Byla 2A-208/2014
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Egidijos Tamošiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių G. P. ir J. Č. bei ieškovo R. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1796-259/2012 pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovėms E. G. P. ir J. Č. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas R. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

51) pripažinti nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, pažymėtą indeksu 1A2p, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), bendrąja daline R. Č., J. Č. su E. G. P., S. J. P. nuosavybe, pripažįstant R. Č. ir J. Č. nuosavybės teises į 0,46 dalis, o E. G. P. ir S. J. P. - į 0,54 dalis šio nekilnojamojo turto;

62) pripažinti negaliojančiais 2006-09-04 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5111 ir 2006-09-04 nuosavybės teisės liudijimą Nr. 5108 dalyje dėl 0,46 dalių gyvenamojo namo ( - );

73) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovas nurodė, jog jis ir atsakovė J. Č. 1991-04-20 susituokė, 1993-10-17 šalims gimė sūnus M. Č.. Šiuo metu tarp ieškovo ir atsakovės J. Č. yra pradėtas santuokos nutraukimo procesas. Santuokos sudarymo metu ieškovas ir atsakovė jokio nuosavo būsto neturėjo. 1991 m. vasarą jie apsigyveno pas atsakovės tėvus atsakovę E. G. P. ir S. J. P. (kuris mirė 2005 m. kovo mėn., t.2, b.l.45) jiems priklausančiame laikinajame pastate ( - )Tuo metu ieškovo sutuoktinės tėvai tame pačiame žemės sklype buvo pradėję statyti gyvenamąjį namą: jau buvo namo pamatai, sienos, perdengimas, stogas, nebuvo langų, grindų, durų, reikėjo atlikti visus kitus vidaus įrangos darbus. Atsakovės J. Č. tėvai pasiūlė ieškovui su žmona bendros jungtinės veiklos pagrindu prisidėti prie statybos ir tęsti pradėto gyvenamojo namo statybą. Santykiai su sutuoktinės tėvais buvo geri, todėl abi šeimos sutarė bendru darbu ir bendromis lėšomis užbaigti pastatyti gyvenamąjį namą 1A2p ir jį įrengti pagal paruoštą rekonstrukcijos projektą. Vykdydami žodinį susitarimą, ieškovas kartu su atsakove J. Č. tiek savo darbu, tiek bendromis šeimos lėšomis prisidėjo prie atsakovės E. G. P. ir S. J. P. gyvenamojo namo statybos užbaigimo ir vidaus apdailos darbų. Kaip ir buvo sutarę, ieškovas su atsakove J. Č. savo lėšomis bei darbu sau pasistatė ir įsirengė gyvenamojo namo 1A2p antrajame aukšte du kambarius, pažymėtus plane indeksais 1-15/15,64 kv. m bei 1-14/23,68 kv. m. Gyvenamojo namo statyba P. buvo pradėta 1991 m., nors viešajame registre nurodyta 1992 m., pabaiga - 1996 m. 1996 m. buvo įrengtos šios patalpos: gyvenamojo namo 1A2p rūsyje: R-1/10,55; R-2/4,86; R-3/14,44; R-4/2,33; R-5/18,62; R-6/10,32; R-7/15,27; R-8/28,56, pirmajame aukšte - 1-1/11,06; 1-2/1,64; 1-3/3,20; 1-4/13,87; 1-6/18,38; 1-7/10,44; 1-8/15,07; 1-9/23,57; 1-10/4,07; antrajame aukšte - 1-12/18,62; 1-13/10,32; 1-14/23,68; 1-15/15,64; 1-16/1,76; 1-17/3,10; 1-18/14,89 ir 2-19/17,71 (taip nurodyta plane). Prie gyvenamojo namo buvo pastatyti du priestatai 1a1p ir 2a1p. Priestate 1a1p buvo įrengta patalpa 1-5/4,01 pirmajame aukšte, priestate 2a1p - rūsio patalpa R-9/18,00 ir pirmajame aukšte patalpa 1-11/13,26. Ieškovui ir atsakovei J. Č. baigiant įsirengti savo šeimai skirtus gyvenamojo namo antrajame aukšte esančius kambarius 1-14/23,68 ir 1-15/15,64, paaiškėjo, kad šeimai dviejų kambarių nepakanka, nes 1993 m. jau buvo gimęs sūnus Modestas. Todėl susitarę su E. G. ir S. J. P., savo darbu ir lėšomis ieškovas ir atsakovė J. Č. įsirengė ir kitas patalpas - virš priestato 2a1p pirmojo aukšto pasistatė antrąjį aukštą ir įsirengė patalpą 1-20/18,42, į kurią patenkama iš jiems priklausančios patalpos antrajame namo aukšte 1-14/23,68, taip pat savo šeimai pasistatė visiškai naują priestatą, pažymėtą plane 3a1p, kuriame įsirengė rūsio patalpas - R-10/7,23; R-11/17,96; R-12/13,76 ir R-13/7,20 bei šalia neįrūsintą patalpą, o pirmajame priestato aukšte patalpas - 1-21/9,65; 1-22/12,67; 1-23/24,97; 1-24/1,29; 1-25/1,66 ir garažą G-1/36,05; antrajame priestato aukšte patalpas - 1-26/9,82; 1-27/15,30; 1-28/8,06; 1-29/9,79 ir 1-30/23,18. Pagal bendros jungtinės veiklos susitarimą užbaigus visus statybos darbus, turtas pasiskirstė taip: ieškovo su atsakove J. Č. šeimai gyvenamojo namo 1A2p antrajame aukšte kambariai, pažymėti indeksais 1-15/15,64 kv. m bei 1-14/23,68 kv. m; patalpa 1-20/18,42 priestato 2a2p antrajame aukšte; visas priestatas 3a1p, kas sudaro 0,46 dalis viso nekilnojamojo turto (557,23 kv. m bendrojo ploto gyvenamojo namo), o atsakovės tėvams - atsakovei E. G. P. ir S. J. P. - visos likusios gyvenamojo namo 1A2p patalpos, visas priestatas 1a1p bei priestato 2a1p rūsio ir pirmojo aukšto patalpa, kas sudaro 0,54 dalis.

9Ieškovas nurodė, jog nors raštu susitarimas su uošviais įformintas nebuvo, tačiau visų valia buvo aiškiai išreikšta ir realiai įgyvendinta (CK 1.93 str. 4 d.), susitarta, kad statyba vykdoma bendrai abiem šeimoms prisidedant savo darbu bei savo asmeninėmis lėšomis. Įstatymas tuo metu rašytinės susitarimo formos nereikalavo. Todėl ieškovui ir atsakovei J. Č. savo lėšomis ir darbu prisidėjus prie atsakovės E. G. P. ir S. J. P. gyvenamojo namo 1A2p statybos bei įrengimo, ieškovas ir J. Č. turi teisę įgyti nuosavybės teisę į gyvenamojo namo antrajame aukšte esančius kambarius, pažymėtus indeksais 1-15/15,64 kv. m bei 1-14/23,68 kv. m, priestatą 3a1p bei patalpą 1-20/18,42 kv. m, įrengtą priestate 2a2p. Abiejų šeimų veiksmai buvo nukreipti į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą jungtinės veiklos pagrindu. Pagal susitarimą abiejų šeimų įnašai, kuriant bendrą dalinę nuosavybę, buvo: 1) E. G. P. ir S. J. P. įnašą sudarė jų nuomojamas iš valstybės žemės sklypas; jų atlikti pirminiai gyvenamojo namo statybos darbai (pamatai, sienos, perdengimas, stogas); jų skiriamos lėšos statomo gyvenamojo namo užbaigimui darbų ir medžiagų pirkimui iki 50%; 2) ieškovo ir atsakovės J. Č. įnašą sudarė ieškovo fizinis darbas, atliekant neužbaigtus statybos ir įrengimo darbus; ieškovo organizacinis darbas, ieškant meistrų, superkant statybines medžiagas namo užbaigimui; ieškovo ir atsakovės J. Č. iki 50% lėšų skiriama jau pradėto statyti gyvenamojo namo užbaigimui; ieškovo ir atsakovės J. Č. 100% lėšų ir darbo, įsirengiant gyvenamo namo 1A2p antrajame aukšte esančius kambarius, pažymėtus indeksais 1-15/15,64 kv. m bei 1-14/23,68 kv. m, priestatą 3a1p bei patalpą 1-20/18,42 kv. m priestate 2a2p. (2000 m. redakcijos CK 6.969 str. 1 d., 6.970 str. 1 d.). Vykdydami susitarimą, ieškovas su sutuoktine savo lėšomis ir darbu nuo 1991 m. įrenginėjo gyvenamąjį namą 1A2p. Ieškovas rūpinosi visais priestato 3a1p statybos darbais, vykusiais 1995-2008 m.: pirko medžiagas, samdė meistrus, pats dirbo, savo ranka nubraižė eskizinį rekonstrukcijos projektą, pagal kurį buvo padarytas techninis projektas, užsiėmė statybos dokumentacijos tvarkymu.

10Ieškinyje ieškovas nurodo, jog santuokos sudarymo metu jis turėjo susitaupęs apie 10000 Lt savo asmeninių lėšų. 1995-01-19 buvo įkurta žuvies perdirbimo ir realizavimo individuali įmonė - R. Č. įmonė. Įmonės veikla sekėsi puikiai, todėl ieškovas su atsakove J. Č. turėjo lėšų ir statybos darbų finansavimui. Ieškovo ir atsakovės J. Č. pajamos statybos eigoje 1995-2008 m. buvo iš viso 637396,82 Lt. Pagrindinė šių lėšų dalis buvo skirta namo rekonstrukcijai, statybinėms medžiagoms pirkti ir meistrams už darbus mokėti. Be to, daug darbų ieškovas atliko pats asmeniškai: sudėjo ir apšiltino grindis, įstatė duris, atliko tinkavimo, dažymo, stogo dengimo, dailylenčių kalimo ir kitus darbus, kuriuos ieškovas vertina 100000 Lt. Ieškovo teismui pateikti rašytiniai įrodymai - pinigų priėmimo kvitai, PVM sąskaitos - faktūros, mokėjimo kvitai ir kt. - patvirtina, kad už viską mokėjo ieškovo šeima. Gyvenamojo namo priestatų 3a1p statybos ir 2a2p rekonstrukcijos darbus atliko: pamatų, mūro ir stogo - R. B., apdailos darbus - A. B., V. B.; montavimo darbus - A. P. ir R. Č.; santechnikos, šildymo darbus - G. M., skardinimo darbus - K. P.; elektros darbus, vėliau prisijungė ir žmona su dizainere, kuri atliko dizaino darbus; atlikti apdailos ir plytelių klojimo darbai. Visiems šiems darbuotojams už atliktus darbus apmokėjo ieškovas arba J. Č.. 2011-10-11 ieškovas iš Kauno rajono apylinkės teismo gavo J. Č. ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Iš pridėtos VĮ Registrų centro pažymos ieškovas suprato, jog nei jo, nei atsakovės J. Č. vardu jokių nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje neįregistruota. Ieškovui kreipusis į VĮ Registrų centrą, ieškovas iš 2011-11-28 gauto VĮ Registrų centro išrašo Nr. 44/661263 (t.1, b.l.25-29) sužinojo, kad visi priestatai yra registruoti atsakovės J. Č. motinos atsakovės E. G. P. vardu kartu su visu gyvenamuoju namu 1A2p. Paaiškėjus, jog ginčo turtas registruotas ne ieškovo šeimos vardu, ieškovas bandė kalbėtis su atsakove E. G. P., tačiau ji nesutiko spręsti ginčo taikiai ir perrašyti patalpų ieškovo ir atsakovės J. Č. vardu.

11Po S. J. P. mirties nuosavybės teisė į visą gyvenamąjį namą 2006-09-04 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 5111 (t.2, b.l.42-43) ir 2006-09-04 nuosavybės teisės liudijimo Nr. 5108 (t.2, b.l.40-41) pagrindu buvo įregistruota atsakovės E. G. P. vardu. Todėl pripažinus ieškovui ir atsakovei J. Č. nuosavybės teisę į 0,46 idealines gyvenamojo namo dalis, šie juridiniai pagrindai turi būti iš dalies pripažinti negaliojančiais, kadangi E. G. P. nepagrįstai paveldėjo 0,46 dalis nekilnojamojo turto, kuris S. J. P. nepriklausė, o buvo sukurtas ieškovo ir jo sutuoktinės darbu ir lėšomis. Kadangi apie šį savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo tik 2011-11-28, senaties termino savo pažeistoms teisėms ginti jis nepraleido.

12Atsakovė E. G. P. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, jog atsakovė kartu su sutuoktiniu S. J. P. 1987-05-08 gavo žemės sklypą ( - ), individualaus gyvenamojo namo statybai. 1986 m. buvo parengtas projektas individualaus namo statybai, projektas suderintas 1987-08-09. 1987-09-25 buvo išduotas leidimas Nr. 117 vykdyti individualią statybą. E. G. P. vyras ir sunūs V. P. patys atliko daugelį statybos darbų prie namo, o laisvu nuo studijų laiku - ir dukros. Statybų metu keletą kartų buvo nukrypta nuo parengto projekto, todėl pastačius namą, 1992-01-20 projektas buvo pakoreguotas, ką patvirtina Kauno raj. Architektūros ir planavimo biuro pažyma. 1992 m. namas ir ūkiniai pastatai buvo baigti statyti, 1992-01-24 išduota pažyma namo inventorizacijai atlikti. LR Samylų apylinkės tarybos 1992-01-24 pažymoje Nr.79 teigiama, kad P. S. J. turi nuosavą namą Samylų apylinkės Vaišvydavos kaime. Tais pačiais metais be leidimo ir projekto buvo pristatytas priestatas (kurio didžiąją dalį sudaro dar neįrengtas garažas ir rūsys; kambariai - palėpės), atskiri įėjimai buvo įrengti dėl to, kad name gyveno 6 žmonės. Atsakovės dukrai 1991-04-20 ištekėjus už ieškovo, atsakovė E. G. P. su vyru pasiūlė jiems gyventi kartu, kadangi jauna šeima lėšų, už kurias galėtų įsigyti nuosavą būstą, neturėjo. Ieškovo argumentai, jog patys P. pasiūlė bendros jungtinės veiklos pagrindu prisidėti prie statybos ir tęsti pradėtą statybą, neatitinka tikrovės. Namas jau buvo beveik baigtas, lėšų jo statybai P. turėjo pakankamai. Jokia sutartis – nei žodžiu, nei raštu su ieškovu dėl namo statybos sudaryta nebuvo. Jokių įrodymų apie jungtinės veiklos sutarties sudarymą su P. ieškovas nepateikė. Ieškovas nenurodė neva sudarytos jungtinės veiklos sutarties sudarymo datos, sąlygų, šalių įsipareigojimų ir įnašų dydžio, taip pat jam teksiančių sukurtos bendrosios dalinės nuosavybės dalių, t. y. nebuvo sutarta dėl esminių jungtinės veiklos sutarties sąlygų, kas reiškia, jog ji yra negaliojanti (CK 6.159 str.). Pateikdamas įvairias sąskaitas už pirktas statybines medžiagas, ieškovas bando suklaidinti teismą, kadangi jos neįrodo, jog tos medžiagos buvo panaudotos būtent P. gyvenamojo namo statybai. Namas pastatytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl sprendžiant pareikštus ieškovo reikalavimus, turi būti vadovaujamasi 1964 m. CK nuostatomis. 1964 m. CK 86 straipsnyje buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Įvertinus momentą, nuo kurio ieškovas neva įgijo teisę reikšti ieškinį, pagal teismui pateiktus įrodymus (LAT 2007-04-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-154/2007; LAT 2008-03-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008), ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas kaip pateiktas praleidus senaties terminus. Atsakovė E. G. P. taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu pripažinti negaliojančiais paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimus. E. G. P. su sutuoktiniu S. J. P. susituokę pragyveno daug metų, namą statėsi sau ir savo vaikams, todėl visiškai suprantama, kad po vyro mirties jo turto dalį paveldėjo būtent E. G. P..

13Atsakovė J. Č. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Ginčo namas pastatytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl, sprendžiant ieškovo pareikštus reikalavimus, turi būti vadovaujamasi 1964 m. CK nuostatomis. Jokia jungtinės veiklos sutartis - nei žodžiu, nei raštu su ieškovu sudaryta nebuvo. Ieškovas nepateikė jokių nenuginčijamų įrodymų, kad jis savo darbu ar lėšomis prisidėjo prie namo statybos. Nesant rašytinės jungtinės veiklos sutarties, tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais), o 1964 m. CK 58 straipsnio, reglamentavusio sandorio negaliojimą dėl įstatymo nustatytos formos nesilaikymo, 2 dalyje buvo nustatytas draudimas remtis viena iš įrodinėjimo priemonių - liudytojų parodymais. Namas ir ūkiniai pastatai 1992 m. jau buvo baigti statyti (t.1, b.l.179), ieškovas ir atsakovė J. Č. susituokė 1991-04-20. Ieškovas prie šeimos materialinės gerovės neprisidėjo, ieškovas savo atlyginimą naudojo asmeninėms reikmėms, o J. Č. savo atlyginimą – savo ir sūnaus reikmėms. Atsakovė taip pat nesutinka su UAB „Krivita“ atliktu ginčo nekilnojamojo turto vertinimu, nes nurodytos atliktų darbų apimtys neatitinka faktinei situacijai.

14Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, jog pažįsta ieškovą, dirbo prie namo Vaišvydavoje , montavo gipso plokštes, dirbo apdailos darbus. Dirbo III priestate. Už darbus mokėjo ieškovas. Jis anksčiau yra dirbęs ieškovo ir atsakovės name, remontavo namo laiptinę ir rūsį, mokėjo už darbus atsakovės brolis, tai buvo prieš statybas su ieškovu. Darbus organizavo ieškovas, dizainu rūpinosi atsakovė. S. P. statybos darbuose nedalyvavo. Už kai kuriuos apdailos darbus mokėjo ir Č.. Žino, kad ieškovas name atliko staliaus darbus. III priestatas tai yra II aukštas virš garažo. Liudytojas dirbo tame name 2-2,5 metų laikotarpiu, dirbo etapais, ne kasdien. Žino, kad namo statybose dirbo elektrikas Drūlia.

15Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas K. P. paaiškino, jog su ieškovu Č. dirbo vienoje darbovietėje, žino, kad ieškovas su atsakove Č. įsirenginėjo namą. Liudytojas iš Vilniaus vežė parketlentes ieškovo prašymu į namą. Jas ieškovas pats pirko, mokėjo pinigus, jas vežė didžiajam kambariui įrengti. Dalyvavo pastatyto namo įkurtuvėse. Tame name Č. gyveno atskirai, turėjo savas patalpas, kuriomis naudojosi. Minėto namo statybos darbai vyko 2008-2009 metais, ieškovas darė laiptus, dėjo parketlentes, įrengė sūnaus kambarį. Namas buvo įrenginėjamas ieškovo ir atsakovės pastangomis.

16Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. P. paaiškino, jog pažįsta ieškovą kaip bendradarbis. 2003 metais rudenį ieškovas pasikvietė liudytoją į talką. Jis padėjo pakalti lubas Vaišvydavoje esančiame name, dirbo apie 3 dienas, dar padėjo ieškovo brolis ir P. B.. Padėjo už mažą pinigų sumą. M. Č.. Žino, kad ieškovas rūpinosi plytelių klojimu name, plyteles klojo R. G.. Liudytojas nematė ieškovo uošvio nei uošvienės.

17Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. P. paaiškino, jog jis yra atsakovės brolis, namą 1986 metais statė tėvai. Atsikraustė gyventi 1991 metais. Ieškovas gyveno namo II aukšte, Č. neturėjo pinigų statyboms nei automobilio. 1991 metais liudytojo tėvai kartu su liudytoju statė priestatą 3A1P prie savo gyvenamojo namo. Pastatė jį per 2 metus. 1993 metais gimė seseriai sūnus Modestas, tėvai leido apsigyventi priestate. Priestatą statė be projekto, tai statyti nusprendė tėvas P..Ieškovas statė žuvies cechą kitame rajone. Dujotiekis į namą neįvestas.

18Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja N. P. paaiškino, jog yra atsakovės sesuo, žino, kad priestatą pradėjo statyti 1991 metais, 1993 metais namo priestate jau gyveno sesers šeima su ieškovu. Ieškovas prie priestato statybos nei darbu nei lėšomis neprisidėjo, statė tėvai iš savo lėšų, dar buvo likę medžiagų nuo namo statybos. Č. statė namą, cechą Kelmės rajone, jis ten ir būdavo. Namo priestato statybos projektu rūpinosi tėvai. Ieškovas ardė laiptus, daužė namus, buvo dėl to policija kviesta. Dujų įvado name nėra. Priestato patalpomis naudojosi ne tik Č., bet ir pati liudytoja, kiti šeimos nariai.

19Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. J. paaiškino, jog 1986 metais P. buvo jo bendradarbis, abu statėsi namus Vaišvydavoje. Namą 1991 metais pastatė P. Priestatą statė P. ir jo sūnus. 1991 metais pradėjo ir 1993 metais baigė. Tuo metu ir baigė. P. skundėsi liudytojui, kad žentas nepadeda. Č. gyveno namo II aukšte. Prie namo buvo pastatytas 1 priestatas.

20Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas E. V. paaiškino, jog yra namo Vaišvydavoje kaimynas. Buvo su P. bendradarbiai. Namo priestatas buvo pastatytas vėliau apie 1992 metus Liudytojas gyveno nuo P. apie 100 metrų atstumu. Nežino, kad prie statybų būtų prisidėjęs P. žentas. Nežino, kas yra prisidėjęs prie statybų. Žino, kad visa gausi P. šeima yra prisidėjusi prie namo priestatų statybų.

21Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. K. paaiškino, jog yra atsakovės kaimynas. Statė namus Vaišvydavoje kartu su P. Priestatą pastatė 1993 metais. Liudytojas nežino kas padėjo statyti P., nežino kad būtų statęs sūnus V. P. ar žentas Č.. Jis yra P. kaimynas per dvi gatves.

22II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

23Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai ir pripažino dalinai negaliojančiais : 2006-09-04 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5111 ir 2006-09-04 nuosavybės teisės liudijimą Nr. 5108 išduotus E. G. P. dalyje dėl ½ dalies antro aukšto patalpos 1-20/18,42, esančios virš gyvenamojo namo 1A2p priestato 2a1p; dalyje dėl ½ dalies priestato 3a1p, kuriame yra rūsio patalpos - R-10/7,23; R-11/17,96; R-12/13,76, R-13/7,20, bei šalia neįrūsinta patalpa, pirmajame priestato 3a1p aukšte patalpos 1-21/9,65; 1-22/12,67; 1-23/24,97; 1-24/1,29; 1-25/1,66 ir garažas G-1/36,05; antrajame priestato 3a1p aukšte patalpos - 1-26/9,82; 1-27/15,30; 1-28/8,06; 1-29/9,79, 1-30/23,18, esančių ( - ). Teismas pripažino bendrąja daline R. Č. ir J. Č. bei E. G. P. nuosavybe antro aukšto patalpą 1-20/18,42, esančią priestate 2a1p; priestatą 3a1p, kuriame yra rūsio patalpos - R-10/7,23; R-11/17,96; R-12/13,76, R-13/7,20, bei šalia neįrūsinta patalpa, pirmajame priestato 3a1p aukšte patalpas - 1-21/9,65; 1-22/12,67; 1-23/24,97; 1-24/1,29; 1-25/1,66 ir garažą G-1/36,05; antrajame priestato 3a1p aukšte patalpas - 1-26/9,82; 1-27/15,30; 1-28/8,06; 1-29/9,79, 1-30/23,18, esančius ( - ) bei priteisė R. Č. ir J. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise ½ idealinę dalį patalpos 1-20/18,42, esančios priestate 2a1p; ½ dalį priestato 3a1p, kuriame yra rūsio patalpos R-10/7,23; R-11/17,96; R-12/13,76, R-13/7,20, bei šalia neįrūsinta patalpa, pirmajame priestato 3a1p aukšte patalpos 1-21/9,65; 1-22/12,67; 1-23/24,97; 1-24/1,29; 1-25/1,66 ir garažas G-1/36,05; antrajame priestato 3a1p aukšte patalpos 1-26/9,82; 1-27/15,30; 1-28/8,06; 1-29/9,79, 1-30/23,18, esančių ( - ). Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

24Teismas nustatė, kad atsakovė E. P. kartu su sutuoktiniu S. J. P. nuosavybės teise nuo 1987 metų iki 1992 metų statybos būdu įgijo dviejų aukštų gyvenamąjį namą 1A2p, kuriame buvo patalpos - rūsyje: R-1/10,55; R-2/4,86; R-3/14,44; R-4/2,33; R-5/18,62; R-6/10,32; R-7/15,27; R-8/28,56, pirmajame aukšte - 1-1/11,06; 1-2/1,64; 1-3/3,20; 1-4/13,87; 1-6/18,38; 1-7/10,44; 1-8/15,07; 1-9/23,57; 1-10/4,07; antrajame aukšte - 1-12/18,62; 1-13/10,32; 1-14/23,68; 1-15/15,64; 1-16/1,76; 1-17/3,10; 1-18/14,89 ir 2-19/17,71; priestatą 1a1p, kuriame buvo įrengta patalpa 1-5/4,01 pirmajame aukšte, priestatą 2a1p, kuriame buvo įrengta rūsio patalpa R-9/18,00 ir pirmajame aukšte patalpa 1-11/13,26. Teismas sprendė, kad šis turtas buvo įgytas tik P. lėšomis ir jų bendru darbu, iki 1992 metų rugpjūčio 20 dienos, kadangi namas ir priestatai ir jose esančios patalpos yra inventorizuotos (1 t. b.l. 22-24), 1992 08 31 surašytas statinio atitikimo statybos projektui ir priėmimo naudoti aktas (2 t. b.l. 47). Teismas sprendė, kad ieškovas R. Č. neįrodė teiginio, kad žodinės bendros jungtinės veiklos sutarties tarp Č. ir P. pagrindu, savo ir sutuoktinės J. Č. darbu ir lėšomis statybos būdu 1991-1996 metais sukūrė nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo 1A2p, kuriame buvo patalpos - rūsyje: R-1/10,55; R-2/4,86; R-3/14,44; R-4/2,33; R-5/18,62; R-6/10,32; R-7/15,27; R-8/28,56, pirmajame aukšte - 1-1/11,06; 1-2/1,64; 1-3/3,20; 1-4/13,87; 1-6/18,38; 1-7/10,44; 1-8/15,07; 1-9/23,57; 1-10/4,07; antrajame aukšte - 1-12/18,62; 1-13/10,32; 1-14/23,68; 1-15/15,64; 1-16/1,76; 1-17/3,10; 1-18/14,89 ir 2-19/17,71; į dalį priestato 1a1p, kuriame patalpa 1-5/4,01 pirmajame aukšte, į dalį priestato 2a1p, kuriame buvo rūsio patalpa R-9/18,00 ir pirmajame aukšte patalpa 1-11/13,26, todėl šioje dalyje teismas ieškinį atmetė (LR CPK 178 str.).

25Teismas nustatė byloje tas aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 1992 metų iki 2008 metų P. priklausančioje namų valdoje ( - ) vyko statybos ir namo priestato rekonstrukcijos darbai, kurių metu buvo pastatytas ir įrengtas virš namo priestato 2a1p pirmojo aukšto antrasis aukštas, taip įrengta patalpa 1-20/18,42. Taip pat buvo pastatytas naujas priestatas pažymėtas plane 3a1p, kuriame įrengtos rūsio patalpos - R-10/7,23; R-11/17,96; R-12/13,76 ir R-13/7,20 bei šalia neįrūsinta patalpą, o pirmajame minėto priestato aukšte patalpos - 1-21/9,65; 1-22/12,67; 1-23/24,97; 1-24/1,29; 1-25/1,66 ir garažas G-1/36,05; antrajame priestato aukšte patalpos - 1-26/9,82; 1-27/15,30; 1-28/8,06; 1-29/9,79 ir 1-30/23,18 (1 t. b.l. 19-21, 2 t. b.l. 46).

26Teismas pasisakydamas dėl bendrosios jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir jos vykdymo fakto, nurodė, kad išnagrinėjęs bylą laiko nustatytu tą faktą, jog ieškovo Č. šeima ir P. buvo sudarę apie 1992 metus žodinę jungtinės veiklos sutartį bendru darbu ir bendrais įnašais pagerinti Č. šeimos gyvenimo sąlygas, tam, visų pirma, įrengti antrą aukštą virš priestato 2a1p, taip įrengiant patalpą 1-20/18,42, nes šeimoje 1993 metais gimė sūnus Modestas, vėliau pastatyti naują priestatą pažymėtą namų valdos plane 3a1p, kuriame buvo įrengtos rūsio patalpos - R-10/7,23; R-11/17,96; R-12/13,76 ir R-13/7,20, bei šalia neįrūsinta patalpa, o pirmajame minėto priestato aukšte įrengtos patalpos - 1-21/9,65; 1-22/12,67; 1-23/24,97; 1-24/1,29; 1-25/1,66 ir garažas G-1/36,05; antrajame priestato aukšte įrengtos patalpos - 1-26/9,82; 1-27/15,30; 1-28/8,06; 1-29/9,79 ir 1-30/23,18. Teismas, išnagrinėjęs bylą pažymėjo, kad LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas kartu su atsakove Č. ir P. apie 1992 metus sudarė jungtinės veiklos sutartį statybos būdu sukurti ginčo turtą, kvalifikuojant tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius taikytinos 1964 metų CK normos. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovės rašytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudarę, tačiau teismas šioje byloje nustatė, kad tokios sutarties sudarymas ir vykdymas yra patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Bylos nagrinėjimo metu šalių paaiškinimais, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais, byloje šalių pateiktais rašytiniais įrodymais apie statybinių medžiagų įsigijimą, pripažinimo tinkamu naudoti aktais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais-nuotraukomis teismas laikė įrodytomis tas ieškovo nurodomas aplinkybes, jog jis kartu su Č. ir P. žodžiu susitarė, jog bendromis lėšomis , darbu, pastangomis statys namo priestatą 3a1p ir įrengs antrame priestato 2a1p aukšte patalpą ir šiomis patalpomis naudosis ieškovo šeima. Byloje surinktų įrodymų visuma ir to pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės liudija, jog šalys tokį sudarytą susitarimą vykdė, sukurto priestato 3a1p patalpomis naudojosi išimtinai ieškovo šeima, ši šeima naudojosi taip pat ir pastatyta patalpa 1-20/18,42, įrengta antrame priestato 2a1p aukšte. Teismas kritiškai vertino liudytojų V. P., N. P. duotus parodymus teismo posėdžio metu, jog ieškovas ir J. Č. bei P. nesudarė jungtinės veiklos sutarties dėl namo priestatų statybos, jog priestatų statybos darbus sumanė ir vykdė tik vyresnieji P. ir jų sūnus V. P., jog ieškovas neprisidėjo prie statybos darbų, nes šie liudytojai yra atsakovės J. Č. brolis ir sesuo, todėl tikėtina, kad jie tokius parodymus duoda J. Č. pozicijos naudai, nes pastaroji nesutinka su ieškovo ieškiniu. Be to, minėtų liudytojų parodymai neatitinka kitų, neutralių šalims liudytojų A. B., K. P., A. P. parodymams, kurie nurodė, kad dirbo prie statomo objekto, įrenginėjo jį ieškovo prašymu, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kurie įrodo tas aplinkybes, kad Č. ir Č. savo vardu pirko statybines medžiagas priestato statybai ir įrengimui, mokėjo tiek vienas, tiek kitas statybos darbus atliekantiems asmenims.

27Teismas pasisakydamas dėl bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurtos nuosavybės dalies nustatymo, nurodė, kad byloje nustatyta, jog 1992-2008 metais šalys žodinės bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukūrė nekilnojamąjį turtą. Ta, aplinkybė, kad dalis ginčo turto sukurta nustojus galioti 1964 m. CK (gyvenamojo namo priestato statybos užbaigimas po 2001 metų liepos 1 dienos, priestato vidaus patalpų įrengimas) ir šis turtas įgytas galiojant 2000 m. LR CK, nekeičia tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmės, nes jungtinės veiklos santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, konstatavus jungtinės veiklos sutarties sudarymą 1992 metais, visam tokios sutarties pagrindu įgytam turtui taikytinas vienodas teisinis režimas. Teismas pažymėjo, kad 1964 m. CK 474 straipsnio 2 dalyje (atitinkamai 2000 m. CK 6.971 straipsnio 1 dalyje) nustatyta, jog jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje, taip pat 2000 m. LR CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad šalys nebuvo sudarę rašytinio ar kitokio susitarimo kokia apimtimi (turtiniai įnašais, pastangomis, fiziniu darbu) dalyvaus kuriant bendrąją dalinę nuosavybę, kokia dalimi jiems priklausys sukurta bendroji dalinė nuosavybė, laikytina, kad lygių partnerių įnašų ir prisidėjimo prezumpcija išnagrinėjus bylą nebuvo paneigta byloje surinktų įrodymų visuma ir to pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

28Teismas konstatavo, kad ieškovas kartu su atsakove J. Č. ir atsakovė E. G. P. kartu su S. J. P. lygiais įnašais, pastangomis, darbu sukūrė statybos būdu bendrąja daline nuosavybe ginčo turtą, taip įgijo antrą aukštą virš namo priestato (1 t. b.l. 20, 21) 2a1p, t.y. patalpą 1-20/18,42; priestatą (1 t. b.l. 19-21) 3a1p, kuriame įrengtos rūsio patalpos - R-10/7,23; R-11/17,96; R-12/13,76, R-13/7,20, bei šalia neįrūsinta patalpa, pirmajame priestato aukšte įrengtos patalpos - 1-21/9,65; 1-22/12,67; 1-23/24,97; 1-24/1,29; 1-25/1,66 ir garažas G-1/36,05; antrajame priestato aukšte įrengtos patalpos - 1-26/9,82; 1-27/15,30; 1-28/8,06; 1-29/9,79, 1-30/23,18. Kitoje dalyje ieškovo reikalavimai pripažinti nuosavybės teises į gyvenamojo namo dalį atmetami kaip nepagrįsti, nes neįrodyti.

29Teismas pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino pažymėjo, kad ieškovas šioje byloje pareiškė reikalavimus priteisti nuosavybės teise dalį turto ir ginčijo paveldėjimo teisės liudijimo dalį. Įstatymų leidėjas yra nustatęs reikalavimui priteisti nuosavybės teise turto dalį 10 metų ieškinio senaties terminą (LR CK 1.125 str. 1 d.), o reikalavimui ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą – 1 metų ieškinio senaties terminą (LR CK 5.8 str.). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovui ieškinio senaties terminai skaičiuojami nuo tos dienos, kai R. Č. sužinojo ar turėjo apie savo nuosavybės teisių pažeidimo faktą (LR CK 1.127 str. 1 d.) ir nuo tos dienos kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad palikimą priėmė kitas asmuo ir tuo pažeidė jo turtines teises (LR CK 1.127 str., 5.8 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad apie savo turtinių teisių pažeidimą jis sužinojo atsakovei J. Č. pateikus ieškinį Kauno rajono apylinkės teisme dėl santuokos nutraukimo. Iš „liteko“ sistemos duomenų Kauno apygardos teismas nustatė, jog ieškovė J. Č. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovui R. Č. pareiškė 2011 09 20 (Kauno rajono apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-288-800/2012). Ieškovas nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo iš šioje nagrinėjamoje byloje pateikto 2011 11 28 registro išrašo jis sužinojo, kad visa valda ( - ) įregistruota E. G. P. vardu. Kauno apygardos teismas nustatė, jog ieškinį Kauno apygardos teismui ieškovas pateikė 2012 03 28 (1 t. b.l. 4). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas laikė, jog ieškovas ieškinio senaties termino ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą ir ginti savo turtines teises nepraleido.

30III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

31I. Atsakovės E. G. P. ir J. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

321. Teismas, konstatuodamas, kad surinkta pakankamai įrodymų, jog Č. ir P. šeimos buvo sudariusios žodinę jungtinės veiklos sutartį, netyrė, nesiaiškino, ar P. šeimos tikslu galėjo būti gyvenamojo namo ploto padidinimas ir, jeigu taip, ar P. šio tikslo negalėjo įgyvendinti be Č. šeimos finansinio prisidėjimo.

332. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jiedu su sutuoktine ir P. buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį, kurią vykdydami siekė sukurti bendrą dalinę nuosavybę.

343. Ieškovas neįrodinėjo kada ir kokiomis sąlygomis vyko susitarimas ir kokius konkrečius darbus siekė atlikti jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

354. Teismas, atmetęs atsakovių liudytojų V. P., N. P., kurie yra šeimai artimi žmonės, parodymus kaip neobjektyvius, nepagrįstai vadovavosi ieškovo liudytojų parodymais, nes šie asmenys taip pat artimai susiję su ieškovu - tai ieškovo brolis, bendradarbiai ir buvę šeimos draugai.

365. Negalima sutikti su teismo motyvais, kurių pagrindu buvo atmestas atsakovių prašymas taikyti ieškinio senaties terminą.

376. Apeliantės neginčija, kad ieškovas gali pretenduoti į piniginę kompensaciją tačiau nepateikė ginčijamų įrodymų apie realias investicijas pagerinant svetimą turtą.

38II. Ieškovas R. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai panaikinti ir ieškinį pilnai patenkinti ir pakeisti bylinėjimosi išlaidų priteisimą pirmos instancijos teisme ir priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

391. Teismas pagrįstai pripažino, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė bendrosios jungtinės veiklos sutartis, tačiau neteisingai nustatė bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurtos nuosavybės dalis.

402. Teismas nepagrįstai teigia, kad pats gyvenamasis namas pradėtas statyti 1987 metais ir pilnai pastatytas iki 1992 metų. Teismas, teigdamas, kad gyvenamojo namo statyba baigta iki 1992 metų, nepagrįstai vadovavosi 1992 08 31 Aktu.

413. Teismas neatsižvelgė, kad patalpų plotai ir jų išdėstymas, nurodytas 1991 m. projekto korektūroje, ne visiškai atitinka ir jau natūroje įrengtas patalpas, o tai patvirtina, kad patalpos buvo įrengtos ne prieš projekto korektūrą, nes tokiu atveju ji būtų tiksli, o dar po šios projekto korektūros atlikimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai paneigia teismo teiginius, kad namas pastatytas iki 1992 m. ir tik P. šeimos lėšomis bei darbu.

424. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad visas gyvenamojo namo priestatas 3alp yra pastatytas ir jame visos ginčo patalpos yra įrengtos tik už mūsų su J. Č. lėšas ir tai patvirtina rašytiniai įrodymai

435. Teismo nustatytos ir konstatuotos aplinkybės prieštarauja teismo sprendimo daliai, kuria paties ieškovo ir jo žmonos sukurta nuosavybė buvo paskirstyta tarp ieškovo šeimos bei P. šeimos lygiomis dalimis.

44Atsiliepimu į atsakovių E. G. P. ir J. Č. apeliacinį skundą ieškovas R. Č. prašo apeliančių apeliacinį skundą atmesti ir ginčijamoje dalyje Kauno apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįstai, todėl negalima su jais sutikti.

45Atsiliepimu į ieškovo R. Č. apeliacinį skundą atsakovės E. G. P. ir J. Č. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįstai, todėl negalima su jais sutikti.

46IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

47teisiniai argumentai ir išvados

48Atsakovių E. G. P. ir J. Č. apeliacinis skundas tenkintinas, o ieškovo R. Č. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

49Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina teismui nagrinėti iš naujo.

50Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

51Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar egzistuoja dėl jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai ir ar jų pagrindu buvo sukurtas turtas.

52Byloje nustatyta, kad ieškovas R. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, pažymėtą indeksu 1A2p, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), bendrąja daline R. Č., J. Č. su E. G. P., S. J. P. nuosavybe, pripažįstant R. Č. ir J. Č. nuosavybės teises į 0,46 dalis, o E. G. P. ir S. J. P. - į 0,54 dalis šio nekilnojamojo turto; bei pripažinti negaliojančiais 2006-09-04 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5111 ir 2006-09-04 nuosavybės teisės liudijimą Nr. 5108 dalyje dėl 0,46 dalių gyvenamojo namo ( - ) Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino bendrąja daline R. Č. ir J. Č. bei E. G. P. nuosavybe dalį nekilnojamojo turto ir šioje dalyje pripažino dalinai negaliojančiais 2006-09-04 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5111 ir 2006-09-04 nuosavybės teisės liudijimą Nr. 5108 išduotus E. G. P.. Nesutikdami su teismo sprendimu apeliacinius skundus pateikė tiek ieškovas, tiek ir atsakovės.

53Teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė E. P. kartu su sutuoktiniu S. J. P. nuosavybės teise nuo 1987 metų iki 1992 metų statybos būdu įgijo dviejų aukštų gyvenamąjį namą. Byloje nustatyta, kad 1987 m. rugsėjo 25 dieną S. J. P. buvo išduotas leidimas Nr.117 vykdyti individualią gyvenamojo statybą (173 b.l., t. 1). 1987 metais S. P. vardu buvo pradėta gyvenamojo namo Vaišvydavoje statyba, namas projektuotas, statomas, perkamos ir naudojamos statybinės medžiagos (168- 196 b.l., t. 1). Kaip teisingai nurodo teismas, minėtas turtas buvo įgytas tik P. lėšomis ir jų bendru darbu, o šį faktą patvirtina į bylą pateikti techninės inventorizacijos biuro 1992 metų rugpjūčio 20 d. patvirtinti, duomenys, kad gyvenamasis namas yra inventorizuotos (22-24 b.l., t.1). Byloje pateiktas 1992 m. rugpjūčio 31 d. surašytas statinio atitikimo statybos projektui ir priėmimo naudoti aktas patvirtina, kad jau tuo laiku S. J. P. pats kai statytojas faktiškai buvo pastatęs ir įrengęs 224,29 kv.m. bendro ploto minėtą gyvenamąjį namą (47 b.l., t. 2). Sutiktina su teismo išvada, kad nuo 1987 metų iki 1992 metų S. J. P. vardu ( - ) buvo pastatytas 2 aukštų su rūsiu gyvenamasis namas 1A2p, su priestatais 2a1p ir 1a1p.

54Skundžiamame teismo sprendime konstatuota, kad teismas laiko nustatytu tą faktą, jog ieškovo Č. šeima ir P. 1992 metais buvo sudarę žodinę jungtinės veiklos sutartį bendru darbu ir bendrais įnašais pagerinti Č. šeimos gyvenimo sąlygas ir papildomai pastatyti ir įrengti papildomas patalpas. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada sutikti negali. Santuoka ieškovo R. Č. ir atsakovės J. Č. buvo sudaryta 1991 metais, todėl atitinkamai ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimų į turto dalį, kuri iki minėtos datos buvo sukurta P.. Kolegijos vertinimu, išvadą dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo teismas padarė neturėdamas pakankamai įrodymų, kad toks susitarimas tarp P. ir Č. šeimų egzistavo, o jei būtų nustatyta, kad toks susitarimas buvo, būtina nustatyti šio susitarimo realizavimo momentą, kokie buvo kiekvieno iš susitariančiojo poreikiai ir finansinės galimybės bei naudojimosi turtu tvarka. Byloje nesant pakankamai įrodymų apie jungtinės veiklos sutarties sudarymo laiką, aplinkybes bei vykdymo eigą, sąlygas ir dalyvių įnašo dydį, nėra galimybės nustatyti, ar tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis.

55Ieškovas ieškinį reiškė dar būdamas santuokoje ir tuo pačiu prašė pripažinti jam ir jo sutuoktinei J. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teises į 0,46 dalis gyvenamojo namo, tačiau pažymėtina, kad J. Č. nagrinėjamoje byloje yra atsakovė, todėl ieškovas jos vardu negali reikšti jokių reikalavimų.

56Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantės skunde nurodo, jog jos neginčija, kad Č. gyvendami P. nuosavybės teise priklausančiame name, savo lėšomis atliko remontą, prižiūrėjo turtą, todėl ieškovas galėtų pretenduoti į piniginę kompensaciją. Nagrinėjamos bylos atveju svarbu nustatyti kokias tiksliai išlaidas patyrė ieškovas, todėl ieškovas turėtų pateikti įrodymus kokias realias investicijas įdėjo pagerindamas svetimą turtą.

57Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Nutartyje nurodytos aplinkybės lemia būtinumą įvertinti tarp ieškovo ir atsakovių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtį, identifikavus šalis siejusius teisinius santykius spręsti dėl galimo pažeistų subjektinių teisių gynimo būdo taikymo, taip pat sudaryti ieškovui galimybę patikslinti ieškinio reikalavimus, šių aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, be to ieškinio reikalavimų tikslinimas galimas tik pirmosios instancijos teisme, todėl byla gražintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

58Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.,

Nutarė

60Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas R. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:... 5. 1) pripažinti nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, pažymėtą indeksu... 6. 2) pripažinti negaliojančiais 2006-09-04 paveldėjimo teisės liudijimą Nr.... 7. 3) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.... 8. Ieškovas nurodė, jog jis ir atsakovė J. Č. 1991-04-20 susituokė,... 9. Ieškovas nurodė, jog nors raštu susitarimas su uošviais įformintas nebuvo,... 10. Ieškinyje ieškovas nurodo, jog santuokos sudarymo metu jis turėjo... 11. Po S. J. P. mirties nuosavybės teisė į visą gyvenamąjį namą 2006-09-04... 12. Atsakovė E. G. P. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė... 13. Atsakovė J. Č. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė... 14. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, jog pažįsta... 15. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas K. P. paaiškino, jog su ieškovu... 16. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. P. paaiškino, jog pažįsta... 17. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. P. paaiškino, jog jis yra... 18. Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja N. P. paaiškino, jog yra atsakovės... 19. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. J. paaiškino, jog 1986 metais... 20. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas E. V. paaiškino, jog yra namo... 21. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. K. paaiškino, jog yra... 22. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 23. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino... 24. Teismas nustatė, kad atsakovė E. P. kartu su sutuoktiniu S. J. P. nuosavybės... 25. Teismas nustatė byloje tas aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 1992 metų iki 2008... 26. Teismas pasisakydamas dėl bendrosios jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir... 27. Teismas pasisakydamas dėl bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu... 28. Teismas konstatavo, kad ieškovas kartu su atsakove J. Č. ir atsakovė E. G.... 29. Teismas pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino pažymėjo, kad ieškovas... 30. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 31. I. Atsakovės E. G. P. ir J. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 32. 1. Teismas, konstatuodamas, kad surinkta pakankamai įrodymų, jog Č. ir P.... 33. 2. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jiedu su sutuoktine ir P. buvo sudarę... 34. 3. Ieškovas neįrodinėjo kada ir kokiomis sąlygomis vyko susitarimas ir... 35. 4. Teismas, atmetęs atsakovių liudytojų V. P., N. P., kurie yra šeimai... 36. 5. Negalima sutikti su teismo motyvais, kurių pagrindu buvo atmestas... 37. 6. Apeliantės neginčija, kad ieškovas gali pretenduoti į piniginę... 38. II. Ieškovas R. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno... 39. 1. Teismas pagrįstai pripažino, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė... 40. 2. Teismas nepagrįstai teigia, kad pats gyvenamasis namas pradėtas statyti... 41. 3. Teismas neatsižvelgė, kad patalpų plotai ir jų išdėstymas, nurodytas... 42. 4. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad visas gyvenamojo namo... 43. 5. Teismo nustatytos ir konstatuotos aplinkybės prieštarauja teismo sprendimo... 44. Atsiliepimu į atsakovių E. G. P. ir J. Č. apeliacinį skundą ieškovas R.... 45. Atsiliepimu į ieškovo R. Č. apeliacinį skundą atsakovės E. G. P. ir J.... 46. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,... 47. teisiniai argumentai ir išvados... 48. Atsakovių E. G. P. ir J. Č. apeliacinis skundas tenkintinas, o ieškovo R.... 49. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina teismui... 50. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 51. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar egzistuoja dėl jungtinės veiklos... 52. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir... 53. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus, sutinka su... 54. Skundžiamame teismo sprendime konstatuota, kad teismas laiko nustatytu tą... 55. Ieškovas ieškinį reiškė dar būdamas santuokoje ir tuo pačiu prašė... 56. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantės skunde nurodo, jog jos... 57. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 58. Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir civilinė byla grąžinama... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 60. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir...