jog pastatas nugriuvo dėl savavališkai atlikto stogo rekonstravimo, savavališkai pastatyto ir nugriauto priestato, netinkamos techninės priežiūros, kas yra nedraudiminis įvykis. Ieškovo manymu, tokia atsakovo pozicija yra neteisėta, nes pastatas sugriuvo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, kas laikytina draudiminiu įvykiu.

5Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog draudikas nenustatė, kad pastatas sugriuvo dėl ugnies, avarijos, stichinės nelaimės, tyčinės trečiųjų asmenų veikos, todėl pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Atsakovo manymu, trečiųjų asmenų veika turi būti nustatyta kompetentingų institucijų ar ekspertų. Tiek ieškovo, tiek atsakovo iniciatyva padarytos ekspertizės nenustatė, kad pastatas sugriuvo dėl tyčinės trečiųjų asmenų veikos, o ieškovas nesikreipė į pareigūnus dėl administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas nustatė, jog pagal šalių pasirašytą Draudimo liudijimą Nr. 04150 ieškovui priklausantis pastatas yra draustas nuo ugnies, avarijos, stichinės nelaimės ir tyčinės trečiųjų asmenų veiklos. Atsakovo priimtų Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 013, kurios turėjo būti aiškios ir ieškovui, 4.1.5 punkte yra konstatuota, kas yra tyčinė trečiųjų asmenų veikla, leidžianti atsakovui pripažinti įvykį draudiminiu ir už jį sumokėti draudimo išmoką. Pagal šį punktą, trečiųjų asmenų veika – tyčinė ar netyčinė veika, užtraukianti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, dėl kurios žala padaroma apdraustam turtui. Šie veiksmai, kurių pasekmė yra apdrausto turto sunaikinimas ir (arba) sugadinimas, turi būti patvirtinti kompetentingų institucijų ir(ar) ekspertų. Pagal atsakovo pateiktą Ekspertizės aktą Nr.11/02-06 pastato sugriuvimo priežastis yra savavališkai atliktas stogo rekonstravimas, savavališkai pastatytas ir nugriautas priestatas, netinkama statinio techninė priežiūra, stogo apkrovos poveikis. Ieškovo pateiktame Statinio dalinės (techninės) ekspertizės akte iš esmės konstatuotos tos pačios statinio sugriuvimo priežastys, papildomai nurodant, kad pastatą paveikė metalų korozija, medinės konstrukcijos buvo pažeistos puvinio, kinivarpų, kritulių. Ieškovas nesikreipė į pareigūnus dėl administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymo pastatus neteisėtai rekonstravusiems arba netinkamai prižiūrėjusiems asmenims. Taisyklių 5.1.5 punkte nurodyta, kad visais draudiminių įvykių atvejais neatlyginama žala, susidariusi dėl neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, natūralaus nusidėvėjimo ir pan.), pagrindinių pastato konstrukcijų suirimo ar kritimo, atliekant papildomus statybos, rekonstrukcijos, apdailos darbus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Minresta“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė atsakovo priimtų Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 013 4.1.5. punktą. Pagal šį punktą draudiminiu įvykiu laikomi trečiųjų asmenų veiksmai, kurių pasekmė yra apdrausto turto sunaikinimas ir (arba) sugadinimas, patvirtinti kompetentingų institucijų ir (ar) ekspertų. Aplinkybę, kad žala ieškovui priklausančiam turtui buvo padaryta trečiųjų asmenų savavališkais veiksmais, patvirtina tiek ieškovo, tiek atsakovo pateikti ekspertizės aktai. Todėl įvykis laikytinas atitinkančiu Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 013 4.1.5. punkto reikalavimus.
  2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas – CK 6.987 straipsnį ir 6.1015 straipsnio 1 dalį, t.y. nepagrįstai nesivadovavo CK nuostatomis, numatančiomis, kad įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas turi pareigą draudėjui sumokėti įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką (CK 6.987 str.), o draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 d.).

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UADB „Industrijos garantas“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovo išlaidas teisinei pagalbai, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą – 726 Lt. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovui priklausančio pastato sugriuvimas negali būti laikomas draudžiamuoju įvykiu – trečiųjų asmenų veika, nes byloje nenustatyta, kad ieškovas dėl įvykio būtų kreipęsis į kompetentingas institucijas, kurios būtų atlikusios tyrimą ir nustačiusios tyčinės trečiųjų asmenų veikos požymius. Be to, ieškovas, vadovaujantis Taisyklių 11.1.8 punktu, įsipareigojo, atsitikus įvykiui, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, apie jį nedelsiant pranešti atitinkamoms įstaigoms (policijai, priešgaisrinei apsaugai, avarinei tarnybai), tačiau šio įsipareigojimo nevykdė. Taip pat nevykdė Taisyklių 11.1.8.1 punkte įtvirtinto įpareigojimo imtis prieinamų protingų priemonių žalai sumažinti ar išvengti bei 11.1.8.3 punkte numatytos pareigos apie įvykį per 3 darbo dienas raštu pranešti draudikui. Nepranešus apie įvykį kompetentingoms institucijoms, tapo negalimas atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimas, nes nenustatyti kalti asmenys, jei tokie būtų buvę.
  2. Apeliantas ieškinyje yra pripažinęs, kad pastato sugriuvimo priežastys atsirado iki draudimo sutarties sudarymo, o pagal šalių sudarytos Draudimo sutarties ir Taisyklių nuostatas draudikas nėra atsakingas už žalą, kurios kilimą sąlygojo veika, padaryta ne draudimo sutarties galiojimo metu.
  3. Bylos duomenimis, už pastato sugriuvimą atsakingi ne tretieji asmenys, o apeliantas. Byloje esančios ekspertizės patvirtina, kad netinkama statinio techninė priežiūra buvo viena iš avarijos priežasčių. Už statinio techninę priežiūrą pagal Statybos įstatymą atsakingas buvo apeliantas, nes byloje nėra duomenų, jog pastatu būtų naudojęsi kiti asmenys. Kitos ekspertizėse nurodytos avarijos priežastys – savavališkai atliktas stogo rekonstravimas, savavališkai pastatytas ir nugriaustas priestatas. Statinio rekonstrukciją ir priestato statymą gali atlikti tik pastato savininkas arba asmuo, kitu teisėtu pagrindu valdantis statinį. Kadangi byloje nėra duomenų, kad pastatu naudojosi kiti asmenys, darytina išvada, jog rekonstrukciją ir priestato statybą ir griovimą atliko pats apeliantas. Tai paaiškintų apelianto nesikreipimą į kompetentingas institucijas dėl statinio griūties, nes tokiu būdu apeliantas siekė išvengti atsakomybės už savavališką statybą.
  4. Nemotyvuotas apelianto teiginys, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo CK nuostatomis, numatančiomis, kad įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas turi pareigą draudėjui sumokėti įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką (CK 6.987 str.). Ši nuostata taikytina tik nustačius draudžiamąjį įvykį. Kadangi teismas pagrįstai konstatavo draudiminio įvykio nebuvimą, ši įstatymo nuostata netaikytina.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.).

14Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 dalys), todėl byla nagrinėjama pagal ieškovo apeliacinio skundo teisinius bei faktinius argumentus.

15Tarp šalių kilo ginčas, kaip aiškintina draudimo sutarties sąlyga dėl tyčinės trečiųjų asmenų veiklos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu. Byloje nustatyta, kad šalys 2010-11-10 sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, kurios sudarymą įformino draudimo liudijimu, serija TD Nr. 04150 (b.l. 3-4) ir kuria apdraudė patalpas, esančias adresu Šiaulių pl. 18, Telšiuose nuo šių draudžiamųjų įvykių: ugnies, avarijos, stichinės nelaimės, tyčinės trečiųjų asmenų veikos, numatant sutarties galiojimo terminą nuo 2010-11-11 iki 2011-11-10, naudos gavėju nurodant ieškovo bankroto administratorių – M. Valiuko įmonę. Draudimo liudijime nurodyta, kad neatskiriama draudimo sutarties dalimi yra Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklės Nr. 013 (toliau – Draudimo taisyklės) (b.l. 46-49). 2011-01-10 apdraustas pastatas sugriuvo. Tarp šalių nėra ginčo, kad pagrindinė pastato sugriuvimo priežastis yra savavališkai atliktas stogo rekonstravimas, savavališkai pastatytas ir nugriautas priestatas, šiuos darbus atlikus iki draudimo sutarties sudarymo, netinkama statinio techninė priežiūra, ką nustatė abiejų šalių pasamdyti ekspertai. Tačiau, apelianto teigimu, savavališki statybos darbai priskirtini tyčinei trečiųjų asmenų veiklai ir įvykis laikytinas draudiminiu įvykiu, tuo tarpu atsakovo teigimu, savavališka statyba nepatenka į Draudimo taisyklėse nurodytą sąlygą, apibrėžiančią, kas pripažintina tyčine trečiųjų asmenų veikla, laikytina draudžiamuoju įvykiu.

16Kasacinis teismas, aiškindamas draudimo sutarties esmę, yra nurodęs, kad asmuo, siekiantis apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos, sudaro draudimo sutartį, pagal kurią įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui – draudikas įsipareigoja sumokėti draudėjui draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Taigi, paprastai draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikomi. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl įstatyme draudikui suteiktos teisės parengti draudimo rūšies taisykles, yra nurodęs, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos draudimo sutarties dalimi esančių Draudimo taisyklių 4.1.5 punkte yra nurodyta, kas laikytina trečiųjų asmenų veika – tai „tyčinė ar netyčinė veika, užtraukianti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, dėl kurios žala padaroma apdraustam turtui, įskaitant ir turto sunaikinimą ar sugadinimą, padarytą tretiesiems asmenims vairuojant transporto priemones. Tiek tyčiniai, tiek netyčiniai trečiųjų asmenų veiksmai, kurių pasekmė yra apdrausto turto sunaikinimas ir (ar) sugadinimas, turi būti patvirtinti kompetentingų institucijų ir (ar) ekspertų“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši nuostata suformuluota pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai, t.y. norint pagal Draudimo taisykles trečiųjų asmenų veiklą pripažinti draudiminiu įvykiu būtina pateikti tai patvirtinančią kompetentingų institucijų ir (ar) ekspertų išvadą. Byloje nėra pateikta įrodymų – kompetentingų institucijų ir (ar) ekspertų išvadų, patvirtinančių, kad pastato griūtį sąlygojo tyčiniai ar netyčiniai trečiųjų asmenų veiksmai. Byloje esančiose ekspertizių išvadose konstatuota, kad pastatas sugriuvo dėl savavališkai atlikto stogo rekonstravimo, savavališkai pastatyto ir nugriauto priestato, nenurodant, kas šiuos veiksmus atliko, t.y. nėra išvados, kad šiuos veiksmus būtų atlikę būtent tretieji asmenys. Kaip teisingai pastebi atsakovas, nesant duomenų, jog pastatu būtų naudojęsi kiti asmenys, labiausiai tikėtina, kad savavališką rekonstrukciją ir priestato statybą bei griovimą atliko pats apeliantas, kuriam priklauso pastatas. Taigi, apeliantui nepateikus įrodymų - kompetentingų institucijų ir (ar) ekspertų išvadų, patvirtinančių, kad apdrausto turto sunaikinimą ar sugadinimą sąlygojo trečiųjų asmenų veiksmai, laikytina, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Draudimo taisyklėmis, įvykio nepripažino draudiminiu, o apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą priteisti draudimo išmoką (CPK 178 str.).

17Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantas siekia draudiminiu įvykiu pripažinti tyčinę trečiųjų asmenų veiklą - savavališkos statybos veiksmus, sąlygojusius pastato griūtį, kurie, kaip pripažįsta pats apeliantas ieškinyje, buvo atlikti dar iki draudimo sutarties sudarymo ir įsigaliojimo. CK 6.996 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudimas taikomas visiems draudiminiams įvykiams, įvykusiems po draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta ko kita. Šalių sudarytoje draudimo sutartyje nėra aptarta, kad pastatas draudžiamas ir nuo draudimo rizikų (konkrečiai – trečiųjų asmenų tyčinės veiklos), atsiradusių iki draudimo sutarties įsigaliojimo. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, laikytina, kad draudikas neprisiėmė rizikos dėl draudimo rizikų, atsiradusių iki draudimo sutarties įsigaliojimo. Taigi, netgi jeigu savavališkos statybos veiksmai ir būtų buvę atlikti trečiųjų asmenų, įvertinus apelianto ieškinio teiginius, kad jie buvo atlikti iki draudimo sutarties sudarymo ir byloje nesant duomenų, paneigiančių šiuos teiginius, laikytina, kad atsakovui nekyla pareiga išmokėti draudimo išmokos taip pat ir šiuo pagrindu.

18Esant nustatytoms aplinkybėms, kad apeliantas buvo tinkamai supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis, sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatytos aiškiai ir nedviprasmiškai, Draudimo taisyklėse konkrečiai detalizuota, kokias sąlygas turi atitikti trečiųjų asmenų veiksmai, norint juos pripažinti draudiminiu įvykiu, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pastato griūtis, kurią sąlygojo savavališka statyba, nagrinėjamu atveju nepatenka į šalių draudimo sutartimi aptartas draudimo apsaugos ribas. Kadangi aptariamas pastato sugriuvimas nepripažįstamas draudžiamuoju įvykiu šalių pasirašytos draudimo sutarties prasme, tai draudikui nekilo pareigos mokėti dėl šio įvykio draudimo išmokos. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas – CK 6.987 straipsnį ir 6.1015 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, teismui nenustačius draudžiamojo įvykio, draudikui nėra pareigos mokėti draudimo išmoką, atitinkamai CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, nagrinėjamu atveju netaikytina.

19Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 726 Lt dydžio išlaidas, kurias atsakovas patyrė apmokėdamas už teisinę pagalbą, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis prašymas tenkintinas, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, taigi sprendimas priimamas atsakovo naudai. Atsakovo patirtų išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai yra pateikti į bylą (b.l. 94, 95), patirtų išlaidų dydis atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintus kriterijus ir nurodytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius.

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Minresta“ (įmonės kodas 300866543, buveinė – Šiaurinės g. 8, Telšiai) 726 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Industrijos garantas“ (įmonės kodas 110070382, buveinė – Kęstučio g. 4/14, Vilnius).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos sumokėjimo.... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 369 000 Lt... 5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog draudikas nenustatė, kad... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Teismas nustatė, jog pagal šalių pasirašytą Draudimo liudijimą Nr. 04150... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Minresta“ prašo panaikinti Šiaulių... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UADB „Industrijos garantas“... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 14. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 15. Tarp šalių kilo ginčas, kaip aiškintina draudimo sutarties sąlyga dėl... 16. Kasacinis teismas, aiškindamas draudimo sutarties esmę, yra nurodęs, kad... 17. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į... 18. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad apeliantas buvo tinkamai supažindintas su... 19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš... 20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 21. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 22. Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės...