Byla I-121-406/2017
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiškėjai F. Ž., jos atstovui P. M., atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovėms N. Ž. ir A. P., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kaišiadorių šiluma“ atstovui E. G.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos F. Ž. skundą atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kaišiadorių šiluma“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja teismui pateiktame patikslintame skunde (b.l. 84-91) prašo: 1. panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2013 m. spalio 14 d. sprendimą „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, parengtą pagal 2013 m. spalio 14 d. „Pažymą apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti“ ir 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 11501 „Dėl teisės į geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, parengtą pagal 2014 m. gegužės 9 d. Nr. 11501 „Pažymą apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti“ ir 2. įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti F. Ž. paraiškas-prašymus, kurių pagrindu buvo parengtos 2013 m. spalio 14 d. „Pažyma apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti“ ir 2014 m. gegužės 9 d. Nr. 11501 „Pažyma apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti“ bei priimti sprendimus dėl būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo pareiškėjai už ginčo laikotarpį nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. liepos, kompensacijas apskaičiuojant pagal F. Ž. buto naudingą plotą.

5Pareiškėja ir jos atstovas nurodo, kad pareiškėja 2013 m. spalį kreipėsi į atsakovą, pateikdama paraišką dėl kompensacijos skyrimo už šildymą ir karštą vandenį. Paaiškino, kad atsakovė pagal 2013 m. spalio 14 d. „Pažymą apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti“ ir 2014 m. gegužės 9 d. Nr. 11501 „Pažymą apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti“ priėmė 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. sprendimus. Teigia, kad šie pagal pažymas parengti skundžiami atsakovo sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų, nes nemotyvuoti, nepagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, nėra aišku, kokios apimties teises ir pareigas jie nustato F. Ž.. Minėtuose dokumentuose patvirtinta pareiškėjos teisė į kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį jos butui, kurio plotas yra 46.08 kv. m., tačiau nėra aiškiai ir konkrečiai nurodytas skirtos kompensacijos apskaičiavimo pagrindas, dydis, nepateiktas apskaičiavimas, taip pat nenurodytos per mažos kompensacijos neskyrimo priežastys, nenurodytas parengtų pažymų teisinis pagrindas. Nurodo, kad atsakovės 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu patvirtintas „Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Kaišiadorių rajono savivaldybėje tvarkos aprašas“ neatleidžia viešojo administravimo subjekto nuo prievolės pačiame sprendime nurodyti skiriamos kompensacijos dydį bei jos apskaičiavimo pagrindimą. Mano, kad būtent savivaldybė, o ne šilumos tiekėjas, atsako už teisėtą ir pagrįstą kompensacijos apskaičiavimą. Pabrėžia, kad savivaldybės taryba, deleguodama kompensacijos apskaičiavimo funkciją paslaugų teikėjams, veikė viršydama įgaliojimus, todėl abejoja dėl Aprašo teisėtumo, jo atitikties Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui. Nurodo, kad pagal kompensacijos skaičiavimo tvarką kompensacija turėjo būti apskaičiuojama už visą pareiškėjai priskirtą šilumos energiją pagal faktinį buto plotą, kuris yra 46.08 kv. m.. Tuo tarpu savivaldybė skaičiavo kompensaciją pagal 77.98 kv. m. sąlyginį plotą, kuris yra naudojamas tik šilumos paskirstymui namo viduje pagal komisijos patvirtintus metodus, tačiau nėra skirtas kompensacijoms paskaičiuoti. Sąlyginis plotas negali būti naudojamas kompensacijos apskaičiavimui, nes yra skirtas tik šilumos paskirstymo pagal pritaikytą Kainų komisijos metodą apskaičiavimui. Pareiškėjos atstovo nuomone, joks teisės aktas nenumato, kad kompensacija yra apskaičiuojama kitaip, negu vadovaujantis viešame registre įregistruotu pareiškėjos buto plotu, kuris yra 46.08 kv. m. Kadangi atsakovė pareiškėjai skyrė per mažą kompensaciją, ji įpareigotina perskaičiuoti pareiškėjai skirtas kompensacijas pagal naudingojo ploto normatyvą ir išmokėti šilumos tiekėjui pareiškėjai priklausančios kompensacijos už šildymą nepriemoką. Prašo patikslintą skundą, pateiktą teismui 2017 m. vasario 13 d., tenkinti visa apimtimi.

6Atsakovo atstovės su pareiškėjos skundu nesutinka. Nurodė, kad skundžiamais sprendimais pareiškėjai suteikta teisė į kompensaciją ir jie yra teisėti, nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų. Įstatymo 4 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas savivaldybės teikia vykdydamos valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją. Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 38 p. nustatyta, kas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencija yra priskirta socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas. Būtent vykdant išimtinei savivaldybės kompetencijai priskirtą funkciją, yra tvirtinamas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Kaišiadorių rajono savivaldybėje tvarkos aprašas, reglamentuojantis aiškią piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. VI17-261 buvo patvirtinta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo bei teikimo tvarkos aprašas, kurio 18 p. numatė, jog Socialinės paramos skyrius, priėmęs asmenų prašymus - paraiškas ir kitus reikalingus dokumentus, nustato bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į kompensacijas, kompensacijų teikimo laikotarpį, apskaičiuoja bendrai gyvenančių šeimų arba vieno asmens vidutines pajamas, parengia pažymas apie šeimų ar vienų gyvenančių asmenų pajamas būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui kompensacijoms apskaičiuoti ir perduoda duomenis apie tokių asmenų pajamas kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms, bendrijoms iki kiekvieno mėnesio 25 dienos. Teigia, kad Socialinės paramos skyrius pagal pareiškėjos 2013 m. spalio 2 d. paraišką - prašymą visus šiuos veiksmus atliko, pagal programoje „Parama“ formuojamas pažymų ir sprendimų formas parengė 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. pažymas bei sprendimus ir visus duomenis kompensacijai apskaičiuoti perdavė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kaišiadorių šiluma“, kuri atliko kompensacijos paskaičiavimą ir pateikė pareiškėjai apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąskaitas su informacija apie atsiskaitomuoju laikotarpiu taikomos kompensacijos dydį. Pabrėžia, kad vadovaujantis minėto aprašo 19 p., kompensacijos dydį skaičiuojantys paslaugų teikėjai vadovaujasi Įstatymo 11 str. nustatytais kompensuojamais dydžiais, taikant Įstatymo 12 str. nustatytus normatyvus. Pažymi, kad pareiškėja neginčija jokių 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. pažymose bei sprendimuose esančių duomenų, todėl teisinio pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus, kurie pareiškėjos teisių nepažeidžia, nėra. Mano, jog pareiškėja, iš esmės nesutikdama su apskaičiuotos kompensacijos dydžiu dėl neteisingo jos buto ploto įvertinimo, siedama savo pažeistus interesus tik su kompensacijos skaičiavimo pagrįstumu, turi kreiptis į UAB „Kiašiadorių šiluma“, kurios, kaip paslaugos teikėjo, kompetencijai yra priskirtas šis klausimas ir kuri yra atsakinga už kompensacijos paskaičiavimą. Atkreipia dėmesį, kad kompensacijos dydis kiekvieną mėnesį yra kintantis ir tiekėjas jį skaičiuoja priklausomai nuo visos eilės kintamų dydžių (oro temperatūros, kuro kainos, karšto vandens ruošimo sąnaudų ir pan.), tuo tarpu savivaldybė tokiais duomenimis nedisponuoja. Mano, kad pareiškėja, gavusi informaciją apie jai priskaičiuotą šilumos energiją bei pritaikytą kompensaciją, nesutikdama su tokiais skaičiavimais, turėtų reikšti reikalavimą UAB „Kaišiadorių šiluma“ ką ji ir yra padariusi Kaišiadorių rajono apylinkės teisme (civilinė byla Nr.2-6-753/2016). Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutinka. Nurodo, kad UAB „Kaišiadorių šiluma“ kompensacijas už patalpų šildymą ir karštą vandenį skaičiuoja vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos gyventojams įstatymu ir Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo bei teikimo tvarkos aprašu, naudodama mokesčių už komunalines paslaugas apskaitos sistemą „Unirva“. Ši sistema naudojama ir apskaičiuojant kompensacijas už patalpų šildymą. Paaiškino, kad paskutinę ataskaitinio mėnesio dieną bendrovės apskaitos grupė gauna iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus elektroniniu paštu bylą su vartotojų, kurie turi teisę į kompensaciją, duomenimis. Ši byla talpinama į sistemą „Unirva“, kuri automatiškai generuoja mokesčius visiems paslaugų vartotojams, tame tarpe ir vartotojams, kuriems priklauso kompensacija. Po to iki einamojo mėnesio 20 d. savivaldybės administracijai pateikiama paraiška kompensacijoms apmokėti už praėjusį skaičiavimo mėnesį, taip pat vartotojams pateikiami mokėjimo pranešimai, kuriuose nurodomos kompensacijų ir mokėtinų sumų dydžiai. Nurodo, kad pareiškėjai F. Ž. suma už patalpų šildymą, atmetus kompensaciją, paskaičiuotą 46.08 kv. m. naudingam (šildomam) plotui, skaičiuojama atsižvelgiant į 77.98 kv. m. sąlyginį šildomą plotą, taikant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 16V (atsižvelgiant ne tik į buto plotą, bet ir jame įrengtų šildymo prietaisų galią), kuriam yra pritarusi gyvenamojo namo Nr. 20 butų savininkų dauguma. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

9Ginčas kilęs iš piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo teisinių santykių - dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2013 m. spalio 14 d. sprendimo „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ ir 2014 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 11501 „Dėl teisės į geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ teisėtumo (b. l. 84, 85). Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja priskirtina nepasiturinčių gyventojų kategorijai ir turi teisę į piniginę socialinę paramą.

10Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2003 m. liepos 1 d. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas Nr. IX-1675 (toliau – Paramos įstatymas), nustatantis piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas bei Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Kaišiadorių rajono savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

11Paramos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad piniginės socialinės paramos rūšys yra socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos). Teisės į kompensacijas reikalavimai nustatyti Paramos įstatymo 7 straipsnyje, o 8 straipsnyje reglamentuotos sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.

12Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai F. Ž. nuosavybės teise priklauso 46.08 kv. m. butas, esantis ( - ) (t. 1, b. l. 35). Pareiškėja 2013 m. spalio 2 d. kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, pateikdama prašymą - paraišką socialinei paramai gauti (registracijos Nr. 11501) už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio (t. 1, b. l. 76-77). Šios paraiškos pagrindu 2013 m. spalio 14 d. sistemoje „Parama“ buvo suformuota UAB „Kaišiadorių šiluma“ skirta pažyma apie pareiškėjos pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti už 6 mėnesius (t. 1, b. l. 78,79). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius 2013 m. spalio 14 d. taip pat priėmė skundžiamą sprendimą „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, kuriuo nustatė, kad F. Ž. turi teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. Skundžiamu 2014 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 11501 „Dėl teisės į geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ pagal tos pačios dienos pažymą (t. 2, b. l. 6465) F. Ž. buvo nustatyta teisė į geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. (t. 3, b. l. 84, 85). Abiejuose sprendimuose buvo nurodyta, kad kompensacijoms apskaičiuoti reikalingi duomenys perduodami tokias kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms – UAB „Kaišiadorių šiluma“ ir UAB „Kaišadorių vandenys“. UAB „Kaišiadorių šiluma“ apskaičiavo kompensaciją ir 2013 m. spalio 31 d. pateikė pareiškėjai mokėjimo už šilumą ir karštą vandenį pranešimą Nr. 150785 ir kvitą (t.2, b. l. 12). Pareiškėja pagal kvitą Nr. 150785 2013 m. lapkričio 18 d. atkliko mokėjimą (t. 2, b. l. 10, 11). Pažymos ir sprendimo pagrindu tretysis suinteresuotas asmuo ir kitais mėnesiais skaičiavo kompensacijas pareiškėjai, o atsakovė apskaičiuotos kompensacijos sumas pervesdavo į įmonės sąskaitą bankuose teisės aktų nustatyta tvarka. 2014 m. balandžio 28 d. raštu Nr. SD-202 „Dėl informacijos“ UAB „Kaišiadorių šiluma“ informavo savivaldybę, kad F. Ž. už būsto šildymą ir karštą vandenį 2014 m. balandžio 1 d. yra skolinga 713.03 Lt, skolos mokėjimo sutartis nesudaryta (t. 1, b. l. 80).

13Pareiškėjos atstovas teigia, kad atsakovė neturėjo teisės deleguoti kompensacijos dydžio apskaičiavimo klausimo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kaišiadorių šiluma“, bet turėjo pareigą pati skaičiuoti ir išmokėti kompensacijas nepasiturintiems gyventojams, atitinkamai priimdama administracinius aktus, kuriuose būtų ne tik nustatyta teisė į kompensacijas tokiems asmenims, bet ir būtų aiškiai apibrėžta suteikiamų teisių apimtis, nurodant konkretų kompensacijos dydį.

14Vietos savivaldos įstatymo (2012 11 08 įstatymu Nr. XI-2387 (nuo 2013 01 01) 16 straipsnio 2 dalies 38 punkte nustatyta, kad išimtinei Savivaldybės tarybos kompetencijai yra priskirta sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui) už vaiko globą dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas. Paramos įstatymo (2013 05 16 įstatymu Nr. XII-329 (nuo 2013 06 01) 22 str. 7 d. buvo nustatyta, kad kompensacijos teikiamos už kiekvieną praėjusį mėnesį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Kaišiadorių rajono savivaldybės Taryba, vykdydama išimtinei jos kompetencijai priskirtą funkciją, 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. V17-261 patvirtino Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Kaišiadorių rajono savivaldybėje tvarkos aprašą, kuris yra viešai publikuojamas. Būtent šio Aprašo nuostatos yra aktualios nagrinėjamu atveju, kadangi jos galiojo priimant pareiškėjos skundžiamą 2013 m. spalio 14 d. sprendimą „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. V17-449 ankstesnis 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas buvo pripažintas netekusiu galios ir patvirtintas naujos redakcijos Aprašas (t. I, b. l. 84), kuriuo vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas 2014 m. gegužės 9 d. atsakovės sprendimas Nr. 11501 „Dėl teisės į geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“.

15Aprašo, patvirtinto Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17-261, 3 punkte buvo nurodyta, jog šiuo aprašu privalo vadovautis Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, jos filialai (seniūnijos), šilumą ir vandenį teikiančios įmonės (toliau – paslaugas teikiančios įmonės) bei gyvenamąsias patalpas eksploatuojančios įmonės bei įstaigos, daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau-bendrijos). Šiame Apraše taip pat buvo nustatyta, kad Socialinės paramos skyrius, priėmęs asmenų prašymus - paraiškas ir kitus reikalingus dokumentus, nustato bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į kompensacijas, kompensacijų teikimo laikotarpį, apskaičiuoja bendrai gyvenančių šeimų arba vieno asmens vidutines pajamas, parengia pažymas apie šeimų ar vienų gyvenančių asmenų pajamas būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui kompensacijoms apskaičiuoti ir perduoda duomenis apie tokių asmenų pajamas kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms, bendrijoms iki kiekvieno mėnesio 25 dienos (Aprašo 18 p.); Paslaugas teikiančios įmonės apskaičiuoja kompensacijas tik tiems bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, kuriems suteikta teisė į kompensacijas, ir tik už tuos mėnesius, už kuriuos suteikta teisė į kompensacijas, atitinkamai sumažina gyventojams mokesčius už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį ir kiekvieną mėnesį iki 20 d. duomenis apie apskaičiuotų kompensacijų sumas pateikia Buhalterijos skyriui. Bendrijos duomenis perduoda paslaugas teikiančioms įmonėms. Kompensacijų, paskirtų išimties tvarka, apskaičiuotos sumos nurodomos atskirai (Aprašo 21 p.); Paslaugas teikiančios įmonės kompensacijų skaičiavimo duomenis kompiuteriniu būdu iki einamojo mėnesio 15 dienos perduoda Socialinės paramos skyriaus vedėjui arba informacinės sistemos administratoriui, kuris atlieka programinį duomenų patikrinimą, formuoja klaidų testavimo protokolus, patikrintus duomenis importuoja į socialinės apskaitos sistemą „Parama“. Socialinės paramos skyrius, patikrina ar kompensacijos apskaičiuotos tiems asmenims, kuriems buvo suteikta teisė, ar skaičiavimai atlikti pagal tas pajamas, kurios buvo pateiktos skaičiuojančiai organizacijai, ir, atsižvelgdamas į patikrinimo rezultatus bei suformuotus kompensacijų importui skirtų duomenų klaidų protokolus, suveda patikrintus duomenis į apskaitos sistemą „Parama“. Socialinės paramos skyrius informuoja paslaugas teikiančias ir kompensacijas skaičiuojančias organizacijas apie pastebėtus neatitikimus. Paslaugas teikiančios organizacijos privalo kitą skaičiavimo mėnesį ištaisyti klaidas (Aprašo 22 p.); Buhalterijos skyrius apskaičiuotų kompensacijų sumas perveda į paslaugas tiekiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose (Aprašo 23 p.); Socialinės paramos skyrius, seniūnijos, paslaugas tiekiančios ir kompensacijas skaičiuojančios įmonės privalo naudoti dokumentų formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro (Aprašo 24 p.).

16Pažymėtina, kad savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. V17-449 patvirtintame Apraše nagrinėjamai bylai aktuali nuostata, kad kompensacijų dydį skaičiuoja paslaugų teikėjai iš esmės nekito, tik buvo dar labiau detalizuota.

17Iš bylos duomenų matyti, kad už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio (imtinai), savivaldybės administracija nustatė pareiškėjos teisę į šilumos ir karšto vandens išlaidų kompensaciją, pateikė duomenis paslaugų teikėjui bei apskaičiuotos kompensacijos sumas apmokėjo UAB „Kaišiadorių šiluma“. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Pareiškėja ir jos atstovas teigdami, kad kompensacijos apskaičiuotos neteisingai ir yra per mažos, ginčija atsakovės sprendimus, kuriais pareiškėjai tik nustatyta teisė į kompensaciją, tačiau nenurodo, kokie 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. pažymose ir tos pačios dienos sprendimuose nurodyti duomenys yra neobjektyvūs, neteisingi ar neatitinkantys teisės aktų reikalavimams. Pabrėžtina, kad pažymose ir skundžiamuose sprendimuose atsakovės ginčijama aplinkybė, susijusi su buto plotu, nenurodyta, tik pažymėtas naudingojo būsto ploto normatyvas vienam gyvenančiam asmeniui (50 kv.m.). Iš esmės pareiškėja savo pažeistas teises sieja su kompensacijos paskaičiavimo teisėtumu ir pagrįstumu, nes tvirtina, kad kompensacija turėjo būti apskaičiuojama už visą pareiškėjai priskirtą šilumos energiją pagal faktinį buto plotą, kuris yra 46.08 kv. m., kai tuo tarpu savivaldybė skaičiavo kompensaciją pagal 77.98 kv. m. sąlyginį plotą, kuris negali būti naudojamas kompensacijos apskaičiavimui, nes yra skirtas tik šilumos paskirstymo pagal pritaikytą Kainų komisijos metodą apskaičiavimui. Pareiškėjos atstovo nuomone, joks teisės aktas nenumato, kad kompensacija yra apskaičiuojama kitaip, negu vadovaujantis viešame registre įregistruotu pareiškėjos buto plotu, kuris yra 46.08 kv. m.

18Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad savivaldybės taryba, deleguodama kompensacijos dydžio apskaičiavimo funkciją konkrečiam paslaugų teikėjui, veikė priskirtos kompetencijos ribose, neviršydama jai suteiktų įgaliojimų, nes turėjo teisę nustatyti kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarką. Akcentuotina, kad atsakovė ir tretysis suinteresuotas asmuo 2011 m. gruodžio 31 d. yra sudaręs Būsto šildymo ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų skyrimo, teikimo ir atsiskaitymo sutartį Nr. SUT-271 (t. 3, b. l. 132, 133), kurioje nustatė sutarties šalių įsipareigojimus bei teises ir pagal kurią būtent UAB „Kaišiadorių šiluma“ įsipareigojo apskaičiuoti kompensacijas pagal administracijos pateiktas pažymas, atitinkamai sumažinti gyventojams mokesčius už būsto šildymą ir karštą vandenį (Sutarties 5.1, 5.2 punktai). Taigi, kolegijos vertinimu, kompensacijos apskaičiavimas (perskaičiavimas) ginčijamų sprendimų priėmimo metu, buvo ne Savivaldybės, kaip teigia pareiškėja ir jos atstovas, bet paslaugą teikiančios įmonės - UAB „Šilumos tinklai“ kompetencija. Savivaldybei (Socialinės paramos skyriui) teko pareiga nustatyti pareiškėjos teisę į kompensacijas, kompensacijų teikimo laikotarpį, apskaičiuoti jos vidutines pajamas, parengti socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos pažymas apie pajamas būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui kompensacijoms apskaičiuoti ir perduoti reikalingus duomenis apie tokių asmenų pajamas kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, o gavus paslaugas teikiančios įmonės skaičiavimo duomenis kompiuterinius būdu, tik atlikti programinį apskaitos sistemoje „Parama“ esančių duomenų patikrinimą, informuoti paslaugų teikėjus, ar kompensacijos apskaičiuotos tiems asmenims, kuriems buvo suteikta teisė, ar skaičiavimai atlikti pagal tas pajamas ir tam laikotarpiui, kurios buvo pateiktos paslaugų teikėjui, informuoti kompensacijas skaičiuojančias organizacijas apie pastebėtus neatitikimus. Įvertinus aukščiau išdėstytą piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo teisinių santykių teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegijai, priešingai nei mano pareiškėjas, nekyla pagrįstos abejonės dėl Aprašo nuostatų, kuriomis pavesta paslaugas teikiančioms įmonėms apskaičiuoti kompensacijas atitikties atitinkamoms Paramos įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad šiuo metu pagal vietos savivaldos įstatymo 6 str. 43 p. socialinės pašalpos ir kompensacijų, nustatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, teikimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija.

19Pareiškėjos atstovas teigia, jog nors sprendimuose ir nustatyta teisė į kompensaciją, tačiau nenurodžius kompensacijos dydžio, kas yra savivaldybės pareiga, ginčijami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų, nes nėra tinkamai motyvuoti, jei nepagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, o nenustačius aiškaus bei konkretaus apskaičiuojamos kompensacijos dydžio, nėra aišku, kokias ir kokios apimties teises ir pareigas jie nustato F. Ž.

20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

21Nagrinėjamu atveju atsakovė, atlikdama savo funkcijas ir įgyvendindama jai Įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus programoje „Parama“ įformino tokiais sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką yra nustatęs Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2012 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. A1-35. Ginčijami sprendimai iš esmės yra administraciniai sprendimai VAĮ 2 straipsnio 18 dalies prasme (viešojo administravimo institucijos valia, išreikšta administraciniame akte). Be to, tai yra vienkartiniai teisės taikymo aktai, priimti konkretaus asmens (pareiškėjos) atžvilgiu, todėl tai yra individualus administracinis aktas (VAĮ 2 straipsnio 16 dalis), kurio turiniui taikomi VAĮ 8 straipsnio reikalavimai. Kadangi šio straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, tai reiškia, jog sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu sprendimas priimamas. Priešingu atveju būtų apsunkintas tokio asmens pasirinkimas, ar skųsti sprendimą, bei suvaržyta teisė paduoti dėl sprendimo motyvuotą skundą.

22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-426/2009 nurodė, kad VAĮ yra išdėstytos tik taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (pvz., žr., 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-426/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575‑651/2011; 2011 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑1411/2011).

23Iš ginčijamų sprendimų matyti, jog jais pareiškėjos prašymas – paraiška dėl socialinės paramos gavimo (registracijos Nr. 11501) už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio buvo tenkintas ir nustatyta, kad F. Ž. turi teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d., o skundžiamu 2014 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 11501 F. Ž. buvo nustatyta teisė į geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d.

24Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kaip jau buvo minėta, iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar esami turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (pareiškėjos) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Vyriausias administracinis teismas (2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011), kuris taip pat pabrėžia, jog individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Ir tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

25Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja speciali teisės norma – Kaišiadorių rajono savivaldybės Tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. V17-261 patvirtintas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Kaišiadorių rajono savivaldybėje tvarkos aprašas, taip pat 2013 m. gruodžio 27 d. tarybos sprendimu Nr. V17-449 patvirtinta Aprašo nauja redakcija (t. 1, b. l. 84-95). Aukščiau paminėtos Aprašo nuostatos, pagal kurias kompensacijas apskaičiuoja ne savivaldybė, bet paslaugas teikiančios įmonės, sąlygojo ginčijamų sprendimų apimtį, nenurodant konkretaus kompensacijos dydžio, kurį ginčo atveju skaičiavo tretysis suinteresuotas asmuo. Kolegijos vertinimu, pareiškėja iš pažymų, sprendimų turinio, juose nurodyto teisinio pagrindo ir iš trečiojo suinteresuoto asmens kiekvieną mėnesį teikiamų mokėjimo už šilumą ir karštą vandenį pranešimų turinio galėjo ir turėjo suvokti, kad atsakovė, nustačiusi tik jos teisę į atitinkamas kompensacijas nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d., pati nesprendė konkrečios kompensacijos dydžio, bet kompensacijoms apskaičiuoti reikalingus duomenis perdavė kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms. Akcentuotina, kad išsami informacija dėl tolimesnio kompensacijos skaičiavimo yra nurodyta ir skundžiamuose sprendimuose, paaiškinant, kokios įmonės atliks kompensacijų skaičiavimo funkciją. Įvertinus pareiškėjos keliamo ginčo esmę bei turinį darytina išvada, kad savo teisių pažeidimą ji sieja su trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kaišiadorių šiluma“ veiksmais – jos manymu, nepagrįstu nuosavybės teise turimo buto ploto vertinimu, šilumos už patalpų šildymą paskirstymo metodo V16 taikymu ir atitinkamai neteisingu kompensacijos dydžio apskaičiavimu.

26Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus, nes pagal ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Taip analizuojamą teisės normą aiškina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1458/2008, 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-651/2011).

27Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina tai, kad pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, Kaišiadorių rajono apylinkės teisme yra iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4-753/2017 pagal UAB „Kaišiadorių šiluma“ ieškinį atsakovei F. Ž. dėl skolos už šilumos energijos teikimą, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat atsakovės F. Ž. priešieškinį ieškovei dėl įpareigojimo UAB „Kaišiadorių šiluma“ perskaičiuoti kompensaciją už šildymą per vieną mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo už laikotarpį nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. liepos mėn.; įpareigoti UAB „Kaišiadorių šiluma“ ištaisyti klaidingas sąskaitas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. liepos mėn., panaikinant atsakovės tariamą įsiskolinimą už šildymą; pripažinti UAB „Kaišiadorių šiluma“ nepagrįstai į šilumos paskirstymą netraukus asmeninio naudojimo sandėliuko patalpų; pripažinti, kad UAB „Kaišiadorių šiluma“, nepagrįstai skirstydama šilumos energiją, rėmėsi kito namo šildymo dalies projektu; pripažinti buto savininkų 2013 m. rugpjūčio 2 d. protokolinį sprendimą Nr.138 dėl šilumos paskirstymo pagal metodą 16V negaliojančiu. Taigi būtent šioje bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėja, gindama savo pažeistas teises, kelia ginčą dėl UAB „Kaišiadorių šiluma“ apskaičiuoto kompensacijos dydžio pagrįstumo bei teisingumo už laikotarpį nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. liepos mėn. Nustačius, kad ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti, pareiškėjos argumentai dėl neteisėto kompensacijos dydžio, esant ginčui Kaišiadorių rajono apylinkės teisme, kuris ir spręs ieškovės F. Ž. priešieškinyje reiškiamų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamoje byloje neanalizuotini.

28Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Skundą atmesti.

30Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Pareiškėja teismui pateiktame patikslintame skunde (b.l. 84-91) prašo: 1.... 5. Pareiškėja ir jos atstovas nurodo, kad pareiškėja 2013 m. spalį kreipėsi... 6. Atsakovo atstovės su pareiškėjos skundu nesutinka. Nurodė, kad... 7. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutinka. Nurodo, kad UAB... 8. Skundas nepagrįstas ir atmestinas.... 9. Ginčas kilęs iš piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams... 10. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2003 m. liepos 1 d. Piniginės... 11. Paramos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad piniginės socialinės paramos... 12. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai F. Ž.... 13. Pareiškėjos atstovas teigia, kad atsakovė neturėjo teisės deleguoti... 14. Vietos savivaldos įstatymo (2012 11 08 įstatymu Nr. XI-2387 (nuo 2013 01 01)... 15. Aprašo, patvirtinto Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17-261, 3 punkte buvo... 16. Pažymėtina, kad savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr.... 17. Iš bylos duomenų matyti, kad už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėnesio iki... 18. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas darytina... 19. Pareiškėjos atstovas teigia, jog nors sprendimuose ir nustatyta teisė į... 20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra... 21. Nagrinėjamu atveju atsakovė, atlikdama savo funkcijas ir įgyvendindama jai... 22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 6 d. nutartyje... 23. Iš ginčijamų sprendimų matyti, jog jais pareiškėjos prašymas –... 24. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kaip jau buvo minėta,... 25. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčo teisinius... 26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės nesudaro pakankamo... 27. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina tai, kad pagal teismų informacinės... 28. Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos... 29. Skundą atmesti.... 30. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...