Byla I-995-739/2016
Dėl neturtinės žalos, palūkanų priteisimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo

1Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl neturtinės žalos, palūkanų priteisimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo.

2Teismas

Nustatė

3į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

4Pareiškėjas, skundu (2-4 b. l.), skundo patikslinimu (106 b. l.), skundo papildymais (118-121, 125-128 b. l.) (toliau – skundas) kreipėsi į administracinį teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Galutinai suformulavęs skundo reikalavimus, pareiškėjas prašė teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK), Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Viešojo saugumo tarnyba) ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

5Pareiškėjas skunde nurodė, kad prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų, neužtikrinus jam tinkamų maitinimo sąlygų. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo atstovai neveikė taip, kaip privalėjo veikti ir yra būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Pareiškėjo teigimu, jo kalinimo 2014-2015 metais laikotarpiu, ruošiant bei vykdant jo konvojavimą iš Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės (toliau – ir Panevėžio AVPK areštinė, ir areštinė) į Lukiškių TI-K, atsakovo atstovai grubiai pažeidė jo teises bei teisėtus interesus, o būtent nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl kalinimo įstaigose laikomų asmenų maitinimo intervalo ir sauso maisto davinio išdavimo konvojuojamam asmeniui iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. Pareiškėjas nurodė, kad išvykimo iš Panevėžio AVPK areštinės dieną, jis areštinėje buvo maitinamas nuo 12.00 val. iki 12.45 val. Iki išvykimo iš Panevėžio AVPK areštinės jokio maitinimo jis nebegaudavo. Vykdant jo konvojavimą, nei Panevėžio AVPK areštinės, nei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai neišduodavo jam jokio sauso maisto davinio, todėl jis būdavo nevalgęs ir buvo priverstas kentėti alkio skausmus, nemalonius skrandžio maudimus. Tai sukeldavo jam neapykantos, nusivylimo jausmus, dėl maisto trukumo organizmui jis būdavau alkanas ir labai irzlus, piktas, apimtas nusivylimo, depresijos, negalėdavo oriai ir pilnavertiškai jaustis. Pareiškėjo teigimu, atvykus į Lukiškių TI-K, ši įstaiga taip pat neužtikrindavo jo maitinimo pagal teisės aktuose nustatytą maitinimo intervalą. Lukiškių TI-K tekdavo ilgai laukti, kol bus atliktos įvairios varginančios procedūros, todėl po visų kratų, tikrinimų, švarinimosi, paskirstymo į patalpas procedūrų būdavo patiekiama vakarienė, kurios visiškai nebeįmanoma būdavo valgyti ir oriai jaustis, nes vadinamas maisto davinys būdavo praradęs pilnavertiškumą, atvėsęs ir netinkamas valgyti. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą dienotvarkę numatyta, kad vakarienė šioje įstaigoje prasideda nuo 17.30 val. iki 18.30 val., todėl Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai per vėlai pristatydami pareiškėją į Lukiškių TI-K ir atlikdami ilgas bei varginančias procedūras pažeidė jo teises gauti dienotvarkėje numatytus karštus patiekalus vakarienės metu. Pareiškėjas nurodė, kad jam vakarienė Lukiškių TI-K būdavo patiekiama tik nuo 22.00 val. iki 23.00 val., o tai pažeidė jo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas teigė, kad visi atsakovo atstovai, nesilaikydami teisės aktuose nustatytų maitinimo intervalų, su juo elgėsi nesąžiningai, pažeidė jo teises. Pareiškėjo tvirtinimu, Panevėžio AVPK ir Viešojo saugumo tarnyba, suvokdami, kad jis į Lukiškių TI-K bus konvojuojamas apie 6 val., privalėjo įvertinti visas aplinkybes ir imtis neatidėliotinų priemonių, kad jam būtų išduotas sausas maisto davinys, bet to nepadarė, o Lukiškių TI-K nesiėmė atitinkamų priemonių, kad tuoj pat atvykus, būtų nedelsiant jam suteiktas maitinimas. Remiantis šiomis aplinkybes pareiškėjas prašė jo skundo reikalavimus tenkinti.

6Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinėje sulaikytieji asmenys maitinami pagal patvirtintas taisykles. Paaiškino, kad pareiškėjas iš Panevėžio AVPK areštinės į Lukiškių TI-K buvo konvojuojamas 2015 m. kovo 5 d., 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. rugsėjo 3 d., 2015 m. rugsėjo 24 d. 2015 m. spalio 8 d. ir 2015 m. lapkričio 26 d. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas šiomis dienomis visais atvejais iš Panevėžio AVPK areštinės išvykdavo po pietų, taigi buvo pamaitintas. Duomenų apie pareiškėjo nusiskundimus dėl maitinimo tvarkos pažeidimų Panevėžio AVPK areštinė neturi. Nurodė, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. planinius konvojavimus vykdo Viešojo saugumo tarnyba. Atsakovo atstovas neturi duomenų ir dėl pareiškėjo reikštų skundų šios tarnybos pareigūnams dėl galimai pažeistų jo teisių. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, nepagrindžiami jokiais įrodymais. Skundas teismui iš esmės grindžiamas abstrakčiais teiginiais, kuriais pakartotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra jokių duomenų, kad Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai atliko veiksmus, kuriais sąmoningai būtų siekę sukelti pareiškėjui dvasinius sukrėtimus ar skriaudą. Nurodė, kad teismų praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, jog neturtinės žalos atsiradimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai asmenį veikiantys veiksniai yra intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, sukėlę ne menko laipsnio, o gilias ilgalaikes pasekmes. Duomenų apie tai, kad pareiškėjui dėl neišduoto sausio davinio būtų kilę neigiamų pasekmių, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Lietuvos valstybei atstovaujanti Viešojo saugumo tarnyba su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Konvojavimo taisyklės). Kitų teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimo eigą, nėra. Viešojo saugumo tarnyba, siekdama užtikrinti pavestų uždavinių įgyvendinimą, asmenų konvojavimą vykdo nustatytais Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymu patvirtintais maršrutais ir laikotarpiais. Konvojaus pareigūnai, vykdydami teisės aktų reikalavimus, neturi teisė keisti maršrutų kryptį. Atstumas tarp miestų (pasikeitimų punktų) yra objektyvus veiksnys, kurio Viešojo saugumo tarnyba įtakoti negali. Nurodė, kad vienas iš pagrindų Viešojo saugumo tarnybai nepriimti asmenų konvojuoti yra nustatytas Konvojavimo taisyklių 98.5 punkte, kuriame nurodyta, jog konvojuoti nepriimami konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas, tačiau teisės aktai nenustato Viešojo saugumo tarnybai pareigos aprūpinti konvojuojamuosius maistu. Pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ar jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu, į kuriuos Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta tvarka privalo reaguoti konvojaus pareigūnai. Atsakovo atstovo teigimu, Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų, kad pareigūnai būtų pažeidę Konvojavimo taisyklių reikalavimus pareiškėjo konvojavimo metu. Viešojo saugumo tarnybos tvirtinimu, šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo, ar būtų kilusios kitos neigiamos pasekmės. Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklių reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. Teigė, kad nesant konvojaus pareigūnų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų pareigūnų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių, civilinė atsakomybė nėra galima. Esant tokioms aplinkybėms, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Lietuvos valstybei atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, nes jo keliami reikalavimai yra nepagristi. Nurodė, kad vadovaujantis Asmenų, laikomų Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis 2014 m. sausio 17 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-7, maitinimas suteikiamas „Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje“, patvirtintoje Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-109, numatytu laiku. Kadangi dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigos režimo užtikrinimo priemonių ir joje numatytas konkretus maitinimo laikas, šių reikalavimų Lukiškių TI-K yra laikomasi. Nurodytų taisyklių 24 punkte įtvirtinta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 valandos. Teigė, kad Lukiškių TI-K darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, bei tinkamai ir teisėtai veikia, nepažeisdami teisėtumo. Nurodė, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis pateko į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovo atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Mano, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Remiantis nurodytais argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Skundas tenkinamas iš dalies.

10Byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš valstybės įstaigų pareigūnų neteisėtos veiklos, atlyginimo.

11Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK). Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011 ir kt.).

12Pareiškėjas skundu pareiškęs reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jam padarytą neturtinę žalą iš esmės sieja su Panevėžio AVPK areštinės, Viešojo saugumo tarnybos ir Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmais, neužtikrinus jo teisės į tinkamą maitinimą, vykdant jo konvojavimą iš Panevėžio AVPK areštinės į Lukiškių TI-K. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skundo reikalavimo ribas, iš atsakovo atstovų pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas, kaip nuteistasis, iš Panevėžio AVPK areštinės į Lukiškių TI-K buvo konvojuojamas 2015 m. kovo 5 d., 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. rugsėjo 3 d., 2015 m. rugsėjo 24 d., 2015 m. spalio 8 d. ir 2015 m. lapkričio 26 d. (16, 49, 57, 69, 73, 74 b. l.). Atsižvelgiant į tai, byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, padarytos Panevėžio AVPK areštinės, Viešojo saugumo tarnybos ir Lukiškių TI-K pareigūnų, nurodytomis dienomis galimai neužtikrinusių tinkamo pareiškėjo maitinimo, veiksmais.

13Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis numato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – Areštinių veiklos taisyklės) nustato, kad į policijos įstaigų areštines uždaryti asmenys turi būti laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų jiems saugią aplinką, turi būti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai, o su asmenimis, laikomais policijos areštinėse, turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba (6 punktas), šie asmenys turi teisę gauti tinkamą maistą (7.11 punktas). Konkrečias policijos įstaigų areštinėje laikomų asmenų maitinimo taisykles nustato Areštinių veiklos taisyklių IX skyriuje įtvirtintos teisės normos, kurios detaliai reglamentuoja policijos įstaigų areštinėje laikomų asmenų maitinimo tvarką: asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis (59 punktas), šie asmenys privalo būti maitinami 3 kartus per dieną, o maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų (62 punktas). Galiojusios Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės asmenų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių nebuvo ir nėra įtvirtinusios. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), kurių 31 punkte nustatyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai (toliau – sausas davinys), jei laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Maitinimo taisyklių 32 punktas numato, jog kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių, tuo tarpu Maitinimo taisyklių 34 punkte nustatyta, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad visi minėti teisės aktai skirti tiek nuteistųjų, tiek ir suimtųjų tinkamam maitinimui užtikrinti nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra vienoje laisvės atėmimo arba kardomojo kalinimo įstaigoje, ar pervežamas į kitą. Laisvės atėmimo įstaigos privalo bendradarbiauti, kad užtikrintų tinkamą maitinimą iš vienos įstaigos į kitą perkeliamiems asmenims. Be to, šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo vietų, sauso maisto davinį turi išduoti ta kardomojo kalinimo įstaiga, iš kurios jis konvojuojamas, jei laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Taip teisės normas išaiškino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-12-30 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-552-2158/2013, pabrėždamas, jog teisės aktų nepakankamumas, netobulumas ar valstybės pareigūnų veiksmų nesuderinamumas negali būti teisėta ir pagrįsta kliūtimi užtikrinti asmens maitinimą ir tuo pačiu jo teises į tinkamas bausmės atlikimo ar kardomosios priemonės vykdymo sąlygas.

14Panevėžio AVPK komisariato viršininko 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 50-V-175 patvirtintose Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklėse (2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. 50-V-505 redakcija) nustatyta Panevėžio AVPK areštinėje laikomų asmenų dienotvarkė, pagal kurią asmenys maitinami tris kartus per dieną (7.30-8.00 val. – pusryčiai, 12.00-12.45 val. – pietūs, 17.30-18.00 val. – vakarienė (23 b. l.). Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-64 patvirtintoje dienotvarkė numatyta, kad šioje įstaigoje pusryčiai yra 6.10–7.00 val. (poilsio ir švenčių dienomis – 7.10-8.00 val.), pietūs - 12.30-13.30 val., vakarienė – 17.30-18.30 val.

15Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Lukiškių TI-K iš Panevėžio AVPK areštinės buvo etapuojamas taip: 2015 m. kovo 5 d. (Panevėžio AVPK areštinės pateiktais duomenimis konvojavimui į Lukiškių TI-K išvestas 14.30 val., Viešojo saugumo tarnybos duomenimis iš Panevėžio AVPK areštinės į Lukiškių TI-K išvyko 14.45 val., atvyko 19.30 val.; Lukiškių TI-K užfiksavęs pareiškėjo atvykimą apie 19.55 val.); 2015 m. birželio 30 d. (Panevėžio AVPK areštinės pateiktais duomenimis konvojavimui į Lukiškių TI-K išvestas 16.14 val., Viešojo saugumo tarnybos duomenimis iš Panevėžio AVPK areštinės į Lukiškių TI-K išvyko 16.15 val., atvyko 21.00 val.; Lukiškių TI-K užfiksavęs pareiškėjo atvykimą apie 21.00 val.); 2015 m. rugsėjo 3 d. (Panevėžio AVPK areštinės pateiktais duomenimis konvojavimui į Lukiškių TI-K išvestas 15.13 val., Viešojo saugumo tarnybos duomenimis iš Panevėžio AVPK areštinės į Lukiškių TI-K išvyko 15.20 val., atvyko 20.10 val.; Lukiškių TI-K užfiksavęs pareiškėjo atvykimą apie 20.30 val.); 2015 m. rugsėjo 24 d. (Panevėžio AVPK areštinės pateiktais duomenimis konvojavimui į Lukiškių TI-K išvestas 14.58 val., Viešojo saugumo tarnybos duomenimis iš Panevėžio AVPK areštinės į Lukiškių TI-K išvyko 15.05 val., atvyko 19.50 val.; Lukiškių TI-K užfiksavęs pareiškėjo atvykimą apie 20.00 val.); 2015 m. spalio 8 d. (Panevėžio AVPK areštinės pateiktais duomenimis konvojavimui į Lukiškių TI-K išvestas 14.57 val., Viešojo saugumo tarnybos duomenimis iš Panevėžio AVPK areštinės į Lukiškių TI-K išvyko 15.15 val., atvyko 19.25 val.; Lukiškių TI-K užfiksavęs pareiškėjo atvykimą apie 20.00 val.); 2015 m. lapkričio 26 d. (Panevėžio AVPK areštinės pateiktais duomenimis konvojavimui į Lukiškių TI-K išvestas 14.50 val., Lukiškių TI-K užfiksavęs pareiškėjo atvykimą apie 20.00 val.).

16Iš šių duomenų bei Panevėžio AVPK areštinės ir Lukiškių TI-K dienotvarkių nustatyta, kad pareiškėjas iš Panevėžio AVPK areštinės nurodytomis dienomis išvykdavo po Panevėžio AVPK areštinės dienotvarkėje numatytų pietų (12.00-12.45 val.), o į Lukiškių TI- K atvykdavo po šioje įstaigoje numatyto vakarienės laiko. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdyje patvirtino, kad pietus, pagal dienotvarkėje nurodytą laiką, Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai konvojavimo dienomis jam patiekdavo. Atsižvelgus į tai, jog pagal Panevėžio AVPK areštinės dienotvarkę pietūs būdavo 12.00-12.45 val. bei įvertinus aukščiau nurodytus pareiškėjo atvykimus į Lukiškių TI-K, daroma išvada, kad nurodytomis konvojavimo dienomis laiko tarpas tarp paskutinio pareiškėjo maitinimo Panevėžio AVPK areštinėje ir atvykimo į Lukiškių TI-K peržengė 6 val. ribą, todėl Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai nurodytomis dienomis privalėjo pareiškėjui išduoti sausą davinį. Pažymėtina, kad Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punkte nustatytas 6 valandų laiko tarpas yra skaičiuojamas nuo paskutinio maitinimo tik iki nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą, o ne iki kito maitinimo. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai minėtomis dienomis išdavė pareiškėjui sausą maisto davinį nėra. Priešingai, Panevėžio AVPK atsiliepime patvirtina aplinkybę, kad sauso maisto davinio pareiškėjui neišduodavo. Atsižvelgiant į tai, jog kalinimo įstaigos privalo bendradarbiauti, kad užtikrintų tinkamą maitinimą iš vienos įstaigos į kitą perkeliamiems asmenims, Panevėžio AVPK areštinė privalėjo įvertinti pareiškėjo konvojavimo trukmę, bei atsižvelgti į tai, kad į Lukiškių TI-K pareiškėjas bus pristatomas po Lukiškių TI-K dienotvarkėje nustatyto vakarienės laiko. Todėl daroma išvada, jog Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai, teismo nustatytomis konvojavimo dienomis neišduodami pareiškėjui sauso maisto davinio, pažeidė Maitinimo taisyklių 31 punkto reikalavimą ir tokiu būdu neužtikrino pareiškėjo teisės į tinkamą maitinimą, kadangi intervalas tarp maitinimų, kuriuos pareiškėjas gavo Panevėžio AVPK ir Lukiškių TĮ-K viršijo 7 valandas.

17Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą siejo ir su neteisėtais Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmais. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes apie Panevėžio AVPK areštinės pareigūnams tekusią pareigą užtikrinti pareiškėjo teisę į tinkamą maitinimą konvojavimo dienomis, sprendžiama, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Byloje nėra nustatyta, kad Lukiškių TĮ-K pareigūnai pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius atvykusių į šią įstaigą asmenų priėmimą. Kita vertus, byloje nustatyta (šias aplinkybes patvirtino pats pareiškėjas), kad konvojavimo dienomis pareiškėjui, nors ir praėjus dienotvarkėje nurodytam vakarienės laikui, Lukiškių TI-K visgi būdavo patiekiama vakarienė. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skunde reiškiamas reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K atmetamas kaip nepagrįstas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų.

18Sprendžiant dėl Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmų, nustatyta, kad asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis. Nuo 2015 m. sausio 1 d. asmenų konvojavimus vykdo Viešojo saugumo tarnyba pagal patvirtintus konvojaus maršrutus (20 b. l.). Konvojaus taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų maitinimosi sąlygų, tačiau Konvojavimo taisyklių 98.5. punktas numato, kad konvojuoti nepriimami konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas. Iš aukščiau nurodytų pareiškėjo konvojavimo duomenų nustatyta, kad pareiškėjo konvojavimo iš Panevėžio AVPK areštinės į Lukiškių TI-K trukmė neviršijo 6 valandų. Todėl daroma išvada, kad Viešojo saugumo tarnyba neturėjo pareigos nepriimti neaprūpinto sausu daviniu pareiškėjo konvojuoti į Lukiškių TI-K. Byloje nenustačius, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai nurodytu laikotarpiu konvojavę pareiškėją neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl šių pareigūnų veiksmais jam padarytos neturtinės žalos atmetamas kaip nepagrįstas.

19Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje yra pagrindas konstatuoti Panevėžio AVPK areštinės veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą. Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai neužtikrino pareiškėjo teisės į tinkamą maitinimą. Panevėžio AVPK areštinės pareigūnų veiksmai konvojavimo dienomis neišduodant pareiškėjui skirto sauso maisto davinio, aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimų neatitiko ir pažeidė pareiškėjo teisę gauti tinkamą maitinimą.

20Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Tokios praktikos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

21Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžimą, neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus dėl susidariusio pernelyg ilgo intervalo tarp maitinimų, kuriuos teismas vertina kaip viršijančius neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, daroma išvada, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala negali būti kompensuojama tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundo bei priteisti jo prašomą neturtinės žalos atlyginimo sumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad nors laiko tarpas nuo paskutinio pareiškėjo maitinimo (pietų) iki pareiškėjo pristatymo į Lukiškių TI-K 2015 m. kovo 5 d., 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. rugsėjo 3 d., 2015 m. rugsėjo 24 d. 2015 m. spalio 8 d., 2015 m. lapkričio 26 d., t.y. 6 kartus, buvo ilgesnis nei 6 valandos, tačiau nurodytomis dienomis pareiškėjas, nors ir praėjus dienotvarkėje nurodytam vakarienės laikui, buvo pamaitintas Lukiškių TI-K. Be to atsižvelgiama į tai, kad pažeidimai dėl sauso maisto davinio neišdavimo Panevėžio AVPK areštinėje buvo pavieniai, laiko atžvilgiu nutolę vienas nuo kito. Byloje nenustatyta, kad dėl šių pažeidimų pareiškėjui būtų sutrikusi ar pablogėjusi sveikata. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu neteikė skundų Panevėžio AVPK areštinės, taip pat Lukiškių TI- K administracijai ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams dėl tinkamo maitinimo konvojavimo dienomis neužtikrinimo. Atsižvelgęs į tai, kas buvo nurodyta, bei teisminę praktiką analogiško pobūdžio bylose, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog pareiškėjui priteisiama 50,00 Eur suma laikoma adekvačia suma pareiškėjo patirtiems nepatogumams atlyginti.

22Dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo

23Pareiškėjas prašė priteisti jam 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose, tai yra bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) yra išaiškinęs, jog žalos padarymo faktas, esant kitoms deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, yra pagrindas nuo žalos padarymo momento atsirasti deliktinei civilinei atsakomybei kaip turtinei prievolei (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.245 straipsnio 1, 4 dalys). Todėl ir procesinės palūkanos, esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti nuo bylos iškėlimo dienos, yra priteisiamos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011 ir kt.).

24CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007 yra išaiškinęs, jog tai, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos dydį pinigais nustato teismas ir kad atsakovas iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo nežino konkrečios savo piniginės prievolės apimties, negali būti pagrindu nepriteisti procesinių palūkanų nuo teismo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes priešingu atveju jos neatliktų kompensuojamosios funkcijos ir nebūtų pasiekta jų paskirtis skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę: skolininkas būtų nesuinteresuotas geranoriškai atlyginti bent dalies padarytos neturtinės žalos.

25Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2016 m. sausio 11 d. (2 b. l.), administracinė byla teisme buvo iškelta 2016 m. sausio 12 d. nutartimi (9 b. l.). Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 2016 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

27Pareiškėjas byloje taip pat pateikė prašymą priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų (105 b. l.). Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis (redakcija galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.). Pagal šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjui nepateikus prašyme (105 b. l) nurodytų išlaidų pagrindžiančių įrodymų, sprendžiama tik dėl galimybės priteisti pareiškėjui neginčijamai turėtas pašto išlaidas, išsiuntus skundą iš Vilniaus pataisos namų į Panevėžio apygardos administracinį teismą – 0,06 Eur vokas, 0,39 Eur ir 0,03 Eur pašto ženklas (8 b. l.). Nurodytos 0,48 Eur išlaidos priteisiamos iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Panevėžio AVPK.

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29skundą tenkinti iš dalies.

30Priteisti pareiškėjui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų ir 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 sausio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 0,48 Eur (48 euro centus) pareiškėjo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

31Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia... 2. Teismas... 3. į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą... 4. Pareiškėjas, skundu (2-4 b. l.), skundo patikslinimu (106 b. l.), skundo... 5. Pareiškėjas skunde nurodė, kad prašomą priteisti neturtinę žalą kildina... 6. Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu... 7. Lietuvos valstybei atstovaujanti Viešojo saugumo tarnyba su pareiškėjo... 8. Lietuvos valstybei atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad su... 9. Skundas tenkinamas iš dalies.... 10. Byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš valstybės... 11. Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų... 12. Pareiškėjas skundu pareiškęs reikalavimą dėl neturtinės žalos... 13. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis numato,... 14. Panevėžio AVPK komisariato viršininko 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr.... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į... 16. Iš šių duomenų bei Panevėžio AVPK areštinės ir Lukiškių TI-K... 17. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą siejo ir su neteisėtais... 18. Sprendžiant dėl Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmų, nustatyta,... 19. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje yra... 20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi... 21. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžimą, neturtinė žala... 22. Dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo... 23. Pareiškėjas prašė priteisti jam 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą... 24. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę... 25. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 27. Pareiškėjas byloje taip pat pateikė prašymą priteisti išlaidas,... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 29. skundą tenkinti iš dalies.... 30. Priteisti pareiškėjui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos... 31. Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 32. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali...