Byla I-345-379

1Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios teisėjos Vaivos Savickienės, teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės, Dalytės Zlatkuvienės, sekretoriaujant Danei Gvildienei, dalyvaujant pareiškėjų atstovei V.Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B.J.A. ir J.G.J. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities viršininko administracijai, dėl termino atnaujinimo prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti,

Nustatė

2Pareiškėjos B.J.A. ir J.G.J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką joms tinkamai pranešta.

3Pareiškėjų atstovė prašo atnaujinti B.J.A. ir J.G.J. praleistą terminą prašymui paduoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A.J. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę, esančią Tiltiškių kaime. Nurodė, kad iki 1940 m. nacionalizacijos A.J. ir jo broliui P.J. bendrosios nuosavybės teise priklausė 105 ha žemės sklypas Pakunigės k, Degučių sen., Zarasų r., malūnas bei šalia jo esantis 2,65 ha žemės sklypas Tiltiškių k., Degučių sen., Zarasų r. Apie 1938-1939 m. jie sudarė rašytinį susitarimą, pagal kurį pasidalino tarpusavyje bendrosios nuosavybės teise turimą žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą. A.J. atiteko 105 ha žemės Pakunigės km, Degučių sen., Zarasų r., o P.J.-malūnas Tiltiškių km., Degučių sen., Zarasų r. bei aplink jį esanti 2,65 ha žemė. Pareiškėjos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi į teismą nurodydamos, kad broliai A.J. ir P.J. faktiškai jiems priklausantį ūkį buvo pasidalinę iki 1940 m. nacionalizacijos. Tačiau teismai juridinio fakto nenustatė. Atstovė nurodė, kad minėtą terminą prašymui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes buvo įsitikinę, kad jų tėvas ir dėdė žemę buvo pasidalinę, be to jos gyvena toli nuo Lietuvos. Pareiškėjų įgaliotas asmuo 1992-05-28 kreipėsi į Zarasų r. Degučių agrarinės reformos tarnybą, prašydamas atkurti nuosavybės teises į pareiškėjų tėvo A.J. nuosavybės teise valdytą 105 ha žemės sklypą. Visi reikalingi dokumentai buvo pateikti nustatytu laiku ir tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybė pareiškėjoms suteikta 2003 metais.

4Trečiojo suinteresuoto asmens Utenos apskrities viršininko administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam tinkamai pranešta. Atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų atnaujintas terminas paduoti prašymui dėl nuosavybės teisės atkūrimo į A.J. Tiltiškių k. turėtą žemę. Pareiškėjų nurodytos priežastys yra svarbios. Pagal Zarasų apskrities Degučių valsčiaus Tiltiškių sen. žemės 1931-05-13 sąrašo duomenis A.J. ir P.J. Tiltiškių vienkiemyje turėję 2,65 ha žemės. B.J.A. ir J.G.J. 2008-04-29 yra parašę prašymą atkurti nuosavybės teisę į A.J. Tiltiškių k. turėtą žemę. Kitų pretendentų prašymų nėra. Zarasų r. žemėtvarkos skyrius atsisakė rengti dokumentus dėl nuosavybės teisės atkūrimo, nes pareiškėjų prašymas buvo pateiktas po įstatymo nustatyto termino. Giminystės ryšį su A.J. patvirtinančius dokumentus pareiškėjos pateikė iki 2003-12-31, todėl atnaujinti šių dokumentų pateikimo terminą nėra reikalinga.

5Pareiškimas netenkintinas.

6Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjos pretenduoja atkurti nuosavybės teises į A.J. nuosavybės teise iki 1940 m. valdytą nekilnojamąjį turtą, esantį Tiltiškių k., Zarasų r. tačiau iki 2001-12-31 nepadavė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą turtą. Pareiškėjoms Lietuvos Respublikos pasai buvo išduoti 2003-06-20 (b.l. 22-23).

7LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 3 p. (1997-07-01 įstatymo Nr.VIII-359 redakcija su vėlesniais pakeitimais) numatyta, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį.

8LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis (2004-10-12 įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tačiau analizuojant teisės aktus, kurie reglamentavo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą (1991-06-18 LR Aukščiausiosios Tarybos įstatymas ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, įsigaliojęs 1991-08-01 ir galiojęs iki 1997-01-16 LR įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo“ ir 1997-07-01 LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas), darytina išvada, jog visi teisės aktai nustatė sąlygą, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą galėjo būti atkurtos tik Lietuvos piliečiams. Vienas iš privalomų dokumentų, paduodamų su prašymu, buvo Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Pareiškėjos Lietuvos Respublikos pasus įsigijo tik 2003-06-20. Taigi pareiškėjos iki įstatymo nustatyto termino (2001-12-31) nebuvo Lietuvos Respublikos pilietės. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-02-10 administracinėje byloje Nr. A4-781-2006 yra pasisakęs <...> kad terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įstatymo nustatytiems dokumentams paduoti, gali būti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir galimybę paduoti prašymą, bet nerealizavo šios galimybės įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių. Prašymo padavimas, jo terminas ir šio termino atnaujinimas tarpusavy susiję. Neįgijus teisės paduoti prašymą, neįgyjama ir teisė prašyti atnaujinti terminą tokiam prašymui paduoti <...>. Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad pareiškėjos neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą iki įstatyme nustatyto termino, todėl teisės norma, reglamentuojanti praleisto termino atnaujinimo galimybę pareiškėjų atžvilgiu netaikytina. Be to, pareiškėjos nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę iki įstatymo nustatyto termino prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti. Kitos pareiškėjų nurodytos aplinkybės termino atnaujinimui reikšmės neturi.

9Dėl išvardintų motyvų, pareiškėjų prašymas dėl termino atnaujinimo prašymui paduoti dėl nuosavybės teisės atkūrimo į A.J. iki nacionalizacijos valdytą Tiltiškių kaime esantį žemės sklypą atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasi LR ABTĮ 88 str. 1 p., kolegija

Nutarė

10pareiškėjų B.J.A. ir J.G.J. pareiškimą dėl termino atnaujinimo prašymui paduoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A.J. nuosavybės teise iki 1940 m. valdytą žemę, esančią Tiltiškių k., Zarasų r. atmesti.

11Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai