Byla e2S-221-227/2017

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. M. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2496-228/2016 pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo; institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei K. M. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Elektrėnų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Nustatė

3I.Ginčo esmė

  1. ieškovė K. M. ieškiniu prašo nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų M. M. ir M. M. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo A. M. išlaikymą vaikams po 50 procentų minimalios algos, bet ne mažiau kaip 190 Eur kas mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad vaikai nuo 2016 m. sausio mėnesio nuolatinai gyvena su ieškove, juos su mama sieja stipresnis emocinis ryšys, su tėvu tik retai pasimato, atsakovas vengė bendrauti su vaikais, todėl jų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
  2. K. M. 2016-12-12 prašymu kreipėsi į teismą ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi šiuo metu tarp šalių yra kilęs konfliktas dėl vaikų gyvenamosios vietos. Nenustačius vaikų gyvenamosios vietos, atsakovas vėl gali negrąžinti vaikų sutartu laiku, dėl ko vaikai negalės lankyti ugdymo įstaigų, nesutarimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo traumuoja abu vaikus, neigiamai veikia jų psichiką ir socialinės aplinkos suvokimą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą vaikams kiekvienam po 120 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėnesio, kadangi atsakovas nuo 2016 m. spalio mėnesio vaikų išlaikymui perveda mažesnes sumas, kurių neužtenka net patiems minimaliausiems vaikų poreikiams patenkinti, o paskutiniu metu ieškovė priversta prašyti, kad atsakovas pervestų pinigus vaikų išlaikymui.
  3. Iš Liteko duomenų nustatyta, kad 2017-01-12 teismui atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų M. M. ir M. M. gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikams po 190 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad jis vaikus nuo mažumės prižiūrėjo, juos myli, gali sudaryti vaikams sąlygas augti, vaikai įpratę gyventi Utenoje, nori pasilikti pas tėtį ilgiau. Ieškovė vaikus nuteikinėja prieš tėvą, todėl vaikų interesų neatitinka gyvenimas su ieškove, jai kyla nepatogumų rūpinantis vaikais dėl darbotvarkės planavimo, priešingai nei atsakovui. Mano, kad vaikų gyvenimas su tėvu, o ne nepažįstamo vyriškio draugijoje, geriausiai atitiktų jų interesus.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 120 EUR periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Likusioje dalyje prašymo netenkino.
  2. Teismas nustatė, kad laikinoji apsaugos priemonė - nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas - gali būti taikoma tik nustačius, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas su vienu iš tėvų dėl konkrečių aplinkybių neatitinka vaiko interesų. Pažymėjo, kad ieškinys priimtas 2016-10-10, civilinės bylos nagrinėjimas nepradėtas, ieškovė prašyme nenurodo konkrečių faktų ar aplinkybių, patvirtinančių realią grėsmę nepilnamečių vaikų interesams, teismui leidžiančių daryti išvadą, kad netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeistos vaikų teisės ir interesai. Sprendė, kad ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina, jog vaikų buvimas su atsakovu kelia grėsmę jų interesams, fizinei bei psichinei sveikatai, šioje dalyje prašymas nepagrįstas.
  3. Kadangi vaikų interesai tokio pobūdžio bylose turi prioritetą, iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 120 EUR kiekvieną mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos, kol bus priimtas teismo sprendimas.

    5

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

  1. Ieškovė K. M. atskiruoju skundu prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį dalyje, kuria netenkintas jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir tenkinti ieškovės prašymą pilnai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Prašo atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka.
  2. Nurodo, kad nutarties dalis priimta pažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą tokios kategorijos bylose, kai yra pažeidžiami mažamečių vaikų interesai bei kai egzistuoja reali grėsmė nepilnamečių vaikų neturtiniams interesams - augti bei būti nuolat auklėjamiems ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigose, esant byloje pateiktiems objektyviems duomenims, kad nenustačius laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bus pažeisti jų prioritetiniai interesai.
  3. Teigia, kad vaikų gyvenamoji vieta laikinai turi būti nustatyta ne dėl to, kad yra kažkokia grėsmė vaikams būnant su tėvu, o tam, kad vaikai turėtų pastovią gyvenamąją vietą vienoje vietoje (su vienu iš tėvų), su kitu galėtų bendrauti susitikimų metu, bei, kad toje gyvenamojoje vietoje jie galėtų nuolat lankyti savo ugdymo įstaigas (M. M. - mokyklą, o M. M. - lopšelį-darželį).
  4. Vaikai su mama nuolat gyvena nuo 2016 m. sausio mėnesio. Nuo 2016-04-25 ieškovė persikėlė gyventi su sūnumi į Elektrėnus, dukra Utenoje pabaigė paruošiamąją klasę laikinai gyvendama pas atsakovą, nuo 2016-09-01 pradėjo lankyti Elektrėnų pradinę mokyklą.
  5. Atsakovui sužinojus apie ieškovės ketinimus kreiptis į teismą, ieškovei su vaikais išsikėlus gyventi į Elektrėnų miestą, atsakovas nesutiko, kad M. M. dabartinėje ieškovės gyvenamojoje vietoje lankytų ugdymo įstaigą lopšelį-darželį ir 2016-10-10 parašė anksčiau lankytos ugdymo įstaigos Utenoje direktorei prašymą, kad ji be atsakovo sutikimo netenkintų ieškovės prašymo išregistruoti sūnų iš darželio. Kadangi sūnus formaliai yra įrašytas į lankančiųjų Utenos vaikų lopšelio darželio „Voveraitė“ ikimokyklinių ugdytinių sąrašus, tai jo iš ten neišbraukus, nėra galimybės jį priimti į Elektrėnų ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kur laisva vieta atsirado 2016-10-17. Nors sūnus gyvena su ieškove, ši negali jo vesti į savo gyvenamosios vietos darželį. Ieškovė dirba dviejuose darbuose, visą darbo dieną, todėl su sūnumi būti namuose dienos metu neturi galimybių, prižiūrėti vaiką padeda ieškovės mama, ieškovė priversta darbdavių prašytis išleidžiama iš darbo namo, kai kuriuos darbus dirbti namuose. Tokiu būdu pažeidžiamos sūnaus teisės bei teisėti interesai augti, tinkamai būti ugdomam, mokytis, tobulėti.
  6. Po to, kai ieškovė kreipėsi ieškiniu į teismą, atsakovo elgesys pasikeitė, jis, pasiėmęs vaikus, jų pradėjo ieškovei neatiduoti sutartu laiku, informuodamas, kad vaikai dar pabus pas jį, bet nenurodydamas jokių priežasčių ir neatsiliepdamas į skambučius. 2016-10-16 atsakovas ieškovei grąžino tik dukrą, o sūnaus neparvežė, tik pasakė, kad sūnus pas jį pabus dvi savaites, nors vaikas buvo užregistruotas pas gydytojus skiepijimui. Ieškovė sūnų pasiėmė tik 2016-10-20 ryte iš sūnaus darželio. Apie šį įvykį 2016-10-20 elektroniniu paštu ieškovė informavo Elektrėnų VTAS specialistę. Vėliau ir 2016 m. lapkričio mėnesio pabaigoje atsakovas pažeidė šalių susitarimą dėl buvimo su sūnumi, nors šalys susitarė, jog vaikas svečiuosis iki 2016-11-20, tačiau elektroniniu paštu ieškovė buvo informuota, jog vaikas pas tėvą pabus ilgiau, sutartą dieną atsakovas sūnaus neatvežė, telefonu atsiliepė tik skambinant iš dukters telefono, pasakė, jog sūnų atveš 2016-11-25, o atvežė tik 2016-11-26. Atsakovas dažnai atvyksta į Elektrėnus iš anksto nepranešęs, vėliau ieškovė sulaukia iš jo elektroninių laiškų, kad ji neleidžianti net pasimatyti su vaikais. 2016-11-28 ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į Elektrėnų VTAS specialistę, kuri rekomendavo kreiptis į teismą dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė.
  7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. M. prašo skundo netenkinti, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
  8. Nurodo, kad ieškovė šiuo metu artimai bendrauja su kitu vyru, kuris taip pat turi savo vaikų, su šiuo vyru šalių vaikai nėra artimi, todėl abejonių kelia ieškovės vaikams kuriamas mikroklimatas. Esant įtemptiems santykiams, ieškovė yra dirgli, nuolat savo nerimastingumą ir pyktį atsakovui nukreipia į vaikus, nuteikinėja juos prieš atsakovą. Sutinka, kad vaikams reikalingas stabilumas, tačiau tai negali būti daroma vieno iš tėvų bendravimo su vaikais sąskaita. Sūnus nuolat gyvena ne su ieškove, o su jos tėvais Molėtuose, sūnaus ieškovė kasdien nepasiima į namus, o atsakovui neleidžia pasiimti jo globoti, nors Utenoje yra vieta vaikų lopšelyje-darželyje „Voveraitė“. Ieškovei visiškai nerūpi sūnaus gerovė ir ugdymas.
  9. Kaip pagrįstai pripažino teismas, ieškovė nėra nurodžiusi konkrečių faktų ar aplinkybių, patvirtinančių realią grėsmę nepilnamečių vaikų interesams. Taip pat nėra duomenų, kodėl nepilnamečių vaikų gyvenimas su tėvu neatitiktų jų interesų, nes atsakovas su vaikais sutaria, moka jais pasirūpinti, atsakovas dukrą nuveždavo ir pasiimdavo iš užsiėmimų, vaikai norėtų ilgiau pasisvečiuoti pas atsakovą. Su pirmoke dukra atsakovas bendrauja savaitgaliais, po pamokų ir jos kasdieniam ritmui, pamokų ruošai netrukdo, tai, kad domisi vaiku, nereiškia, kad atsakovas vaikus traumuoja. Mano, kad ieškovė iškreipdama faktus ir prisidengdama vaikų ugdymu nori vaikus atriboti nuo tėvo. Nesutinka, kad negrąžina vaikų ieškovei, vaikų buvimas pas atsakovą šalių suderinamas, sūnus didelę vasaros dalį praleido su atsakovu, buvo užrašytas į darželį. Tėvas su sūnumi bendraudamas, žaisdamas lavinamuosius žaidimus, leisdamas laiką kartu gali suteikti ne ką blogesnį gyvenimą, tik dėl ieškovės užsispyrimo vaikas nevedamas į darželį, laiką leidžia su ieškovės tėvais. Ieškovės pateikti laiškai tik rodo, kad atsakovas nori praleisti laiką su savo vaikais, ji nepateikė faktų, kurie patvirtintų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja. Prašo ieškovei nepriteisti 120 Eur už atskirąjį skundą, kadangi užmokestis už tokio pobūdžio dokumento paruošimą yra aiškiai per didelis, iš esmės pakartotas pareiškimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tekstas.

7IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8

  1. Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, naikintinas, išspręstinas klausimas iš esmės ir tenkintinas ieškovės prašymas nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vieta su ieškove (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 2 p.). Likusioje dalyje nutartis paliktina nepakeista.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  3. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su išvada, jog nebuvo pagrindo taikyti laikinosios apsaugos priemonės - nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, nes šiuo metu egzistuoja reali grėsmė nepilnamečių vaikų neturtiniams interesams - augti bei būti nuolat auklėjamiems ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigose. Teigia, kad esant byloje pateiktiems objektyviems duomenims nenustačius laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bus pažeisti jų prioritetiniai interesai.
  4. Ieškovė savo teiginį, kad yra kilusi reali grėsmė vaikų interesams grindžia tuo, kad nors abu vaikai gyvena su ja Elektrėnuose, tačiau atsakovas, pateikdamas darželio, esančio kitame mieste, direktorei prašymą neleisti išregistruoti sūnaus be atsakovo sutikimo, sudarė tokias sąlygas, kad ieškovė negali sūnaus vesti į darželį Elektrėnuose. Kadangi ieškovė yra dirbanti, jos gaunamas atlyginimas yra šeimos pragyvenimo šaltinis, ji darbo dienomis susiduria su nepatogumais dėl to, kad sūnus nelanko darželio, yra priversta prašyti savo mamos pagalbos arba tartis su darbdaviu dėl darbų atlikimo namuose. Mano, kad tokiu būdu yra pažeidžiami sūnaus interesai būti ugdomam, mokytis ir tobulėti. Atkreiptinas dėmesys tai, kad atsakovas neneigia, jog yra užrašęs sūnų į Utenos darželį, laikosi pozicijos, kad sūnus bei dukra gali gyventi su juo, o ne su ieškove ir jos draugu.
  5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.
  6. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Dėl to taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.
  7. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.
  8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, nustatė, jog Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-11-04 pirmosios instancijos teismui pateikė 2016-10-31 išvadą, kurioje nurodė, kad nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove nebūtų pažeisti jų geriausi interesai. Išvadoje pažymėta, kad ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame trijų kambarių bute su visais patogumais, M. turi atskirą kambarį, kuriame yra jos poreikius atitinkantys baldai, daiktai, knygos, žaislai ir kt., M.dėl savo mažo amžiaus gyvena kambaryje kartu su atsakove. Vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Taip pat nurodyta, kad kartu su ieškovės šeima, darbo dienomis gyvena jos motina I. J., kuri prižiūri savo anūką M. M., nes vaikas neturi vietos Elektrėnų savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Išvadoje nurodyta, kad berniukui skirta vieta lopšelyje-darželyje „Voveraitė“ Utenos mieste, ką patvirtina mokinių registro išrašas. Pažymėta, kad yra kilęs nesutarimas tarp šalių dėl M. M. išregistravimo iš darželio Utenos mieste ieškovei siekiant gauti vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje pagal faktinę gyvenamąją vietą. Išvadoje įvertinta, kad M. M. nuo 2016-09-01 mokosi Elektrėnų pradinės mokyklos 1 klasėje (tą patvirtina ir mokinių registro išrašas), jau adaptavosi bendraamžių kolektyve, turi draugių, po pamokų mergaitė lanko prailgintą grupę, lanko būrelius, mama ryšius su mokyklos pedagogais palaiko elektroninėmis ir informacinėmis technologijomis. 2016-10-20 Skyriaus specialistams lankantis ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikai žaidė, buvo gerai nusiteikę, linksmi. M. sakė, kad jai patinka gyventi Elektrėnuose, taip pat ji laukianti susitikimų su tėčiu. Kartu su išvada pateiktas ieškovės rašytas elektroninis laiškas Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, iš kurio matyti, kad ieškovė skundžiasi, jog atsakovas neleidžia jai išregistruoti sūnaus iš Utenoje esančio darželio, atsakovas yra parašęs prašymą šio darželio direktorei neleisti ieškovei be jo sutikimo to padaryti, dėl ko ieškovė negali vaiko vesti į darželį, esantį Pylimuose. Išvadoje nurodoma, kad elektroninis laiškas apie šiuos įvykius yra persiųstas Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl pagalbos sprendžiant minėtą problemą.
  9. Iš Elektrėnų savivaldybės Pylimų vaikų lopšelio-darželio 2016-10-21 pažymos matyti, kad M. M. gali pradėti lankyti šį darželį nuo 2016-10-17. Utenos vaikų lopšelis - darželis „Voveraitė“ 2016-11-15 raštu ieškovę informavo, kad 2016-10-10 gautas atsakovo prašymas be jo sutikimo neišbraukti sūnaus iš ugdytinių sąrašų. Dėl kilusio konflikto ieškovei Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja rekomendavo kreiptis į teismą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Pastebėtina, kad šiuos duomenis patvirtinančius rašytinius įrodymus ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui, kuris sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas konstatavo, kad ieškovė prašyme nenurodo konkrečių faktų ar aplinkybių, patvirtinančių realią grėsmę nepilnamečių vaikų interesams, teismui leidžiančių daryti išvadą, kad netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeistos vaikų teisės ir interesai.
  10. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka ir pripažįsta, kad nors ir nėra nustatyta, kad tėvo bendravimas su vaikais tiesiogiai pažeistų jų interesus, tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sūnaus ugdymo įstaigos parinkimo, atsakovas yra sudaręs kliūtis ieškovei vesti sūnų, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra dėl jo amžiaus, į darželį, esantį jos bei abiejų vaikų gyvenamojoje vietoje. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė, kuri yra dirbanti, susidusia su akivaizdžiais sunkumais dėl sūnaus priežiūros, yra priversta prašyti pagalbos savo mamos, kuri, priešingai nei teigia atsakovas, darbo dienomis gyvena ne kitame mieste, o Elektrėnuose (minėta aplinkybė pažymėta VTAS išvadoje), taip pat tikėtina, kad jai pačiai tenka išsiprašyti iš darbo arba dalį darbų atlikti namuose. Tuo pačiu pripažintina, kad yra ribojama sūnaus teisė mokintis, tobulėti, būti ugdomam, bendrauti su savo bendraaamžiais vaikais. Pastebėtina, kad atsakovo prašymas Utenos vaikų lopšeliui - darželiui „Voveraitė“ parašytas iš karto po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, kas, tikėtina, ir nulėmė atsakovo atitinkamus veiksmus, nors iki tol tarp šalių nebuvo kilę rimtesnių nesutarimų dėl vaikų priežiūros, auklėjimo. Byloje nenustatyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje būtų sudarytos netinkamos vaikų gyvenimui sąlygos. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė gyvena su kitu vyru, jo vaikais, tokių duomenų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra, taip pat nenustatyta, kad ieškovė turi kokių nors žalingų įpročių ar netinkamai vykdo motinos pareigas.
  11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės lemia tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nors byloje nustatytos aplinkybės, kad abu vaikai gyvena su mama, kuri sudaro galimybes vaikams bendrauti su atsakovu, šalių dukra lanko mokyklą ieškovės gyvenamojoje vietoje, taip pat yra reali galimybė ugdyti šalių sūnų Elektrėnuose, tačiau tam priešinasi atsakovas. Teismo nuomone, nepaisydami asmeninių nesutarimų, iškilusių sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta laikina vaikų gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikai jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį, nes nuolatiniai šalių tarpusavio konfliktai daro vaikams didelę žalą. Pažymėtina, kad šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas neturėtų įtakoti atsakovo bendravimo su vaikais galimybių, tačiau, susidarius tokiai situacijai, yra galimas laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas.
  12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, naikintina ir išspręstinas klausimas iš esmės - tenkintinas ieškovės prašymas iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Kita nutarties dalis paliktina nepakeista.
  13. Ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas šiuo metu nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės bei priėmęs sprendimą, paskirstys visas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies antruoju punktu,

Nutarė

10Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti ieškovės prašymą dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečių vaikų M. M. ir M. M. gyvenamąją vietą su ieškove K. M., jos gyvenamojoje vietoje adresu ( - ).

11Kitą Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį palikti nepakeista.

Proceso dalyviai